Byla Nr. TS-13-800/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18853-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. balandžio 11 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
Nuteistasis R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 metams.
Bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 27 d., bausmės pabaiga – 2025 m. balandžio 27 d. Alytaus kalėjime bausmę nuteistasis atlieka nuo 2021 m. rugsėjo 7 d.
Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl R. K. lygtinio paleidimo, 2023 m. kovo 6 d. priėmė nutarimą Nr. 357-45 netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje, kreiptis į priklausomybių specialistus dėl dalyvavimo priklausomybių reabilitacijos programose, lankyti psichologų konsultaciją dėl motyvacijos spręsti priklausomybės alkoholio vartojimo problemą, nustatant rekomendacijų įgyvendinimui 6 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistojo oficiali darbinė patirtis Lietuvoje labai menka, nuteistasis iki šio laiko nebuvo išreiškęs noro dirbti įkalinimo įstaigoje. Jis turi finansinių įsipareigojimų, pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis nuteistasis turi 796 Eur skolą už paskirtas administracines baudas. Apibendrinant galima teigti, kad nuteistasis laisvėje stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį visuotinai priimtinais būdais. Nuteistajam būdingos alkoholio vartojimo problemos. Bausmės atlikimo metu jis šešis kartus baustas už alkoholio vartojimą. Nors nuteistasis alkoholio vartojimo problemą bando spręsti, tačiau nuolatos įvyksta atkryčiai. Akivaizdu, kad net esant struktūruotoje aplinkoje, suvokiant alkoholio vartojimo pasekmes, nevartoti alkoholinių gėrimų nuteistajam nepavyksta. Šioje srityje stebima neigiama nusikalstamo elgesio valdymo rizikos dinamika. Šis kriminogeninis veiksnys išlieka aktualus. Vertinant nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus pastebima, jog nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, ir turi nesėkmingų pastangų patirtį sprendžiant problemas, taip pat pastebima, jog nuteistasis pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Vertinant nuteistojo nuostatų ypatumus, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis du kartus iš lengvosios grupės buvo perkeltas į paprastąją grupę. Bausmės atlikimo metu ne visuomet laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, periodiškai jas pažeidinėjo, drausmine tvarka baustas 11 kartų. Nors nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine, skaitinė reikšmė didėjo piktnaudžiavimo alkoholiu srityje. Taip pat išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, nuostatos, mąstymas ir elgesys. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad šiuo metu negalima konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, ir nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis R. K., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija vadovaujasi tik prielaidomis, manymu ir tikimybėmis, jokių konkrečių įrodymų, kad vienaip ar kitaip jis neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų, nėra. Komisijos sprendimas nesuprantamas, motyvuojamas galios netekusiomis nuobaudomis. Nekintantys balai nėra jo asmenybės pablogėjimo veiksniai, o blogai atliktas administracijos darbas dėl programų vilkinimo ir dėl to lieka kaltas nuteistasis, kadangi yra nurodyta per 6 mėnesius atlikti tam tikras programas, o tai yra neįmanoma. Komisija įvertino tai, kad jis neįvykdęs ankstesnės rekomendacijos – įsidarbinimo, tačiau jis tikrai dėjo pastangas, teikė dėl įsidarbinimo prašymą 2021 m. lapkričio 9 d., tačiau atsakymo į prašymą negavo. Turimi jo įsiskolinimai butų jau panaikinti ir išmokėti, bet Alytaus kalėjimas nesuteikė jam darbo, tik šmeižia, kad jis nesidomi ir nesikreipia dėl įsidarbinimo. Laisvėje jis turėtų galimybę susimokėti skolas, legaliai dirbant ir taip įrodant teismui, kad nesuklydo suteikdami jam galimybę pasitaisyti. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į Europos Tarybos rekomendacijas dėl lygtinio paleidimo taikymo, pagal kurias lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių alternatyvių laisvės atėmimui priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių pažeidėjo reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, todėl rekomenduojama plėsti šios alternatyvios laisvės atėmimui priemonės taikymą. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo ilgą laiką izoliuotas nuo visuomenės ne tik negali susiformuoti teigiamų nuostatų gyventi bendruomenėje, o atvirkščiai – jis įgyja daugiau nusikalstamos patirties ir su nusikalstama veika susijusių žinių. Be to, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas jis bus prižiūrimas ir stebimas, jam bus nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir jo gražinimą į įkalinimo įstaigą likusios bausmės atlikimui. Todėl taikant jam lygtinį paleidimą, bausmės tikslų įgyvendinimas būtų tęsiamas. Neleidžiamomis lygtinio paleidimo klausimo sprendimui aplinkybėmis grįstas Komisijos nutarimas netaikyti jam lygtinio paleidimo atima iš jo galimybę prižiūrimam palaipsniui įsilieti į visuomenę ir taip integruotis. Dėl išdėstytų motyvų prašo Komisijos nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Skundas atmestinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, jog Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai. Nuteistasis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis dalyvavo „Pilietiškumo ugdymo kelias“ programoje, siekiant spręsti alkoholio vartojimo problemą, dalyvavo programoje „Padėk sau“ pagal 12 žingsnių programą, lankė individualias psichologo konsultacijas, priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų „Įžanginėje grupėje“, lankė „Relaksacijos“ ir „Misija–Aušra“ programose, taip pat „Smurto artimoje aplinkoje“, „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, „Į problemų sprendimą orientuotos trumpalaikės terapijos“, „Emocijų atpažinimas ir reguliavimas, siekiant mažinti psichoaktyvių medžiagų vartojimo riziką“ programose. Bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo kranų mašinisto ir suvirintojo specialybes. Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis 2020 m. III ketvirtį savo noru dirbo gerbūvio darbus, 2021 m. spalio 29 d. kreipėsi dėl galimybės dirbti langų gamybos ceche, tačiau kol kas neįdarbintas. Nuteistasis už nepriekaištingą elgesį paskatintas šešis kartus. Jis palaiko gerus ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Nurodytos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, teismo vertinimu, vis tik jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo R. K. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine, vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, nuostatos, mąstymas bei elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog paskutinio vertinimo metu nusikalstamo elgesio rizikos skaitinė reikšmė didėjo piktnaudžiavimo alkoholiu srityje, kadangi nuteistasis už alkoholio vartojimą buvo nubaustas drausmine tvarka, pažymėta, jog paskutinio vertinimo metu stebimi neigiami nuteistojo pokyčiai mąstymo ir elgesio dalyje: problemų sprendimo įgūdžių srityje – jis kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų ir turi nesėkmingų pastangų patirtį sprendžiant problemas; pasekmių suvokimo srityje – pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai spręsti, jog viso bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo ir šiuo metu daryti išvadą, jog nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, dar negalima. Būtina pažymėti, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nustatyti apsauginiai veiksniai: gyvenimo sąlygos, darbas, socialiniai ryšiai ir tai, kad nuteistasis priima siūlomas intervencines priemones bei įsitraukia į resocializacijos procesą, tačiau, teismo vertinimo, šie veiksniai, kurie, be kita ko, yra būdingi didžiajai daliai nuteistųjų, neatsveria jau minėtų dinaminių kirminogeninių veiksnių ir nustatytų statinių kriminogeninių veiksnių – ankstesni teisės pažeidimai, smurtinio elgesio istorija. Atkreipiamas dėmesys, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi, vertinant nuteistojo praeityje buvusį elgesį ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo mintis, išdėstytas pokalbio su resocializacijos specialistais metu, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus.
Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo R. K. elgesį ir nuostatų pasikeitimą bausmės atlikimo metu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui ir sėkmingai probacijai, šiuo metu nėra pagrindo. Apibūdinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad iš nusikaltimų istorijos matyti, jog nuteistasis ne kartą yra praradęs savitvardą ir panaudojęs reaktyvią agresiją, kriminalinės istorijos dinamika rodo, jog nuteistojo asmenybė nėra pakankamai brandžiai susiformavusi, buvo pasirenkami elgesio modeliai, nesuderinami su socialinėmis formomis ir vertybėmis, bausmės atlikimo metu jis periodiškai pažeidinėjo laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles. Teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių kontekste tai, jog nuteistojo nuostatos, mąstymas ir elgesys išlieka kriminogeniniu veiksniu tik patvirtina, kad šiuo metu nuteistojo elgesio ir nuostatų korekcija nėra pakankama sėkmingai probacijai.
Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija nepagrįstai vertino jam skirtas drausmines nuobaudas, kurios jau negalioja. Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Jau minėta ir teigiamai įvertinta tai, kad nuteistasis už nepriekaištingą elgesį paskatintas šešis kartus, tačiau būtina įvertinti ir tai, jog nuteistasis bausmę atlieka nuo 2016 m. balandžio 27 d., o pirmą kartą paskatintas buvo tik po dviejų metų – 2018 m. balandžio 30 d., paskutinį kartą paskatinimas skirtas 2021 m. balandžio 6 d., t. y. prieš dvejus metus. Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2022 m. spalio 7 d. drausmine tvarka buvo baustas net vienuolika kartų, paskutinė nuobauda baigė galioti tik 2023 m. sausio 11 d. Taigi, nors šiuo metu nuobaudos negaliojančios, tai neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir toks nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius bei jų skyrimo laikas neleidžia daryti išvados apie išskirtinai pavyzdingą nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, juolab kad po paskutinės nuobaudos paskyrimo jis nebuvo paskatintas, už pažeidimus jis du kartus buvo perkeltas atlikti bausmę iš lengvosios grupės į paprastąją, kurios sąlygomis atlieka bausmę ir šiuo metu. Šiame kontekste aplinkybė, jog nuteistasis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tik patvirtina, kad paskutiniu metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis pasirinks tinkamus elgesio modelius ir laisvėje, juolab šiuo atveju, kai informacija apie teisės pažeidimus pripažinta kriminogeniniu veiksniu.
Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog įžvelgiama teigiama nuteistojo motyvacija darbui, turimi jo finansiniai įsipareigojimai nėra tokie, su kuriais jis ateityje negalėtų susidoroti, pats nuteistasis skunde nurodo, jog laisvėje dirbtų ir įvykdytų finansinius įsipareigojimus daug greičiau nei atliekant bausmę. Visgi teismas sprendžia, jog būtina įvertinti ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis laisvėje dažniausiai nedirbdavo ir nuolatinio pajamų šaltinio neturėjo, buvo nuteistas už vagystes, kas leidžia manyti, jog lėšų paskirstymas ir pajamos nebuvo pakankamos, nuteistajam laisvėje trūko gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį visuotinai priimtinais būdais. Šios aplinkybės, įvertinus nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, kelia pagrįstas abejones, kad šiuo metu taikoma probacija bus sėkminga.
Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinos ir aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis R. K. bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą (BK 129 straipsnio 1 dalis), šis nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius ir smurtinio elgesio istorija yra jo kriminogeninis veiksnys. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog nuteistasis anksčiau Lietuvoje teistas buvo du kartus, dvylika kartų teistas Vokietijoje bei Jungtinėje Karalystėje už vagystes, transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, 2011 m. buvo nuteistas už išžaginimą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog dauguma ankstesnių nusikaltimų jis padarė su bendrininkais, pats teigia, jog nusikaltimus dažniausiai darė, įtakotas blogos kompanijos, ir gyvenimo stilius bei draugai išlieka nuteistojo kriminogeniniu veiksniu. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis išžaginimą įvykdė būdamas neblaivus, jo kriminalinė istorija leidžia manyti, jog alkoholio vartojimas buvo problema. Ir tai, jog jis bausmės atlikimo metu net šešis kartus baustas už alkoholio vartojimą, piktnaudžiavimas alkoholiu išlieka kriminogeniniu veiksniu, leidžia spręsti, jog alkoholio vartojimo problema nėra išspręsta. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo vertinimu, nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį, nuostatas bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga – 2025 m. balandžio 27 d.).
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog šiuo metu lygtinai paleidus R. K. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2023 m. kovo 6 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. K. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Živilė Janavičienė