Civilinė byla Nr. N2-5809-563/2012
(Proceso Nr. 2-06-3-03550-2012-9)
Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1, 99.5., 116.1.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjai Ilonai Mickevičienei, atsakovo atstovams R. Ž., advokatui Sigitui Čepui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui J. V. (J. V.), išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo padidinimo,
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui, gim. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad kas mėnesį atsakovas mokės po 800,00 Lt periodinių išmokomų iki vaiko pilnametystės.
Ieškovės atstovė nurodė, kad po anksčiau priteisto išlaikymo praėjo 6 metai, pasikeitė tėvų turtinė padėtis, padidėjo vaiko poreikiai. Paaiškino, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, ieškovė dirba Airijoje, darbo užmokestis yra apie 5000,00 Lt. Užsienyje gyvenant su vaiku yra labai didelės išlaidos, reikalinga nuomotis butą, augant vaikui padidėjo ir jo poreikiai. Pagal pateiktą išlaidų sąrašą vaikui per mėnesį yra būtina skirti 1450 Lt. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis po skyrybų žymiai pagerėjo, atsakovas įsigijo butą, dirba Norvegijoje, jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra apie 23000,00 Lt ir atsakovas gali skirti sūnui kas mėnesį po 800 Lt.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsakovo atstovai nurodė, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti ir nurodyti teiginiai apie pagerėjusią atsakovo turtinę padėtį yra neteisingi. Paaiškino, kad po santuokos nutraukimo atsakovas sukūrė kitą šeimą, kurioje nesenai gimė dar vienas vaikas. Taip pat nurodė, kad atsakovas dirba Norvegijoje ir jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per mėnesį yra apie 5000,00 Lt. Pragyvenimas Norvegijoje yra labai brangus, kas mėnesį grįžta aplankyti šeimos į Lietuvą, patiria daug išlaidų. Atsakovas įsigijo butą, tačiau tam buvo reikalinga paimti kreditą, kurį kas mėnesį dalimis privalo grąžinti. Nurodė, kad atsakovas sūnaus labui yra sudaręs draudimo sutartį ir geranoriškai su išlaikymo lėšomis kas mėnesį skiria po 456,00 Lt lėšų. Mano, kad 1450,00 Lt dydžio išlaidos per mėnesį yra pernelyg didelės ir neproporcingos pagal vaiko poreikius ir būtinas patiriamas išlaidas.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, jog šalių santuoka nutraukta 2006-05-27 ( I tomas, b.l. 10).Šalys turi nepilnametį sūnų I. V. (I. V.) , gim. (duomenys neskelbtini) ( I tomas, b.l. 8). 2006-04-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo sūnaus išlaikymui buvo priteista mokėti kas mėnesį po 200,00 Lt periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės (I tomas, b.l. 9).
LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius.
Vadovaujantis Vaiko teisių konvencijos 27 straipsniu, pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurį atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10-nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Vadovaujantis vaiko teisių ir interesų prioriteto, proporcingumo vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai principais, vaikui nustatytinas įmanomai maksimalus išlaikymo dydis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004), tik jeigu tėvo, iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis labai sunki, tai galima priteisti mažesnį negu MMA išlaikymą.
Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad šalių sūnui šiuo metu yra 8 metai. Vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, vaistai. Vaikas su motina gyvena užsienyje. Be to, vaikas lanko mokyklą, todėl yra būtinos mokymo bei ugdymo priemonės, vaikui taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms.
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės šeimos mėnesinės pajamos susideda iš jos gaunamų pašalpų ir darbo užmokesčio ir vidutinės pajamos per mėnesį yra apie 5000,00 lt. Atsakovas nurodė, kad jis gauna apie 5000,00 Lt pajamų per mėnesį iš darbo užmokesčio .
Iš kitų byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė be sūnaus kitų išlaikytinių neturi, o atsakovas sukūrė kitą šeimą (I tomas, b.l. 74), kurioje atsakovui gimė dar vienas sūnus ( 2 t., b.l. 94). Įvertinus šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė nuosavo gyvenamojo būsto neturi, su sūnumi gyvena nuomojamame name. Atsakovas turi nuosavą gyvenamą būstą, kurį įsigijo panaudojęs jam suteiktą kreditą.
Įvertinus abiejų šalių turinę padėti ir gaunamas pajamas, į papildomas turimas išlaidas dėl abiejų šalių darbo ir pragyvenimo užsienyje, į turimas išlaidas ir prievoles kitiems išlaikytiniams (atsakovas išlaiko dar vieną sūnų M. V., gimusį (duomenys neskelbtini)), atsižvelgdamas į tėvų turtinės padėties ir išlaikymo vaikui poreikių ir būtinumo proporcingumą, teismas laiko, kad abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės vienoda. Teismas taip pat daro išvadą, kad kiekvienos šeimos gaunamos pajamos ir patiriamas išlaidas yra didesnės, negu minimalios, todėl padidina ir nustato priteistino išlaikymo dydį iš atsakovo po 500,00 Lt periodinių išmokų kas mėnesį. Išlaikymo dydžio suma nustatoma didesnė, negu teismų praktikoje suformuotas išlaikymo dydžio minimumas, atsižvelgiant į tai, kad tėvai išgali teikti didesnį išlaikymą ir į tai, kad vaikui su motina gyvenant užsienyje yra patiriamos didesnės negu minimalios išlaidos. Teismas taip pat pažymi , kad atsakovo teikiamos lėšos pagal draudimo sutartį sūnaus I. V. naudai nėra prievolė, kuri iš dalies atleidžia atsakovą nuo išlaikymo teikimo, taip pat į tai, kad atsakovas neturi įstatymu nustatytos pareigos teikti išlaikymą sutuoktinės sūnui R. K. ( I tomas,b.l. 80).
Taip pat pažymėtina, kad atsakovo turimi kreditoriniai įsipareigojimai yra laisvanoriški ir atsakovas turi laisvanoriškai varžyti savo asmeninius poreikius, o ne šią naštą perkelti savo išlaikytiniui.
Šalims išaiškintina, kad teismui priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus ieškinį iš dalies, šalims priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
Likusioje dalyje ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Padidinti priteisto išlaikymo dydį iš atsakovo J. V. (J. V.) nepilnamečiui sūnui I. V. (I. V.) gim. (duomenys neskelbtini) , ir nustatyti, kad atsakovas J. V. (J. V.) sūnaus I. V. (I. V.) gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį moka po 500,00 Lt periodinių išmokomų nuo 2012-03-22 iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš ieškovės J. B. atsakovui J. V. (J. V.) 641,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo J. V. ( J. V.) 108 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Violeta Olcvikienė