(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiauliai rūmų teisėja Irma Valiuškienė,

sekretoriaujant Kornelijai Jakubauskienei,

dalyvaujant ieškovui G. K., jo atstovui advokato padėjėjui A. R.,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotai atstovei V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl  atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1.       Ieškovas G. K. ieškiniu, pareikštu atsakovui  uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, prašo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisimo, priteisti 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Nurodė, kad ieškovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2002 m. kovo 18 d. pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2018 m. vasario mėn. 1 d. nauja sutarties redakcija) rekonstrukcinės - plastinės chirurgijos gydytoju, vaikų chirurgu. Ieškovas kartu su atsakovo direktoriumi yra atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Įstaiga) akcininkai, jie 2001 m. inicijavo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos, taigi šio verslo steigimą. Įstaigos direktorius specializavosi Įstaigos administravimo srityje ir tapo Įstaigos vadovu, o ieškovas pasirinko ir plėtojo operuojančio gydytojo profesionalo sritį, tačiau maždaug prieš 5 (penkerius) metus pradėjo daugiau domėtis Įstaigos valdymu ir finansiniais klausimais. Įstaigos direktorius informacijos apie kitų darbuotojų įdarbinimo sąlygas, Įstaigos veiklą, finansų valdymo aspektus ieškovui neteikė, ne tik nuolat konfliktavo su ieškovu, bet ir grasino atleisti iš darbo. Ieškovo nuomone, Įstaigos direktorius siekia pašalinti Ieškovą iš Įstaigos ir iš šio verslo, kaip profesinį konkurentą. Šiuo metu ieškovas turi 175 (25 proc.) Įstaigos akcijų. Atsižvelgdamas į situaciją, kad Įstaigoje nebuvo atliktas auditas, įgyvendindamas savo, kaip akcininko, teises, 2021-05-­20 kreipėsi į Įstaigos direktorių su reikalavimu sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame būtų išrinktas auditorius Įstaigos auditui atlikti ir jam pavesta patikrinti, ar Įstaigos direktorius 2016-2017 metais ėmėsi būtinų priemonių, kad Įstaiga vykdytų savo įsipareigojimus Valstybinei ligonių kasai pagal su ja sudarytas sutartis ir gautų pagal šias sutartis numatytas pajamas, taip pat atsakyti, kokiu pagrindu Įstaiga išmoka lėšas įstaigoje de facto nedirbantiems asmenims ir ar nuo jų sumokami atitinkami mokesčiai. Ieškovo nuomone, pateiktas kreipimasis į direktorių ir jame nurodyti reikalavimai, yra pagrindinė priežastis, dėl ko buvo nutraukta darbo sutartis su ieškovu.

3.       Nurodė, kad ieškovas turi savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą K. klinika, MB (licencija Nr. (duomenys neskelbtini) verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti antrinės ambulatorinės medicinos - plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas). 2021 m. kovo 27 d. (šeštadienį) į K. kliniką, MB skubos tvarka išankstiniu prašymu kreipėsi pacientas M. P.. Jam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, būtent, paciento apžiūra, konsultacija dėl tolimesnių veiksmų (išaiškinta, kad jam reikalinga operacija), pasiūlyta pooperacinė priežiūra, taip pat rekomenduota įsigyti asmeninių ir būtinosios pagalbos medicinos priemonių. Paciento vizito metu jis buvo informuotas, kad K.klinikoje, MB suteiktų paslaugų bei kaina būtų 600 Eur, su kuo pacientas sutiko. Taip pat jam buvo išaiškinta, kad operacija galėtų būti atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. Įstaigoje, prieš operaciją pateikus šeimos gydytojo ar kito specialisto siuntimą ir atliktų kraujo tyrimų rezultatus. K. klinika, MB, jokio siuntimo pacientui neišdavė. Be kita ko, su pacientu buvo susitarta, kad už suteiktas paslaugas K. klinikoje, MB jis galės atsiskaityti po operacijos, ką pacientas ir padarė, sumokėdamas į šios įstaigos sąskaitą. Pacientas vėliau savo skunduose nurodo, kad atliko mokėjimą už operaciją, tačiau ši informacija neatitinka tikrovės.

4.       Pacientas atvyko operacijai į Įstaigą 2021 m. balandžio 1 d.. Ar pacientai turi visus reikalingus dokumentus, privalo patikrinti už pacientų aptarnavimą Įstaigoje atsakingas asmuo (registratorė), tačiau matyti, kad šiuo atveju to padaryta nebuvo. Fakto, ar pacientas turi siuntimą, pasitikėdamas kitais Įstaigos darbuotojais ir matydamas, kad kraujo tyrimų rezultatai pateikti, nepatikrino ir ieškovas, todėl gavęs paciento gydymo stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) su įklijuotu dokumentu (forma 027/a) Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, ant kurio buvo tik Įstaigos, o ne K. klinikos, MB, antspaudas, tik įrašė paciento vardą, pavardę, diagnozę ir ligos kodą. Pacientas 2021 m. gegužės 28 d. kreipėsi su skundu į Įstaigą bei į Šiaulių teritorinę ligonių kasą (toliau- TLK) dėl gydytojo K. veiksmų, tačiau akivaizdu, kad jis sumaišė sveikatos priežiūros paslaugų teikimo epizodus atskirose sveikatos priežiūros įstaigose, suklaidindamas tiek Įstaigos, tiek TLK atstovus. Būtent K. klinikoje, MB, jam buvo teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, būtent, paciento apžiūra, konsultacija dėl tolimesnių veiksmų (išaiškinta, kad jam reikalinga operacija), pasiūlyta pooperacinė priežiūra, taip pat rekomenduota įsigyti asmeninių ir būtinosios pagalbos medicinos priemonių, už kurias jis sumokėjo iš anksto aptartą paslaugų kainą, o Įstaigoje atlikta operacija, už kurią pagal Įstaigos ir TLK sutartį nustatyta tvarka yra kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto. Iš faktų, kaip vyko tyrimas, ir tolimesnių paciento veiksmų, ieškovas mano, kad akivaizdu, jog šis asmuo veikia kartu su Įstaigos direktoriumi A. Ž. ir inicijavo skundą galimai jo paprašytas ir konsultuojamas.

5.       TLK skundo pagrindu atliko patikrinimą Įstaigoje. Kaip nurodo savo 2021-06-17 patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Patikrinimo pažyma), patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Aprašas). Patikrinimo pažymoje pateiktos išvados, kuriose nurodyta, kad siuntimas, esantis gydymo stacionare ligos istorijoje dienos chirurgijos paslaugai gauti, yra išduotas gydytojo G. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikiant ambulatorinės gydytojo specialisto konsultacijos, todėl siuntimas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, apmokamoms PSDF biudžeto lėšomis gauti, yra išduotas neteisėtai ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nesant kito galiojančio siuntimo dienos chirurgijos paslaugai gauti, suteiktos neteisėtai, ir iš viso Įstaigos nustatyta žala PSDF biudžetui - 1061,08 Eur. Aprašo 4.8 p. reglamentuoja, kad Patikrinimo pažyma yra dokumentas, kuriame pateikiami pirmojo kontrolės procedūros etapo (patikrinimo) duomenys ir išvados, o patikrinimo pažymos duomenų ir išvadų, taip pat įstaigos, kurioje buvo atliktas patikrinimas pateiktų paaiškinimų bei papildomų duomenų vertinimas atliekami ekspertizės (antrojo kontrolės etapo) metu, kuriame taip pat nustatoma, dėl kurių neatitikčių buvo padaryta žala PSDF biudžetui ir koks šios žalos dydis, pateikiami siūlymai dėl nustatytų neatitikčių ir jų atsiradimo prielaidų pašalinimo, priimamas sprendimas dėl bendro žalos PSDF biudžetui dydžio ir sankcijos taikymo (Aprašo 4.9 p.). Ekspertizės pažymoje pateikiami ekspertizės duomenys ir išvados, nurodomos priemonės nustatytiems pažeidimams pašalinti (Aprašo 4.10 p.). Ieškovo nuomone, Įstaigoje buvo atliktas tik pirmasis kontrolės procedūros etapas ir pateikta Patikrinimo išvada, todėl žalos PSDF biudžetui padarymo faktas negalėjo būti konstatuotas. Sprendimas dėl bendro žalos dydžio ir sankcijos nurodomi tik įvykdžius antrąjį kontrolės etapą.

6.       Antrojo kontrolės etapo atlikimui Patikrinimo pažymoje, vadovaujantis Aprašo 39.15.1 p., buvo nurodyta Įstaigos direktoriui per 14 darbo dienų nuo Patikrinimo pažymos gavimo dienos pateikti savo pastabas, patikslinimus, juos pagrindžiančius dokumentus Įstaigos veiklos priežiūrą vykdančiam vadovui ir pareikšti pageidavimą dalyvauti patikrinimo rezultatų svarstyme arba jo atsisakyti. Ieškovo nuomone, TLK atliko neplaninį patikrinimą dėl paciento pateikto prašymo išdėstytų aplinkybių, o šiame prašyme buvo skundžiamasi dėl ieškovo veiksmų, tačiau pats ieškovas TLK atliekamame tyrime nedalyvavo, jokio prašymo paaiškinti šių aplinkybių TLK atstovams ieškovui pateikta nebuvo, nebuvo sudarytos sąlygos jų paaiškinti nei žodžiu nei raštu. Todėl ieškovas neturėjo galimybės paaiškinti minėtos situacijos, kad pacientas savo skunduose sumaišė paslaugų teikimo epizodus atskirose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir šis faktas suponavo klaidingą prielaida Patikrinimo pažymoje padarytai išvadai, kad siuntimas buvo išduotas neteisėtai ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos iš PSDF biudžeto, suteiktos neteisėtai. Vadovaujantis Aprašo 39.7 p., Patikrinimo pažymoje turi būti nurodoma informacija, kurie Įstaigos darbuotojai dalyvavo patikrinime, tačiau ši informacija nėra pateikiama, todėl nėra aišku, kurie Įstaigos darbuotojai dalyvavo patikrinime ir kokią informaciją teikė patikrinimą atlikusiems TLK specialistams.

7.       Įstaigos direktorius el. paštu ieškovui (į jo asmeninį paštą) pateikė Patikrinimo išvadą 2021 m. birželio 21 d., 14 val. 51 min., ir nurodė ieškovui pateikti paaiškinimus dėl jos iki 2021 m. birželio 23 d., 12 val.. Ieškovas turėjo galimybę patikrinti el. pašto turinį tik pasibaigus darbo dienai 2021 m. birželio 21 d. po 19 val., ir vertindamas, kad terminas paaiškinimui pateikti akivaizdžiai nėra protingas, paprašė Įstaigos pratęsti paaiškinimo pateikimo terminą, tačiau Įstaiga jo nepratęsė ir nelaukdama ieškovo paaiškinimo 2021 m. birželio 28 d. jį atleido iš pareigų. Įstaigos direktoriaus 2021 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl G. K. atleidimo padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą“ (toliau - Įsakymas) 1.2 punkte konstatuota, kad darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tyčia padarydamas žalą darbdaviui ar bandydamas padaryti jam žalos (DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktas) bei darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika (DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktas).

8.       Ieškovo įsitikinimu, jis iš darbo buvo atleistas neteisėtai, nes jis nepadarė jokio darbo pareigų pažeidimo; buvo pažeista pareigų pažeidimo tyrimo ir atleidimo iš darbo procedūra. Ieškovas, nesutikdamas su atleidimu iš pareigų, kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisiją (toliau - Darbo ginčų komisija) su prašymu atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, grąžinti į pareigas, priteisti kompensaciją ir atlyginti neturtinę žalą. Darbo ginčų komisija 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo prašymą dėl visų pareikštų reikalavimų atmetė. Ieškovas su Darbo ginčų komisijos priimtu sprendimu kategoriškai nesutinka, laiko jį neteisėtu ir nepagrįstu.

9.       DK 58 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo. Įstaigos direktorius pateikė ieškovui tik TLK Patikrinimo pažymą ir prašė pateikti paaiškinimus dėl paciento skundo ir dėl TLK Patikrinimo pažymoje nurodytų faktų, nenurodydamas, kad tiria galimą ieškovo pareigų pažeidimą, todėl pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais Įstaiga iš esmės nesudarė galimybių ieškovui pateikti paaiškinimo. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad ieškovui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti TLK patikrinime (pirmajame kontrolės etape) ir teikti paaiškinimus dėl tiriamų aplinkybių. Atsakovas nurodė ieškovui paaiškinimą dėl TLK pateiktos Patikrinimo pažymos pateikti per akivaizdžiai neprotingą terminą, be kita ko šį nurodymą siuntė asmeninio ieškovo el. pašto adresu, suprasdamas, kad ieškovas ne visada turi galimybių patikrinti gautus laiškus el. paštu, o pagrįsto prašymo pratęsti paaiškinimo pateikimo terminą netenkino. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatą, nes ieškovui nebuvo sudarytos galimybės pateikti išsamių paaiškinimų.

10.       DK 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio  DK 220 straipsnį - ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas). Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas). Savo Įsakyme (1.2 punkte) atsakovas nurodo, kad G. K. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą dviem DK numatytais pagrindais : tyčia padarydamas turtinę žalą darbdaviui ar tyčia bandydamas jam padaryti žalos (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas bei DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktas); bei darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika (DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktas). Taigi, atsakovas nutraukė darbo sutartį su ieškovu už kelis darbo pareigų pažeidimus (padarytą žalą (ar bandymą padaryti žalos) ir darbo metu padarytą nusikaltimo požymių turinčią veiką). Kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-130/701/2019, aplinkybių už kokį darbo pažeidimą darbuotojas atleidžiamas nustatymas yra reikšmingas sprendžiant, ar realiai pažeidimas buvo padarytas, koks jis buvo ir koks padaryto pažeidimo sunkumas, nes tai atitinkamai turi reikšmės sprendžiant dėl darbo sutarties nutraukimo proporcingumo ir teisėtumo.

11.       TLK Patikrinimo pažymoje suformuluota išvada, kad tiek siuntimas, tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos neteisėtai, sąlygojo tiek klaidinga paciento, pateikusio skundą, informacija, tiek ir neišsamus visų aplinkybių išsiaiškinimas Įstaigoje patikrinimo metu, neapklausiant ieškovo ir nesuteikiant jam galimybės pateikti nei rašytinio, nei žodinio paaiškinimo tyrimą atliekantiems asmenims. Pastebėtina ir tai, kad nepagrįstai atleidus ieškovą iš darbo, atsakovas būtent ir siekia, kad šios aplinkybės nebūtų atskleistos. DK 58 straipsnio 5 dalis nustato, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui priemonė. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius - darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).

12.       Nurodo, kad Įstaiga pažeidė ieškovo pareigų pažeidimo tyrimo procedūrą (neinformavo, kad vykdomas pareigų pažeidimo tyrimas, nepratęsė termino paaiškinimui pateikti, nepateikė pažeidimo tyrimo išvadų); nepagrįstai remdamasi TLK Patikrinimo pažymoje padarytomis išvadomis, nors jos yra tik pirmojo kontrolės procedūros etapo duomenys, formaliai be jokių pagrįstų įrodymų konstatavo, kad ieškovas padarė pareigų pažeidimą ir kvalifikavo šį pažeidimą kaip šiurkštų; žalos PSDF padarymo faktas galėjo būti konstatuotas tik įvykdžius antrąjį kontrolės etapą, t. y. Įstaigai (taip pat ir ieškovui) pateikus pastabas, patikslinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl tirtų aplinkybių. Taigi, Įstaiga negalėjo savo Įsakyme konstatuoti, kad ieškovas padarė jai žalą, nes pagal Aprašo 4.9 p. sprendimas dėl žalos PSDF biudžetui ir sankcijos Įstaigai taikymo priimamas atlikus ekspertizę (antrajame kontrolės etape); Patikrinimo pažymoje nėra jokios išvados, jokių pagrįstų faktų ir aplinkybių, kad Ieškovas padarė nusikaltimo požymių turinčią veiką ar kitus pareigų pažeidimus, kuriais padaryta žala Įstaigai, jų nenustatyta ir Įstaigoje, tačiau atsakovas, net nesiaiškindamas šios informacijos pagrįstumo, konstatuoja jos padarymo faktą įsakyme apie Ieškovo atleidimą; ieškovas buvo neatidus, nepatikrindamas atvykusio į Įstaigą paciento dokumentų, tačiau tai negali būti laikoma šiurkščiu pareigų pažeidimu, tuo labiau, kad patikrinti ar pacientas turi visus reikalingus dokumentus prieš teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, priklauso kitų Įstaigos darbuotojų kompetencijai, tačiau nebuvo vertinta, kad jie neatliko savo pareigų. Įstaigai pateikus paaiškinimą TLK ir paaiškinus visas aplinkybes, nurodant, kad jos išvados buvo padarytos dėl paciento pateiktos klaidinančios informacijos, negalėtų kilti jokios neigiamos pasekmės Įstaigai.

13.       DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitais sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atsakovas jau penkerius metus veikia kryptingai ir ieškovo atžvilgiu vykdo jo orumą įžeidžiančius veiksmus, kuria aplinką Įstaigoje, kad ieškovui būtų sudarytos nepalankios sąlygos būtent, nepatvirtina pareigų aprašo, atsisako pakeisti darbo sutartį, kurioje būtų aiškiai nustatyta atlyginimo sandara, nepagrįstai be objektyvių priežasčių neišleidžia ieškovo atostogų, piktnaudžiauja savo administraciniais įgalinimais, nepatvirtina darbo grafikų. Darbo sutarties nutraukimas dėl formalaus pagrindo yra ne tik spaudimas ieškovui kaip darbuotojui ir kaip Įstaigos akcininkui, bet ir diskredituoja ir žemina ieškovą Įstaigos kolektyvo akyse. Tokiais veiksmais ieškovui daroma žala jo profesinei reputacijai. Tokie neteisėti Įstaigos vadovo veiksmai, kai jis piktnaudžiaudamas savo administracinėmis galiomis, neteisėtai atleidžia ieškovą, kelia didžiulį stresą ieškovui, pažeidžia jo asmenines vertybes. Be kita ko, ieškovas, būdamas profesionaliu plastinės rekonstrukcijos chirurgu, nebegalėdamas dirbti Įstaigoje, netenka savo pacientų, nebegali gauti pajamų už savo darbą, kartu tai yra ir jo inicijuoto verslo žlugimas, o tai sukuria netikrumo ir pažeidžiamumo jausmą. Ieškovas, jį atleidus iš darbo, neteko galimybės suplanuotomis sąlygomis priimti numatytų pacientų, todėl patiria ne tik turtinę žalą, bet ir didelę žalą savo, kaip specialisto, reputacijai. Konkrečiai, 15 (penkiolikai) pacientų, kurių tarpe yra atvykusių iš kitų valstybių ir planavusių šias paslaugas iš anksto, turi teikti jų susiplanuotas paslaugas kitos klinikose kituose miestuose, todėl patiria tiek pinigines išlaidas, tiek gaišta laiką kelionėse. Pacientams taip pat yra padaryta žala, nes jie negauna paslaugų savo susiplanuotoje vietoje ir iš anksto numatytu laiku. Šiuo nagrinėjamu atveju yra svarbi aplinkybė, kad ieškovo atleidimu iš darbo DK 58 straipsnio pagrindu yra iš esmės profesinio konkurento pašalinimas, ieškovui atleidimu padarytos žalos pasekmės yra jo, kaip gydytojo specialisto, profesinės reputacijos ir verslo sužlugdymas. Neturtinė žala padaryta Įstaigos direktoriaus, kartu ir Įstaigos akcininko, tyčia piktnaudžiaujančio savo administraciniais įgalinimais, veiksmais. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinus neturtinės žalos padarymo aplinkybių visumą, ieškovas dėl atsakovo veiksmų patirtos neturtinės žalos dydį vertina 20000 Eur ir teikia prašymą ją priteisti.

14.       Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. Įstaigos direktoriaus įsakymu G. K. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą buvo atleistas iš einamų pareigų. Atleidimo pagrindas  DK 58 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 5 ir 6 punktai, 4-6 dalys, 2021 m. gegužės 28 d. M. P. skundas, G. K. 2021 m. birželio 4 d. paaiškinimas į skundą, 2021 m. birželio 17 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. birželio 23 d. Įstaigos tyrimo išvada. Kasacinio teismo praktikoje (kuri aktuali ir taikant 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK nuostatas) pažymėta, kad parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie iš esmės atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktiką).

15.       Ieškovas nurodo, kad kartu su atsakovu yra Įstaigos akcininkai ir jam maždaug prieš 5 metus pradėjus domėtis Įstaigos valdymu ir finansiniais klausimais, neva, Įstaigos direktorius jokios informacijos neteikė, šalys pradėjo konfliktuoti, atsakovas, neva, grasino jį atleisti iš darbo ir siekė pašalinti ieškovą iš Įstaigos ir iš plastikos chirurgijos verslo Šiaulių mieste, kaip profesinį konkurentą. Taip pat ieškovas nurodo, kad įgyvendindamas savo, kaip akcininko teises, 2021 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Įstaigos direktorių su reikalavimu sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir kitais reikalavimais, kas ieškovo nuomone, buvo pagrindinė priežastis nutraukti su juo darbo sutartį. Ieškovas, net ir šioje byloje keldamas klausimą dėl akcininko teisių, sprendimų, Įstaigos valdymo, akivaizdžiai nesupranta ar piktybiškai ignoruoja informaciją, jog teismas byloje dėl darbo ginčo nesprendžia akcininkų ginčų, kas ieškovui ne kartą buvo išaiškinta ginčus nagrinėjančių DGK. Pastebėjo, kad tai ne pirmas ieškovo ir atsakovo ginčas dėl, neva, pažeistų ieškovo teisių. Ginčai buvo nagrinėti Panevėžio ir Šiaulių DGK, ir ieškovo skundai buvo netenkinti, o paskutinis ginčas nagrinėtas Šiaulių DGK, išspręstas šalims sudarius taikos sutartį. Ieškovas, būdamas atsakovo akcininku, akivaizdžiai neskiria akcininko teisių ir pareigų nuo darbuotojo teisių ir pareigų, o Įstaigos direktoriui taiko akivaizdų mobingą.

16.       Ieškovas ieškinyje nurodo, kad turi savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą MB K. klinika. Skunde DGK ieškovas papildomai buvo nurodęs, kad savo įstaigoje tik konsultuoja pacientus, o po konsultacijos nukreipia pacientus į Įstaigą operacijoms atlikti. MB „K. klinika“ (toliau – Klinika) pagal viešoje erdvėje skelbiama informacija yra registruota (duomenys neskelbtini), Neringoje, neturi nei vieno darbuotojo, nurodytas tik direktorius G. K.. Pagal SODRA duomenis nuo 2019 m. gegužės 27 d. darbuotojų nėra. Pastebėtina, kad su mažosios bendrijos vadovu sudaroma civilinė sutartis, tai nėra darbo santykiai. Mažųjų bendrijų įstatymas privalomai nustato, kad su vadovu negali būti sudaryta darbo sutartis, o sudaroma tik civilinė. Įmonės aprašyme nurodyta: „plastikos chirurgas G. K. – plastinės operacijos. Krūtų didinimas implantais, krūtinės korekcija, atlėpusių ausų korekcija, riebalų nusiurbimas ir kitos plastinės operacijos. Vilniuje ir Šiauliuose.“. Taigi, Klinikai faktiškai vykdančiai veiklą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neturint nei vieno darbuotojo, negali būti teikiamos jokios paslaugos, tame tarpe ir mokamos konsultacijos. Be to, kaip, kad teigė ieškovas, po konsultacijos jis nukreipia pacientus į Įstaigą reikalingai operacijai atlikti. Klinika neturi sudariusi sutarties su Šiaulių ar kita TLK, todėl negali išduoti siuntimo pacientui, kurio pagrindu, Įstaigoje atlikta operacija būtų kompensuojama iš PSDF biudžeto. Ieškovas nurodo, kad abejoja, jog pacientas M. P. skundą pateikė tik 2021 m. gegužės 28 d. ir mano, kad jis pateiktas tik todėl, kad atsakovas gavo ieškovo prašymą dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo; abejoja ar paciento kreipimasis į VLK dėl informacijos apie konkrečių paslaugų finansavimą galėjo būti inicijuotas be atsakovo direktoriaus patarimo; be to, ieškovo manymu, paciento ir Įstaigos direktoriaus glaudų bendradarbiavimą įrodo tai, kad pacientas buvo informuotas, kad ieškovas atleistas iš darbo ir pas Įstaigos direktorių atvyko kaip tik tuo metu, kada ieškovas atvyko pasiimti savo daiktų iš Įstaigos. Šias išvardintas ieškovo abejones galime paneigti ne manymais, o turimais rašytiniais įrodymais.

17.       Nurodė, kad  paciento M. P. skundas Įstaigoje gautas elektroniniu paštu 2021 m. gegužės 28 d., 10 val.33 min., o ieškovo registruotas laiškas Įstaigai įteiktas 2021 m. gegužės 28 d., 15 val. 15 min., taigi, paciento skundas įstaigoje gautas dar nežinant apie ieškovo reikalavimą dėl akcininkų susirinkimo. Informacija apie PSDF biudžeto lėšomis apmokėtą operaciją kiekvienas pacientas gali matyti prisijungęs viešame VLK portale, kas iš paciento prie skundo pridėto priedo ir matyti, t. y. naudotojo M. P. prisijungimas prie VLK 2021 m. gegužės 12 d., iš PSDF lėšų už atliktą operaciją sumokėta 1061,08 Eur. Dėl paciento informavimo apie Ieškovo atleidimą, paaiškino, kad Įstaiga išnagrinėjusi skundą privalo informuoti pacientą apie išnagrinėjimo rezultatus ir priimtus sprendimus, taigi 2021 m. birželio 29 d. pacientui buvo pateiktas oficialus raštas „Dėl skundo išnagrinėjimo”. Ieškovas į Įstaigą turėjo atvykti ir grąžinti materialines vertybes, atlaisvinti darbo kabinetą ir jo raktus perduoti Įstaigos direktoriui 2021 m. birželio 28 d. iki 15 val., tačiau neatvyko, pakartotiniu raginimu iki birželio 29 d. 15val., o atvyko birželio 30 d., t. y. tuo metu, kada Įstaigos direktoriaus nebuvo (grįžęs direktorius rado durų spynoje paliktą raktą), su ieškovu susitikęs nebuvo, todėl ir teiginys, kad pacientas atvyko pas Įstaigos direktorių kaip tik tada, kada ieškovas atvyko pasiimti savo daiktų, yra melagingas.

18.       Nurodė, kad ieškovas teigia, kad neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų į paciento skundą ir TLK atstovams, atliekantiems tyrimą. Tai taip pat yra ieškovo pateikiama melaginga informacija, kurią paneigia rašytiniais įrodymais. 2021 m. birželio 2 d. ieškovui buvo pateiktas raštas „Dėl paaiškinimo į skundą pateikimo”, 2021 m. birželio 4 d. ieškovas elektroniniu paštu pateikė paaiškinimą, cituojama: „Pacientui M. P. (duomenys neskelbtini) teikiau sveikatos priežiūros paslaugas, kurios yra aprašytos šio paciento kortelėje. Jokių paslaugų, kurias pacientas mini savo pretenzijoje, jam (duomenys neskelbtini) neteikiau. Tuo pačiu paaiškinu, kad pacientas pirmą kartą lankėsi pas mane konsultacijos be gydytojo siuntimo kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, mano konsultacijų kabinete. Apie sveikatos priežiūros paslaugas, teiktas pacientui mano įstaigoje negalima teikti duomenų (duomenys neskelbtini) dėl asmens duomenų apsaugos ir konfidencialumo, nustatyto pagal įstatymus, kadangi tai skirtingos gydymo įstaigos. Jeigu pacientas M. P. kreipsis į tą gydymo įstaigą, kur jam buvo suteikta pirminė konsultacija bei parduotos medicinos priemonės, kartu su šios įstaigos administracija išnagrinėsime paciento skundą. G. K.”. Dar daugiau, ieškovas 2021 m. birželio 7 d. inicijavo susitikimą su pacientu, nutekindamas informaciją apie Įstaigoje vykdomą tyrimą ir bandė, pasak paciento, priversti jį pasirašyti taikos sutartį, kurios nuostatomis pacientas atsisako visų ieškovui reiškiamų pretenzijų, o ieškovas grąžina pacientui jo sumokėtus 600,00 Eur (pacientas pateikė ieškovo paruoštą taikos sutarties projektą, kurį atsakovas turi ir pateikia teismui). Taip ieškovas netiesiogiai pripažino savo kaltę.

19.       Nurodė, kad 2021 m. birželio 21 d. Įstaiga pateikė ieškovui Šiaulių TLK pažymą ir paprašė pateikti rašytinius paaiškinimus. 2021 m. birželio 23 d. Įstaigoje gautas ieškovo elektroninis laiškas, cituojama „Laba diena, gerb. direktoriau, Rengiu atsakymą į Jūsų nurodytą pateikti rašytinį pasiaiškinimą. Pagal man šiuo metu prieinamą informaciją, matau, kad papildomai man reikia susipažinti su paciento kortele ir joje esančiais įrašais. Būčiau dėkingas, jeigu man būtų sudaryta tokia galimybę, nes pagal LR DK turiu gauti visą man būtiną informaciją, rengdamas rašytinius pasiaiškinimus. Tuo pačiu prašyčiau Jūsų pratęsti atsakymo pateikimo terminą iki 2021-06-28 12 val.”. 2021 m. birželio 23 d. Įstaiga pateikė ieškovui atsakymą į jo el. laišką, cituojama „Gerb. G. K., Jūsų paciento, M. P. ambulatorinė kortelė yra UAB (duomenys neskelbtini) registratūroje ir su ja susipažinti Jums atskiro, įstaigos vadovo, leidimo nereikia. Paaiškinimus į 2021 m. birželio 17 d. TLK patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas aplinkybes prašau pateikti iki nurodyto termino, t. y. iki 2021 m. birželio 23 d. 12 val. Papildomai informuoju, kad M. P. ambulatorinėje kortelėje padaryti Jūsų įrašai yra fiksuoti patikrinimo metu, ir po jo padaryti papildomi įrašai, jeigu tokie bus, bus laikomi dokumento klastojimu”. Paaiškinimo ieškovas Įstaigai nepateikė.

20.       Nurodė, kad ieškovui buvo pateiktas atsakovo 2021 m. birželio 21 d. reikalavimas pasiaiškinti, todėl jis turėjo visas galimybes išsamiai paaiškinti visas su pažeidimais susijusias aplinkybes, tačiau sąmoningai pasirinko išsamių ir konkrečių paaiškinimų neteikti. Turėdamas 2021 m. birželio 17 d. TLK patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas žinojo dėl kokių joje nurodytų faktų atsakovas reikalauja pasiaiškinti ir juolab, suprato, jog jeigu per mėnesį nuo pažeidimo padarymo dienos, t. y. iki 2021 m. birželio 28 d. atsakovas nepriims sprendimo dėl Ieškovo atlikto darbo pareigų pažeidimo, praleis Darbo kodekso reglamentuojamą terminą priimti sprendimą dėl nuobaudos skyrimo. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad reikalaudamas pasiaiškinti, atsakovas jau turėjo iš anksto nurodyti, kad reikalaujama pasiaiškinti dėl šiurkščių pažeidimų. Tik gavęs visus duomenis ir įrodymus, įskaitant ir ieškovo pasiaiškinimą, atsakovas galėjo pažeidimus kvalifikuoti kaip šiurkščius. Ieškovas nurodo, kad nesuprato jam įteikto prašymo (reikalavimo) pasiaiškinti, tačiau jis atsakovo apie tai neinformavo ir papildomos informacijos neprašė. Nors ieškovas teigia, kad jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti TLK patikrinime (pirmame etape) ir teikti paaiškinimus dėl tiriamų aplinkybių, jis turėjo galimybę teikti pastabas, tačiau ja nepasinaudojo, be to, atsakovas negali įtakoti TLK patikrinimo eigos ir nurodyti kokius asmenis apklausti ar kviesti atliekant patikrinimą.

21.       Ieškovas teigia, kad Įstaiga negalėjo savo įsakyme konstatuoti, kad ieškovas padarė jai žalą, tačiau atkreiptinas ne tik teismo, bet ir paties ieškovo dėmesys į tai, kad 2021 m. birželio 28 d. įsakyme nėra konstatuota, kad įstaiga patyrė žalą, 1.1 punkte nurodyta, kad „galimai yra patirta 1061,08 Eur žala”. 2021 m. liepos 12 d. Šiaulių TLK ekspertizės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad dėl ieškovo neteisėtai išduoto siuntimo, PSDF biudžetas patyrė 1061,08 Eur žalą, kurią Įstaiga buvo įpareigota atlyginti. Ieškovui buvo pateikta ekspertizės pažyma ir pasiūlyta geranoriškai, iki 2021 m. liepos 15 d. atlyginti Įstaigai padarytą 1061,08 Eur žalą, ieškovui jos geranoriškai neatlyginus, atsakovas 2021 m. liepos 16 d. Įsakymu žalą išskaičiavo ir ieškovui priklausančios, likusios išmokėti už 2021 m. birželio mėn. (už paslaugas, kompensuojamas PSDF lėšomis) darbo užmokesčio dalies.

22.       Pagal DK 58 straipsnio 6 dalį sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Šis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą. 2021 m. birželio 17 d. TLK patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 23 d. Įstaigos tyrimo išvadoje užfiksuoti ieškovo atlikti veiksmai (neveikimas), kurie vėliau buvo įvertinti kaip šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai. Paciento skundas Įstaigoje buvo gautas 2021 m. gegužės 28 d., Šiaulių TLK 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) Įstaigoje gauta 2021 m. birželio 21 d., ir tą pačią dieną ieškovo buvo paprašyta pateikti paaiškinimus, įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo priimtas 2021 m. birželio 28 d., todėl DK 58 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti terminai pažeisti nebuvo. Tiek Ieškovo atleidimą iš darbo, tiek jo atžvilgiu perduotą informaciją dėl ikiteisminį tyrimo pradėjimo lėmė paciento skunde nurodyti ir Šiaulių TLK 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti ir užfiksuoti Ieškovo padaryti įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai, todėl darytina išvada, kad atsakovas nepažeidė atleidimo iš darbo tvarkos. Ieškovas su paciento skundu ir Šiaulių TLK 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) turiniu buvo susipažinęs, papildomos informacijos pateikti neprašė, todėl laikytina, kad atsakovas DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė.

23.       Ieškovas nurodo, kad atsakovas nepasinaudojo teise teikti pastabas, patikslinimus dėl pažymoje nurodytų išvadų ir atsisakė dalyvauti patikrinimo rezultatų svarstyme. 2021 m. birželio 29 raštu „Dėl patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjimo“ informavo Šiaulių TLK, kad G. K. paaiškinimo nepateikė. Pastebėtina, kad ieškovo nurodyta atsakovo teisė teikti pastabas, patikslinimus dėl pažymoje nurodytų išvadų ir atsisakymas dalyvauti patikrinimo rezultatų svarstyme yra teisė, o ne pareiga, ir tai jokiomis aplinkybėmis nebuvo lemiamas veiksnys nepalankioms ieškovui ekspertizės išvadoms. Ieškovas kartu su skundu DGK teikė Šiaulių TLK 2021-06-17 patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, atsakovas mano, jog tikslingai pateikė tik pirmą pažymos puslapį. Pažymos 5 punkte Šiaulių TLK atkreipė dėmesį, kad Šiaulių TLK 2020 m. vasario 17 d. patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti faktai, kad gydytojas G. K. devyniems pacientams suteikė ambulatorinės chirurgijos paslaugas nesivadovaujant Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis Įstaigos sutarties su Šiaulių TLK nuostatomis ir už pacientams suteiktas paslaugas apmokėti iš PSDF lėšų nepagrįstai pateikė tris kartus. 2020 m. kovo 26 d. Ekspertizės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad G. K. veiksmais PSDF biudžetas patyrė 985,50 Eur žalą. G. K. gražiuoju neatlyginus žalos, Įstaiga ją išskaičiavo iš G. K. darbo užmokesčio. Taigi, kaip matyti, G. K. jau ne pirmą kartą klastoja medicininius dokumentus, tuo sukeldamas Įstaigai žalą (Šiaulių TLK 2020 m. vasario 17 d. patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 26 d. Ekspertizės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)).

24.       Ieškovas nurodo, kad Šiaulių TLK 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokios išvados, jokių pagrįstų faktų ir aplinkybių, kad ieškovas padarė nusikaltimo požymių turinčią veiką ar kitus pažeidimus, kuriais padaryta žala Įstaigai, tačiau atsakovas konstatuoja jos padarymo faktą įsakyme dėl ieškovo atleidimo. Paneigiant šį ieškovo melagingą teiginį nurodo, kad Šiaulių TLK 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, cituojame 6 punktą „Dėl šioje pažymoje nurodytų aplinkybių – gydytojo G. K. neteisėtai išduoto siuntimo, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių siuntimų išdavimo ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir pateikimo apmokėjimui tvarkas ir sutarties sudarytos tarp ASPĮ ir Šiaulių TLK nuostatas, galimai esant viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktui, galimai esant dokumentų klastojimo ir kitų gydytojo nusikalstamų veikų požymiams, rekomenduojama ASPĮ, gavus paaiškinimus iš gydytojo G. K., esant būtinybei, perduoti atvejį tirti teisėsaugos institucijoms“.

25.        Ieškovas nurodo, jog buvo neatidus, nepatikrindamas į Įstaigą atvykusio paciento duomenų, tačiau skundo DGK 6 punkte teigia, kad pats paciento gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) įklijavo dokumentą (forma 027/a) Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, užpildęs paciento vardą, pavardę, diagnozę ir ligos kodą. Tą patį nurodo ir ieškinio 53 punkte, t. y. kad ieškovas tik įrašė paciento pavardę, diagnozę ir ligos kodą, ir tuo dar kartą pats patvirtina, kad dokumentą (forma 027/a) Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą parašė pats, žinodamas, kad jo paties iš MB “K. klinika” į UAB (duomenys neskelbtini) operacijai siųstas pacientas neturi teisėtai išduoto siuntimo. Nurodo, kad ant šio dokumento yra Įstaigos, o ne K. klinikos spaudas. Pažymi, kad, kaip jau aukščiau minėta, K. klinika negali rašyti siuntimo į kitą gydymo įstaigą, nes neturi sudariusi sutarties su TLK. Jeigų pacientas būtų atvykęs su šeimos gydytojo siuntimu, jam Įstaiga suteiktų nemokamą konsultaciją, atvykus be siuntimo, pacientas už konsultaciją sumoka pats, ir nustačius, kad pacientui reikalinga operacija, Įstaiga išrašo siuntimą operacijai, kuri šiuo konkrečiu atveju, G. K. neatlikus neteisėtų veiksmų, Įstaigai būtų kompensuota PSDF biudžeto lėšomis.

26.       Nurodo, kad 2021 m. balandžio 1 d. dirbusi slaugytoja J. V. (dirbusi su G. K.) pateikė paaiškinimą, nurodydama, kad pacientas atvyko į įstaigą 2021 m. balandžio 1 d. planinei operacijai. Ji atliko Įstaigai priklausančias registracijos procedūras (pamatavo pacientui temperatūrą, patikrino socialinį draudimą, užvedė stacionarinę ligos istoriją). Kadangi pacientai planinei operacijai atvyksta jau pakonsultuoti Įstaigos gydytojų, siuntimo iš paciento nereikalavo. Pastebėtina, kaip aukščiau minėta, kad G. K. pripažino, jog siuntimą užpildė ir į paciento kortelę įklijavo pats. Taigi, G. K. žinojo, kad pacientas neturi siuntimo (pasak paciento pats jam nurodė, kad šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas), nesuformino pacientui mokamos konsultacijos, dėl ko pacientas neįnešė už konsultaciją piniginių lėšų į Įstaigos kasą, ir negalėdamas rašyti siuntimo operacijai (nebuvus pirminės konsultacijos Įstaigoje) pats savo veiksmais pažeidė asmens sveikatos priežiūros paslaugų dokumentavimo tvarką, kas yra nurodyta 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų 2 punkte.

27.       Nurodo, kad ieškovas prašo priteisti 20000,00 Eur neturtinę žalą. Nurodo, kad būdamas profesionaliu plastikos chirurgu nebegali dirbti, netenka savo pacientų, nebegali gauti pajamų už savo darbą, atsakovui atleidus ieškovą iš darbo jis nebeteko galimybės suplanuotomis sąlygomis priimti pacientų (konkrečiai 15), skaito, kad Įstaigos direktorius, o tuo pačiu ir akcininkas piktnaudžiauja savo administraciniais įgalinimais. Ieškovas nepateikia duomenų apie atsakovo nepagarbų elgesį, kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, nukreiptus į Ieškovą, galėjusius sukelti jam tokių išgyvenimų, nepatogumų, kurie būtų pagrindas konstatuoti padarytos neturtinės žalos faktą ir spręsti dėl piniginės satisfakcijos priteisimo. Ieškovo argumentai dėl neteisėto atleidimo atmestini kaip nepagrįsti, taip pat nepagrįsti ieškovo argumentai dėl atleidimo iš pareigų procedūros pažeidimo. Įstaiga nebuvo ir nėra vienintelė ir pagrindinė ieškovo darbovietė, be to, kaip kad yra nurodęs pats ieškovas, jis turi savo MB K. klinika, kurioje (kaip kad viešoje erdvėje skelbiasi) vykdo plastikos chirurgo veikla, be to, ieškovas mūsų žiniomis dirba dar mažiausia trijose gydymo įstaigose, kur gali save realizuoti kaip profesionalas, todėl darbo santykių nutraukimas vienoje iš gydymo įstaigų, nesukelia ir negali sukelti ieškovui jokių neigiamų padarinių ar žalos profesinei reputacijai, todėl aptariamu atveju nėra būtinų atsakomybės sąlygų priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą.

28.       Nurodo, kad ieškovas 2021 m. birželio 30 d. savavališkai atvykęs į Įstaigą fotografavo dokumentus, kuriuose yra fiksuota informaciją apie pacientus, atliko kitus neteisėtus veiksmus, dėl ko 2021 m. liepos 2 d. elektroniniu laišku buvo įspėtas. Dėl ieškovo veiksmų, kurie atsakovo manymu turi ne tik finansinių nusikaltimų, bet ir dokumentų klastojimo požymių, Įstaiga kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl tyrimo pradėjimo ir perdavė visą su šiuo ginču susijusią medžiagą. Šiuo metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pirmame veiklos skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Atsakovas pateikė visus ikiteisminiam tyrimui atlikti reikalingus dokumentus ir turimą informaciją. 2021 m. liepos 20 d. Įstaigoje neradus pacientės J. K. ambulatorinės kortelės, atsakovas paprašė ieškovo ją grąžinti, ir pateikti paaiškinimą dėl suteiktų nemokamų paslaugų, bei išduotų nedarbingumo pažymėjimų, bei įspėjo, kad nesulaukus atsakymo iki nustatyto termino (liepos 23 d.), atsakovas kreipsis į Šiaulių TLK, SODRĄ, teisėsaugos institucijas dėl galimai ieškovo nusikalstama veika, t. y. dokumentų klastojimu ir neteisingos informacijos pateikimo, padarytų asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimų, žalos PSDF biudžetui bei SODRA biudžetui sukėlimo ir neteisėto praturtėjimo valstybės biudžeto sąskaita. 2021 m. liepos 26 d. Įstaiga kreipėsi į TLK dėl aukščiau minėto galimai atlikto dar vieno ieškovo darbo pareigų pažeidimo, kada laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. birželio 18 d. pacientei J. K. (ieškovo sutuoktinei) buvo išduoti ne mažiau kaip 6 nedarbingumo pažymėjimai. Atsakovas atsakymo iš prašymą nagrinėjančios institucijos dar nėra gavęs. Visi aukščiau nurodyti ieškovo veiksmai suponuoja išvadą, kad tai buvo ne vienkartiniai atvejai, o labiau panašu į ieškovo susikurtą sistemą. Ieškovas 2020 m. gegužės 12 d. įsakymu „Dėl žalos išskaitymo iš G. K. darbo užmokesčio” buvo įspėtas, kad dėl pakartotinio DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pažeidimo, darbo sutartis su juo gali būti nutraukta, tačiau ir toliau kryptingai vykdė Įstaigai žalingą veiklą, bei taikė mobingą Įstaigos direktoriaus atžvilgiu.

29.       Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas A. R. prašė ieškinį patenkinti, vadovautis ieškinyje nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad pacientas M. P. pirmą kartą buvo konsultuotas MB “K. klinika” 2021-03-27 (šeštadienį), už konsultacijos kaina  MB “K. klinika” buvo 600 Eur, į šią kainą įeina 200 Eur už aprangą, reikalingą operuojant. Operacijos data buvo 2021-04-01, pacientas atvyko operacijai į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kada pacientui buvo atiduota operacijai reikalinga apranga pasakyti negalėjo, tik nurodė, kad ne konsultacijos 2021-03-27  MB “K.  klinika” dieną, o vėliau. Teigė, kad 2021-04-01 pacientui M. P. atvykus į  UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovas jam suteikė antrinę konsultaciją ir tą pačią dieną buvo atlikta operacija, siuntimas pasirašytas gydytojo G. K. dirbusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pacientui suteikus antrinę konsultaciją. Nurodė, kad ieškovas atsakovo prašė pratęsti terminą paaiškinimams pateikti iki 2021-06-28, tačiau atsakovas atsisakė, teigia, kad ieškovui buvo suteiktas labai trumpas terminas pasiaiškinimui pateikti. Patvirtino, kad ir 2021-06-08 ieškovas nebuvo parengęs pasiaiškinimo, tik 2021-07-12 pasiaiškinimą bandė pateikti TLK, bet 2021-07-20 pasiaiškinimą buvo atsisakyta priimti. Teigė, kad tą dieną, kai ieškovas dirbo ne pas atsakovą, jis teisės ateiti į Įstaigą ir pasižiūrėti paciento ambulatorinės kortelės duomenis, neturi. Laikėsi pozicijos, kad atleidimas iš darbo yra neteisėtas, byloje nėra įrodymų, kad ieškovo atleidimo iš darbo metu dėl ieškovo tyčinių veiksmų atsakovas būtų patyręs žalą. Visiškai neaišku, kokiu pagrindu ir dėl kokių ieškovo veiksmų atsakovas nurodo, kad ieškovas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Duomenų, kad ieškovas darbo vietoje būtų padaręs nusikalstamą veiką, byloje taip pat nėra, pradėti atsisakyti ikiteisminį tyrimą yra atsisakyta.  

30.       Bylą nagrinėjant 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje ieškovas G. K. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė, kad sutinka ir palaiko visus atstovo nurodytus argumentus ir motyvus. Papildomai paaiškino, kad M. P. pirmą kartą pas jį atvyko 2021 m. kovo 27 d., buvo šeštadienis, atvyko į ji įstaigą (duomenys neskelbtini), K. kliniką. Jis sulaukė ryte skambučio, sakė turi asmeninių aplinkybių ir nori skubos tvarka susitikti. Ieškovas paklausė, ar negali palaukti pirmadienio, pacientas sakė, kad nori skubiai, susitarė, kad priims 11 val., šeštadienį. Atvyko, išklausė jo pageidavimus, paaiškino apie galimus gydymo būdus. Artėjo ilgasis savaitgalis, šventės, ieškovas sakė jam pagalvoti ir nuspręsti, ar nori operuotis. Pasakė, kokių reikia tyrimų, kokia ieškovo paslaugos kaina ir kokia kaina, jei gydysis pas jį. Konsultacijos kaina buvo 600 Eur, tame tarpe ir medicininės priemonės, kurios jam bus reikalingos po operacijos. Medicinos priemones davė, kad būtų geri rezultatai po operacijos, išvengta komplikacijų. Medicinos priemonės buvo panaudotos iš karto po operacijos, (duomenys neskelbtini). M. P. buvo paaiškinta, jei tinka ieškovo gydymas ir nori gerų, greitų rezultatų, jam reikalingos medicininės priemonės. Ieškovas jam paaiškino ir suteikė informaciją apie operaciją. Po konsultacijos M. P. su ieškovu neatsiskaitė, nes neturėjo pakankamai pinigų. Susitarė atsiskaityti po operacijos. Mano, kad konsultaciją būtų teikęs neatlygintinai, jei M. P. būtų neatvykęs operacijai, nes ne piniguose esmė. Nurodė, kad kovo 27 d. M. P. suteikė visą informaciją apie operaciją. M. P. paskambino praėjus kelioms valandom po konsultacijos, pasakė, kad nori operuotis. Ieškovas pasiuntė jį atlikti reikiamus tyrimus. Jei tyrimai tinkami operacijai, galima paskirti operacijos datą. M. P. tyrimai buvo tinkamai operacijai. Operacija jam buvo atlikta 2021 m. balandžio 1 d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

31.       Nurodė, kad 2021 m. balandžio 1 d. M. P. atvykus, jis buvo apžiūrėtas prieš operaciją, ar galima operuoti. Jis buvo operuotas tą pačią dieną. Už 600 Eur M. P. buvo suteikta konsultacija, jokios priemonės konsultacijos dieną perduotos nebuvo. Į 600 Eur kainą įėjo konsultacija, kokios priemonės negali įvardinti, tai specialios operacinės priemonės, tai konfidenciali paciento informacija. Ieškovo klinika MB „K. klinika“ gali prekiauti medicininėmis priemonėmis, tam specialaus leidimo nereikia. Tai pooperacinės priemonės. Medicinines priemones turėjo MB „K. klinika“. Medicinines priemones perdavė iš karto pacientui po operacijos, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Medicininės priemonės buvo reikalingos po operacijos, maksimaliai greitam gijimui. Kaina medicininių priemonių nuo 170 – 190 Eur, o 410 Eur ieškovo konsultacija, galima sakyti taip. Įprastai po tokios operacijos tos priemonės nėra naudojamos, bet jis vertino, kas pacientui geriausia, nes pacientas norėjo maksimaliai greito ir gero rezultato, gijimo. M. P. siuntimo jokio nerašė kaip gydytojas, dirbdamas MB „K. klinika“, nes neturi sutarties, sudaręs su ligonių kasomis. Pacientas buvo hospitalizuotas, siuntimas buvo ligos istorijoje, jis surašė, kad įvykdyti visus reikalavimus, jis parašė siuntimą, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Siuntimą parašė dienos chirurgijos paslaugai atlikti operaciniam gydymui. Prieš operaciją M. P. apžiūrėjo, ar nėra uždegimų, bėrimų ir tada pasakė slaugytojai, kad jį hospitalizuoja ir jis buvo hospitalizuotas. M. P. į chirurginės pagalbos centrą 2021 m. balandžio 1 d. atvyko su šeimos gydytojo tyrimais. Pacientą informavo prieš operaciją, kad prieš atvykstant operacijai reikalingas šeimos gydytojo siuntimas, nes operacija kompensuojama ligonių kasų.

32.       Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu atsakovo atstovė V. B. prašė ieškinį atmesti, pakartojo atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad tam, jog dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas būtų galėjęs teisėtai išrašyti pacientui siuntimą, jis pirmiausia minėtoje įstaigoje privalo suteikti konsultaciją. Šiuo atveju pacientui Įstaigoje konsultacija nebuvo teikta, konsultacija Įstaigoje kainuoja 30 Eur, o norint gauti nemokamą konsultaciją, prieš atvykdamas į Įstaigą, pacientas turi turėti šeimos gydytojo siuntimo. Pacientas M. P. šeimos gydytojo siuntimo neturėjo, taip pat nemokėjo ir 30 Eur už konsultaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl daro išvadą, kad konsultacija nebuvo teikta. Neteikdamas konsultacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovas neturėjo teisės išrašyti siuntimo. Nurodė, kad 1061,08 Eur žalą atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino TLK po ieškovo atleidimo iš darbo, nurodė, kad šią sumą yra išskaičiavę ir ieškovo darbo užmokesčio. Pažymėjo, kad ieškovas, kaip gydytojas, privalo laikytis ne tik įstaigos, kurioje dirba, darbo tvarkos taisyklių, bet taip pat privalo laikytis įstatymuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kurie konkrečiai nustatyti Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-528, 15 punkte; 2013 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. V-754, 4.1. punkte, 11 punkte, 13 punkte.   

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas

Faktinės bylos aplinkybės

33.       Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių Darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas) ieškovo G. K. prašymą atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl visų pareikštų reikalavimų atmetė. Ieškovas nesutinka su DGK sprendimu ir šiuo ieškiniu prašo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtu, priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisimo, priteisti 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 36-52).

34.       Byloje nustatyta,  ieškovas pagal sudarytą darbo sutartį nuo 2002 m. kovo 18 d. iki 2021 m. birželio 28 d. dirbo pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcinės – plastinės chirurgijos gydytoju, vaikų chirurgo pareigose. Sutartas darbo užmokestis – 30 proc. nuo uždirbamos sumos už paslaugas teikiamas ir apmokamas iš PSDF lėšų, išskaičiavus pathistologinio ir citologinio tyrimo kainas. Kintamas priedas už mokamas procedūras (išskyrus estetines operacijas) – 50 proc. nuo uždirbamos sumos, išskaičiavus pathistologinio ir citologinio tyrimo kainas. Kintamas priedas už mokamas estetines procedūras – 30 proc. nuo uždirbtos sumos. Nustatyta darbo laiko norma – 6 valandos per dieną, 5 darbo dienos per savaitę arba 30 valandų per savaitę pagal sudarytą individualų planą (t. 1, b. l. 11-13). 2021 m. birželio 28 d. atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) AT ieškovas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atleistas iš užimamų pareigų nuo 2021 m. birželio 28 d., pripažinus, kad ieškovo 2021 m. balandžio 1 d. išduotas siuntimas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, apmokamoms PSDF biudžeto lėšoms gauti, yra išduotas neteisėtai ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nesant galiojančio siuntimo dienos chirurgijos paslaugai gauti, suteiktos neteisėtai, dėl ko galimai yra patirta 1061,08 Eur žala (įsakymo 1.1. punktas); pripažinus, kad ieškovas atlikdamas įsakymo 1.1 punkte nurodytą veiką padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas) tyčia padarydamas turtinę žalą darbdaviui ar bandydamas tyčia padaryti jam žalos (DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktas), bei darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika (DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktas) (t. 1, b. l. 29-30).  

35.       Ieškovas ginčija darbo sutarties nutraukimą DK 58 straipsnio  2 dalies 1 punkto pagrindu teisėtumą, nurodydamas esminius argumentus: pažeista atleidimo iš darbo procedūra, neįrodyta ieškovo padaryta žala atsakovui ar bandymas ją padaryti, taip pat neįrodyta ieškovo nusikaltimo požymių turinti veika. Ieškovas laikosi pozicijos, kad jo atleidimo iš darbo dieną atsakovas žalos nebuvo patyręs, o pateiktas mokėjimo pavedimas įrodo, kad tik 2021 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas yra pervedęs 1061,08 Eur sumą Šiaulių teritorinei ligonių kasai, į bylą pateikti įrodymai, kad ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, nes nenustatyta padaryta nusikalstama veika. Ieškovas nurodo, kad nėra įrodymo, kas konkrečiai laikoma ieškovo šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

Dėl bylos esmės

36.       DK 58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (pažymėtina, kad tai yra savarankiškas pagrindas darbo sutarčiai nutraukti). DK 58 straipsnio 3 dalyje išvardinta, kas gali būti laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, be kito ko nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma : tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos (DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktas); darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika (DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktas). 

37.       DK 214 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atleidimo iš darbo bylose ir bylose dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą, atleidimo iš darbo arba atsisakymo priimti į darbą teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Vadovaujantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

38.       Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas, kaip darbdavys, įrodė ir pagrindė, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas pagrįstai, konstatavus, kad ieškovas yra padaręs šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

39.       Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad ieškovas G. K. savo klinikoje MB „K. klinika“ 2021 m. kovo 27 d. konsultavo pacientą, byloje liudytoju apklaustą M. P., kurį ieškovas 2021 m. balandžio 1 d. operavo atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, t. y. įstaigoje, kurioje ieškovas dirbo rekonstrukcinės – plastinės chirurgijos gydytoju, vaikų chirurgu. Byloje nėra ginčo, kad būtent klinikai MB „K. klinika“ liudytojas M. P. sumokėjo 600 Eur ir, kad mokėjimas buvo atliktas po operacijos klinikos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Šiuo atveju išsiskyrė šalių argumentai dėl sumokėtų 600 Eur paskirties, t. y. už kokias paslaugas 2021 m. balandžio mėnesio mokėjimo nurodymu M. P. atsiskaitė su ieškovo klinika MB „K. klinika“ (t. 2, b. l. 20).

40.       Ieškovas G. K. 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio metu teismui paaiškino, kad 600 Eur sumą sudaro apie 400 Eur už konsultaciją 2021 m. kovo 27 d., nes tai buvo šeštadienis, ir apie 200 Eur už medicinines priemones, kurios buvo reikalingos pacientui po operacijos, kokios konkrečiai tai priemonės, dėl pacientų duomenų apsaugos, neatskleidė. Ieškovas patvirtino, kad 600 Eur buvo sumokėti ne konsultacijos dieną, taip pat nurodė, kad medicininės priemonės pacientui buvo perduotos ne 2021 m. kovo 27 d. MB „K. klinika“ patalpose, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose po operacijos. Ieškovas taip pat nurodė, kad konsultacijos metu paaiškino pacientui, kad yra reikalinga operacija, pacientas galėjo apsispręsti, operuosis ar ne. Į teismo klausimą, kaip ieškovas tikėjosi tuomet gauti už konsultaciją mokėtiną sumą, jeigu pacientas būtų persigalvojęs ir neatvykęs operacijai, ieškovas atsakė, kad jis nemažai paslaugų teikia nemokamai.

41.       Liudytoju 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje apklaustas pacientas M. P. nuosekliai ir argumentuotai paaiškino, kad Google paskyroje rado ieškomos paslaugos nuorodą į MB „K. klinika, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kad 2021 m. kovo 27 d. buvo šeštadienis ir paskyroje matėsi užrašas, kad šiuo metu dirba, todėl jis paskambino nurodytu telefonu, kuriuo buvo atsiliepta, ir jis atvyko konsultacijai. Liudytojas nurodė, kad ieškovas G. K. 2021 m. kovo 27 d. jį apžiūrėjo, paaiškino, kad sporto pagalba problemos pašalinti nepavyks, todėl reikalinga operacija, kurią atlikti bus reikalinga atvykti adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Liudytojas nurodė, kad jam paklausus G. K., kiek tokia operacija kainuoja ir ar ji valstybės finansuojama, jam buvo atsakyta, kad operacijos kaina 600 Eur ir kad ji nėra valstybės finansuojama. Liudytojas nurodė, kad 2021 m. kovo 27 d. už konsultaciją sumokėjo 10 Eur grynais, joks finansinės atskaitomybės dokumentas jam nebuvo pateiktas. Nurodė, kad atliktus kraujo tyrimus siuntė gydytojui el. paštu, o atvykus 2021 m. balandžio 1 d. operacijai, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, gydytojas tik užėjo prieš operaciją į palatą, konsultacijos nebuvo, jam atrodo, jei gerai pamena, kad po operacijos jau prabudo su specialia liemene ir buvo išvedžioti drenai, daugiau jokių priemonių jam niekas nedavė. Nurodė, kad atvykęs į kliniką UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, registratūroje paklausė, kada jam reikės susimokėti, iš registratūroje esančios darbuotojos išgirdo atsakymą, o ar jums reikia mokėti. Liudytojas, nors ir bandomas ieškovo atstovo savaip interpretuoti jo atsakymus į klausimus, davęs teismui priesaiką, patvirtino, kad gydytojas G. K. jam pasakė, kad operacija kainuos 600 Eur ir už ją liudytojui reikės susimokėti, gydytojas jo neinformavo, kad reikalingas siuntimas iš šeimos gydytojo. Nurodė, kad po operacijos, jam esant klinikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ieškovas paprašė jo susimokėti, nurodžius, kad grynais neturi, ieškovas G. K. jam atnešė kortelių skaitytuvą ir tuomet liudytojas atliko 600 Eur pavedimą.     

42.       Teismas sprendžia, jog liudytojo parodymais nėra pagrindo netikėti ir labiau tikėtina, kad pacientui M. P. ieškovas 2021 m. kovo 27 d. suteikė konsultaciją MB „K. klinika“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir kad už suteiktą konsultaciją liudytojas su ieškovo klinika MB „K. klinika“ atsiskaitė, sumokėdamas 10 Eur, o liudytojo sumokėti 600 Eur klinikai MB „K. klinika“, buvo paciento atsiskaitymas už 2021 m. balandžio 1 d. atliktą operaciją klinikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (CPK 185 straipsnis). Šias išvadas patvirtina ir byloje 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje liudytoja apklaustos J. V. paaiškinimai. Liudytoja dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji nurodė, kad įstaigoje konsultacija, jeigu pacientas neturi šeimos gydytojo siuntimo, kainuoja 20 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojos paaiškinimus dėl konsultacijos kainų patvirtina internete viešai skelbiami duomenys, iš kurių nustatyta, kad plastikos chirurgo konsultacijos kainos svyruoja nuo 30 Eur iki 130 Eur (https://nmc.lt/medicinos-centrai/estetines-medicinos-centras/plastikos-chirurgu-konsultacijos/; https://www.nordclinic.lt/kainos, o paties ieškovo konsultacijos kaina yra nuo 20 Eur iki 100 Eur, o už skubią konsultaciją nedarbo metu nurodyta kaina yra 200 Eur (https://plastikoschirurgas.lt/kainos/). Be to, ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad būtų pardavęs pacientui kokias nors medicinines priemones, kurių vertė – 200 Eur. O liudytojas M. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. birželio 27 d. konsultacijos metu jam ieškovas jokių medicininių priemonių neperdavė, o 2021 m. balandžio 1 d. po operacijos prabudo jau su medicinine liemene. Nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad paciento M. P. sumokėti 600 Eur buvo atsiskaitymas už operaciją, o ne už konsultaciją, juolab, kad ir sąskaita faktūra (t. 2, b. l. 10), kurioje pardavėju nurodyta MB K. klinika, yra išrašyta ne 2021 m. kovo 27 d., kai buvo teikta konsultacija, o 2021 m. balandžio 1 d., kai pacientas buvo operuojamas klinikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 185 straipsnis). 

43.       Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas M. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui kraujo tyrimų rezultatus siuntė el. paštu, taip pat nurodė, kad operacijos dieną ieškovas tik trumpam užėjo pas jį į palatą, kas suteikia pagrindo daryti išvadą, kad 2021 m. balandžio 1 d. klinikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pacientas nebuvo konsultuojamas, o jis buvo atvykęs operacijai (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad šių aplinkybių, jog 2021 m. balandžio 1 d. ieškovas neteikė pacientui konsultacijos, neginčijo ir pats ieškovas, nurodydamas, kad pacientas prieš operaciją buvo tik apžiūrėtas. Teismas spendžia, kad apžiūra prieš operaciją yra pasiruošimo operacijai dalis, todėl ji negali būti prilyginama konsultacijai.

44.       Svarbus aspektas byloje yra šios aplinkybės, kad pacientui M. P. susimokėjus 600 Eur už operaciją, paaiškėjo, kad jam atlikta operacija ne tik galėjo būti kompensuojama valstybės, bet ir buvo kompensuota, t. y. iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto apmokėta 1061,08 Eur klinikai UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktą Dienos chirurgijos paslaugų sąraše nurodytą operaciją (t. 1, b. l. 111). Šias išvadas pagrindžia tiek Šiaulių teritorinės liginių kasos 2021 m. birželio 17 d. Patikrinimo pažymoje, adresuotoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatytos aplinkybės (t. 1, b. l. 14-22), tiek Šiaulių teritorinės liginių kasos 2021 m. liepos 12 d. Ekspertizės pažymoje, adresuotoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatytos aplinkybės (t. 1, b. l. 32-35). Akcentuotina, kad byloje nėra įrodymų, kad Šiaulių teritorinės liginių kasos 2021 m. liepos 12 d. Ekspertizės pažyma ir joje priimtas sprendimas būtų apskųsti ir panaikinti, ši aplinkybė ir nebuvo ginčijama, nes atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su   Šiaulių teritorinės liginių kasos tiek Patikrinimo pažymoje, tiek Ekspertizės pažymoje nustatytomis aplinkybėmis sutiko, tai nurodydamas 2021 m. birželio 23 d. G. K. darbo pareigų pažeidimo tyrimo išvadoje (t. 1, b. l. 23-28). Sutiktina su atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės argumentais, kad skųsti Šiaulių teritorinės liginių kasos 2021 m. liepos 12 d. Ekspertizės pažymą ir joje priimtą sprendimą yra atsakovo teisė, bet ne pareiga.

45.       CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

46.       Nagrinėjamu atveju ieškovas G. K. nurodo, kad jam nebuvo tinkamai suteikta teisė pateikti paaiškinimus dėl Šiaulių teritorinės liginių kasos 2021 m. birželio 17 d. Patikrinimo pažymoje nurodytų aplinkybių dėl paciento M. P. 2021 m. gegužės 28 d. skundo, kuriuo pagrindu buvo atliktas Šiaulių teritorinės liginių kasos patikrinimas ir surašytos 2021 m. birželio 17 d. Patikrinimo pažyma bei 2021 m. liepos 12 d. Ekspertizės pažyma, taip pat nurodo, kad tokiu būdu buvo pažeistos DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatos, numatančios, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo. Teismas tokius ieškovo argumentus pripažįsta nepagrįstais, todėl juos atmeta.

47.       Byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio 2 d. atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavo ieškovo G. K. pateikti paaiškinimą į paciento M. P. 2021 m. gegužės 28 d. skundą „Dėl plastikos chirurgo G. K.“ (t.1, b. l. 119), nurodymas, kad paaiškinimą prašoma pateikti iki 2021 m. birželio 4 d. įstaigos darbo laiko pabaigos, t. y. iki 16 val. (t. 1, b. l. 84). 2021 m. birželio 4 d., 15 val. 48 min., ieškovas elektroniniu laišku atsakovui paaiškino, kad pacientui M. P. (duomenys neskelbtini) teikė sveikatos priežiūros paslaugas, kurios yra surašytos šio paciento kortelėje. Jokių paslaugų, kurias pacientas mini savo pretenzijoje, jam  (duomenys neskelbtini) neteikė. Tuo pačiu paaiškino, kad pacientas pirmą kartą lankėsi pas ieškovą konsultacijos be gydytojo siuntimo kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, ieškovo konsultacijų kabinete. Apie sveikatos priežiūros paslaugas, teiktas pacientui ieškovo įstaigoje negali teikti duomenų (duomenys neskelbtini) dėl asmens duomenų apsaugos ir konfidencialumo, nustatyto pagal įstatymus, kadangi tai skirtingos gydymo įstaigos. Jeigu pacientas M. P. kreipsis į tą gydymo įstaigą, kur jam buvo suteikta pirminė konsultacija bei perduotos medicininės priemonės, kartu su šios įstaigos administracija išnagrinės paciento skundą (t. 1, b. l. 120) (šiuo atveju teismas atkreipia taip pat dėmesį į tai, kad duodamas parodymus teisme ieškovas nurodė ir patvirtino, kad teikdamas pacientui konsultaciją 2021 m. birželio 27 d. savo klinikoje, tą dieną medicinos priemonių pacientui nepardavė, jos buvo perduotos atlikus operaciją atsakovo klinikoje, kas tik dar kartą pagrindžia teismo išvadas, kad 600 Eur buvo atlygis už atliktą operaciją, o ieškovas yra nenuoseklus savo paaiškinimuose).     

48.       Byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio 21 d., 14.51 val., atsakovas ieškovui išsiuntė supažinimui Šiaulių teritorinės liginių kasos 2021 m. birželio 17 d. Patikrinimo pažymą, paprašė pateikti išsamius paaiškinimus ir pastabas dėl pažymoje nurodytų aplinkybių iki 2021 m. birželio 23 d., 12 val. (t. 1, b. l. 121). Byloje nustatyta, kad ieškovas tik  2021 m. birželio 23 d., 09.48 val., siųstu el. laišku paprašė atsakovo pratęsti atsakymo pateikimo terminą iki 2021 m. birželio 28 d., 12 val., nurodydamas, kad pagal šiuo metu prieinamą informaciją mato, kad papildomai reikia susipažinti su paciento kortele ir joje esančiais įrašais (t. 1, b. l. 122). Iš į Darbo ginčo komisijos bylą pateiktų Darbo laiko apskaitos žiniaraščio ir Darbo grafiko matyti, kad ieškovas G. K. tiek 2021 m. birželio 21 d., tiek 2021 m. birželio 22 d., tiek 2021 m. birželio 23 d. nuo 14 val. iki 18 val. dirbo atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstaigoje (DGK bylos 36-37 lapai). Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas turėjo ir laiko, ir galimybę susipažinti su paciento kortele ir joje esančiais įrašais, be to, kaip nustatyta, paciento skundą jis buvo gavęs dar  2021 m. birželio 2 d. (teismo sprendimo 47 punktas), todėl atsakovo duotas laikas paaiškinimui pateikti buvo optimalus (CPK 185 straipsnis). Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad ieškovo prašymas iki 2021 m. birželio 28 d., 12 val., pratęsti terminą paaiškinimams pateikti buvo teikiamas ne dėl to, kad ieškovas, neva, neturėjo galimybės susipažinti su paciento ligos istorija, ar, kad jam, neva, neužteko laiko, o dėl to, kad būtent 2021 m. birželio 28 d. baigėsi DK 58 straipsnio 6 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas skirti ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (CPK 185 straipsnis). Byloje nustatyta, kad paciento skundą su jame nurodytomis aplinkybėmis atsakovas, t. y. ieškovo darbdavys, gavo 2021 m. gegužės 28 d., 10.33 val. (t. 1, b. l. 119). Svarbus aspektas ir tai, kad nors ir prašydamas pratęsti terminą paaiškinimams pateikti iki 2021 m. birželio 28 d., ieškovas paaiškinimų nepateikė, o bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek jo atstovas patvirtino, kad tik 2021 m. liepos 12 d. teikė rašytinius paaiškinimus Šiaulių teritorinei liginių kasai, tačiau juos buvo atsisakyta priimti.

49.       Dėl išdėstyto teismas daro išvadą, kad DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatos pažeistos nebuvo, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių tiek Šiaulių teritorinės liginių kasos 2021 m. birželio 17 d. Patikrinimo pažymoje, tiek bei 2021 m. liepos 12 d. Ekspertizės pažymoje nustatytų aplinkybių, todėl, kaip minėta, šie rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). 

50.       Svarbus aspektas byloje yra tai, kad jau Šiaulių teritorinės liginių kasos 2021 m. birželio 17 d. Patikrinimo pažymoje buvo padaryta išvada, kad siuntimas, esantis gydymo stacionare ligos istorijoje dienos chirurgijos paslaugai gauti, yra išduotas gydytojo G. K. UAB (duomenys neskelbtini) neteikiant ambulatorinės gydytojo specialisto konsultacijos, todėl siuntimas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, apmokamoms PSDF biudžeto lėšomis gauti, yra išduotas neteisėtai ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nesant kiti galiojančio siuntimo dienos chirurgijos paslaugai gauti, suteiktos neteisėtai, o ASPĮ (šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“) padarė Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 2 dalies, Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo aprašo, patvirtinto Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 „Dėl siuntimų  asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo” 22 punkto, Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 3.15 punkto, Dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. V-668 „Dėl dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų ir dienos chirurgijos paslaugų sąrašo patvirtinimo“, 7 punkto nuostatų, 2021-03-19 sutarties Nr. SI-186 tarp ASPĮ ir Šiaulių TLK 2.2. punkto nuostatų pažeidimus.

51.       2021 m. birželio 17 d. Patikrinimo pažymoje taip pat padaryta išvada ir nurodyta, kad vadovaujantis Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos PSDF biudžetui nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto VLK direktoriaus 2016 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. IK-182 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3.4 („3.4. ASPĮ suteikia ASPP neturinčiam siuntimo pacientui arba pagal negaliojantį siuntimą ir ne dėl būtinosios medicinos pagalbos ir nurodo šią paslaugą apskaitos dokumentuose“ ir 3.5. (..3.5. suteikta ASPP neatitinka teisės aktais nustatytų ASPP išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimų“) papunkčių nuostatomis, žalos PSDF biudžetui dydis atitinka visą iš PSDF biudžeto apmokėtą asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų sumą. 2021-03-19 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties Nr. SI-186, sudarytos tarp ASPĮ ir Šiaulių TLK, 2.28 punkte nustatyta, kad ASPĮ įsipareigoja „2.28. atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Jei įstaiga neatlygina žalos, mokami delspinigiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, todėl dėl šiame punkte aprašytų ASPĮ pažeidimų nustatyta žala PSDF biudžetui - 1061,08 Eur (t. 1, b. l. 20-21). Analogiškos išvados padarytos ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2021 m. liepos 12 d. Ekspertizės pažymoje (t. 1, b. l. 32-35), t. y. jau po ieškovo atleidimo iš darbo.

52.       Šioje byloje jau buvo nustatyta ir konstatuota, kad ieškovas G. K. pacientui M. P. 2021 m. balandžio 1 d. klinikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacijos neteikė, tą dieną pacientas buvo operuotas. Teismo posėdžio metu atsakovas G. K. nurodė, kad jis parašė siuntimą, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, siuntimą parašė dienos chirurgijos paslaugai atlikti operaciniam gydymui. Tai reiškia, kad ieškovas patvirtino 2021 m. birželio 17 d. Patikrinimo pažymoje nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas dėl neteisėto siuntimo išdavimo, ko pasėkoje atsakovui atsirado pareiga, dėl netesėtų ieškovo veiksmų, atlyginti PSDF biudžetui 1061,08 Eur žalą. Teismas sprendžia, kad atsakovas pagrįstai ieškovo veiksmus, išduodant neteisėtą siuntimą, neišaiškinant pacientui tinkamos gauti nemokamas paslaugas siuntimo gavimo tvarkos, vertino kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

53.       Nustatyta, kad ieškovas jau seniai, t. y. nuo 2002 m. kovo 18 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcinės – plastinės chirurgijos gydytoju, vaikų chirurgu (t. 1, b. l. 12-13). Vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugsėjo 27 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Gydytojo pareigybės aprašymo III dalies 1.1. punktu, 1.6. punktu, 1.7. punktu, V dalimi : gydytojas privalo vadovautis savo kompetencija, pareigybinėmis instrukcijomis, įstaigos įstatais, vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais; gydytojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų; gydytojas privalo teikiant paslaugas pacientams nepažeisti įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtintos „Apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo ir mokamų paslaugų teikimo UAB (duomenys neskelbtini) tvarkos“ nuostatų; gydytojas už padarytas profesines ir etines klaidas, aplaidumą ar netinkamą jam priklausančių funkcijų vykdymą bei kompetencijos viršijimą traukiamas drausminėn, materialinėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 141-144).  Nustatyta, kad nors ant Gydytojo pareigybės aprašymo nėra ieškovo parašo, kad jis yra susipažinęs ir sutinka, tačiau yra 2013 m. spalio 8 d. A. Ž. parašas ir nurodyta, kad K. atsisakė pasirašyti (t. 1, b. l. 143), kas leidžia daryti išvadą, kad apie Gydytojo pareigybės aprašymą ieškovui yra žinoma ir jis su minėtu aprašymu buvo supažindintas (CPK 124 straipsnio 2 dalis).

54.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugsėjo 19 d. direktoriaus įsakymu patvirtinta Sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo ir mokamų paslaugų teikimo UAB (duomenys neskelbtini) tvarka, kurios 3 punkte nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) gydytojams, slaugos darbuotojams, registratūros darbuotojams, nevykdantiems šio įsakymo reikalavimo, bus taikomos drausminės nuobaudos bei reikalaujama atlyginti žalą, susijusią su šio įsakymo nevykdymu (t. 1, b. l. 145). Minėto įsakymo 1 priedo 3.1 punkte nurodyta, kad gydytojas privalo išaiškinti, ar pacientas turi tinkamai užpildytą pirminės sveikatos priežiūros gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimą, (F.027/a), jei pacientas kreipėsi dėl paslaugų iš PSDF biudžeto (t.1, b. l. 146-147).

55.       Byloje teismas nustatė ir konstatavo, kad ieškovas, kaip gydytojas specialistas, privalėjo žinoti ir žinojo, kad pacientui teikiamos paslaugos – operacija, yra kompensuojama iš PSDF biudžeto, tačiau elgdamasis neteisėtai, tyčia, siekdamas asmeninės naudos, informavo pacientą, kad paslaugos nėra atlyginamos, ir kad pacientas turės susimokėti. Be to, ieškovo neteisėto veikimo pasėkoje pacientas apmokėjo už operaciją ne įstaigai, kurioje buvo operuojamas, o paties ieškovo įstaigai, kurioje buvo tik konsultuotas. Be to, žinodamas, kad operacija yra finansuojama iš PSDF biudžeto, ieškovas, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), neteikdamas minėtoje įstaigoje pacientui konsultacijos, neteisėtai išrašė siuntimą, ko pasėkoje iš PSDF biudžeto buvo apmokėta asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų 1061,08 Eur suma, t. y. už tą pačią paslaugą susimokėjo ir pats pacientas, už tą pačią paslaugą buvo apmokėta ir iš PSDF biudžeto.

56.       Nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai pripažino tokius ieškovo veiksmus šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu ir atleido ieškovą iš darbo.

57.       Kaip minėta, ieškovas privalėjo laikytis Gydytojo pareigybės aprašymu nustatytų pareigų, taip pat privalėjo vadovautis kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais, privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų (Sprendimo 53 punktas).

58.       Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-528  „Dėl ambulatorinių specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų patvirtinimo“ 15 punkte yra nustatyta, kad gydytojai, teikiantys paslaugas, jas aprašo asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025/a), todėl atmestini ieškovo argumentai, kad pacientui teiktas paslaugas aprašyti asmens sveikatos istorijoje yra ne ieškovo pareiga, o registratūros darbuotojo pareiga. Šiuo atveju byloje 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta J. V., kuri dirbo 2021 m. balandžio 1 d. atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ registratūroje, nurodė, kad pacientui M. P. atvykus į kliniką, jam buvo užvesti dokumentai - užvesta stacionarinė ligos istorija, nes jis atvyko operacijai, buvo patikrintas paciento draustumas, paaiškinta operacijos eiga ir nuvestas į palatą. Iš paciento buvo paimti jo atsinešti kraujo tyrimų rezultatai, kuriuos liudytoja įdėjo į ligos istoriją. Paklausus, ar pacientas turėjo šeimos gydytojo siuntimą, nurodė, kad paprastai pacientai operacijai į kliniką atvyksta prieš tai pakonsultuoti pačios klinikos daktarų, todėl siuntimo ji neprašė. Klinikos daktarai konsultuoja pacientus ir paskui paskiria operacijos datą. Kad konsultacija ir operacija vyktų tą pačią dieną įmanoma tik retais atvejais, tačiau šita konkreti operacija – ne, nebent atvykęs konsultacijai pacientas jau turėtų kraujo tyrimo rezultatus, tuomet teoriškai gal ir įmanoma. Nurodė, kad tokia operacija, kaip paciento M. P., yra finansuojama Ligonių kasų, ar buvo siuntimas nurodė, kad paprastai pacientai atvyksta į kliniką operacijai konsultuoti jų klinikos daktarų, siuntimas būna klinikos daktarų, kada pacientas buvo konsultuotas negalėjo pasakyti, jį matė pirmą kartą. Jeigu pacientas yra draustas socialiniu draudimu ir yra Šiaulių miesto gyventojas, klinika gali atlikti operaciją, kuri kompensuojama iš Ligonių kasų. Po operacijos suvedami tam tikri duomenys Ligonių kasoms, kurios tuomet apmoka kainą už gydymą. Nurodė, kad duomenis į sistemą suveda ji. Nurodė, kad pacientas klausė, ar tai bus mokama operacija, ji nurodė, kad nebus mokama operacija, nes ji kompensuojama Ligonių kasų. Ji užvedė ligos istoriją stacionariniam gydymui, ar buvo prieš tai vesta ambulatorinė kortelė, nežino, ji tokios kortelės nevedė. Pacientas atvykęs jai pasakė, kad atvyko operacijai pas gydytoją K.. Kai operacija yra kompensuojama Ligonių kasų, jokie pinigai, tame tarpe ir už medicinines priemones, nėra imami, ji jokių pinigų neima.    

59.        Atkreiptinas dėmesys, kad  UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugsėjo 19 d. direktoriaus įsakymu patvirtintos Sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo ir mokamų paslaugų teikimo UAB (duomenys neskelbtini) tvarkos 1 priedo 2 punkte yra  nurodytos registratūros darbuotojo pareigos, tarp kurių nėra pareigos užpildyti siuntimo, taip pat nėra pareigos pacientui teiktas paslaugas aprašyti asmens sveikatos istorijoje,  nes tai, kaip buvo nustatyta, yra gydytojo pareiga (Sprendimo 54, 57-58 punktai).

60.       Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. V-754 „Dėl ambulatorinės chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo pavirtinimo“ 4.1. punkte nurodyta, kad pacientą gauti ambulatorinės chirurgijos paslaugos siunčia šeimos arba gydantis gydytojas, nustatęs Ambulatorinės chirurgijos paslaugų sąraše (priedas) (toliau – Sąrašas) nurodytos paslaugos poreikį, užpildydamas F027/a (medicinos dokumentų išrašas) formos siuntimą (toliau – Siuntimas) arba įrašydamas į ambulatorinę asmens sveikatos istoriją F025/a, jei paslauga teikiama toje pačioje Įstaigoje; 11 punkte nurodyta, kad informaciją apie pacientui suteiktą ambulatorinės chirurgijos paslaugą į asmens sveikatos istoriją (forma 025/a) ir asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę (forma 025/a-LK) įrašo ir savo parašu bei spaudu patvirtina ją suteikęs gydytojas.

61.       Kaip minėta, pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos. Byloje nustatyta, kad dėl ieškovo neteisėtų veiksmų atsakovui kilo pareiga atlyginti PSDF biudžetui 1061,08 Eur padarytą žalą (t. 1, b. l. 20-21, 32-35).

62.       Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2011). Tam, jog būtų konstatuotas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, ne visais atvejais būtina, kad darbdavys dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų patirtų realius nuostolius. Padariniai yra vienas iš požymių, leidžiančių spręsti dėl taikytos griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo – darbuotojui pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017).

63.       Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas G. K. neteikė pacientui M. P. konsultacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau siuntimą operacijai užpildė, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojas. Tai tik dar kartą patvirtina teismo padarytas išvadas, kad ieškovas, kaip gydytojas specialistas, privalėjo žinoti ir žinojo, kad pacientui teikiamos paslaugos – operacija, yra kompensuojama iš PSDF biudžeto, tačiau elgdamasis neteisėtai, tyčia informavo pacientą, kad paslaugos nėra atlyginamos, ir kad pacientas turės susimokėti. Be to, ieškovo neteisėto veikimo pasėkoje pacientas apmokėjo už operaciją ne įstaigai, kurioje buvo operuojamas, o paties ieškovo įstaigai, kurioje buvo tik konsultuotas. Be to, žinodamas, kad operacija yra finansuojama iš PSDF biudžeto, ieškovas, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), išrašė siuntimą, ko pasėkoje iš PSDF biudžeto buvo apmokėta asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų 1061,08 Eur suma, t. y. už tą pačią paslaugą susimokėjo ir pats pacientas, už tą pačią paslaugą buvo apmokėta ir iš PSDF biudžeto. Visos šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškovo veiksmus vertinti kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tyčia bandant padaryti darbdaviui žalos, kuri šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta. Tai, kad atsakovas jau po ieškovo atleidimo tik 2021 m. rugpjūčio 10 d. sumokėjo Šiaulių teritorinei ligonių kasai 1061,08 Eur sumą (t. 2, b. l. 7), nepaneigia padarytų išvadų, kad ieškovo padarytais neteisėtais veiksmais žala buvo tyčia padaryta. 

64.       Vadovaujantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

65.       Svarbus aspektas byloje yra tai, kad dar 2020 m. vasario 17 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos Patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad gydytojas G. K. devyniems pacientams suteikė ambulatorinės chirurgijos paslaugas nesivadovaujant Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis Įstaigos sutarties su Šiaulių TLK nuostatomis ir už pacientams suteiktas paslaugas apmokėti iš PSDF lėšų nepagrįstai pateikė tris kartus (t. 1, b. l. 71-77). 2020 m. kovo 26 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos Ekspertizės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. K. veiksmais PSDF biudžetas patyrė 985,50 Eur žalą (t. 1, b. l. 79-82). Ieškovui G. K. gražiuoju neatlyginus žalos, atsakovas 2020 m. gegužės 18 d. įsakymu ją išskaičiavo iš ieškovo G. K. darbo užmokesčio, įspėdamas, jog dėl pakartotinio DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pažeidimo, darbo sutartis su ieškovu gali būti nutraukta (t. 1, b. l. 83). Taigi, nustatyta, kad ieškovas G. K. jau ne pirmą kartą savo neteisėtais veiksmais padaro atsakovui žalą.

66.       Pagrindas konstatuoti, kad ieškovo neteisėtais veiksmais atsakovui žala buvo padaryta tyčia, yra ir ta aplinkybė, kad ieškovas G. K., jau po to, kai jo 2021 m. birželio 2 d. atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavo pateikti paaiškinimą į paciento M. P. 2021 m. gegužės 28 d. skundą „Dėl plastikos chirurgo G. K.“ (t.1, b. l. 119),  ieškovas parengė 2021 m. birželio 7 d. Taikos sutarties projektą (t. 1, b. l. 129-130), kurį siūlė pasirašyti pacientui, byloje liudytoju apklaustam M. P., ir kurią liudytojas atsisakė pasirašyti. Teismo posėdžio metu liudytojas M. P. nurodė, kad G. K. klausė, kodėl reikalinga ją pasirašyti, tačiau jis tik pasakė, kad įvyko klaida, daugiau nieko neaiškino. Susitikimą dėl taikos sutarties pasirašymo inicijavo G. K., jis liudytojui pats paskambino. Šių aplinkybių ieškovas neginčijo.

67.       Pažymėtina, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad pacientas M. P. galimai veikė su atsakovo vadovu (CPK 178 straipsnis). Ieškovas bandydamas įrodyti savo prielaidas, pateikė į bylą 2021 m. lapkričio 29 d. antstolio R. K. surašytą faktinių aplinkybių protokolą, kuriame nurodyta, kad išdetalizavus trečiojo priedo „M. P. skundas“ informaciją matyti, kad teksto sudarytojas yra „V.“ (t. 2, b. l. 12). Dėl šios ieškovo iškeltos versijos teismo posėdžio metu liudytojui M. P. buvo parodytas skundo tekstas (t. 2, b. l. 19), liudytojas patvirtino, kad skundo autorius yra jis. Dėl šios aplinkybės, kad teksto sudarytojas yra „V.“, atsakovo atstovė V. B. davė išsamius paaiškinimus, kad ji gauto skundo tekstą be jame nurodyto telefono numerio ir kitų asmens duomenų (dėl duomenų apsaugos) tiesiog nukopijavo Word formatu ir išsiuntė el. laišku. Šiais tiek liudytojo paaiškinimais, tiek atsakovo atstovės paaiškinimais teismas neturi pagrindo netikėti, beje, išklausę šių paaiškinimų, tiek ieškovas, tiek jo atstovas prieštaravimų neišsakė.   

68.       Teismas pripažįsta nepagrįstais ieškovo argumentus, kad Įsakymas dėl ieškovo atleidimo yra neteisėtas, nes nepagrįstai yra nurodyta, kad darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika (DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktas).

69.       Atkreiptinas dėmesys, kad DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkte yra nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika, tačiau įstatymo leidėjas nėra įtvirtinęs imperatyvaus reikalavimo, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma padaryta nusikalstama veika. Todėl šiuo atveju aplinkybė, kuomet atsakovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, nurodydamas, kad galimai yra padaryta nusikaltimo požymių turinti veika, o ikiteisminio tyrimo institucija atsisakė pradėti ikiteismini tyrimą (t. 1, b. l. 177-185), nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas ieškovo neteisėtus veiksmus, nurodytus Šiaulių teritorinės liginių kasos 2021 m. birželio 17 d. Patikrinimo pažymoje (t. 1, b. l. 14-22), kurie taip pat konstatuoti ir Šiaulių teritorinės liginių kasos 2021 m. liepos 12 d. Ekspertizės pažymoje (t. 1, b. l. 32-35), neva, neteisėtai laikė nusikaltimo požymių turinčia veika (CPK 185 straipsnis). Akcentuotina ir tai, kad atsakovas nėra kompetentingas pats nuspręsti, kada darbuoto veika gali būti laikoma  nusikaltimo požymių turinčia veika, o kada veika yra laikoma nusikalstama veika.

70.       Dėl išdėstyto teismas daro išvadą, kad atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo, laikėsi DK 58 straipsnio 5 dalies reikalavimų, visapusiškai įvertino pažeidimo sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, ieškovo kaltę, priežastinį ryšį tarp ieškovo veikos ir atsiradusių padarinių, ieškovo elgesį, todėl ieškovo atleidimas iš darbo yra proporcingas pažeidimui ir ieškovo atleidimas iš darbo pripažintinas teisėtu. 

71.       Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimų dėl darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Todėl ieškinys atmestinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

72.       Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos iš ieškovo nepriteistinos.

73.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 10,75 Eur, todėl ieškinį atmetus, jos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis, 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovo G. K. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 10,75 Eur (dešimt eurų 75 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijai darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                                                                                                                                                                                Irma Valiuškienė