Civilinė byla Nr. e2A-1423-430/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36746-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.3

 (S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 20 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus, Visvaldo Kazakiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji Venecija 3“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji Venecija 3“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delago“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, „IF P&C Insurance AS“.  

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Mažoji Venecija 3“ (toliau UAB „Mažoji Venecija 3“) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „DELAGO“ ieškovės naudai 37 320,5 Eur nuostolių atlyginimą, kuriuos ieškovė UAB „Mažoji Venecija 3“ patyrė šalinant rangos darbų defektus, priteisti iš atsakovės (šešių) procentų metines procesines palūkanas nuo šio ieškinio pateikimo dienos teisme iki teismo sprendimo, palankaus ieškovei įvykdymo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad:

1.1.       2017 m. liepos 21 d. ieškovė su atsakove sudarė rangos sutartį Nr. 2017/07/21-G14. Šalys sudarė 4 priedus prie Sutarties, kuriuose tikslino sąmatas, darbų atlikimo terminus. Sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo objekte adresu Lakštingalų g. 25D, Vilnius (toliau - namas), atlikti sienų, terasos, angokraščių užpurškimo apšiltinimo putomis darbus. Taip pat, papildomai buvo atlikti termoizoliacijos purškimo darbai virš namo rūsio. Kadangi atskiras susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės pasirašytas nebuvo, papildomi darbai buvo atlikti remiantis tiek Sutarties, tiek ir teisės aktų reikalavimais. Atsakovė iki 2018 m. lapkričio 16 d. atliko Sutartyje nurodytus ir papildomus terasos virš namo rūsio apšiltinimo darbus name, už kuriuos Sutarties pagrindu ieškovė sumokėjo atsakovei 85 004,90 Eur sumą. 

1.2.       Atsakovei atlikus darbus name lyjant lietui per namo konstrukcijas pradėjo skverbtis vanduo. Vanduo pateko į namo pirmąjį aukštą, rūsio patalpą ir pro vitriną į patalpą. Apie defektus ieškovė informavo atsakovę žodžiu, tačiau atsakovė juos pašalinti atsisakė. Ieškovė 2019 m. liepos 29 d. kreipėsi raštu dėl UAB „Delago“ rangos sutartyje Nr. 2017/07/21-G14 nustatytų įsipareigojimų vykdymo informavo atsakovą dėl defektų: 1) Lyjant lietui per namo konstrukcijas skverbiasi vanduo ir patenka į vidų šiose vietose - namo pirmajame aukšte (ašyje A susikirtime su 3 (trečia) ašimi, ties esančia kolona), taip pat namo rūsio patalpoje (ašyje B tarp 5 (penktos) ir 6 (šeštos) ašies) (toliau Defektas 1); 2) Išorinėje namo dalyje lauke atsivėrė plyšys, einantis palei namo sieną (Defektas 2); 3) Namo pirmojo aukšto stogo-terasoje atsirado defektai - pro vitriną bėgo vanduo (Atsakovė vieną kartą juos jau bandė šalinti, tačiau tai buvo padaryta netinkamai) (Defektas 3).

1.3.       2019 m. rugpjūčio 5 d. dalyvaujant ieškovei bei atsakovui vyko Namo Defektų apžiūra. Po šios apžiūros atsakovė ieškovei pateikė 2019 m. rugpjūčio 5 d. defektų fiksacijos aktą, kuriuo nurodė, kad: a) Defektas 1 atsirado ne dėl Atsakovės kaltės; b) Defektą 2 Atsakovė sutiko ištaisyti savo lėšomis; c) Dėl Defekto 3 Atsakovė nurodė, kad jau atliko pakartotinę hidroizoliaciją. Ieškovei nesutikus su atsakovės teiktu Defektų atsiradimo vertinimu, šis defektų fiksacijos akto nepasirašė. Siekiant taikiai išspręsti kilusį ginčą ir išsiaiškinti Defekto 1 priežastis, šalys pasirašė 2019 m. rugsėjo 4 d. susitarimą, kurio priede (toliau Susitarimas su priedu bendrai vadinamas - Susitarimu) šalys susitarė dėl darbų apimčių, eigos ir suderino šių darbų sąmatą. Šalių susitarimu, nustačius Defekto 1 atsiradimo priežastį ir paaiškėjus, kad defektai atsirado ne dėl atsakovės nekokybiškai atliktų darbų, Defekto 1 šalinimą ieškovė padengs savo lėšomis. Susitarime buvo sutarta darbus atlikti etapais: I etapas - bus atlikti akmens dangos viršutinio sluoksnio demontavimo darbai; II etapas - Termoizoliacinio ir apsauginių sluoksnių demontavimo darbai; III etapas - Atlikus šiuos darbus turėjo būti atliekamas faktinių aplinkybių konstatavimas; IV etapas - Atliekamas termoizoliacinio sluoksnio įrengimas; V etapas - Atliekamas apsauginės dangos įrengimas; VI etapas - Atliekamas Elastopave dangos įrengimas.

1.4.       Nurodė, kad pradėjus vykdyti Susitarime numatytus darbus, atsakovė atliko I etapo darbus ir neatlikęs II etapo darbų, po kurių pagal šalių susitarimą turėjo būti konstatuojamos faktinės aplinkybės ir daromos išvados dėl to kas yra kaltas dėl atsiradusių defektų (vandens pratekėjimo iš antro aukšto terasos į pirmą aukštą ašyje A susikirtime su 3 (trečia) ašimi), pateikė ieškovei 2019 m. rugsėjo 19 d. apžiūros aktą (2019 m. rugsėjo 19 d. apžiūros aktas pridedamas; Ieškinio Priedas Nr. 6), kuriame teigė, jog Defektas 1 antrojo aukšto terasoje atsirado ne dėl atsakovės nekokybiškai atliktų darbų. Kadangi nebuvo atlikti II etapo darbai, po kurių turėjo būti sprendžiama dėl defektų atsiradimo priežasčių, ieškovė šį aktą pasirašyti atsisakė. Atsakovė Defekto 1 nepašalino per 14 dienų, kaip tai buvo numatyta Susitarime, taip pat sustabdė tolimesnius darbus. 

1.5.       Ieškovė tikslu nustatyti tikrąjį Defekto kilmės šaltinį ieškovė kreipėsi į nepriklausomus tyrėjus UAB „Statybos tyrimų institutas“. Statybų ekspertas atlikęs tyrimą 2019 m. spalio 15 d. ekspertinio tyrimo aktu pateikė išvadą, kad vienintelė galima Defekto 1 atsiradimo priežastis yra nekokybiškas atsakovės darbas, konkrečiai - atsiradę plyšiai tarp poliuretano sluoksnio ir besiribojančių vertikalių paviršių.

1.6.       Atsakovė vengė prisiimti atsakomybę už netinkamai vykdomus darbus, žinodamas nepalankią ieškovės poziciją bandė priversti šį prisiimti dėl atsakovės nekokybiškai atliktų darbų atsiradusio Defekto 1 šalinimo išlaidas.

1.7.       Nurodė, kad pradėjus Defekto 1 šalinimo darbus ir sluoksniais ardant poliuretano konstrukciją, buvo pastebėta, kad tarp poliuretano sluoksnių yra vandens. Dar kartą buvo kreiptasi į ekspertą, prašant pateikti vertinimą. Ekspertas, atlikęs apžiūrą Apžiūros akte Nr. 19-58A padarė išvadas: pro stogo dangą į šiltinimo sluoksnį patenka vanduo (stogo danga nesandari), kuris renkasi tarp poliuretano sluoksnių, stogo šiltinimui panaudotas atvirų porų poliuretanas (uždarų porų poliuretanas nesugeria vandens).

1.8.       Nurodė, kad pagal sutartį (darbų sąmatą) atsakovė įsipareigojo įrengti apšiltinimą iš BASF PU Elastospray 1622/6 poliuretano. Pagal gamintojo deklaraciją, tai turėtų būti uždarų porų poliuretanas. 

1.9.       Ieškovė 2019 m. lapkričio 13 d. dar kartą kreipėsi į atsakovę dėl Defekto 3. Ieškovė nurodė, kad kreipėsi į UAB „Aliuminis ir stiklas“ dėl to, kad per vitrininį langą bėga vanduo. UAB „Aliuminis ir stiklas“ darbuotojai apžiūrėjo vitriną ir informavo, kad vitrinos nesandarumo nėra. Jie atkreipė dėmesį, kad vitrinos perimetro sandarinimas ir hidroizoliacija buvo atlikta atsakovės dviejų komponentų montavimo putomis, kurios yra prisigėrusios vandens kaip kempinė. Esant lietui, kai putos persipildo vandeniu tiek, kad nebetalpina jo, tas perteklinis vanduo iš putų nubėga profiliais žemyn. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pakvietė atsakovę 2019 m. lapkričio 15 d. atvykti prie namo, kad būtų konstatuotos faktinės aplinkybės. atsakovė atvyko į faktinių aplinkybių konstatavimą, taigi apie defektą žino, tačiau jokių siūlymų dėl Defekto 3 ir/ar kitų defektų pašalinimo nepateikė. Nepaisant to, kad Defekto 3 atsakovė nepašalino, šiuo ieškiniu ieškovė nereikalauja atlyginti Defekto 3 šalinimo išlaidų.

1.10.       2019 m. lapkričio 14 d. buvo sudarytas UAB „Contestus“ projektai Defektinis aktas, kuriame nurodyta kad Defektas 2 nebuvo pilnai pašalintas ir pridedamos tai pagrindžiančios nuotraukos. Nepaisant to, kad Defekto 2 atsakovė nepašalino, šiuo ieškiniu ieškovė nereikalauja atlyginti Defekto 2 šalinimo išlaidų. 2019 m. lapkričio 15 d. buvo atliktas antstolės A. S. faktinių aplinkybių konstatavimas iš kurio matyti, kad egzistuoja ir Defektas 3 ir Defektas 1, kokie defektų šalinimo darbai yra atlikti, kiek susidarė šiukšlių dėl defektų šalinimo, kurių išvežimas taip pat sudarė išlaidų.

1.11.       Nurodė, kad siekiant pašalinti Defektą 1 buvo reikalinga išardyti antrojo aukšto terasos dalį ir kol buvo atliekami defektų šalinimo darbai buvo būtina apsaugoti defektų šalinimo vietą nuo lietaus (drėgmės), kad vanduo nepatektų į vidaus patalpas, todėl papildomai taisant defektus buvo reikalinga įrengti stogo uždengimą. Ieškovė negalėjo vėl užpurkšti termoizoliacinių putų, kadangi nebuvo galima rasti rangovų, kurie tai galėtų atlikti, be to, kiti rangovai, atliekantys analogiškus darbus naudoja kitas šiltinimo medžiagas dėl ko rezultatas būtų ne toks pats, skirtųsi spalva, tekstūra. Dėl šios priežasties buvo pasirinktas variantas sukonstruoti metalo konstrukcijas ir padengti jas PVC hidroizoliacine medžiaga bei apklijuoti plytelėmis. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo atlyginti Defekto 1 šalinimui patirtas išlaidas, t. y. UAB „Vilniaus metalo konstrukcijos“ atliko Atliktų darbų perdavimo priėmimo akte Nr. 10 2019/11/20 nurodytus darbus, tokius, kaip pastolių montavimas ir uždengimas, terasos demontavimo darbai ir terasos remonto darbai, kurių kaina 9 438 Eur (atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo dokumentas pridedami; Ieškinio Priedas Nr. 13 ir Priedas Nr. 18), UAB „Orfėja“ buvo sumokėta už pastolių, reikalingų defektų šalinimo darbams atlikti, nuomą - 1 180,72 (468,15 Eur + 712,57 Eur) Eur. Ieškovės darbuotojas I. S. dalyvavo atliekant terasos ardymo darbus ir tuo metu neatliko kitų darbų. Už tą laiką laikotarpiais nuo 2019 m. spalio 5 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d. ieškovė sumokėjo 2081,40 Eur (darbo užmokestis ir kiti mokesčiai). Šios darbuotojui išmokėtos sumos ir kiti mokesčiai laikomos ieškovės patirtomis išlaidomis. UAB „Aleknatis“ buvo sumokėta bendra 431,51 Eur suma (377,06 Eur + 54,45 Eur) už tašus, reikalingus įrengiant stogo uždengimą; UAB „Nux ES“ už statybų valdymo ir organizavimo paslaugas, susijusias su 2 aukšto terasos defektų valdymu buvo sumokėta 1815 Eur, UAB „Nux LT“ buvo sumokėta 728,09 Eur už defektų taisymo medžiagas, Tviskėk švara, UAB buvo sumokėta 183,92 Eur už statybinių atliekų išvežimą, UAB Sandex buvo sumokėta bendra 354,53 Eur suma (239,58 Eur + 114,95 Eur) už plėvelę pastoliams, viso ieškovės patirtos išlaidos atsakovės įrengto apšiltinimo sluoksnio nuėmimui ir uždengimui nuo lietaus: 16 213,17 Eur. 

1.12.       Nurodė, kad po terasos sluoksnių nuėmimo ir uždengimo nuo lietaus, ieškovė ištaisė defektus pasitelkdamas trečiuosius asmenis ir patyrė šias išlaidas: UAB „Alfa plius“ už PVC hidroizoliacijos stogo dangos įrengimą buvo sumokėta 3 001,2 Eur suma, I. Į. „Gamona“ buvo sumokėta 2 815,93 Eur už šiltinimą-sandarinimą uždarų porų poliuretano putomis, taip pat už papildomas su tuo susijusias išlaidas, UAB „Rifėjas“ pagal PVM sąskaitą faktūrą RIF Nr. 01815 buvo sumokėta 1 114,77 Eur, UAB „EUROKERAMIKA“ už stovus terasai buvo sumokėta 2231,24 Eur, UAB „EUROKERAMIKA“ už papildomus terasos stovus sumokėta 406,56 Eur, UAB „EUROKERAMIKA“ už plytelės sumokėta 4 590,61 Eur, UAB „Nux ES“ už statybų valdymo ir organizavimo paslaugas, taisant defektus terasos 2 aukšte sumokėta 2 238,5 Eur, UAB Bos Inox už metalo (juostos iš juodo plieno) įsigijimą sumokėta 555,15 Eur; laikotarpiais nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 12 d. už darbuotojo I. S. atliktą metalinės konstrukcijos virinimą ir stovelių bei plytelių montavimą buvo bendrai sumokėta 2 251,53 Eur, už atliekų tvarkymą UAB „Nux LT“ sumokėta 884,34 Eur. Nurodė, kad ieškovės patirtos išlaidos įrengiant antrojo aukšto terasą ir taip pašalinant Defektą 1 - 20 089,83 Eur, viso su darbų atlikimu šalinant Defektą 1 patirtos išlaidos lygios: 36 303 Eur.

1.13.       Ieškovė nurodė, kad taip pat patyrė kitas su defektų nustatymu ir konstatavimu susijusias išlaidas, kurios taip pat įtraukiamos į defektų šalinimo išlaidas: Faktinių aplinkybių konstatavimas 110 Eur, UAB Statybinių teismo ekspertizių centras už Apžiūros akto surašymą ir išvadų pateikimą buvo sumokėta 907,50 Eur, viso ieškovės nuostoliai, t. y. su defektų konstatavimu ir jų šalinimu susijusios išlaidos lygios 37 320,5 Eur.

1.14.       Teigė, kad atsakovė darbus užbaigė 2018 m. lapkričio 16 d., taigi nuo šio termino turėtų būti skaičiuojamas garantinis terminas. Aukščiau nurodytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad būtent garantinio termino metu paaiškėjo atliktų darbų defektai, kurių nebuvo galima pastebėti darbų priėmimo metu. Tai, kad už defektus yra atsakingas atsakovė patvirtina kartu su ieškiniu teikiamas 2019 m. spalio 15 d. ekspertinio tyrimo aktas Sutartyje nustatytas rangos darbų kokybės garantinis terminas nebuvo pasibaigęs, atsakovė Defekto 1 per Ieškovės suteiktą protingą terminą neištaisė, dėl ko ieškovė nebegalėdamas ilgiau laukti pasitelkė trečiuosius asmenis defektams ištaisyti ir dėl to patyrė 37 320,5 Eur nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovė.

2.       Atsakovė UAB „Delago“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

2.1.       Pagal 2017 m. liepos 21 d. rangos sutartį Nr. 2017/07/21-G14 atsakovė atliko ieškovės naudai vienbučio gyvenamojo namo Lakštingalų g. 25D, Vilnius, pamatų apšiltinimo BASF PU Elastospray 1622/6 medžiaga darbus ir plokščio stogo apšiltinimo BASF PU Elastospray 1622/6 medžiaga darbus. Darbų vykdymo techninė dokumentacija nebuvo perduota atsakovei.

2.2.       Pažymėjo, kad STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, nuostatos (6.4 ir 9 punktais) numato, kad darbo projektą rengia projektuotojas, parengęs techninį projektą. Vadinasi, darbo projektas, kurio pagrindu yra organizuojami bei vykdomi statybos darbai, yra rengiamas užsakovo, t. y. ieškovės, lėšomis bei rizika. Nagrinėjamu atveju atsakovei nebuvo perduotas nei darbo projektas, detalizuojantis Darbų vykdymą, nei kita techninė dokumentacija, kurios pagrindu atsakovė būtų turėjusi vykdyti Darbus (atsakovės sąmata prie Rangos sutarties buvo rengiama vadovaujantis ne projektine dokumentacija, o išimtinai pastato išorinių konstrukcijų išmatavimais (plotu)).Todėl atsakovė rangos darbus vykdė ant ieškovės perduoto darbų fronto (konkrečiai ant ginčo namo konstrukcijų ir atskirų jos elementų, kuriuos ieškovė įrengė savo rizika ir atsakomybe), laikydamasi Rangos sutarties priede Nr. 2 ir medžiagų BASF PU Elastospray 1662/6 gamintojo nurodytų Darbų vykdymo technologijų.

2.3.       Nurodė, kad atsakovė darbus pagal Rangos sutartį atliko etapais ir juos perdavė ieškovei 2018 m. gegužės 31 d. atliktų darbų aktais Nr. 05/31-1 ir Nr. 05/31-2, 2018 m. birželio 28 d. atliktų darbų aktu Nr. 06/28-1, 2018 m. liepos 30 d. atliktų darbų aktu Nr. 07/30-1, 2018 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų aktu Nr. 08/31-1, 2018 m. rugsėjo 28 d. atliktų darbų aktais Nr. 09/28 ir Nr. 09/28_2, 2018 m. spalio 18 d. atliktų darbų aktu Nr. 10/18. Nurodytais atliktų darbų aktais atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė Darbus absoliučiai be jokių pastabų, defektų ir/ar trūkumų. Kas reiškia, kad atsakovės įrengta šiltinimo danga neturėjo įtrūkimų, poslinkių, atitiko deklaruojamas savybes, nebuvo fiksuota hidroizoliacijos sluoksnio poslinkių, nesukibimų.

2.4.       2018 m. spalio 22 d. šalys pasirašė baigiamąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. G14/18-1, kuriuo ieškovė patvirtino, kad atsakovė visus Rangos sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir darbus yra įvykdžiusi tinkamai bei kokybiškai.

2.5.       Atsakovė nesutinka su patikslintame ieškinyje nurodytomis Defekto 1, Defekto 2 ir Defekto 3 atsiradimo priežastimis ir kilmės šaltiniu. Dėl Defekto 2 ir Defekto 3 priežasčių, kilmės šaltinio ir atsakomybės už šių defektų šalinimą, atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad patikslintu ieškiniu ieškovė pripažino, kad teikdama pirminį ieškinį neužsiminė apie papildomus darbus, kurie buvo atlikti jau po baigiamojo akto pasirašymo dienos, kurie tiek pirminiame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje įvardijami kaip Defekto 2 ir Defekto 3 kilmės šaltinis. Tokiais veiksmais ieškovė nuo pat bylos pradėjimo neatskleidė esminių faktinių aplinkybių ir kryptingai klaidino teismą dėl Defekto 2 ir Defekto 3 kilmės šaltinio.

2.6.       Nurodė, kad ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad atsakovė Rangos sutartyje nurodytus darbus baigė vykdyti 2018 m. lapkričio 16 d., nes darbai baigti ir jų perdavimas įformintas pasirašant 2018 m. spalio 22 d. Baigiamąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. G14/18-1), t. y. visus Rangos sutartyje numatytus darbus ir kitus įsipareigojimus atsakovė įvykdė iki 2018 m. spalio 22 d. Darbų, numatytų Rangos sutartyje, pabaigos momentas yra itin svarbus sprendžiant dėl Defekto 2 bei Defekto 3 atsiradimo priežasčių.

2.7.       Nurodė, kad atsakovei baigus Rangos sutartyje numatytus Darbus ir 2018 m. spalio 22 d. su ieškove pasirašius Baigiamąjį aktą, ieškovė paprašė atlikti papildomus darbus, o būtent – Namo pirmo aukšto stogo (betoninės perdangos) nišos virš rūsio ir Namo pirmo aukšto terasos vitrininio lango sandarinimo šiltinimo medžiaga BASF PU Elastospray 1622/6 medžiaga darbus.

2.8.       Atkreipė dėmesį, kad pagal Rangos sutartį ir jos priedą Nr. 2 atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti tik šiuos Darbus – pamatų apšiltinimo BASF PU Elastospray 1622/6 medžiaga darbus bei plokščio stogo apšiltinimo BASF PU Elastospray 1622/6 medžiaga darbus, ir jokių namo pirmo aukšto terasos stogo (betoninės perdangos) nišos bei vitrininio lango šiltinimo darbų nebuvo įsipareigojusi atlikti. Papildomi darbai yra įvardijami kaip menamas Defekto 2 ir Defekto 3 kilmės šaltinis, kas yra visiškai nepagrįsta.

2.9.       Dėl Papildomų darbų atlikimo į atsakovę kreipėsi ieškovės darbų vadovas Egidijus Matusevičius, kuris paaiškino, kad ieškovei būtina kuo skubiau, prieš prasidedant žiemos sezonui, užsandarinti virš namo rūsio esančio stogo (betoninės perdangos) nišą (bei vitrininį langą, esantį namo pirmo aukšto stoge – terasoje.

2.10.       Dėl Defekto 2 pažymėjo, kad virš namo rūsio esantis stogas (betoninė perdanga) jau buvo hidroizoliuota pačios ieškovės (ar jos pasitelktų trečiųjų asmenų) bitumine danga ir hidroizoliacine mastika. Apžiūrėjus šį stogą (betoninę perdangą), buvo matyti, kad ieškovės naudotos hidroizoliavimo priemonės yra nesandarios, neefektyvios ir praleidžia vandenį. Dėl šių priežasčių ieškovė ir kreipėsi į atsakovę, kad stogo niša būtų papildomai užsandarinta „peržiemojimui“ atsakovės naudojama šiltinimo medžiaga, o vėliau ieškovė planavo atsakovės išpurkštą šiltinimo medžiagą užbetonuoti, ką, atsakovės žiniomis, šiai dienai ieškovė ir yra padariusi.

2.11.       Atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai informavo ieškovę, kad tuo metu (2018 m. lapkričio mėnesį) metereologinės sąlygos Papildomų darbų atlikimui buvo netinkamos (per didelė oro drėgmė, per žema oro temperatūra). Atsižvelgdamos į tai ir į ieškovės skubą užsandarinti stogo nišą iki žiemos sezono, šalys susitarė, kad atsakovė tik išpurkš šiltinimo medžiagą, taip pat užsandarindamas stogo (betoninės perdangos) nišą, o stogo (betoninės perdangos) hidroizoliavimu rūpinsis pati ieškovė.

2.12.       Nurodė, kad ieškovė taip pat buvo informuota, kad dėl Papildomiems darbams netinkamų meteorologinių sąlygų atsakovės purškiama šiltinimo danga gali deformuotis (atsirasti išorinių įtrūkimų, poslinkių ir pan.), tačiau tokias išorines deformacijas, jei jos atsirastų, atsakovė pažadėjo sutvarkyti, kai tik tam bus tinkamos metereologinės sąlygos pavasario ar vasaros sezonu. Bet kuriuo atveju visa atsakomybė už nurodomos stogo (betoninės perdangos) nišos hidroizoliavimą, t. y. vandens pratekėjimo prevenciją, teko ieškovei. Tokiu būdu atsakovė negali būti atsakinga už vandens pratekėjimą virš namo rūsio esančiame stoge (betoninėje perdangoje).

2.13.       Nors ieškovė nurodo, kad atsakovė sutiko savo lėšomis sutvarkyti Defektą 2, tačiau nutylėjo, kad atsakovė sutiko savo lėšomis sutvarkyti išorines šiltinimo putos deformacijas (atsiradusį įtrūkimą) ir užpurkšti papildomai šiltinimo putos, tačiau atsakovė jokiu būdu nesprendė hidroizoliacijos ir/ar vandens pratekėjimo problemų.

2.14.       Dėl Defekto 3 nurodė, kad namo pirmo aukšte stoge – terasoje esančio vitrininio lango hidroizoliavimą (vandens pratekėjimo prevenciją) besąlygiškai organizavo ir vykdė pati ieškovė, kuri minimą vitrininį langą turėjo hidroizoliuoti EPDM juosta (arba analogišku produktu), o atsakovė tik vykdė vitrininio lango sandarinimo šiltinimo medžiaga BASF Elastospray 1622/6 darbus. Nors patikslintame ieškinyje nurodyta, kad atsakovė bandė šalinti Defektą 3, šiltinimo putos valymas nuo vitrininio lango neturi nieko bendro su Defektu 3 ir vandens pratekėjimu pro šį langą. Pažymėjo, kad, vykdant Papildomus darbus, dėl atsakovės kaltės buvo apgadinti Namo langai (ištepti šiltinimo putomis), dėl ko atsakovė pilnai pripažino savo atsakomybę ir ėmėsi priemonių langų apgadinimams pašalinti.

2.15.       Nurodė, kad ieškovė papildomus darbus klaidingai prilygina Rangos sutartyje numatytiems apšiltinimo darbams. Jau vien frazės „termoizoliacijos purškimo darbai” vartojimas patvirtina, kad ieškovė tapatina papildomus darbus ir parbus, kuriuos pagal Rangos sutartį atliko atsakovė.

2.16.       Pažymėjo, kad Papildomais darbais šalys susitarė atlikti sandarinimo, o ne apšiltinimo darbus, kurie numatyti Rangos sutartyje. Sandarinimo darbai ir apšiltinimo darbai savo esme yra skirtingos darbų kategorijos. Papildomų darbų tikslas buvo tik užsandarinti atitinkamas Namo dalis – virš namo rūsio esančio stogo (betoninės perdangos) nišą bei vitrininį langą, esantį namo pirmo aukšto stoge – terasoje – šiltinimo medžiaga, tačiau atsakovė jokiu būdu neprisiėmė atsakomybės dėl šių namo dalių apšiltinimo ir hidroizoliavimo, kadangi tuo pilnai rūpinosi pati ieškovė.

2.17.       Nurodė, kad atsakovė ne tik nevykdė nurodytų namo dalių apšiltinimo ir hidroizoliavimo darbų, bet ir neprisiėmė jokių garantinių įsipareigojimų dėl šių namo dalių termoizoliavimo bei hidroizoliavimo (apsaugos nuo vandens pratekėjimo, šilumos savybių užtikrinimo), kaip tai apibrėžiama Rangos sutarties 4.4 punkte, Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje, Civilinio kodekso 6.698 straipsnyje.

2.18.       Atsakovė visus Papildomus darbus (tiek stogo nišos sandarinimą, tiek vitrininio lango sandarinimą) atliko 2018 m. lapkričio 9 d. Atsakovei baigus Papildomus darbus, ji už jų įvykdymą išrašė ir ieškovei pateikė 2018 m. lapkričio 15 d. atliktų darbų aktą Nr. 11/15, 2018 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą – faktūrą LSIA Nr. 01004 ir 2018 m. lapkričio 28 d. ataskaitą už atliktus Papildomus darbus (šiltinimo putos purškimą). Atsakovė visus šiuos dokumentus už Papildomų darbų atlikimą 2018 m. lapkričio 16 d. elektroniniu laišku išsiuntė ieškovės atstovams, o ieškovė šiuos Papildomus darbus be jokių pastabų priėmė ir iškart už juos atsiskaitė, ką patvirtina ieškovės 2018 m. lapkričio 16 d. rašytinis patvirtinimas su mokėjimo už Papildomus darbus kopija.

2.19.       Atsakovės vertinimu, ji nėra atsakinga ir kalta dėl Defekto 2 bei Defekto 3 atsiradimo.

2.20.       Dėl Defekto 1 priežasčių, kilmės šaltinio ir atsakomybės už šio defekto šalinimą atsakovė nurodė, kad ieškovė dėl Defekto 1 į atsakovę kreipėsi 2019 m. liepos mėnesį, taip pat apie nustatytą Defektą 1 ieškovė informavo atsakovę 2019 m. liepos 29 d. rašytine pretenzija. Ieškovė nutylėjo, kad atsakovė nedelsdama, t. y. 2019 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 2019/08/07-1 pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją, kuriuo identifikavo ir tikrąją Defekto 1 priežastį bei kilmės šaltinį, o būtent – netinkamai įrengtą Namo antrame aukšte esančios terasos konstrukcijos elementą (aliuminio profilio konstrukciją Easy glass PRO, skirtą stiklui įmontuoti ir laikyti) (toliau – Konstrukcijos elementas), kuris buvo visiškai nehidroizoliuotas ir kuris buvo netinkamai eksploatuojamas (be įstatyto stiklo), dėl ko jis buvo atviru vandens koncentracijos šaltiniu. Kitaip tariant, ieškovės įrengta ir į šiltinimo sluoksnį įmontuota aliuminio profilio konstrukcija, kuri skirta stiklo turėklui įmontuoti ir kuri buvo absoliučiai nehidroizoliuota bei neturėjo įmontuoto stiklo turėklo, buvo visiškai atviras lovys, kuriame nuolat kaupėsi ir per kurį nuolat pratekėjo vanduo.

2.21.       Nurodė, kad  ieškovei nepriimant atsakovės pozicijos dėl Defekto 1 priežasties ir kilmės šaltinio, ieškovė 2019 m. rugsėjo 24 d. pranešimu nutraukė šį susitarimą ir išvarė atsakovę iš Objekto ir apribojo jai galimybę ten patekti.

2.22.       Teigia, kad 2019 m. spalio 15 d. ekspertinio tyrimo aktas Nr. 19-58, kuriuo ieškovė grindžia savo reikalavimus, buvo surašytas šališkai, neobjektyviai ir yra neišsamus. Minimas aktas surašytas ne tik neinformavus atsakovės ir jai nedalyvaujant, bet ir nesurinkus būtinos techninės dokumentacijos (tiek Namo projektinės dokumentacijos, tiek Darbams atlikti naudotų medžiagų specifikacijų), negavus atsakovės paaiškinimų dėl Darbų vykdymo aplinkybių bei Darbų vykdymo technologijų. Be to, rengiant 2019 m. spalio 15 d. ekspertinio tyrimo aktą Nr. 19-58, buvo nevertinamos ir neanalizuojamos atsakovės nurodytos Defekto 1 atsiradimo priežastys ir kilmės šaltinis, ką atsakovės buvo įvardijusi ieškovei tiek žodžiu, tiek raštu dar iki eksperto darbo pradžios, t. y. netinkamai įrengtą Konstrukcijos elementą. Ieškovės nusamdytas ekspertas visiškai nevertino atsakovės nurodyto Konstrukcijos elemento įrengimo atitikties teisės aktų reikalavimams bei statybos norminiams aktams.

2.23.       Eksperto UAB „Statybos tyrimų institutas“ parengtas ir surašytas 2019 m. lapkričio 4 d. apžiūros aktas Nr. 19-58A patvirtino atsakovės nurodomas aplinkybes dėl ieškinyje nurodomų defektų vertinimo šališkumo ir neobjektyvumo.

2.24.       Atsakovės vertinimu, tikroji Defekto 1 priežastis ir kilmės šaltinis yra pačios ieškovės (ar kitų rangovų) netinkamai įrengtas bei eksploatuojamas Konstrukcijos elementas, atsakovės daromą išvadą, kad jos atlikti Darbai negali būti Defekto 1 priežastimi ir kilmės šaltiniu dar labiau sustiprina tai, kad atsakovė plokščio stogo šiltinimo darbus (analogiškus kaip Namo antrame aukšte esančios terasos, kurioje užfiksuotas Defektas 1) atliko ir Namo viršutiniame aukšte, kuris yra virš Namo antrame aukšte esančios terasos. Namo viršutiniame aukšte esančiame stoge nenustatyta absoliučiai jokių vandens pratekėjimo požymių, kas patvirtina, kad Defektas 1 yra ne atsakovės vykdytų Darbų padarinys, o yra padarinys ieškovės netinkamai įrengtų Namo konstrukcijų elementų ir netinkamo jų eksploatavimo.

2.25.       Teigė, kad atsakovė nėra atsakinga ir kalta dėl Defekto 2 bei Defekto 3 atsiradimo, kadangi darbus, kurie sąlygojo Defekto 2 bei Defekto 3 atsiradimą, atliko pati ieškovė. Taip pat atsakovės nurodomos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės atlikti Darbai negali būti Defekto 1 priežastimi ir kilmės šaltiniu, o Defekto 1 atsiradimą sąlygojo ieškovės netinkamai įrengtas Namo Konstrukcijos elementas ir netinkamas jo eksploatavimas.

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, „IF P&C Insurance AS“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė poziciją, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovės deklaruojami defektai nesusiję su atsakovės atliktais darbais, ieškovė neįrodė ir neegzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delago“ naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji Venecija 3“ 3 267,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė trečiojo asmens „IF P&C Insurance AS“, veikiančio per „IF P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje, naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji Venecija 3“ 3 630,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ Mažoji Venecija 3“ į valstybės biudžetą 5,38 Eur pašto išlaidų.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys (atsakovės ankstesnis pavadinimas – Line-x LT“) 2017 m. liepos 21 d. sudarė Rangos sutartį Nr. 2017/07/21-G14, kuria susitarė dėl darbų, nurodytų Sutarties priede Nr. 1 – pamatų apšiltinimo BASF PU Elastospray 1622/6, plokščio stogo apšiltinimo BASF PU Elastospray 1622/6, apsauginės dangos Mariseal 250, įlajos (su sumontavimo darbais) atlikimo už 33 759,00 Eur (t. 1, b. l. 8-9, 10). Po 2018 m. spalio 22 d. ieškovės prašymu atsakovė atliko papildomus darbus (toliau – Papildomi darbai), t. y. (i) terasos apšiltinimo BASF PU Elastopray 1622/6; (ii) angokraščių apšiltinimo, sienų nišų sandarinimo, BASF PU Elastospray 1622/6; (iii) apsauginės poliuretano dangos įrengimo, kurie nurodyti Atliktų darbų akte Nr. 11/15, Užsakymas Nr. DP294/G14. Nurodė, kad dėl papildomų darbų atlikimo šalys rašytinės sutarties nesudarė (CPK 186, 187, 185 straipsniai, 177 straipsnio 3 dalis). 

6.       Nustatė, kad ieškovė 2019 m. liepos 29 d. pranešimu Dėl rangos sutartyje Nr. 2017/07/21-G14 nustatytų įsipareigojimų vykdymo informavo atsakovę apie defektus: (i) lyjant lietui per namo konstrukcijas skverbiasi vanduo ir patenka į vidų šiose vietose – namo pirmajame aukšte (ašyje A susikirtime su 3 (trečia) ašimi, ties esančia kolona), taip pat Namo rūsio patalpoje (ašyje B tarp 5 (penktos) ir 6 (šeštos) ašies) (toliau - Defektas 1); (ii) išorinėje namo dalyje lauke atsivėrė plyšys, einantis palei namo sieną (toliau - Defektas 2); (iii) namo pirmojo aukšto stogo terasoje atsirado defektai – pro vitriną bėgo vanduo (atsakovė vieną kartą juos jau bandė šalinti, tačiau tai buvo padaryta netinkamai) (toliau - Defektas 3) (t. 1, b. l. 90).

7.       2019 m. rugpjūčio 5 d. šalys sudarė Defektų fiksacijos aktą, sudarytą atlikus ginčo namo apžiūrą dėl 2019 m. liepos 29 d. ieškovės atsakovei siųsto pranešimo dėl defektų, kuriame nurodyta, kad: Apžiūros metu nustatyta, kad lyjant lietui per namo konstrukcijas skverbiasi vanduo ir patenka į vidų Namo pirmajame aukšte (ašyje A susikirtime su 3 (trečia) ašimi, ties esančia kolona), tačiau apžiūrint iš išorės jokių įrengtos termoizoliacijos ar hidroizoliacijos pažeidimų, įtrūkimų ar požymių, kad darbai atlikti nekokybiškai, nenustatyta; vandens patekimo į namo priežastis gali būti netinkamai įrengti konstruktyvo mazgai, terasos turėklų tvirtinimo detalė įrengta be jokios hidroizoliacijos, terasos išorinio pakabinamo parapeto deformacinės siūlės taip pat nėra hidroizoliuotos; išorinėje namo dalyje lauke (ašyje B tarp 5 (penktos) ir 6 (šeštos) ašies atsivėrusį plyšį palei namo sieną rangovas sutinka sutvarkyti savo lėšomis.

8.       Pažymėjo, kad rangovas, reaguodamas į užsakovo pretenziją dėl vandens pratekėjimo stogo-terasoje atliko pakartotinę hidroizoliaciją, nors ir tada nebuvo užfiksuota jokių termoizoliacijos ar hidroizoliacijos pažeidimų, defektų are trūkumų.

9.       Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. šalys sudarė Susitarimą, kurio: 1 punktu susitarė, kad atsakovė sutinka ištaisyti defektą, pasireiškiantį tuo, kad lyjant lietui per Namo konstrukcijas skverbiasi vanduo ir patenka į vidų šiose vietose - Namo pirmajame aukšte (ašyje A susikirtime su 3 (trečia) ašimi ties esančia kolona), o taip pat Namo rūsio patalpoje (ašyje B tarp 5 (penktos) ir 6 (šeštos) ašies); Šalys susitaria, kad taisant šiame Susitarimo punkte nurodytą defektą dalyvaus UAB „Mažoji Venecija 3“ pasitelkti ekspertai ir specialistai, o defektų identifikavimo (nustatymo) metu bus naudojamos techninės priemonės (tai yra bus daroma defektų nustatymo fotofiksacija ar videoįrašas), pasitelkiant, jei reikės, antstolį, kuris konstatuos faktines aplinkybes, surašydamas ir tinkamai įformindamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 1, b. l. 88, 89); 2 punktu susitarė, kad tuo atveju, jeigu paaiškės, kad šio Susitarimo Preambulės nurodytas defektas (nurodytas sprendimo 7.6.1 punkte) atsirado ne dėl Rangovo atliktų darbų (tai yra ne dėl jo kaltės), Užsakovas įsipareigoja atlyginti Rangovui visas išlaidas, susijusias su šio Susitarimo Preambulės nurodyto defekto ištaisymu <...>.

10.       Teismas nurodė, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 4 d. Susitarimą nutraukė nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. nesutikusi pasirašyti 2019 m. rugsėjo 19 d. Apžiūros aktą, kuriame atsakovė nurodė defektus ir nurodė, kad poliuretano dangos būklė atitinka deklaruotas savybes, jokių hidroizoliacinio sluoksnio poslinkių nefiksuojama, poliuretano putos sluoksnio būklė atitinka deklaruotas savybes, jokių termoizoliacinio sluoksnio poslinkių nefiksuojama (t. 1, b. l. 92, ieškinio 11 punktas – Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 186, 187 straipsniai).

11.       Nurodė, kad ieškovės užsakymu eksperto S. M. atliktame 2019 m. spalio 15 d. Ekspertinio tyrimo akte Nr. 19-58 atsakant į klausimą „Kokia yra vandens pratekėjimo į Terasų konstrukcijas ir į po Terasomis esančias patalpas priežastis?“ nurodyta, kad priežastis yra plyšiai, atsiradę tarp poliuretano sluoksnio ir besiribojančių vertikalių paviršių (sienų ir Terasos Nr. 2 konstruktyvo vertikalaus paviršiaus); šių plyšių atsiradimą lėmė Rangovo netinkamai atlikti darbai (t. 1, b. l. 17-32). Tyrimo dalyje „Netinkamai atlikti kitų rangovų darbai“ nurodyta, kad tikroji vandens pratekėjimo priežastis gali būti tai, kad netinkamai įrengti stogo-terasos konstruktyvo mazgai, terasos turėklų tvirtinimo detalė įrengta be jokios hidroizoliacijos, terasos išorinio pakabinamo parapeto deformacinės siūlės nėra hidroizoliuotos (t. 1, b. l. 31).  Eksperto S. M. 2019 m. lapkričio 4 d. Apžiūros akte Nr. 19-58A, kuriuo buvo papildytas Ekspertinio tyrimo aktas Nr. 19-58, nurodyta, kad atlikus Terasoje Nr. 2 (1-6 pav.) pateiktos išvados – pro stogo dangą į šiltinimo sluoksnį patenka vanduo (stogo danga nesandari), kuris renkasi tarp poliuretano sluoksnių; stogo šiltinimui panaudotas atvirų porų poliuretanas (uždarų porų poliuretanas nesugeria vandens), pagal sutartį (darbų sąmatą) Rangovas įsipareigojo įrengti apšiltinimą iš BASF PU Elastospray 1622/6 poliuretano; pagal gamintojo deklaraciją, tai turėtų būti uždarų porų poliuretanas (t. 1, b. l. 33-34, 35-37).

12.       Nurodė, kad atsakovės užsakymu Dariaus Kalibato atliktame 2020 m. rugsėjo 4 d. Ekspertinio tyrimo akte su specialisto išvada Nr. ETA-921-032020 atsakant į klausimus pagal ekspertui pateiktas nuotraukas (nurodyto Akto 1.3. punktas) nurodytos išvados, išdėstytos 3.1. – 3.10. punktuose, nurodant, kad nuotraukose (1-2 pav.) užfiksuota pastate sumontuota aliuminio profilio konstrukcija turėklams 1 nėra tinkamai hidroizoliuota ties sujungimais; siekiant apsaugoti plokščio stogo paviršių nuo vandens pratekėjimo buvo būtina uždaryti (užsandarinti) nuotraukoje (3 pav.) aliuminio profilio konstrukcijos galus, kurie įremti į šiltinimo medžiagą; nuotraukoje (3 pav.) ant aliuminio profilio konstrukcijos matomi korozijos ženklai gali rodyti, kad vanduo kaupėsi ir prasiskverbė aliuminio profilio konstrukcijos apačioje, tai yra vanduo pratekėjo ne nuo viršaus; nuotraukoje (4 pav.) užfiksuoti požymiai (ant metalinės plokštės esančio vandens žymės, korozijos žymės, atsilupusio grunto žymės, korozijos žymių nebuvimas aliuminio konstrukcijos viršutinėje dalyje) gali reikšti, kad vanduo pratekėjo dėl aliuminio profilio konstrukcijos nesandarumo ir netinkamo hidroizoliavimo ir kaupėsi konstrukcijos apačioje ties metaline plokšte, ant kurios sumontuota aliuminio profilio konstrukcija; nuotraukoje matoma (5 pav.) aliuminio profilio konstrukcijos ir šiltinimo dangos būklė, kai vandens stovėjimo požymiai matomi poliuretano putos paviršiuje ties aliuminio profilio konstrukcija ir vandens stovėjimo požymių nebuvimas ties žemiau esančia poliuretano puta, gali reikšti, kad vanduo kaupėsi per aliuminio profilio konstrukciją; nuotraukoje (5 pav.) užfiksuota aliuminio profilio konstrukcija negalėjo būti montuojama su transportavimo (gamykline) plėvele ir toks netinkamas montavimo būdas galėjo įtakoti aliuminio profilio konstrukcijos funkcines savybes; nuotraukoje (6 pav.) fiksuojama aliuminio profilio konstrukcija gali būti montuojama į šiltinimo medžiagą pagal gamintojo reikalavimus išlaikant hidroizoliavimo, sandarumo ir kitas drėgmės izoliavimo taisykles; nuotraukoje (7 pav.) fiksuojama situacija ir korozijos bei vandens požymiai ties skylėmis varžtams metalo plokštėje, ant kurios sumontuota aliuminio profilio konstrukcija, galėjo lemti vandens, susikaupusio po aliuminio profilio konstrukcija, pratekėjimą žemyn; nuotraukoje (8 pav.) atvaizduojama hidroizoliacinė medžiaga Mariseal 250 nėra tinkamai sukibusi su aliuminio profilio konstrukcija; nuotraukoje (9 pav.) atvaizduotos metalo plokštės, ant kurių sumontuota aliuminio profilio konstrukcija, nėra tinkamai tarpusavyje sujungtos ir jungtis tarp jų yra netinkamai hidroizoliuota atsižvelgiant į tai, kad po jungtimi matomi vandens pratekėjimo požymiai (t. 1, b. l. 148).

13.       Byloje teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties pagrindu buvo atlikta statybos techninė ekspertizė, kurios išvados nurodytos 2022 m. spalio 12 d. Teismo ekspertizės akte Nr. 22/10/12-01 (t. 3, b. l. 1-32), ekspertas E. L. apklaustas teismo posėdyje.

14.       Teismas, vadovaudamasis ieškovės paaiškinimais nustatė, kad metalinių konstrukcijų, ant kurių buvo montuojami aliuminio profiliai, gamybos ir montavimo darbus atliko UAB „Vilniaus metalo konstrukcijos“, o aliuminio profilio montavimo darbus atiko UAB „Mažoji Venecija 3“, t. y. pati ieškovė (e. bylos t. 2, b. l. 51, ieškovės paaiškinimas – CPK 186, 187 straipsniai).

15.       Konstatavo, kad byloje nebuvo ginčo, kad statybos darbai, nurodyti šalių 2017 m. liepos 21 d. Rangos sutartyje buvo atlikti tinkamai, laiku ir perduoti 2018 m. spalio 22 d. Baigiamuoju darbų priėmimo-perdavimo aktu (CPK 177 straipsnio 3 dalis, 12, 178 straipsniai). Sprendė, kad sutartis pasibaigė jos įvykdymu (Rangos sutarties 8.3. punktas, CK 6.189 straipsnis).

16.       Nurodė, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, kad darbai pagal Rangos sutartį buvo baigti 2018 m. lapkričio 16 d., buvo paneigta atsakovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina atsakovės ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, kad po 2018 m. spalio 22 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl papildomų darbų atlikimo - (i) terasos apšiltinimo BASF PU Elastopray 1622/6; (ii) angokraščių apšiltinimo, sienų nišų sandarinimo, BASF PU Elastospray 1622/6; (iii) apsauginės poliuretano dangos įrengimo) ir jie nesutampa su Rangos sutarties priede Nr. 1 nurodytais darbais (Rangos sutarties 1.1. punktas) (e. b t. 1, b. l. 8, 10, 121, zip priedai CPK 177 straipsnio 3 dalis).

17.       Sprendė, kad 2017 m. liepos 21 d. rangos sutartis, kurios vykdymas baigėsi šalims 2018 m. spalio 22 d. sudarius Baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą, pasibaigė jos įvykdymu. Kitoks situacijos aiškinimas prieštarautų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turiniui (Rangos sutarties, jos priedų, baigiamojo akto turiniui, su Baigiamuoju aktu perduotų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų turiniu ir t.t.).

18.       Darė išvadą, kad atsakovė įrodė, kad rangos sutartis tarp šalių nebuvo pildyta papildomais atlikti darbais. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimų bei įvertinęs bylos medžiagą sprendė, kad dėl papildomų darbų šalys susitarė jau po 2018 m. spalio 22 d. Baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ir tai patvirtina atsakovės atstovo G. K. paaiškinimus dėl ieškovės turėto tikslo artėjant žiemos sezonui užsandarinti virš namo rūsio esančio stogo (betoninės perdangos) nišą bei vitrininį langą, esantį namo pirmo aukšto stoge – terasoje (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

19.       Teismas atkreipė dėmesį tai, kad atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai dėl papildomų darbų atlikimo po 2018 m. spalio 22 d., buvo fiksuoti 2018 m. lapkričio 15 d. Atliktų darbų akte ir apmokėti 2018 m. lapkričio 16 d. (4038,48 Eur suma) (sprendimo 7.3. punktas). Pažymėjo, kad 2018 m. lapkričio 15 d. Atliktų darbų aktas patvirtina, kad jame nurodyti kiti darbai, nei Rangos sutarties priede Nr. 1, tai reiškia, kad susitarimo dėl hidroizoliavimo ar termoizoliavimo darbų atlikimo nebuvo.

20.       Nurodė, kad procesiniuose dokumentuose (tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje) ieškovė nepatikslino, su kokiais atsakovės atliktais darbais sieja defektų atsiradimą, t. y. kurie atsakovės darbai atlikti nekokybiškai ir tai sąlygojo ieškovės nurodytų defektų atsiradimą (sprendimo 1.4. punktas). Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė šių aplinkybių nepatikslino (CPK 186 straipsnis).

21.       Nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo dėl atsakovės darbų broko grindė eksperto S. M. pateiktais Ekspertinio tyrimo ir Apžiūros aktais bei byloje 2022 m. spalio 12 d. atliktos teismo ekspertizės akto išvadomis, eksperto E. L. paaiškinimais teismo posėdžio metu. Tai sąlygojo išvadą, kad ieškovė permetė atsakovei įrodinėjimo pareigą dėl atsakovės atliktų darbų defektų. Atsakovė, kaip matyti iš procesinių dokumentų, atsikirto eksperto Dariaus Kalibato Ekspertinio tyrimo aktu su specialisto išvada ir 2022 m. spalio 12 d. atliktos teismo ekspertizės akto išvadomis bei eksperto E. L. paaiškinimais teismo posėdyje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tarp šalių esant esminiams prieštaravimams, jie gali būti šalinami tik aiškiai paskirstant šalims įrodinėjimo pareigą po to, kai aiškiai apibrėžiamas ieškinio dalykas ir jo pagrindas, t. y. nurodomos aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas reikalavimas.

22.       Teismui vertinant prieštaravimą tarp šalių, dėl kurio subjekto ir kokių netinkamai atliktų darbų lyjant lietui per namo konstrukcijas skverbiasi vanduo ir patenka į vidų ar pro vitriną bėgo vanduo, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės, vėliau ir trečiojo asmens, pastabos ir paaiškinimai, kad tikroji vandens pratekėjimo priežastis yra susijusi su netinkamai įrengta aliuminio profilio konstrukcija, o terasos turėklų tvirtinimo detalė įrengta be jokios hidroizoliacijos, terasos išorinio pakabinamo parapeto deformacinės siūlės nėra hidroiziuotos, ieškovės nebuvo paneigti jokiais įrodymais (CPK 177 straipsnis).

23.       Pažymėjo, kad atsakovės ir trečiojo asmens nurodytus argumentus iš esmės patvirtino ir teismo ekspertizę atlikęs ekspertas E. L..

24.       Darė išvadą, kad vandens pratekėjimo priežastis yra susijusi su aliuminio profilio konstrukcijų įrengimu. Tai paneigiančių įrodymų byloje nėra, tačiau paneigia ieškovės teiginius, kad vandens pratekėjimo priežastis susijusi su atsakovės atliktais darbais. Aplinkybė, kad vandens pratekėjimas nesusijęs su pačios ieškovės įrengtais aliuminio profilio konstrukcijos įrengimo darbais, nebuvo paneigta. Teismas aplinkybę, kad ieškovė vėliau namo projekto sprendinius, susijusius su terasos įrengimu, iš esmės pakeitė, vertino ieškovės nenaudai, nes tai iš esmės leidžia daryti išvadą, kad ankstesni terasos įrengimo sprendiniai (naudojant aliuminio profilio konstrukcijas) nebuvo tinkamas sprendimas, ką pažymėjo ekspertas savo išvadose (terasos įrengimui numatytos medžiagos tarpusavyje negali būti susijungusios standžiai, nes yra skirtingos). Nurodė, kad tokį aplinkybių ir įrodymų vertinimą patvirtina ir į bylą pateiktas UAB „Molibdenas“ raštas, kuriame nurodyta, kad aliuminio profilio, kurį montavo pati ieškovė arba jos pasitelktas trečiasis asmuo, funkcija yra laikyti vertikalų atitvaro stiklą; nors tarpinės ir riboja drėgmės patekimą, tačiau pilnai neapsaugo vandens patekimo į profilio vidų; tam, kad į pro aliuminio profilį pratekantis vanduo nepadarytų žalos, visais atvejais terasos ar balkono vandens drenavimas ir nuvedimas reikalauja atskiro projektavimo ir sprendinių; pažymėjo, kad minėtas aliuminio profilis praleidžia vandenį net ir tuomet, kai į jį įmontuotas stiklas, kuris sulaiko dalį drėgmės.

25.       Spendė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta atsakovės nurodyta aplinkybė, kad joks stiklas išvis nebuvo įmontuotas, kas paaiškina, kodėl per aliuminio profilio konstrukciją lyjant lietui per Namo konstrukcijas skverbėsi vanduo ir pateko į vidų Namo pirmajame aukšte (ašyje A su 3 ašimi, ties esančia kolona), Namo rūsio patalpoje (ašyje B tarp 5 ir 6 ašies), ką ieškovė apibūdino kaip Defektą Nr. 1.

26.       Darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad jos nurodyti defektai (vandens pratekėjimas) yra atsakovės netinkamai atliktų darbų pasekmė (CPK 12, 178, 177 straipsniai). Pasisakant dėl ieškovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo turi būti vertinamos visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos.

27.       Nurodė, kad teismui konstatavus, kad ieškovė neįrodė, kad jos nurodyti defektai susiję su atsakovės atliktais darbais, nebuvo įrodytos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ir tokių veiksmų priežastinio ryšio su nurodytais defektais (žala), dėl ko atsakovei negali kilti civilinė atsakomybė

28.       Sprendė, kad ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti civilinei atsakomybei kilti būtinų visų keturių sąlygų buvimą, dėl ko reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo netenkinamas. Teismo atskirai neaptarti kiti šalių argumentai nekeičia teismo padarytų išvadą, dėl ko teismas jų neišskiria.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

29.       Ieškovė UAB „Mažoji Venecija 3“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės UAB „Delago“ ieškovės naudai 37 320,50 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metinių procesinių palūkanų nuo šio ieškinio pateikimo dienos teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti ieškovės UAB „Mažoji Venecija 3“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.  Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1.       Priešingai nei nurodyta pirmos instancijos teismo sprendime, susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės dėl namo antrojo aukšto terasos hidroizoliavimo ar termoizoliavimo darbų egzistavo, ką patvirtina sutarties dokumentai - Sutarties 1.1 punkte šalys atsakovės atliktinus rangos darbus susitarė nurodyti Sutarties Priede Nr. 1, pagal kurį atsakovė įsipareigojo atlikti namo pamatų apšiltinimo BASF PU Elastospray 1622/6 medžiaga darbus ir plokščio stogo apšiltinimo BASF PU Elastospray 1622/6 medžiaga darbus. Sutarties 8.2 punkte yra nurodyta, kad visi jos pakeitimai ir papildymai ar sutarties nutraukimas galioja tik tuo atveju, jeigu atlikti abiem jos šalims susitarus, užfiksavus raštiškai ir patvirtinus juos parašais. Iš Sutarties Priedo Nr. 3 (tomas 1, lapas 12), kuris yra pasirašytas abiejų šalių atstovų, matyti, kad be Priede Nr. 1 nurodytų darbų, atsakovė įsipareigojo namo antro aukšto terasą apšiltinti paklojant putų polistireno plokštes ir sandarinant jas BASF PU Elastospray 1622/6 medžiaga, apšiltinti terasą BASF PU Elastospray 1622/6 medžiaga, užnešti apsauginę dangą Mariseal 250, įrengti įlajas ir įrengti dekoratyvinę akmenukų dangą Elastopave.

29.2.       Priešingai nei nurodyta pirmos instancijos teismo sprendime, atsakovės darbų pagal Sutartį defektų priežastis buvo atsakovės netinkamai atlikti darbai, ką patvirtina teismo eksperto prof. dr. S. M. in situ (vietoje) atlikta apžiūra, fotofiksacija, ekspertinis tyrimas, įforminti 2019 m. spalio 15 d. Ekspertinio tyrimo aktu Nr.19-58 (toliau – Tyrimo aktas) ir 2019 m. lapkričio 4 d. Apžiūros aktu Nr.19-58A (toliau – Apžiūros aktas)); 2018 m. spalio 22 d. Baigiamajame darbų perdavimo – priėmimo akte ir prie jo pridėtuose atliktų darbų aktuose yra nurodyti būtent šie darbai, t .y. pagal Sutarties Priedą Nr. 3 atlikti darbai – 2018 m. gegužės 31 d. Atliktų darbų aktu.

29.3.       Teismas aplinkybę, jog atsakovė tam tikrus darbus name atliko ir po 2018 m. spalio 22 d. ir tai, kad 2018 m. lapkričio 15 d. Atliktų darbų akte nurodyti kiti darbai, nei sutarties Priede Nr. 1, Sprendime be jokio pagrindo juos aptarinėjo ir vertino Defekto 1 kontekste.

29.4.       Teismas padarė byloje nepagrįstą išvadą, jog susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės dėl namo antrojo aukšto terasos hidroizoliavimo ar termoizoliavimo darbų atlikimo nebuvo.

29.5.       Teismo eksperto atsakymai į klausimus patvirtina, kad jeigu atsakovė būtų tinkamai atlikusi savo sutartyje nustatytus darbus (Namo antrojo aukšto terasos termoizoliavimo ir hidroizoliavimo darbus), tai tarp putų poliuretano Elastospray 1622/6 termoizoliacinės dangos, hidroizoliacinės medžiagos Mariseal 250 ir Namo stiklo turėklo aliumininio profilio nebūtų atsiradęs plyšys, pro kurį į stogo (terasos) poliuretano sluoksnius ir į konstrukcijas bei patalpas galėjo patekti vanduo.

29.6.       Iš pirmos instancijos teismo sprendimo neaišku, kodėl Defekto 1 priežastis buvo susieta ne su atsakovės netinkamai atliktais darbais, o su namo antrojo aukšto Terasos Nr.2 įrengimo tariamai netinkamais sprendiniais (naudojant aliuminio profilio konstrukcijas). Tokiu būdu, pažeidžiant įrodymų lygybės principą, buvo neatsižvelgta į byloje esančius kitus įrodymus, kaip ekspertų prof. dr. S. M. ir E. L. ekspertinio tyrimo dokumentus (Tyrimo aktas, Apžiūros aktas ir 2022-10-12 teismo paskirtos ekspertizės akte (toliau – Ekspertizės aktas)) ir teismo eksperto E. L. paaiškinimus teismo posėdyje, kuriais buvo nurodytos atsakovės darbų defektų atsiradimo galimos priežastys: netinkamas putų poliuretano cheminių komponentų kiekio/santykio panaudojimas, netinkama putų poliuretano cheminių komponentų temperatūra, netinkama aplinkos temperatūra, netinkamas paviršiaus paruošimas ir grunto nenaudojimas, netinkamai paruoštas ir gruntuotas turėklo aliuminio profilio paviršius, termoizoliacinio putų poliuretano sluoksnio Elastospray 1622/6, hidroizoliacinio sluoksnio Mariseal 250 ir stiklo turėklo laikiklio nesukibimas.

29.7.       Pirmos instancijos teismas savo sprendime neįvertino aplinkybės, kad, pradžius terasą Nr. 2, kurioje nebuvo įrengtos aliuminio profilio konstrukcijos, taip pat buvo nustatyta, kad buvo nesukibę poliuretano ir apsauginės dangos sluoksniai, taip pat matėsi tarpas tarp stogo apšiltinimo ir parapeto konstrukcijos, o išpjovus putų poliuretaną Terasoje Nr. 2 buvo susikaupęs vanduo.

29.8.       Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepagrįstai nevertino to, kad byloje nustatytos aplinkybės, nurodytos Tyrimo akte, Apžiūros akte ir Ekspertizės akte ir patvirtinančios, kad atsakovės pagal sutartį įrengtos namo antro aukšto terasos termoizoliacinės poliuretano dangos Elastospray 1622/6 ir hidroizoliacinės dangos Mariseal 250 yra su trūkumais (nesukibę poliuretano ir apsauginės dangos sluoksniai, tarp poliuretano sluoksnių yra vandens, yra plyšys tarp apšiltinimo sluoksnio ir parapeto konstrukcijos, poliuretano dangos sluoksniai susitraukė, o hidroizoliacinė danga nesukibo su vertikaliomis konstrukcijomis, dėl ko atsirado plyšys, pro kurį į terasos konstrukcijas pateko vanduo), savaime įrodo atsakovės pagal sutartį atliktų darbų netinkamumą, net jei dėl to vanduo ir nebūtų prasiskverbęs į namo patalpas, nes tokie defektai yra esminiai statinio konstrukcijų trūkumai.  

29.9.       Pirmosios instancijos teismas savo sprendime neįvertino to, kad, kaip nurodyta eksperto parengtame Tyrimo akte, Sutartyje buvo numatyti projektiniai sprendiniai. Atsakovė kaip savo srities profesionalas turėjo užtikrinti, kad atliekamais darbais bus pasiektas sutarties tikslas – įrengta tinkamai naudoti terasų konstrukcija – apšiltinimas ir hidroizoliacija.

29.10.       Pirmosios instancijos teismas savo sprendime neįvertino to, kad ieškovė iki sutarties pasirašymo buvo pateikusi atsakovei visą jo darbų atlikimui reikalingą informaciją ir (ar) dokumentaciją tam, kad pagal konstruktyvą iš anksto būtų suderinti atsakovės darbų atlikimui reikalingi (būtini) galutiniai užputimo poliuretanu ir hidroizoliavimo principiniai sprendimai, įrengiant Terasą Nr.1 ir Terasą Nr.2. Atsakovė prieš darbų pagal Sutartį atlikimą faktiškai ir realiai apžiūrėjo jam perduodamą statybos darbų frontą, jį priėmė ir jokių pastabų dėl jų nepareiškė.

29.11.       Pirmosios instancijos teismas savo sprendime netinkamai pritaikė įrodinėjimo taisykles. Teismas, tinkamai taikydamas CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatytą įrodinėjimo taisyklę, turėjo tirti ir nustatyti, ar atsakovė, būdama verslininkas ir savo veiklos srities personalas, vykdydamas pagal sutartį atliktų darbų kokybės garantijos laikotarpio įsipareigojimus, įrodė, kad defektai atsirado dėl namo normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar ieškovės arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl ieškovės ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų, tačiau teismas šią įrodinėjimo taisyklę taikė netinkamai.

29.12.       Teismas, spręsdamas dėl Defekto 1 ir atsakovės atliktų darbų trūkumų tarpusavio priežastinio ryšio teismo paskirtos ekspertizės išvadas nepagrįstai laikė svaresnę įrodomąją galią turinčiais įrodymais, pažeisdamas įrodymų lygybės principą, reiškiantį tai, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodymo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

29.13.       Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė yra statybos darbų srities profesionalas, todėl ieškovė, neturintis stogų įrengimo patirties, dėl šių darbų atlikimo kreipėsi į atsakovę ir dėl to turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad atsakovė profesionaliai ir tinkamai atliks darbus, kuriuos įsipareigojo atlikti sutartimi. Sutarties projektą, darbų atlikimą naudojant jo paties medžiagas ir technologijas, kurias atsakovė vienintelis taikė Lietuvoje, ir visą su sutarties vykdymu susijusią dokumentaciją pasiūlė ir parengė atsakovė, su kuriuo iki sutarties sudarymo buvo aptartas terasos apšiltinamojo sluoksnio įrengimas Elastospray 1622/6 medžiaga, hidroizoliacinio sluoksnio Mariseal 250 ant šios dangos įrengimas bei dekoratyvinės akmenukų dangos Elastopave įrengimas, todėl visi su Sutarties aiškinimu ir vykdymu susiję galimi neaiškumai, vadovaujantis contra proferentem taisykle, turi būti aiškinami atsakovės nenaudai, perkeliant jam visą neigiamų padarinių riziką (CK 6.194 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2022).

29.14.       Teigia, kad atsakovė prisiėmė atsakomybę už tai, kad jo pagal sutartį apšiltinta ir hidroizoliuota namo antro aukšto terasa nepraleis vandens nei į jos konstrukciją, nei į namo vidų.

29.15.       Tuo atveju, jei atsakovė būtų maniusi, jog terasos sprendiniai ties vitrina, turėklo laikikliu ir tarp turėklo laikiklio bei fasado/parapeto konstrukcijos buvo nepakankami ir (ar) neaiškūs ir (ar) galimai egzistuoja kiti tam tikri trūkumai (netinkama projektinė dokumentacija ar kitos nuo jo nepriklausančios aplinkybės), dėl ko galėtų kilti grėsmė jo planuojamų pagal Sutartį atlikti darbų tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui, įskaitant terasos hidroizoliacinį atsparumą, jis turėjo pareigą įspėti ieškovę ar atsisakyti atlikti darbus ar jų atlikimo metu juos sustabdyti, o to nepadaręs atsakovė turėtų atsakyti už darbo trūkumus (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Rangovas nuo šios pareigos neatleidžiamas nepaisant to, kad jis turi pagrindą manyti, jog užsakovas pats turi žinoti įspėjimo turinį sudarančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014). Atsakovė kaip rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus sutartinių įsipareigojimų tinkamam įvykdymui reikšmingus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo (CK 6.256 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2009).

29.16.       Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles šioje byloje, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė Defekto 1 ir atsakovės darbų trūkumų tarpusavio priežastinio ryšio.

29.17.       Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų ir tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.

29.18.       Byloje esantys Tyrimo aktas, Apžiūros aktas ir Ekspertizės aktas patvirtina, jog buvo nustatyti Namo antro aukšto terasos įrengimo, t. y. atsakovės atliktų darbų, defektai. Mano, kad nurodytos aplinkybės ir teismo eksperto profesoriaus dr. S. M. pateikti Ekspertinio tyrimo ir Apžiūros aktai, parengti atlikus Atsakovės darbų vietoje apžiūrą, patvirtina Atsakovės darbų defektų faktą - nekokybiškai ir netinkamai įrengtą hidroizoliacinę dangą Mariseal 250, dėl kurios nesukibimo su anksčiau įrengtomis Namo vertikaliomis konstrukcijomis nėra užtikrintas šio hidroizoliacinio sluoksnio vientisumas, dėl ko jis neapsaugo nuo vandens pratekėjimo į termoizoliacinį sluoksnį Elastospray 1622/6 bei Namo konstrukcijas, kas nėra leistinas įrengiant plokščius stogus.

29.19.       Teismo sprendime padaryta išvada, kad vandens pratekėjimo priežastis, tariamai, yra susijusi su aliuminio profilio konstrukcijų įrengimu, yra niekuo nepagrįsta, kadangi toks faktas (aplinkybė) byloje nėra nustatytas nei Tyrimo aktu, nei Apžiūros aktu, nei Ekspertizės aktu, todėl darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas neatliko visapusiško ir objektyvaus byloje surinktų įrodymų vertinimo. Atsakovė jokiais byloje surinktais įrodymais nepaneigė fakto, kad Defektas 1 atsirado ne dėl jo atliktų darbų (Namo antrojo aukšto terasos sluoksnių įrengimo) netinkamumo ir (ar) dėl kitų priežasčių ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų (Namo ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar Ieškovės arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl atsakovės ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų).

29.20.       Teigia, kad liudytojas G. K. patvirtino, kad Defekto 1 priežasčių aiškinimosi eigoje, stiklo turėklo aliumininis profilis buvo hidroizoliuotas užtepant jo tvirtinimo vietas mastika (2021 m. birželio 7 d. posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:34:39 iki 00:35:45), taip pat stiklo turėklo aliumininis profilis buvo papildomai uždengtas nuo kritulių, tačiau šios priemonės vis tiek nesustabdė vandens patekimo į terasos konstrukcijas.

29.21.       Teismas netinkamai vertino Tyrimo akte, Apžiūros akte ir Ekspertizės akte esančius duomenis, netinkamai paskirstė ieškovės ir atsakovės įrodinėjimo pareigas ir nepagrįstai perkėlė ieškovei pareigą paneigti atsakovės ir trečiojo asmens teiginius dėl Defekto 1 galimų priežasčių, todėl padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas dėl atsakovės pagal Sutartį Namo antrojo aukšto terasos sluoksnių įrengimo darbų priežastinio ryšio su Defektu 1 tariamo nebuvimo.

29.22.       Mano, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime neatliko tinkamo įrodymų vertinimo, o jame rėmėsi išimtinai atsakovės pateikta Defekto 1 priežasties versija.

29.23.       Tyrimo akte ir Apžiūros akte nurodyti duomenys yra pirminiai, o ne išvestiniai, kurių pagrindu šiuose aktuose buvo padarytos ir atitinkamos išvados. Tuo tarpu Ekspertizės aktas yra parengtas neatlikus jokių tiriamųjų veiksmų vietoje, apžiūrint terasą ir su ja susijusias namo konstrukcijas, kadangi teismo ekspertizė buvo atliekama jau po to, kai Defektas 1 buvo visiškai pašalintas. Ekspertizės aktas yra parengtas atlikus tik dokumentinę ekspertizę, t. y. vertinant situaciją, buvusią atsakovės darbų atlikimo ir Defekto 1 atsiradimo metu tik pagal ekspertui pateiktus dokumentus, tarp kurių, kaip nurodyta Sprendime, nebuvo konkrečių medžiagų, dangos sandarinimo sprendinių ties vitrina, turėklo laikikliu ir sandarinimo sprendinio tarp turėklo laikiklio bei fasado/parapeto konstrukcijos, taip pat išpildomosios dokumentacijos.

29.24.       Nurodė, kad reikšminga aplinkybė yra ta, kad bylos nagrinėjimo metu buvo analizuojama ir teismo ekspertas savo išvadas apie sandarinimo sprendinių ties vitrina, turėklo laikikliu ir sandarinimo sprendinio tarp turėklo laikiklio bei fasado/parapeto konstrukcijos netinkamumą darė ne pagal namo techninio projekto, kurį rengė Ieškovė, duomenis, bet pagal teismo eksperto prašymu Atsakovės į bylą pateiktą jo paties, o ne Ieškovės, 2021 metais parengtą terasos plano ištrauką (Ekspertizės akto 18 psl., 12 pav., 3 tomas, 18 lapas).

29.25.       Nurodė, kad ekspertizės akte taip pat yra nurodyti atsakovės darbų trūkumai - nustatyta, kad i) Atsakovės įrengtas poliuretano sluoksnis susitraukė (kas, pasak teismo eksperto, rodo atitinkamų jo įrengimo reikalavimų nesilaikymą), ii) Atsakovės ant poliuretano dangos įrengtas hidroizoliacijos sluoksnis atsiskyrė nuo vertikalių konstrukcijų – šiuo atveju nuo stiklo turėklo aliumininio laikiklio, ir dėl to atsivėrė plyšys į terasos konstrukcijas ir termoizoliacinį sluoksnį (kas, pasak teismo eksperto, negalėjo atsitikti, jei būtų buvę laikomasi technologinių šio sluoksnio įrengimo reikalavimų), taip pat nesukibo su poliuretano sluoksniu, kas iii) lėmė vandens patekimą pro šį plyšį į terasos konstrukcijas ir termoizoliacinį sluoksnį ir tarp termoizoliacinių sluoksnių. Tačiau teismas šių teismo eksperto nurodytų Defekto 1 priežasčių Sprendime apskritai neaptarė ir nevertino, taip pat nenurodė jokių motyvų dėl kurių šiuos duomenis atmetė.

29.26.       Teismas byloje esančius įrodymus vertino netinkamai – neatliko objektyvios šių įrodymų analizės, įskaitant, bet neapsiribojant, jų kilmės aplinkybes ir patikimumą, neanalizavo ir nenustatė skirtingų tarpusavio santykio (ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai), nors nurodė, kad ieškovės ir atsakovės pateikta į bylą informacija yra prieštaringa, nepašalino šio prieštaravimo nustatydamas, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, nevertino įrodymų visumos, iš kurios galima daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą, daliai įrodymų nepagrįstai suteikė aukštesnę įrodomąją galią lyginant su kitais byloje esančiais įrodymais.

29.27.       Teismas nukrypo nuo kasacinės praktikos, suformuotos aiškinant ir taikant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

29.28.       Teismas sprendime nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad jo nurodyti defektai (vandens pratekėjimas) yra atsakovės netinkamai atliktų darbų pasekmė ir kad ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų visų keturių sąlygų buvimą, dėl ko reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo netenkino.

29.29.       Ieškovės nuomone, priešingai, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, kad Defekto 1 atsiradimo priežastis yra ne jo darbų atlikimo kokybės trūkumai, bet CK 6.697 straipsnyje nustatytos jo atsakomybę galinčios pašalinti priežastys, todėl jam kyla atsakomybė už ieškovės patirtas išlaidas tretiesiems asmenims pašalinant Defektą 1, sudarančias 37 320,5 Eur.

30.       Atsakovė UAB „DELAGO“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

30.1.       Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad Defekto 1 atsiradimo priežastis yra ne atsakovės pagal Rangos sutartį atlikti Darbai, o paties ieškovės pasitelktų trečiųjų asmenų netinkamai atlikti namo konstrukcijų įrengimo darbai, o būtent - netinkamai įrengtas namo antrame aukšte esančios terasos konstrukcijos elementas (aliuminio profilio konstrukciją Easy glass PRO, skirta stiklui įmontuoti ir laikyti, su jai laikyti įrengtu metaliniu profiliu) (toliau - Konstrukcijos elementas).

30.2.       Defekto 1 atsiradimą lėmė netinkami Konstrukcijos elemento sprendiniai, netinkamas Konstrukcijos elemento įrengimas bei netinkamas Konstrukcijos elemento hidroizoliavimas bei netinkamas eksploatavimas (kaip atviro vandens susikaupimo šaltinio). Šias aplinkybes pilnai patvirtina atsakovės nurodomas aplinkybes dėl Defekto 1 priežasties ir kilmės šaltinio patvirtina Civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai - 2020-09-04 eksperto dr. Dariaus Kalibato ekspertinio tyrimo aktas Nr. ETA-921-032020 (toliau - Aktas) bei Konstrukcijos elemento gamintojo atstovo Lietuvos bei Latvijos Respublikose - UAB „Molibdenas“ - atsakymas į atsakovės užklausą dėl Konstrukcijos elemento įrengimo bei eksploatavimo (toliau - Atsakymas), o taip pat ir Civilinėje byloje pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties pagrindu parengtas 2022 m. spalio 12 d. teismo eksperto E. L. teismo ekspertizės aktas Nr. 22/10/12-01 (toliau - Teismo ekspertizės aktas).

30.3.       Civilinėje byloje atsakovės pateiktais rašytiniais paaiškinimais, taip pat Aktu ir Atsakymu, buvo nustatyta, kad ginčo stogo terasos dalis, kurioje įrengtas Konstrukcijos elementas (žiūrint vertikaliai žemyn) buvo absoliučiai nehidroizoliuotas. Šis Konstrukcijos elementas buvo hidroizoliuotas tik iš išorės, o jos vidinė ir atvira dalis buvo visiškai nesandari ir nehidroizoliuota, dėl ko atviroje aliuminio profilio konstrukcijoje susikaupęs vanduo per nesandarias vietas (varžtų ertmes, profilio vertikalias sandūras) turėjo galimybę nevaržomai skverbtis žemyn iki pat Objekto stogo perdangos.

30.4.       Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė savo apeliaciniame skunde bando iškreiptai ir tendencingai aiškinti teismo ekspertizės akte pateiktas išvadas.

30.5.       Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad šiuo metu ieškovė yra suprojektavusi ir įrengusi naują mazgą - Namo ginčo terasos šiltinimo sprendiniai yra skirtingi nuo atsakovės atlikinėtų darbų. Nurodomos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė iš esmės priėmė sprendimą pakeisti namo ginčo terasos šiltinimo sprendinius ir sukonstruoti naujas metalo konstrukcijas ir padengti jas PVC hidroizoliacine medžiaga bei apklijuoti plytelėmis, t.y. absoliučiai nauji sprendiniai, kurie nebuvo numatyti atliekant darbus. Toks namo ginčo terasos šiltinimo sprendinių pakeitimas vienareikšmiai patvirtina, kad defekto 1 atsiradimo priežastis yra paties ieškovės netinkamai parinkti namo konstrukcijų ir šiltinimo sprendiniai, o ne atsakovės atlikti darbai. Taigi, matyti, kad ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu reikalauja nuostolių atlyginimo ne už defekto 1 šalinimą, o iš esmės už namo konstrukcijų ir šiltinimo sprendinių pagerinimą. Tokia situacija nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovei gali kilti pareiga kompensuoti ieškovės išlaidas namo pagerinimui.

30.6.       Teismo ekspertizės akte taip pat pabrėžiama, kad „Putų poliuretano sluoksnyje susikaupęs vanduo galėjo būti pašalintas neardant visų putų poliuretano dangos sluoksnių, kuriuose buvo vandens, įrengus priverstinio ištraukimo vėdinimo kaminėlius“. Tai reiškia, kad Defektas 1 galėjo būti pašalintas neardant visos namo ginčo terasos dangos. Visa tai patvirtina, kad ieškovės reikalavimas atlyginti žalą už visiškai naujos ir skirtingos stogo terasos šiltinimo dangos įrengimą (Namo pagerinimą) yra nepagrįstas bei neteisėtas.

30.7.       Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo ieškovės kartu su pirminiu ieškiniu pateiktais UAB „Statybos tyrimų institutas“ eksperto S. M. 2019 m. spalio 15 d. Ekspertinio tyrimo aktu Nr.19-58 (toliau - Tyrimo aktas) ir 2019 m. lapkričio 4 d. Apžiūros aktu Nr.19-58A (toliau - Apžiūros aktas). Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, analizavo ir vertino ieškovės nurodomus Tyrimo aktą bei Apžiūros aktą ir dėl jų pasisakė: „<...> tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens paaiškinimai dėl netinkamai įrengtos aliuminio profilio konstrukcijos (jos mazgų), į ką atkreipė dėmesį tiek ekspertizę atlikęs ekspertas E. L., tiek Ekspertinio tyrimo išvadą pateikęs ekspertas Darius Kalibatas, nebuvo paneigti įvertinus eksperto S. M. išvadose teiktus paaiškinimus“ (žr. Sprendimo 21 punktą).

30.8.       Dėl Tyrimo akto ir Apžiūros akto paaiškino, kad atsakovė niekada nevengė bendradarbiauti su ieškove sprendžiant dėl Defekto 1 atsiradimo priežasčių bei kilmės šaltinio, jo šalinimo būdo. Atsakovė nuolat dalyvavo namo apžiūrose, teikė pastabas ir rašytinę dokumentaciją dėl Defekto 1 atsiradimo priežasčių. Visgi būtina atkreipti dėmesį, kad Tyrimo aktas ir Apžiūros aktas buvo parengti itin tendencingai (neinformavus, nekvietus atsakovės, nepaprašius iš jo papildomų dokumentų ar duomenų) ir galimai nekomptentingai (pvz., net šiltinimo dangai panaudotų poliuretano putų tipas, kurį S. M. įvardija kaip atvirų porų putas, buvo identifikuotas netinkamai). Apklausiamas liudytoju, G. K., kuris betarpiškai kontroliavo Darbų vykdymą Objekte, paaiškino, kad atsakovė ne tik nebuvo kviečiamas dalyvauti Tyrimo akto bei Apžiūros akto rengime, bet apskritai nežinojo apie jų rengimą.

30.9.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, teismo ekspertizės aktą vertino kartu su kitais civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tame tarpe ir Tyrimo aktu bei Apžiūros aktu.

30.10.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas Sprendimą, padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, kad ieškovė visų Atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo neįrodė.

31.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, „IF P&C Insurance AS“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atmesti sprendimą palikti nepakeistą, priteisti trečiajam asmeniui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

31.1.       Teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad atsakovei nekyla civilinė atsakomybė dėl defekto, o taip pat, kad defekto atsiradimo nesąlygojo atsakovės atlikti darbai. Mano, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas visapusiškai įvertinus civilinėje byloje esančius įrodymus, tinkamai kvalifikavus civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei susiklosčiusius teisinius santykius.

31.2.       Teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangovo atsakomybę už atliktus rangos darbus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - „CK“) 6.663 str.), tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - „CPK“) 178 str.). Todėl pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad defekto atsiradimo nelėmė atsakovės atlikti darbai.

31.3.       Sprendime pagrįstai teismas sprendė, kad neegzistuoja atsakovo neteisėti veiksmai, kaip pagrindas civilinės atsakomybės taikymui.

31.4.       Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas kilus ginčui dėl atsakomybės už statybos darbų defektus nustatymo ir žalos atlyginimo, būtina aiškintis atliktų statybos rangos darbų turinį ir apimtį, t. y. kokius statybos rangos darbus rangovas atliko bei ar rangovo atlikti darbai galėjo lemti defekto atsiradimą. Teismas nustatė visas reikšmingas teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, o taip pat, kad sprendime darytos išvados yra paremtos visuma civilinėje byloje esančių įrodymų.

31.5.       Teismas pagrįstai sprendė, kad darbai atlikti ne 2017 m. liepos 21 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos rangos sutarties Nr. 2017/07/21-G14 (toliau tekste - „Rangos sutartis“), bet po Rangos sutarties tinkamo įvykdymo ieškovės ir atsakovės sudaryto susitarimo dėl papildomų Darbų atlikimo pagrindu.

31.6.       Teismas sprendime darė pagrįstą išvadą, kad darbai yra papildomi ir savo esme kiti darbai, nei šalys susitarė Rangos sutartyje. Todėl Darbų kokybė pagrįstai buvo vertinama atsietai nuo Rangos sutarties sąlygų ir Rangos sutarties pagrindu atliktų darbų.

31.7.       Teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad darbai nesąlygojo ir nelėmė Defekto atsiradimo. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad atsakovė tinkamai įvykdė CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą ir atsakovei tenkančią įrodinėjimo naštą, t. y. įrodė, kad Defektų atsiradimą lėmė ieškovės ar jo pasisamdytų asmenų atlikti veiksmai. Ieškovė jai tenkančios pareigos tinkamai ne(ė)vykdė nei civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nei apeliaciniame skunde.

31.8.       Sprendime darytos išvados, kad Defekto atsiradimo nelėmė Darbai, bet lėmė paties ieškovės atlikti darbai, pagrįstumą ir teisėtumą patvirtina sprendime nustatytos aplinkybės bei civilinėje byloje esantys įrodymai.

31.9.       Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad iki darbų atlikimo atsakovei buvo perduotas darbų frontas, o taip pat, kad atsakovė  yra statybos srities profesionalas nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Nes ieškovė, kaip užsakovas, nepasirūpino tinkama dokumentacija (normatyviniais dokumentais. Tiksliau tariant ne tik tinkamai nepasirūpino, bet nepasirūpino apskritai, nes darbo projekto ir kitų dokumentų ieškovė neparengė ir nepateikė apskritai.

31.10.       Sprendime nustatytų aplinkybių ir teismo ekspertizės akto bei D. Kalibato išvados kontekste teismas darydamas išvadą, kad Defekto atsiradimo nelėmė atsakovės atlikti darbai, pagrįstai ir teisėtai nesivadovavo prof. dr. S. M. Ekspertinio tyrimo aktu Nr. 19-58 (toliau tekste - „Tyrimo aktas“) ir 2019 m. lapkričio 4 d. Apžiūros aktu Nr. 19- 58A (toliau tekste - „Apžiūros aktas“).

31.11.       Nors Tyrimo aktas ir Apžiūros aktas pateikti ir atlikus ne teismo ekspertizę, tačiau šie aktai neatitinka CPK ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme (toliau tekste - „Teismo ekspertizės įstatymas“ įtvirtintų reikalavimų privačios ekspertizės atlikimui. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2017-03-29 patvirtintų rekomendacijose privatiems teismo ekspertams Nr. KT-S-37 (17) įtvirtinta, kad jos taikytinos tiek ekspertui atliekant teismo pavedimą, tiek privačiai konsultuojant proceso šalį ir atliekant tyrimą jos pavedimu, kuris bus vėliau teikiamas byloje kaip rašytinis įrodymas.

31.12.       Sprendime pagrįstai sprendė, kad neegzistuoja atsakovės neteisėti veiksmai, kaip pagrindas civilinės atsakomybės taikymui. Nes Defektų atsiradimą lėmė ne atsakovės darbai, bet paties ieškovės atlikti darbai (veiksmai).

31.13.       Ieškovė civilinėje byloje pareiškė reikalavimą dėl civilinės atsakomybės taikymo. Todėl ieškovui kilo pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. ne tik defektų faktą, bet ir žalą bei priežastinį ryšį tarp deklaruojamos žalos bei neteisėtų veiksmų. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas ieškovė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo neįrodė.

31.14.       Sprendime nustatytos aplinkybės ir civilinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės išlaidos susijusios ne su defektų šalinimu, bet su namo terasos pagerinimu. Nes ieškovė įsigijo ir įsirengė visiškai kitas medžiagas, nei tos, kurias atsakovė panaudojo atlikdama darbus. Atitinkamai, ieškovė išlaidos susijusios ne su tariamų darbų kokybės trūkumų šalinimu, bet su namo terasos pagerinimu. Kitaip tariant, su teismo ekspertizės akte nurodytų projektinių sprendinių (kurių neparengė ieškovė) nebuvimu susijusius padarinius.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

33.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

34.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas 

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

35.       Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė ir atsakovė sudarė 2017 m. liepos 21 d. sudarė Rangos sutartį Nr. 2017/07/21-G14, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti sutarties priede Nr. 1 įvardintus darbus – pamatų apšiltinimą BASF PU Elastospray 1622/6, plokščio stogo apšiltinimą BASF PU Elastospray 1622/6, apsauginės dangos Mariseal 250, įlajos (su sumontavimo darbais). 2018 m. spalio 22 d. šalys pasirašė Baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. G14/18-1 už 2018 metus, kuriuo atsakovė 2017 m. liepos 21 d. Rangos sutartimi Nr. 2017/07/21-G14 perdavė ieškovei atliktus darbus, o ieškovė priėmė. Atliktų darbų aktuose nurodytas rangos sutarties Nr. 2017/07/21-G14. Ieškovė po 2018 m. spalio 22 d. ieškovės prašymu atsakovė atliko papildomus darbus, dėl kurių rašytinė sutartis sudaryta nebuvo: terasos apšiltinimo BASF PU Elastopray 1622/6; angokraščių apšiltinimo, sienų nišų sandarinimo, BASF PU Elastospray 1622/6, apsauginės poliuretano dangos įrengimo, kurie nurodyti Atliktų darbų akte Nr. 11/15. Atliktų darbe nurodytas sutarties Nr. - Užsakymas Nr. DP294/G14. 

36.       Apeliantė 2019 m. liepos 29 d. pranešimu informavo atsakovę apie defektus: 1) lyjant lietui per namo konstrukcijas skverbiasi vanduo ir patenka į vidų namo pirmajame aukšte (ašyje A su 3 ašimi, ties esančia kolona), namo rūsio patalpoje (ašyje B tarp 5 ir 6 ašies) (Defektas 1); 2) išorinėje namo dalyje lauke atsivėrė plyšys, einantis palei namo sieną (Defektas 2); 3) Namo pirmojo aukšto stogo-terasoje atsirado defektai – pro vitriną bėgo vanduo (Defektas 3).

37.       Civilinėje byloje kilęs ginčas dėl atsakomybės už statybos darbų defektus nustatymo ir nuostolių, susijusių su statybos darbų defektų šalinimu. Atsakovei, nesutinkant, kad nustatyti defektai kilo dėl atsakovės kaltės ir nesutikus pašalinti visus ieškovės nurodytus defektus, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Apeliantė, nesutikdama su priimtu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

38.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, ieškovei neįrodžius visų būtinų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 – 249 straipsniai), t. y. teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad jos nurodyti defektai susiję su atsakovės atliktais darbais, dėl ko nebuvo įrodytos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ir tokių veiksmų priežastinio ryšio su nurodytais defektais (žala).

39.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių.

40.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, šalių ginčo pobūdį ir esmę. Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas visapusišku byloje esančių įrodymų ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių įvertinimu ir ištyrimu. Teismas nurodė, kuriais įrodymais remiasi darydamas atitinkamas išvadas, taip pat įvardijo, kuriuos apelianto argumentus vertina kaip nereikšmingus nagrinėjamo ginčo ribose. Aplinkybė, kad teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi ieškovė, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą.

41.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį atmesti ir konstatuota, jog ieškovė neįrodė, jog jos nurodyti defektai susiję su atsakovės atliktais darbais, nebuvo įrodytos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ir tokių veiksmų priežastinio ryšio su nurodytais defektais (žala), dėl ko atsakovei negali kilti civilinė atsakomybė.

42.       Akcentuotina, kad civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog atsakovas yra kaltas.

43.       Apeliantė civilinės bylos nagrinėjimo metu, o taip pat apeliaciniame skunde įrodinėja, kad defektus sukėlė atsakovės netinkamai atlikti darbai, tačiau pastebėtina, kad aiškiai ir konkrečiai neįvardija, kokius darbus netinkamai atliko, t. y. nenurodo aiškių ir konkrečių atsakovės neteisėtų veiksmų. Vien tai, kad atsakovė atliko ginčo objekte rangos darbus, apeliantei nenurodžius, kokie atsakovės darbai yra defektų atsiradimo priežastis, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad atsakovė atsakinga už ieškovės nustatytą defektą -vandens pratekėjimą. 

44.       CK

 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

45.       Pažymėtina, jog pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-443-1075/2018). CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 46 punktas).

46.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

47.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas kvestionuojamas tuo pagrindu, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė defekto atsiradimo priežastis ir jas siejo ne su atsakovės netinkamai atliktais darbais, o su namo antrojo aukšto Terasos Nr. 2 įrengimo tariamai netinkamais sprendiniais (naudojant aliuminio profilio konstrukcijas). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga įrodyti, jog defektų atsiradimo priežastis yra atsakovės atlikti netinkami darbai tenka ieškovei. Nagrinėjamu atveju ieškovė ne tik, kad nenurodė, kokie konkrečiai darbai atlikti netinkamai, kuo konkrečiai pasireiškė darbų atlikimo netinkamumas, tačiau tai nėra įvardinta ir ieškovės teiktuose rašytiniuose įrodymuose. Akcentuotina, kad visuma į bylą pateiktų dokumentų patvirtina, kad galimų defektų pasekmė – vandens pratekėjimas, tačiau rašytiniuose įrodymuose nėra užfiksuota, kad to priežastis būtent atsakovės netinkamai atlikti konkretūs darbai.

48.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismo eksperto Eriko Lenkevičaus paaiškinimus teismo posėdyje, kuriais buvo nurodytos atsakovės darbų defektų atsiradimo galimos priežastys: netinkamas putų poliuretano cheminių komponentų kiekio/santykio panaudojimas, netinkama putų poliuretano cheminių komponentų temperatūra, netinkama aplinkos temperatūra, netinkamas paviršiaus paruošimas ir grunto nenaudojimas, netinkamai paruoštas ir gruntuotas turėklo aliuminio profilio paviršius, termoizoliacinio putų poliuretano sluoksnio Elastospray 1622/6, hidroizoliacinio sluoksnio Mariseal 250 ir stiklo turėklo laikiklio nesukibimas, etc. (žiūrėti: apeliacinio skundo 1.5 dalies 45 argumentą). Teisėjų kolegija, įvertinusi tik teismo ekspertizės akto turinį, tiek teismo eksperto paaiškinimus, sprendžia, jog ekspertas neįvardijo konkrečiai, jog vandens pratekėjimą sukėlė būtent atsakovės darbų defektai, t. y. ekspertas neįvardijo konkrečių ir aiškių darbų defektų, kurie atsirado dėl atsakovės veiksmų. Akcentuotina, kad teismo ekspertas pateikė išvadas, kokios galimos vandens pratekėjimo priežastys, tačiau kalto asmens dėl šių priežasčių neįvardijo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ieškovė teigdama, jog vandens pratekėjimą nulėmė darbų defektai ir teismo eksperto nurodytas priežastis sukėlė konkretūs atsakovės veiksmai, turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovė neteisingai parinko putų poliuretano cheminių komponentų kiekius ir santykį, darbus atliko pažeisdama putų poliuretano cheminių komponentų temperatūrą ir esant netinkamai aplinkos temperatūrai. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tokių įrodymų į bylą nėra pateikta. Ieškovei, teigiant, jog šie veiksniai nulėmė vandens pratekėjimą, ieškovei kilo pareiga pateikti objektyvius įrodymus, jog tarp šalių buvo aiškiai išreikštas susitarimas dėl eksperto įvardintų veiksnių, tačiau atsakovė pažeidė sutartį ir darbus atliko, pažeisdama šalių sutarties sąlygas. Vien tik ieškovei deklaratyviai teigiant, tačiau nepateikus įrodymų, kad teismo eksperto nurodytos priežastys apėmė šalių susitarimą ir sutarties nuostatas dėl darbų atlikimo, teisėjų kolegija pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais neturi. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus šalių Rangos sutarties turinį, šalių susitarimus dėl darbų, sprendžia, jog nebuvo tarp šalių susitarimo, kad atsakovė paruoš paviršių ir naudos gruntą, paruoš ir gruntuos turėklo aliuminio profilio paviršių, todėl ieškovei neįrodžius, kad už šių darbų atlikimą buvo atsakinga atsakovė, tai buvo aptarta šalių sudarytoje sutartyje, daryti išvados, jog atsakovė atliko veiksmus sąlygojusius defektų kilimą nėra.

49.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad būtent atsakovė prisiėmė atsakomybę už tai, kad jo pagal sutartį apšiltinta ir hidroizoliuota namo antro aukšto terasa nepraleis vandens nei į jos konstrukciją, nei į namo vidų. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovei kyla atsakomybė už jos atliktų darbų kokybę, tačiau apeliantė turėjo pareigą įrodyti, jog vandens pratekėjimas kilo dėl atsakovės konkrečių darbų trūkumų, kad atsakovė atliko darbus su defektais. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje pateiktų įrodymų, sutikti, jog atsakovė darbus atliko netinkamai, neturi pagrindo. Vien tai, kad atsakovė savo srities profesionalė, negali kilti atsakovei atsakomybė už atsiradus defektus, jeigu jie atsirado, dėl trečiųjų asmenų atliktų darbų, t. y. ne dėl atsakovės kaltės.

50.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės remiasi netinkamu įrodymų tyrimų ir jų vertinimu, teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi teismo ekspertizės aktu ir jį laikė turinčiu didesnę įrodomąją galią nei ieškovės pateikti įrodymai.

51.       Apeliantė įrodinėdama, jog pirmosios instancijos teismas atliko netinkamai įrodymų tyrimą, tokį apeliacinio skundo argumentą grindžia tuo, kad teismas rėmėsi Teismo ekspertizės akto duomenimis, suteikdamas jam svaresnę įrodomąją vertę, lyginant su tyrimo aktu ir Apžiūros aktu bei kitais byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas atmetė. 

52.       Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentu, jog Tyrimo akte ir Apžiūros akte nurodyti duomenys yra pirminiai, o ne išvestiniai, todėl jiems turėjo būti teikiamas prioritetas, nesutinka. Pabrėžtina, kad šie įrodymai atlikti ieškovės užsakymu, t. y. ieškovė kreipėsi į atitinkamus subjektus dėl šių įrodymų gavimo, ieškovė suformavo tyrimo užduotį, pateikė jos vertinimą dėl situacijos ir nurodė tik ieškovės subjektyvią nuomonę dėl užduoties atlikimo. Įstatyme nėra nustatyta teismui pareiga remtis tik pirminiais įrodymais ar teikti jiems prioritetą kitų įrodymų atžvilgiu, darant konkrečias išvadas dėl ginčo esmės. Teismas turi pareiga įvertinti visumą byloje surinktų įrodymų, juos vertinti pagal vidinį teismo įsitikinimą ir daryti atitinkamas išvadas. Vien tai, kokiu metu gauti įrodymai ir tai, kad jie pirminiai negali būti svariu įrodymu, nagrinėjant kilusį ginčą.

53.       Byloje teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties pagrindu buvo atlikta statybos techninė ekspertizė, kurios išvados nurodytos 2022 m. spalio 12 d. Teismo ekspertizės akte Nr. 22/10/12-01, ekspertas Erikas Lenkevičius apklaustas teismo posėdyje.

54.       Apeliaciniame skunde kvestionuojamas Ekspertizės aktas tuo pagrindu, jog ekspertizė yra parengta atlikus tik dokumentinę ekspertizę. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė aiškiai ir konkrečiai, kodėl nėra vykdoma ginčo objekto apžiūra, tai nurodė ekspertizės akte, ginčo byloje, jog ieškovė yra atlikusi defektų šalinimo darbus pati ir objektas yra pakitęs nuo defektų atsiradimo momento nėra, todėl teisėjų kolegijos vertinimu apeliantės argumentas, kad ekspertizės aktas yra parengtas neatlikus jokių tiriamųjų veiksmų vietoje šiuo atveju nepaneigia ekspertizės akto ydingumo. Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju faktinė objekto apžiūra ar tyrimas nebuvo tikslingas, kadangi objekto būklė yra pakitusi, kadangi ieškovė yra iš esmės pakeitusi objekto būklę, šalindama defektus. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismo ekspertui teismo nutartimi yra pavedama atlikti konkrečios rūšies ekspertizę ir pateikiami klausimai, į kurios teismo ekspertas turi pateikti atsakymus. Teismo ekspertas privalo ekspertinius tyrimus atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 15straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau teismo ekspertizės atlikimui reikalingus atlikti tyrimų parinkimas ir naudojimas yra priskirtini teismo eksperto kompetencijai, t. y. jis turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokie tyrimai bus atlikti, parinkti priemones ir metodus tam, kad būtų atlikta pavesta ekspertizė ir atsakyta į teismo užduotus klausimus. Vien tik tam tikro metodo naudojimas, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės akto patikimumu, jeigu gautos išvados išplaukia iš turimo eigos ir pagrindžia eksperto padarytas išvadas.

55.       Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

56.       Teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su: pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.). Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos. Todėl teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

57.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl ekspertizės akto trūkumų ir teismo ekspertizės aktą, neturi pagrindo sutikti su ieškove dėl jo neatitikimo įstatymo ir teismų praktikos keliamiems reikalavimams. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl ekspertizės akto trūkumų ir teismo ekspertizės aktą, neturi pagrindo sutikti su ieškove dėl jo neatitikimo įstatymo ir teismų praktikos keliamiems reikalavimams. Apeliacinio teismo vertinimu, teismo ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnyje nustatytus aktui keliamus reikalavimus, teismo ekspertizės aktas aiškus, nuoseklus, nekeliantis abejonių. Teismo ekspertizės akto trūkumų teisėjų kolegija nenustatė. Nenustačius teismo ekspertizės akto trūkumų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismo ekspertizės aktu kaip didesnę įrodomąją reikšmę turinčiu įrodymu. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ieškovės teikti įrodymai yra pirminiai, o teismo ekspertizės aktas parengtas tik bylos nagrinėjimo metu,  neturi teisinės reikšmės, nes, kaip nurodyta pagal teismų praktiką, būtent teismo nutartimi paskirtos ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis.

58.       Apeliaciniame skunde įrodinėjama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas. Teisėjų kolegija pagrindo sutikti su apeliante neturi, tačiau sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė permetė atsakovei įrodinėjimo pareigą dėl atsakovės atliktų darbų defektų. Kaip teisingai nustatė teismas ieškovė, savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo dėl atsakovės darbų broko grindė eksperto S. M. pateiktais Ekspertinio tyrimo ir Apžiūros aktais bei byloje 2022 m. spalio 12 d. atliktos teismo ekspertizės akto išvadomis, eksperto Eriko Lenkevičiaus paaiškinimais teismo posėdžio metu. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020). Ieškovė, be kita ko, remdamasi konkrečiu teisių gynimo būdu, privalo įrodyti ir jo sąlygas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiuo atveju ieškovė tik deklaratyviai visos bylos nagrinėjimo metu teigė, kad defektai atsirado dėl atsakovės kaip rangovės netinkamai atliktų darbų, tačiau, kokius konkrečiai darbus atliko netinkamai atsakovė neįvardijo. Atsakovė atsikirsdama į ieškovės teiginius gynėsi Teismo eksperto Dariaus Kalibato Ekspertinio tyrimo aktu su specialisto išvada ir 2022 m. spalio 12 d. atliktos teismo ekspertizės akto išvadomis bei eksperto Eriko Lenkevičiaus paaiškinimais, teikė teismo posėdyje rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad ieškovės nurodyti defektų atsiradimo priežastis ir ieškovės ir trečiųjų asmenų pasekmė. Teisėjų kolegija, įvertimus šalių pateiktų įrodymų turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė nepatikslino, su kokiais atsakovės netinkamai atliktais darbais sieja jos nurodytus defektus, dėl kurių ieškinio prašė priteisti nuostolių atlyginimą bei neįrodė, jog atsakovės darbų defektai nulėmė vandens pratekėjimą, todėl apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

59.       Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas contra proferentem taisykle, įtvirtinta CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, nustatančia, jog kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai bei vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2022. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės cituojamas kasacinės instancijos teismo išaiškinimas pateiktas civilinėje byloje, kurioje kilęs ginčas dėl perkančios organizacijas viešojo darbų pirkimo sutarties aiškinimo, kai sutartis sudaryta prisijungimo būdu, todėl šiuo atveju neaktualus, kadangi bylos savo faktinėmis aplinkybės yra iš esmės skirtingos.  

60.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas kvestionuojamas taip pat tuo, kad apeliantės vertinimu atsakovė pažeidė CK 6.659 straipsnyje įtvirtintą pareigą pranešti užsakovui apie nustatytus trūkumus (netinkama projektinė dokumentacija ar kitos nuo jo nepriklausančios aplinkybės), dėl kurių galėtų kilti grėsmė darbų tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui, įskaitant terasos hidroizoliacinį atsparumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė bylą nagrinėjant teisme savo ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad yra nustatyti defektai, dėl jų apeliantė kilo žala bei, kad pareiga atlyginti defektų šalinimo išlaidas tenka atsakovei. Tačiau savo pozicijos negrindė tuo, kad atsakovė pažeidė CK 6.659 straipsnyje nustatytas rangovo pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kurių apeliantė nenurodė pirmosios instancijos teisme ir negrindė savo reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

61.       Apeliantės teigimu byloje esantys Tyrimo aktas, Apžiūros aktas ir Ekspertizės aktas patvirtina, jog buvo nustatyti namo antro aukšto terasos įrengimo, t. y. atsakovės atliktų darbų, defektai. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo nustatyti tam tikri defektai, dėl kurių atsirado vandens pratekėjimas, tačiau įvertinus visumą įrodymų daryti išvados, kad defektai kilo dėl atsakovės, t. y. dėl atsakovės darbų netinkamo atlikimo nėra teisinio pagrindo.

62.       Teisėjų kolegija, įvertinus civilinės bylos duomenis, apeliacinio skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, kad jos nurodyti defektai (vandens pratekėjimas) yra atsakovės netinkamai atliktų darbų pasekmė bei kad jos nurodyti defektai susiję su atsakovės atliktais darbais, todėl sutiktina, kad šiuo atveju nebuvo įrodytos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ir tokių veiksmų priežastinio ryšio su nurodytais defektais (žala), dėl ko atsakovei negali kilti civilinė atsakomybė.

Dėl procesinės bylos baigties

63.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

64.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

65.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

66.       Ieškovė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 785 Eur bylinėjimosi žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinį skundą ir žyminis mokestį nepriteisiamos.

67.       Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

68.       Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų pateikė duomenis, kad patyrė  2642,64 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme palaikė atsakovės poziciją ir nuosekliai laikėsi, kad ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl prašė jį atmesti. Atsižvelgiant į tai, kas trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų buvo atsakovės pusėje, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

69.       Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 642,64 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Trečiasis asmuo pateikė 2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija COB Nr. 20588, išrašytą 2642,64 Eur sumai, atliktų darbų išklotinę, kurioje nurodyta, jog buvo patirtos 15 val. advokato darbo sąnaudos, 2023 m. birželio 12 d. sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą atsiliepimui į apeliacinį skundą maksimaliam dydžiui priteisti taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis sudaro 2 470,39 Eur (1900, 30 Eur x 1,3). Pažymėtina, kad Rekomendacijose nustatyti užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apima visus mokesčius, įskaitant PVM, bei kitas advokato turėtas sąnaudas (Lietuvos Apeliacinio teismo 2018 m. sausio 28 d. civilinėje byloje Nr. e2-38-186/2018). Atsižvelgiant į tai, kad patirtos išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 2 470,39 Eur.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji Venecija 3“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų „IF P&C Insurance AS“, veikiančiam per „IF P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 302279548, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji Venecija 3“, juridinio asmens kodas 304139324, 2 470,39 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai        Loreta Braždienė

 

 

Virginijus Kairevičius

 

 

Visvaldas Kazakiūnas