Civilinė byla Nr. e2-15947-1099/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10762-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.18.3; 3.2.6.1; 3.1.7.6
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,
sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raminsta“ atstovams vadovui M. Š. ir advokatui Viktorui Onačko,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auksta“ atstovams statybų direktoriui R. R. ir advokatui Raimondui Kalverš,
liudytojai A. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raminsta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auksta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už atliktus/neatliktus statybos rangos darbus, jų tinkamo/netinkamo perdavimo-priėmimo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Raminsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Auksta“ 11 359,97 Eur skolą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad 2019 m. liepos 19 d. ieškovė su atsakove sudarė statybos darbų Rangos sutartį Nr. 2019/07/19 (toliau – ginčo sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo statybos objekte – (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo objektas), atlikti sutartyje sutartus statybos darbus, o atsakovė – juos priimti bei apmokėti. Aiškina, kad darbai buvo vykdomi etapais, atitinkamai pateikiant atsakovei darbų etapų atlikimo aktus. Teigia, kad viso atsakovei buvo pateikti trys aktai ir sąskaitos apmokėjimui; anot atsakovės, minėti dokumentai atsakovei 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo įteikti elektroniniu paštu, kaip tai buvo nustatyta ir ginčo sutartyje.
4. Anot ieškovės, atsakovė pirmas dvi sąskaitas faktūras (pagal atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2) apmokėjo (nors ir vėluodama), o trečios 2019 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitos faktūros Serija RAM Nr. 0019 (toliau – ginčo sąskaita) 11 359,97 Eur (be PVM) sumai, išrašytos Atliktų darbų akto Nr. 3 (toliau – Aktas Nr. 3) pagrindu, neapmokėjo (nors ją priėmė ir įtraukė į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) mokėtinų sąskaitų registrą). Teigia, kad atsakovė savo nesutikimą apmokėti ginčo sąskaitą motyvavo darbų trūkumais, kuriuos tariamai reiškė žodžiu; tuo pagrindu pateikė 2019 m. gruodžio mėn. defektinį aktą Nr. 1 3 638,04 Eur sumai, kuriame deklaratyviai nurodoma trūkumų šalinimo darbų vertė 1 846 Eur ir įvairūs darbai, kuriuos neva turėtų apmokėti ieškovė. Pažymi, kad šalių susirašinėjimo metu atsakovės tuometinis vadovas R. R. 2020 m. balandžio 2 d. elektroniniu paštu pasiūlė pateikti ieškovei pakoreguotą Aktą Nr. 3 4 600 Eur (plius PVM) sumai, tačiau nekonkretizavo iš ko susideda tokia suma.
5. Ieškovės teigimu, ji nesutinka su atsakovės pasiūlyta mokėti suma ir aiškina, kad nei viename savo rašte atsakovė nenurodė kokie konkretūs darbai buvo neatlikti (deklaratyviai tik nurodant metalo gruntavimą, tačiau nepagrindžiant, jog šis darbas turėjo būti atliktas ir kokia jo vertė). Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis dėl blogos darbo drausmės, paliktos netvarkos, sugadinto pastato fasado ir pan. Be to, nesutinka su atsakovės pretenzijomis dėl grunto bei šiukšlių neišvežimo, ir pažymi, kad ieškovė statybines šiukšles privalėjo krauti į atsakovės patiekiamus konteinerius, kas ir buvo daroma.
6. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė nepridavė darbų objekto techniniam prižiūrėtojui, nes, anot ieškovės, ginčo sutartyje tokios pareigos ieškovei nebuvo nustatyta; be to, ieškovę, kaip subrangovę, ir objekto užsakovą nesiejo jokie santykiai. Papildomai aiškina, kad ginčo sutartis taip pat nenumatė jokios specialios pasitraukimo iš objekto, užbaigus darbus, procedūros.
7. Anot ieškovės, atsakovė neginčija, jog Aktą Nr. 3 gavo 2019 m. rugsėjo 18 d., tačiau teigia, kad, remiantis ginčo sutarties nuostatomis, žodžiu pareiškė pretenzijas ieškovei dėl atsisakymo apmokėti minėtą aktą ir nurodė darbų trūkumus. Kita vertus, ieškovės teigimu, ginčo sutartis buvo rengta atsakovės, todėl būtent atsakovė numatė tokią keistą nuostatą dėl pretenzijos pateikimo žodžiu galimybės, atitinkamai ji pati prisiėmė pareigą įrodyti, jog tokia pretenzija buvo teikta. Be to, ieškovė pažymi, kad ginčo sutartyje, be kita ko, buvo nustatyta, jog reikalavimus ieškovei dėl darbų kokybės ir trūkumų šalinimo atsakovė reiškia rašytine tvarka. Nurodo, kad atsakovė defektinį aktą pateikė tik 2019 m. gruodžio mėn., tokiu būdu paneigdama savo poziciją, jog pretenzijas buvo pateikusi žodžiu per 2 darbo dienas po Akto Nr. 3 gavimo. Taip pat pažymi, kad nors atsakovė vėliau sutiko su dalimi atliktų darbų (dėl 4 600 Eur dalies), tačiau net ir jų nepriėmė bei neapmokėjo. Taigi, ieškovės vertinimu, atsakovė nagrinėjamu atveju priėmė ieškovės atliktus darbus, per nustatytą terminą nepareiškė pretenzijų, todėl neturi teisės remtis darbų trūkumais, kurie galėjo būti nustatyti priimant darbus. Be to, pretenzijos dėl sulaužytų kelio bortų keitimo, aplietų trinkelių keitimo, asfalto pjovimo atsirado tik tada, kai ieškovė pareikalavo apmokėti susidariusią skolą.
8. Ieškovė aiškina, kad ginčo objekto savininkas neturėjo paruošto ir patvirtinto statybos darbų projekto, visi darbai buvo vykdomi skubos tvarka, vadovaujantis tik iš dalies parengtu techniniu statybos darbų projektu; statybų metu buvo daromi pakeitimai pagal savininko prašymus ir poreikius, atitinkamai didėjo ir darbų kaina. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės pateikta savo paskaičiuota sąmata ir nurodo, jog minėta sąmata sudaryta su klaidomis, nenurodant koeficientų, skaičiuojant pigiausias kainas. Teigia, kad darbai ginčo objekte buvo sudėtingi, nepatogūs, kiekiai nedideli, todėl kainos paskaičiuotos pagal esamą situaciją. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad ieškovė neatliko visų Akte Nr. 3 nurodytų darbų, taip pat nesutinka, jog tam tikri darbai nepagrįstai pakartotinai įtraukti į Aktą Nr. 3, nors jau buvo nurodyti Aktuose Nr. 1 ir Nr. 2, bei dublike aprašė dalį Akte Nr. 3 užfiksuotų darbų.
9. Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Nurodė, kad atsakovė remiantis ginčo sutarties 4.3 ir 4.4 punktais priėmė darbus, per nustatytą terminą jokių pretenzijų nereiškė (neįrodė, jog kažkokios pretenzijos buvo reiškiamos žodžiu, todėl negali remtis galimai nustatytais trūkumais); įtraukė ginčo sąskaitą faktūrą į apskaitą su atsakovės vadovo leidimu (pašalino tik po penkių mėn.); pretenzijas pradėjo reikšti tik po 5 mėn. nuo darbų priėmimo. Pažymėjo, kad defektiniame akte taip pat nieko konkretaus nenurodyta – kokie trūkumai nustatyti ir pan.; net neaišku pagal kokią sutartį jie nustatyti. Anot ieškovės atstovų, atsakovės pateiktas statybos darbų žurnalas yra netinkamas įrodymas (pateiktas ne visas, pildytas neteisingai, ieškovė jame net nėra nurodyta kaip subrangovė, todėl jo ir nepildė; atsakovės vadovo net nebūdavo ginčo objekte, todėl galimai žurnalas užpildytas tik vėliau), todėl juo negalima remtis. Taip pat prašė kritiškai vertinti atsakovės pateiktą 2019 m. gruodžio 31 d. aktą, nes neaišku už kokius darbus jis išrašytas, kaip tie darbai susiję su ieškovės darbais ir pan. Pažymėjo, kad atsakovės atsikirtimai abstraktaus pobūdžio, deklaratyvūs, be to, nenuoseklūs. Aiškino, kad aktuose kai kurių darbų pavadinimai sutampa, tačiau skiriasi jų kiekiai, panašaus pobūdžio darbai buvo vykdomi po kelis kartus, perdarinėjami, didinamos apimtys (daug kas buvo sprendžiama objekte vykdant darbus). Teigė, kad ginčo objektas buvo priduotas, atsakovė gavusi apmokėjimą iš užsakovės, tačiau su ieškove pagal paskutinį aktą taip ir neatsiskaitė (nors iš dalies). Paaiškino, kad darbų užsakovės techniniam prižiūrėtojui neturėjo pridavinėti, nes ieškovės ir užsakovės nesiejo jokie santykiai; turėjo priduoti juos atsakovei (ką ir padarė). Nurodė, kad atsakovė nenuginčijo, jog ieškovės paskaičiuoti įkainiai buvo per dideli; be to, aiškino, jog ieškovės darbuotojai dirbo viršvalandžius, atlikinėjo papildomus darbus, atitinkamai ir kaina buvo skaičiuojama didesnė, siekiant padengti išlaidas. Teigė, kad ginčo objekte dirbo apie 6 įmonės, todėl neaišku kas šiukšlino (savo šiukšles ieškovė sutvarkė). Nurodė, kad ginčo sutarties tekstą ruošė atsakovė; sąmatą – atsakovė kartu su ieškove.
10. Atsakovė UAB „Auksta“ atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka bei prašo jo netenkinti.
11. Nurodo, kad ginčo sutartį su ieškove atsakovė sudarė vykdydama statybos rangos sutartį su užsakove UAB „Lelija“, atitinkamai ieškovė buvo pasitelkta kaip subrangovė. Pažymi, kad konkretūs darbai, darbų kiekiai ir jų kaina buvo numatyta ginčo sutarties priede Nr. 1 – sąmatoje. Teigia, kad su ieškove buvo atsiskaitoma už faktiškai atliktų darbų kiekį, pagal ieškovės pateiktus ir atsakovės pasirašytus darbų perdavimo-priėmimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovė pagal ginčo sutartį iš viso pateikė atsakovei tris atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus – du iš jų buvo pasirašyti, o jų pagrindu išrašytos sąskaitos apmokėtos, tačiau ginčas kilo būtent dėl Akto Nr. 3 ir jo pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros.
12. Atsakovė aiškina, kad į Aktą Nr. 3 ieškovė įrašė prie ginčo sutarties pasirašytoje sąmatoje nenumatytus darbus, kurių realiai neatliko, taip pat nurodė nesuderintus ir rinkos kainas viršijančius darbų įkainius, todėl atsakovei neatsirado pareigos apmokėti tokius darbus.
13. Teigia, kad Aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 ieškovė taip pat teikė prie ginčo sutarties patvirtintoje sąmatoje nenumatytų darbų, siekdama papildomo apmokėjimo, tačiau po tam tikrų diskusijų, ieškovės nuolaidų, minėtuose aktuose nurodyti darbai buvo priimti (priimti ir papildomi darbai, kurie, anot atsakovės, turėjo būti įskaičiuoti į sąmatoje numatytas kainas). Anot atsakovės, jau pagal Aktus Nr. 1 ir Nr. 2 ieškovei buvo sumokėta 32 908,62 Eur, t. y. daugiau nei nurodyta patvirtintoje sąmatoje (27 715,10 Eur).
14. Atsakovė nurodo, kad ieškovė į Aktą Nr. 3, t. y. akto 1, 2, 7, 8, 12, 13, 14, 16, 17, 21, 22, 23, 24, 26, 29, 30 eilutėse, įrašė darbus, kurių faktiškai neatliko (nes jie buvo įtraukti jau į ankstesnius Aktus Nr. 1 ir Nr. 2) ir atitinkamai negali reikalauti tokių darbų atlyginimo. Pažymi, kad ieškovė į likusias Akto Nr. 3 eilutes įrašė darbus, kuriuos atliko nesuderinusi jų įkainių su atsakove, taip pat juos užaukštinusi (lyginant su rinkos kainomis). Anot atsakovės, ji parengė sąmatą (remiantis Sistelos sistema), kurioje apskaičiavo ieškovės atliktų ir Akte Nr. 3 fiksuotų darbų rinkos kainas. Atsakovė papildomai pažymi, kad nors ieškovė Akte Nr. 3 apmokestino statybinių atliekų ir šiukšlių išvežimą/išnešimą, tačiau dėl ieškovės paliktos netvarkos statybvietėje ir neišvežtų šiukšlių objekto techninis prižiūrėtojas nuolat reiškė pretenzijas. Anot atsakovės, ieškovei nurodžius minėtus trūkumus, ieškovė su jais sutiko – pažadėjo pataisyti atliktų darbų aktą ir išrašyti kreditinę sąskaitą, tačiau vėliau atsisakė ir pasišalino iš objekto neužbaigusi darbų. Kita vertus, anot atsakovės, ginčo objekto techniniam prižiūrėtojui pareiškus pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės, atsakovė turėjo teisę sustabdyti mokėjimus. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų priteisimo, nes ieškovė neįrodė, jog tokias išlaidas būtų patyrusi.
15. Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju nebuvo parengto statybos darbų projekto ir pažymi, jog ieškovė nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, ieškovė nenurodė kokias klaidas padarė atsakovė rengdama naują sąmatą už faktiškai ieškovės atliktus statybos darbus; taip pat pažymi, jog būtent ieškovė privalo įrodyti Akte Nr. 3 nurodytų darbų įkainių pagrįstumą ir šių įkainių suderinimo su atsakove faktą. Papildomai pažymi, kad tarp šalių buvo suderinta sąmata ir ieškovė privalėjo jos laikytis, o esant poreikiui atlikti papildomus darbus, apie juos informuoti atsakovę ir su ja suderinti tokius darbus (o ne su užsakovu).
16. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Nurodė, kad Akte Nr. 3 dalį nurodytų darbų ieškovė galimai ir atliko, tačiau nesuderino su atsakove nurodytų įkainių; atsakovė į bylą yra pateikusi savo sąmatą ieškovės atliktų darbų; tuo tarpu kitų nurodytų darbų iš viso neatliko (nurodytų atsiliepime į ieškinį), nes statybos darbų žurnale jie neužfiksuoti, arba jie buvo įtraukti į aktą pakartotinai. Be to, pažymėjo, kad ieškovė jeigu ir atlikinėjo kažkokius papildomus darbus, jų taip pat nederino su atsakove; teigė, jog ieškovė galimai netinkamai įvertino sutartus darbus ir jų kiekius, o po to nepagrįstai juos didino, nors jie buvo įtraukti į sutartą kainą. Paaiškino, kad darbai pagal Aktą Nr. 3 nebuvo priimti; ieškovei (jos vadovui) buvo žodžiu pareikštos pretenzijos dėl nurodytų darbų (pirma rašytinė pretenzija – 2020 m. vasario 14 d.), tačiau ieškovė jai nurodytų trūkumų netaisė, o vėliau atsiuntė aktą elektroniniu paštu; anot atsakovės, ieškovė nepasinaudojo galimybe darbus priduoti vienašaliu aktu. Atsakovės atstovai prašė nevertinti atsakovės pateikto defektinio akto, o remtis atsakovės sudaryta sąmata dėl ieškovės faktiškai atliktų darbų. Pažymėjo, kad turėjo teisę sustabdyti mokėjimus. Aiškino, kad užsakovė UAB „Lelija“ iki šiol nesumokėjo pagal Aktą Nr. 3 atsakovei. Teigė, kad ieškovė turėjo priduoti darbus užsakovės UAB „Lelija“ paskirtam techniniam prižiūrėtojui. Atsakovės atstovas (statybos direktorius) nurodė nežinantis kas rengė sutartį, nes jos sudarymo metu sirgo.
17. Liudytojas S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo objekte buvo užsakovės UAB „Lelija“ paskirtas (duomenys neskelbtini); paaiškino, kad UAB „Lelija“ buvo sudariusi sutartį su atsakove UAB „Auksta“ dėl statybos darbų atlikimo, t. y. atsakovė buvo rangovė, todėl ji buvo atsakinga už tinkamai atliktus darbus. Teigė, kad bendravo tiesiogiai su atsakove (jos atstovais), rašė jai pastabas statybos darbų žurnale; kartais bendraudavo ir su ieškovės atstovais/darbuotojais, tačiau jie keitėsi. Nurodė, kad ginčo objekte 2019 m. rugsėjo 2 d. dar buvo daug neužbaigtų darbų, jie pradėjo strigti, prasidėjo sumaištis objekte. Paaiškino, kad atsakovė kai kuriuos darbus perdarinėjo, tvarkė statybvietę, vežė šiukšles. Nurodė, kad UAB „Raminsta“ pažeidė fasadą, tačiau užsakovė nuostolių iš atsakovės dėl to neprašė, taip pat sugadino bordiūrus, kurių atsakovė nekeitė. Paaiškino, jog girdėjo, kad ieškovė aktuose rašė tuos pačius darbus antrą kartą. Nurodė, kad UAB „Lelija“ priėmė UAB „Auksta“ darbus ir už juos sumokėjo (apie 2019 m. spalio-lapkričio mėn.).
18. Liudytoja A. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba buhalterinėje įmonėje, kuri tvarko UAB „Auksta“ buhalterinę apskaitą. Paaiškino, kad su ja 2019 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, susisiekė ieškovės UAB „Raminsta“ atstovai ir prašė įtraukti ginčo sąskaitą faktūrą į atsakovės apskaitą; jai susisiekus su R. R., pastarasis davė jai leidimą tai padaryti, nes ieškovė žadėjo ją vėliau pakoreguoti ir išrašyti kreditinę sąskaitą. Pažymėjo, kad negavus kreditinės sąskaitos, ginčo sąskaita buvo panaikinta.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
19. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. liepos 19 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2019/07/19, pagal kurią ieškovė UAB „Raminsta“ įsipareigojo UAB „Lelija“ objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti eskalatoriaus ir lifto šachtos pamatų montavimo darbus ir antro aukšto monolitinės perdangos montavimo darbus, bei perduoti darbų rezultatą atsakovei šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka; numatoma darbų pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 14 d. Kartu su ginčo sutartimi pasirašytas Priedas Nr. 1 – sąmata, bendrai 27 715,10 Eur (be PVM, kurį šalys nutarė taikyti atvirkštinį) sumai.
20. Ginčo sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad šalių susitarimu darbų kaina yra nurodyta sąmatoje, sutarties priedas Nr. 1; atsiskaitoma su ieškove už faktiškai atliktų darbų kiekį, pagal ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus ir faktūras.
21. Ginčo sutarties 2.2 punkte šalys sutarė, kad už šią kainą (nurodytą sąmatoje) ieškovė įsipareigoja atlikti darbus, numatytus sutarties 1.1 punkte; į sutarties kainą įeina darbo jėgos, mokesčiai, draudimo, medžiagos, transportavimo ir visos, ieškovei priklausančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei šią sutartį, išlaidos.
22. Ginčo sutarties 3.1.2 punkte, be kita ko, numatyta, kad atsakovė turi teisę raštu reikalauti šalinti trūkumus ir nemokėti už netinkamai atliktą darbą arba pašalinti trūkumus trečiųjų asmenų pagalba ieškovės sąskaita. Sutarties 4.3 punkte šalys sutarė, kad darbai laikomi baigtais, kai ieškovė darbų perdavimo-priėmimo aktu perduoda darbus, o atsakovė juos priima; ieškovė pateikia aktą apie atliktų darbų apimtį ir vertę atsakovei už atliktus darbus per 14 kalendorinių dienų; atsakovė per 2 darbo dienas nuo pažymos apie atliktus darbus gavimo dienos priima darbus ir pasirašo pateiktą aktą, tuo pačiu terminu grąžindama jį ieškovei, arba tuo pačiu terminu priima neginčijamą atliktų darbų dalį ir pareiškia žodžiu/raštu sutarties nuostatomis pagrįstas pretenzijas dėl tinkamo darbų atlikimo. Ginčo sutarties 4.4 punkte numatyta, kad jei per 4.3 punkte nurodytą terminą atsakovė nepasirašo akto ir nepateikia sutarties nuostatomis pagrįstų pretenzijų, yra laikoma, kad perduotų darbų aktas yra atsakovės pasirašytas ir atitinkama PVM sąskaita faktūra priimta pilna apimtimi.
23. Sutarties 6.1 punkte šalys nustatė, kad visi šalių pranešimai, atliktų darbų aktai, sąskaitos ir kita korespondencija pagal šią sutartį bus laikomi tinkamai įteiktais tą pačią darbo dieną, jei bus iki 17 valandos išsiųsti elektroniniu paštu šiais adresais – atsakovei: (duomenys neskelbtini); ieškovei: (duomenys neskelbtini).
24. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad:
– ieškovė 2019 m. rugpjūčio 23 d. sudarė atliktų darbų aktą Nr. 1 už rugpjūčio mėn., kuriame nurodė, jog bendrai atlikta darbų už 15 910,23 Eur sumą (be PVM); tuo pagrindu 2019 m. rugpjūčio 26 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija RAM Nr. 0017 15 910,23 Eur sumai;
– ieškovė 2019 m. rugsėjo 11 d. sudarė atliktų darbų aktą Nr. 2 už rugsėjo mėn., kuriame nurodė, jog bendrai atlikta darbų už 16 998,25 Eur sumą (be PVM); tuo pagrindu 2019 m. rugsėjo 11 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija RAM Nr. 0018 16 998,39 Eur sumai;
– ieškovė 2019 m. rugsėjo 17 d. sudarė atliktų darbų aktą Nr. 3 už rugsėjo mėn., kuriame nurodė, jog bendrai atlikta darbų už 11 359,97 Eur sumą (be PVM); tuo pagrindu 2019 m. rugsėjo 17 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija RAM Nr. 0019 11 359,97 Eur sumai.
25. Nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. ieškovė (jos atstovė) atsakovei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė nurodytus tris aktus ir tris PVM sąskaitas faktūras. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė apmokėjo ieškovės pateiktas 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2019 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitas faktūras. Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl Akto Nr. 3 ir jo pagrindu išrašytos 2019 m. rugsėjo 17 d. sąskaitos faktūros.
26. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2020 m. vasario 12 d. pateikė atsakovei rašytinę pretenziją dėl skolos apmokėjimo pagal Aktą Nr. 3 ir jos pagrindu išrašytą sąskaitą faktūrą. Atsakovė 2020 m. vasario 14 d. atsakymu su ieškovės nurodyta pretenzija nesutiko; 2020 m. kovo 31 d. pateikė ieškovei pakartotinį raštą į ieškovės 2020 m. vasario 12 d. pretenziją.
27. Nustatyta, kad atsakovės vadovas R. R. (kuris vadovu buvo nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d.) 2020 m. balandžio 2 d. elektroniniu laišku paprašė ieškovės atsiųsti pataisytą Aktą Nr. 3 4 600 Eur (+ PVM) sumai.
28. Taip pat byloje pateiktas atsakovės sudarytas defektinis darbų aktas Nr. 1 dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų (2 924 Eur (be PVM) sumai). Kita vertus, atsakovės atstovai teismo posėdžio metu minėto akto nepalaikė ir prašė juo nesiremti.
29. Be to, atsakovė į bylą pateikė lokalinę sąmatą bendrai 4 288,04 Eur (su PVM 5 188,53 Eur) sumai, kurioje, anot atsakovės, paskaičiavo ieškovės faktiškai atliktų Akte Nr. 3 nurodytų darbų rinkos vertę.
30. Atsakovė pateikė į bylą 2019 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 2, pagal kurį O. E. ginčo objekte (pagal akte nurodytą 2019 m. gruodžio 17 d. statybos darbų sutartį Nr. 1) atliko statybos remonto darbus (500 Eur) ir valymo darbus (240 Eur) už bendrą 740 Eur sumą.
31. Atsakovė taip pat pateikė ginčo objekto statybos darbų žurnalo ištraukas, kuriose yra ginčo objekto techninio prižiūrėtojo įrašytos pastabos UAB „Auksta“ dėl: nepildomo statybos darbų žurnalo, nepateikiamų ir neregistruojamų statybinių medžiagų deklaracijų, vėluojamų g/b perdangos betonavimo darbų, atsilikimo nuo sutartinių įsipareigojimų perduoti darbų frontą kitiems rangovams, pavojingų darbų zonos nežymėjimo, neaptvėrimo įspėjamaisiais ženklais, neužbetonavimo eskalatoriaus atraminės pagalvės, darbo zonos sutvarkymo, išvalymo ir statybinių atliekų išvežimo, darbo saugos ir darbo kokybės. Minėtos pastabos rašytos laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. (pagal pateiktas žurnalo ištraukas). Į nurodytas pastabas atsakovės vadovas, be kita ko, atsakydavo, jog subrangovė UAB „Raminsta“ nevykdo įsipareigojimų, vėluoja, neturi pajėgumų.
32. Ieškovė pateikė VMI raštą, kuriame VMI nurodė, kad UAB „Auksta“ buvo įrašiusi UAB „Raminsta“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RAM0019 duomenis į Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., pateiktus 2019 m. spalio 29 ir 2019 m. lapkričio 8 d.; taip pat, jog nėra įrašiusi minėtos sąskaitos duomenų į registrą už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., pateiktą 2020 m. vasario 12 d.
Ieškinys tenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl statybos rangos darbų tinkamo/netinkamo perdavimo ir skolos priteisimo už šiuos darbus
33. Nagrinėjamos bylos šalių teisiniai santykiai, susiklostę jų sudarytos ginčo rangos sutarties pagrindu, savo esme yra rangovo ir subrangovo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.650 straipsnio 1 dalis): atsakovė UAB „Auksta“, kaip ginčo objekto rangovė, pasitelkė ieškovę UAB „Raminsta“ tam tikriems statybos rangos darbams atlikti. Sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus, taikytinos šalių sudarytos ginčo sutarties nuostatos, statybos rangą reglamentuojančios specialiosios teisės normos, o kiek jos šalių santykių nereglamentuoja – bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).
34. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindinė rangovo pareiga – per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
35. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo-priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).
36. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė priėmė ieškovės atliktus statybos darbus pagal Aktus Nr. 1 ir Nr. 2, bei juos apmokėjo – sumokėdama 32 908,62 Eur. Ginčas byloje kilo dėl Akte Nr. 3 nurodytų darbų priėmimo/nepriėmimo ir jo pagrindu išrašytos ginčo sąskaitos faktūros apmokėjimo.
37. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis.
38. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai – įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).
39. Taigi, pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).
40. Kasacinis teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą, yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas.
41. Apibendrinant, darytina išvada, kad darbų atlikimo perdavimo-priėmimo aktas įprastai turi būti rašytinės formos – nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad ieškovė parengė rašytinį Aktą Nr. 3, siekdama perduoti atliktus statybos darbus pagal ginčo sutartį atsakovei. Taip pat byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad minėtas aktas (Nr. 3) ir pagrindu išrašyta ginčo PVM sąskaita faktūra (2019 m. rugsėjo 17 d.) buvo išsiųsta 2019 m. rugsėjo 18 d. atsakovei – jos atstovui, elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Toks Akto Nr. 3 ir jo pagrindu išrašytos sąskaitos įteikimas, remiantis ginčo sutarties 6.1 punktu, laikytinas tinkamu įteikimu. Šios aplinkybės atsakovė byloje neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai).
42. Kaip minėta, darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys ginčo sutarties 4.3 punkte šalys sutarė, kad darbai laikomi baigtais, kai ieškovė darbų perdavimo-priėmimo aktu perduoda darbus, o atsakovė juos priima; ieškovė pateikia aktą apie atliktų darbų apimtį ir vertę atsakovei už atliktus darbus per 14 kalendorinių dienų; atsakovė per 2 darbo dienas nuo pažymos apie atliktus darbus gavimo dienos priima darbus ir pasirašo pateiktą aktą, tuo pačiu terminu grąžindama jį ieškovei, arba tuo pačiu terminu priima neginčijamą atliktų darbų dalį ir pareiškia žodžiu/raštu sutarties nuostatomis pagrįstas pretenzijas dėl tinkamo darbų atlikimo. Ginčo sutarties 4.4 punkte numatyta, kad jei per 4.3 punkte nurodytą terminą atsakovė nepasirašo akto ir nepateikia sutarties nuostatomis pagrįstų pretenzijų, yra laikoma, kad perduotų darbų aktas yra atsakovės pasirašytas ir atitinkama PVM sąskaita faktūra priimta pilna apimtimi. Taigi, atsižvelgiant į minėtas ginčo sutarties nuostatas, ieškovei tinkamai perdavus atsakovei atliktų darbų aktą, atsakovė privalo jį priimti ir pasirašyti per 2 darbo dienas arba per šį terminą nepasirašyti akto ir pateikti pagrįstas pretenzijas dėl tokiame akte nurodytų darbų; tuo tarpu to nepadarius – nepasirašius akto ir nepareiškus pretenzijų, jis laikomas pasirašytas, o sąskaita, išrašyta jo pagrindu, priimta.
43. Nagrinėjamu atveju atsakovė, nesutikdama su Aktu Nr. 3 ir jo pagrindu išrašyta sąskaita, aiškino, kad per nustatytą terminą – per 2 darbo dienas nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. (kai gavo elektroniniu paštu minėtą aktą ir sąskaitą), žodžiu pateikė ieškovei pretenzijas dėl Akte Nr. 3 nurodytų darbų (jų defektų ir pan.). Pažymėtina, kad, remiantis jau nurodytu ginčo sutarties 4.3 punktu, tokias pretenzijas atsakovė turėjo teisę ieškovei pateikti ir žodžiu. Kita vertus, atsakovei tokiu atveju teko pareiga įrodyti dėl minėtų pretenzijų pateikimo ieškovei.
44. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
45. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
46. Teismo vertinimu, atsakovė šioje byloje neįrodė, kad per ginčo sutartyje nustatytą terminą – per 2 darbo dienas nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. (kai gavo Aktą Nr. 3 ir jo pagrindu išrašytą sąskaitą), pateikė ieškovei pretenzijas bent jau žodžiu, apsiribodama tik savo deklaratyviais teiginiais, kuriuos ginčijo ieškovė, t. y. atsakovei teigiant, o ieškovei neigiant tokią aplinkybę (žodinių pretenzijų pateikimą), bei nesant kitų tai patvirtinančių duomenų, ši aplinkybė laikytina neįrodyta.
47. Be to, pagal bylos duomenis (ieškovei teigiant, o atsakovei to faktiškai neneigiant – atsakovės vadovui deklaratyviai nurodžius, jog neprisimena šios aplinkybės) nustatyta, kad būtent atsakovė rengė ginčo sutarties tekstą (iš esmės tokia praktika įprasta, kai būtent užsakovas rengia sutartį), todėl teismas, iš dalies pritardamas ieškovei, sprendžia, jog būtent pati atsakovė prisiėmė padidintą įrodinėjimo naštą įrodyti minėtų žodinių pretenzijų teikimą kitai šaliai (ieškovei), ko šiuo atveju, teismo vertinimu, atsakovė nepadarė. Atsakovė pripažino, kad pirmą rašytinę pretenziją ieškovei dėl atliktų darbų trūkumų pateikė tik 2020 m. vasario 14 d., t. y. po ieškovės 2020 m. vasario 12 d. pretenzijos dėl apmokėjimo gavimo.
48. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, darytina išvada, kad ieškovė tinkamai perdavė, o atsakovė priėmė Aktą Nr. 3 (laikytinas tinkamai pasirašytu atsakovės) ir jos pagrindu išrašytą sąskaitą faktūrą. Pažymėtina, kad atsakovė, tokiu būdu priėmusi darbus, iš esmės sutiko su Akte Nr. 3 nurodytu jų kiekiu bei įkainiais. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir tai, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. sąskaita faktūra, remiantis VMI duomenimis ir liudytojos A. T. parodymais, 2019 m. spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje (po pakankamai ilgo laikotarpio nuo jos išrašymo ir pateikimo atsakovei) atsakovės (davus sutikimą atsakovės tuometiniam vadovui) buvo įtraukta į apskaitą (gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą), o pašalinta iš minėto registro tik 2020 m. vasario 12 d., t. y. būtent ieškovės pirmos rašytinės pretenzijos dėl susidariusios skolos apmokėjimo dieną.
49. Teismas kritiškai vertina atsakovės poziciją, kad ieškovė turėjo priduoti darbus užsakovės UAB „Lelija“ paskirtam techniniam prižiūrėtojui, nes tokios pareigos ginčo sutartyje ieškovei nebuvo numatyta. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ginčo sutarties 3.2.2 punktą, atsakovė buvo įsipareigojusi paskirti asmenį, kuris vykdys techninę priežiūrą, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų/paaiškinimų, jog toks asmuo iš viso buvo paskirtas (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į atsakovės pozicijos nenuoseklumą, nes, anot atsakovės, ieškovė darbus turėjo priduoti užsakovės techniniam prižiūrėtojui, tačiau teigė, jog ieškovė negalėjo derinti darbų atlikimo su užsakove.
50. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).
51. Taigi, šiuo atveju atsakovei priėmus ieškovės atliktus statybos darbus pagal Aktą Nr. 3, ji, net po to galimai ir nustačiusi tam tikrus ieškovės darbų trūkumus/papildomai įtrauktus darbus ir pan., neatleidžiama nuo pareigos apmokėti už priimtus darbus, t. y. vien tai, kad ieškovė turi pareigą ištaisyti tam tikrus defektus (pavyzdžiui, garantiniu laikotarpiu) ir/ar galimai atsakovė perdarinėjo kai kuriuos ieškovės atliktus darbus, tvarkė statybvietę, išvežinėjo šiukšles (tačiau to net tinkamai neįrodžius), nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove (laiku nepareiškus tokių pretenzijų ieškovei, net neprašius ištaisyti kokių nors darbų trūkumų, neginčijus Akto Nr. 3 ir jo pagrindu išrašytos sąskaitos). Teismas kritiškai vertina ir atsakovės pateiktą savo sudarytą sąmatą dėl ieškovės atliktų darbų, nes, kaip jau minėta, atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus – tokiu būdu sutikusi ir su jame nurodytais įkainiais, prieštaravimų dėl nurodytų įkainių nereiškė iš esmės iki šios bylos nagrinėjimo pradžios, sąmatą sudarė daugiau nei po pusmečio nuo ginčo darbų priėmimo.
52. Be to, teismas kritiškai vertina ir atsakovės į bylą pateiktą 2019 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 2, pagal kurį O. E. ginčo objekte (pagal akte nurodytą 2019 m. gruodžio 17 d. statybos darbų sutartį Nr. 1) atliko statybos remonto darbus (500 Eur) ir valymo darbus (240 Eur) už bendrą 740 Eur sumą, nes pagal nurodytą aktą nėra galimybės nustatyti kokius būtent statybos remonto darbus minėtas asmuo atlikinėjo, ar tokiais darbais buvo taisomi būtent ieškovės atlikti statybos darbai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal šį aktą darbai – tiek statybos, tiek valymo, buvo atliekami tik 2019 m. gruodžio mėn. (remiantis akto ir jame nurodytos sutarties datomis), t. y. po maždaug 3 mėn. nuo ieškovės priduotų ir atsakovės priimtų darbų, todėl vien tai kelia abejonių ar šiame akte nurodyti darbai buvo susiję su ieškovės atliktais darbais. Teismas kritiškai vertina ir atsakovės pateiktas ginčo objekto statybos darbų žurnalo ištraukas, nes jose ginčo objekto techninis prižiūrėtojas pastabas rašė tik atsakovei; ieškovė net nebuvo jame nurodyta kaip subrangovė; be to, pastabos rašytos (bent jau pagal teismui pateiktus duomenis) laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d., o už šį laikotarpį atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus ir už juos atsiskaitė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė dėl ieškovės kaltės būtų patyrusi kokių nuostolių (liudytojas S. B. patvirtino, kad užsakovė dėl apgadinto fasado ir bordiūrų nereikalavo žalos atlyginimo iš atsakovės).
53. Viena vertus, pagal kasacinio teismo praktiką, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė ją keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006). Kita vertus, šiuo atveju ginčo sutarties 2.1 punkte, be kita ko, susitarta, jog atsiskaitoma su ieškove už faktiškai atliktų darbų kiekį, pagal ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus ir faktūras. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė jau pagal Aktus Nr. 1 ir Nr. 2 priėmė bei apmokėjo ieškovei darbų (bendrai 32 908,62 Eur), kurie viršijo šalių suderintoje sąmatoje (27 715,10 Eur) nustatytą kainą. Atsakovė tiek ikiteisminių derybų metu, tiek bylos nagrinėjimo metu taip pat sutiko, kad ieškovė atliko dalį Akte Nr. 3 nurodytų darbų, tačiau iš esmės nesutiko tik su jų nurodytais įkainiais, siūlydama savo kainą (ikiteisminių derybų metu – 4 600 Eur, bylos nagrinėjimo metu – 4 288,04 Eur (be PVM)). Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šalys žodžiu ir/ar konkliudentiniais veiksmais ginčo darbų atlikimo metu sutarė, jog ginčo sutartyje (jos priede – sąmatoje) nustatyta kaina bus viršyta ir bus apmokama pagal faktiškai atliktus ir priimtus darbus. Pažymėtina, kad ginčo sutartyje šalys nebuvo numačiusios, jog toks susitarimas (žodžiu/konkliudentiniais veiksmais) nėra galimas; be to, sutartyje nėra nustatyta, jog ji gali būti keičiama tik raštu (šiuo atveju nenustatyta, kad ieškovė vienašališkai būtų keitusi projektinius sprendinius (ginčo sutarties 3.3.2 punktas)). Byloje taip pat nenustatyta (ir atsakovė to neįrodinėjo), kad būtų siekusi, pavyzdžiui, nutraukti ginčo sutartį (pagal ginčo sutarties 8.3 punkto sąlygas), jeigu, kaip bandė atsakovė įrodinėti byloje, ieškovė dirbo lėtai, neturėjo pajėgumų atlikti ginčo darbų, juos darė nekokybiškai ir pan.
54. Atsakovė savo atsikirtimuose, be kita ko, nurodė, kad ji turėjo teisę sulaikyti mokėjimų vykdymą iki bus pašalinti ieškovės atliktų darbų trūkumai. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu, laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Viena vertus, šalys ginčo sutartyje net nebuvo numačiusios prievolių užtikrinimo būdo atsiskaitymo (ar jo dalies) sulaikymo. Kita vertus, šalys ginčo sutarties 3.1.2 punkte, be kita ko, susitarė, kad atsakovė turi teisę raštu reikalauti šalinti trūkumus ir nemokėti už netinkamai atliktą darbą arba pašalinti trūkumus trečiųjų asmenų pagalba ieškovės lėšomis.
55. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse nurodyta, kad kai susitarimas yra užtikrinamojo pobūdžio ir numato prievolės „sulaikymą“ iki tam tikros sąlygos atsiradimo, prievolės vykdymo „sulaikymas“ yra laikino pobūdžio, o sąlygos neatsiradimas gali turėti skirtingų (šalių susitarimu ar kilus ginčui) teismo nustatytų padarinių, atsižvelgiant į tokio susitarimo tikslus bei kitas sutarties spragai užpildyti reikšmingas aplinkybes. <...> „Sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, numatytų statybos rangos sutartyse <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011). Kaip minėta, atsakovė jokių rašytinių pretenzijų dėl darbų trūkumų iki pat 2020 m. vasario 14 d. ieškovei nereiškė (o darbai užsakovės, kaip patvirtino liudytojas, priimti iš atsakovės apie 2019 m. spalio-lapkričio mėn.); kaip nustatyta šiame sprendime, atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus pagal Aktą Nr. 3 (laikytina jį pasirašiusi), todėl neturėjo teisinio pagrindo ir sulaikyti apmokėjimo (ar jo dalies) pagal Akto Nr. 3 pagrindu išrašytą sąskaitą faktūrą (2019 m. rugsėjo 17 d.). Be to, atsakovė nepateikė duomenų, kad ieškovei pranešė kokią mokėjimų sumą sulaiko, kokie turi būti ištaisyti darbų trūkumai ir pan., todėl atsakovės atsikirtimus šioje dalyje teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
56. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė priėmė ieškovės perduotus statybos darbus pagal ginčo Aktą Nr. 3 (atitinkamai sutikusi ir su darbų kiekiais bei jų įkainiais), pretenzijų dėl jų per nustatytą terminą nereiškė, neįrodė, kad darbai atlikti netinkamai, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 11 359,97 Eur skolos (CK 6.644, 6.681, 6.653 straipsniai; CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Dėl ikiteisminio išieškojimo išlaidų priteisimo
57. Ieškovė, remdamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis. Iš tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių rangos (subrangos) teisinių santykių bei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų teismas nustatė, kad ginčo sutartis atitinka šiame įstatyme nurodytus komercinės sutarties požymius, todėl ieškovė turi teisę gauti šiame įstatyme nustatytas palūkanas ir kitas kompensacijas. Ieškovei įgijus teisę į aukščiau nurodytame įstatyme nustatytas palūkanas, ji turi teisę be įspėjimo iš skolininkės (atsakovės) gauti ir 40 Eur sumą (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų suma. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog šis ikiteisminio išieškojimo išlaidų dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų (Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2A-1823-230/2018). Kreditoriaus teisė į minėtą kompensaciją sietina būtent su teisės į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytų palūkanų įgijimu, t. y. tuo atveju, kai skolininkas laiku neatsiskaito su kreditoriumi, kreditorius įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, o įgijus teisę į palūkanas – kreditorius įgyja teisę ir reikalauti iš skolininko 40 Eur sumos.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
58. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 8 proc. dydžio metines palūkanas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškinys tenkintas, iš atsakovės ieškovei priteistinos 8 proc. dydžio palūkanos nuo priteistos sumos (11 399,97 Eur (11 359,97 Eur + 40 Eur)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
59. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
60. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
61. Ieškovė patyrė byloje 1 256 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 000 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti ir 256 Eur žyminis mokestis.
62. Atsakovė pateikė prašymą atlyginti jai patirtas 1 990,45 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, tačiau, ieškinį tenkinus, šios išlaidos atsakovei neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
63. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.
64. Taigi, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 256 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
65. Byloje iš viso patirta 5,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raminsta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auksta“ dėl skolos priteisimo tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auksta“, j. a. k. 304341849, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Raminsta“, j. a. k. 304842059, 11 359,97 Eur (vienuolika tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 97 ct) skolos, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 8 (aštuonių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (11 399,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 256 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auksta“, j. a. k. 304341849, valstybei 5,18 Eur (penkis eurus 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Liubkevič