Civilinė byla Nr. 2-468-855/2015

Teismo proceso Nr. 2-52-3-02061-2014-8

Procesinio dokumento kategorija 42.10.; 52.1.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovui J. G., jo atstovui advokatui Juozui Kuncai, atsakovui V. P., jo atstovui advokatui Artūrui Sebeikai, išvadą teikiančios institucijos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Edmundui Sakalauskui ir Jurgitai Malskaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ūkininko J. G. ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovo V. P. priešieškinį ieškovui J. G. dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, išvadą teikianti institucija – Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Ieškovas ūkininkas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. P., prašydamas priteisti iš atsakovo 8398,92 € (28999,80 Lt) už atliktus rangos darbus ir 246,93 € (852,60 Lt) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2013-11-18 sudarė Paslaugų tiekimo sutartį Nr. 5, kurią vykdydamas pagal atsakovo pasirinktą vietą, jo nurodytą plotą ir kitus parametrus, iškasė apie 83 arų ploto kūdrą, skirtą poilsiui ir žuvų auginimui, atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Pažymėjo, kad šalys sutartyje nebuvo nurodę konkretaus kūdros ploto, kasimo vietos, ilgio, pločio, gylio, nes šiuos parametrus kūdros kasimo procese turėjo pagal faktą nurodyti užsakovas, tačiau susitarė dėl darbų kainos – 700 Lt už vieną arą su PVM pagal faktiškai iškastą kiekį. Kūdros kasimo vietoje jau buvo iškastas griovys, todėl šalys sutarė, kad kas toje teritorijoje, kurią juosia griovys ir tokio gylio, koks yra griovys, t. y. apie 2-3 m gylio. Nurodė, kad darbus pradėjo 2013 m. gruodžio mėnesį, o baigė 2014 m. kovą. Atliekant darbus atsakovas visą laiką juos stebėjo ir kontroliavo kartu su savo tėvu, jokių pretenzijų ieškovui nereiškė. Nors darbo metu buvo sunkumų dėl kasamo grunto, nes jis buvo daugiausia iš durpių sluoksnio, tačiau darbai buvo atlikti, atsakovas niekada jokių pretenzijų ieškovui nereikė. Ieškovas 2014-04-29 išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą 49899,80 Lt sumai su PVM, tačiau atsakovas 2014-02-14 už darbus buvo avansu sumokėjęs tik 20000 Lt, o likusią dalį dabų kainos sumokėti atsisakė nepagrįstai teigdamas, jog kūdra iškasta nepakankamo gylio, t.y. ne 3 metrų. 2014-05-17 ieškovas raštu nurodė, kad kūdra iškasta pakankamo gylio, ką patvirtina įmonės „Gimnesta“ geodezininko G. K. padaryta kūdros topografinė nuotrauka.

Atsakovas V. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo 17087,47 € (58999,60 Lt) nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro ieškovo netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Vilniaus r., Paberžės sen., Ličiūnų k., kuriame įrenginėjama kaimo turizmo sodyba, ir kurioje reikėjo pabaigti kasti tvenkinį, skirtą žuvies auginimui, žvejybai ir poilsiautojų plaukiojimui valtimis. Prieš 3-4 metus kūdra buvo pradėta kasti, vienoje pusėje suformuotas 2 m aukščio krantas, tačiau kasimo darbai nebuvo baigti, todėl su ieškovu 2013-11-18 buvo sudaryta rangos sutartis dėl kūdros iškasimo. Dar prieš sutarties sudarymą, ieškovui buvo parodyta kūdros kasimo vieta ir nurodyta, kad reikalingas 3 m kūdros gylis, po iškasimo būtina sutvarkyti krantą, išlyginti gruntą. Ieškovas 2013 m. gruodį pradėjo darbus, tačiau dirbdavo po 2-3 val. per dieną, ilgam laikui dingdavo, o 2014 m. kovą, nepabaigęs darbų, apskritai dingo ir pareikalavo apmokėti pagal jo išrašytą 2014-04-29 PVM sąskaitą – faktūrą 48999,80 Lt sumą. Pažymėjo, kad ieškovui dirbant visą laiką buvo atkreipiamas jo dėmesys į reikalingą ne mažesnį kaip 3 metrų kūdros gylį, ieškovas nė karto atsakovo neinformavo, kad reikiamas gylis gali būti nepasiektas, kai yra problemos su grundu ir pan. Nors atsakovas viso yra sumokėjęs ieškovui apie 40000 Lt grynais pagal faktiškai iškastą plotą, tačiau savo darbą ieškovas atliko netinkamai, kadangi nebuvo iškasta sutarto gylio kūdra. Atsakovas grąžino ieškovui PVM sąskaitą faktūrą ir pareikalavo, kad iki 2014-06-15 darbų trūkumai būtų pašalinti, tačiau ieškovas darbų trūkumų nepašalino iki šiol. Nurodė, kad atsakovo užsakymu UAB „S. E.“ pateikė kūdros įvertinimą, nurodydama, kad kūdroje vyrauja labai mažas vandens lygis, giliausia kūdros vieta siekia tik 2,24 m vandens gylio, maždaug penktadalyje kūdros ploto vandens gylis siekia nuo 1 iki 1,7 m, likusioje dalyje vandens gylis mažesnis nei 1 m, iš šio ploto maždaug 26 aruose vandens gylis mažesnis nei 0,65 m.; kasimo darbai atlikti ne iki galo, dabartinėje situacijoje pasiekti reikiamą kūdros gylį bus gerokai sunkiau ir brangiau, nei tą buvo galima padaryti iki vykdytų kasimo darbų; ieškovo darbas neatitinka įprastai keliamų reikalavimų, nes laikantis geros kūdrų įrengimo praktikos, pagal galimybes net mažose (iki 10 arų ploto) kūdrose suformuojant bent ketvirtadalio kūdros ploto 3-4 m maksimalaus vandens gylio akvatoriją, kurioje saugiai galėtų peržiemoti žuvys ir kiti hidrobiontai, o didesnėse kūdrose, maksimalus vandens gylis paprastai siekia 5-6 m, gilesnis kaip 4 m plotas sudaro 30-50 proc. kūdros. Kasant durpingame grunte, kūdros duburys bet kokiu atveju privalėjo būti iškasamas iki mineralinio grunto, tačiau nei vienas iš nurodytų įprastai tokios rūšies darbams keliamų kokybės reikalavimų nėra įvykdytas. Netinkamą ieškovo darbą patvirtina 2014-05-29 UAB „G. P.“ sudarytas ginčo tvenkinio inžinerinis topografinis planas, antstolės D. P. 2015-09-29 ir 2014-09-23 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kuriuose užfiksuotos tos pačios aplinkybės, kaip ir UAB „S. E.“ išvadoje, atsakovo dukters nufilmuota medžiaga, iš kurios matyti, kad ieškovas ir jo darbininkai net vaikšto kūdros paviršiumi ir bando taisyti darbo broką, per kūdrą neįmanoma praplaukti su valtimi. Dėl netinkamai ieškovo atlikto darbo, kūdra negali būti naudojama pagal paskirtį - joje negalima nei valtimi plaukioti, nei įleisti žuvų, nes dėl gylio nebuvimo žiemą jos iššals. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo jo minimalius nuostolius - netinkamai ieškovo atlikto darbo trūkumų pašalinimo išlaidas pagal UAB „Mechanizmų nuomos centras“ parengtą sąmatą 17087,47 € sumai.

Ieškovas J. G. su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, jog ankščiau toje vietoje buvo iškasta kūdra, jog ieškovas netinkamai atliko darbus. Ieškovui dirbant darbus, nebuvo jokio ginčo tarp šalių dėl kūdros kasimo, ką patvirtina dalies pinigų pagal sutartį sumokėjimo ieškovui faktas, o kai darbai buvo užbaigti, atsakovas pradėjo vengti galutinai atsiskaityti. UAB „Senasis ežerėlis“ išvada kritikuotina, kadangi durpinio grunto salių kūdroje kilmė atsakovo kviestų asmenų nebuvo tinkamai tirta, atsakovo pateiktas vaizdo įrašas galimai yra sumontuotas, nes po atplyšusių durpinių gabalų pagrindu susiformavusią salą joks žmogus vaikščioti negali, jis paskęstų, įgrimzdęs į tokį iš durpių gabalų susiformavusių sluoksnį. Antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai neįrodo iškastos kūdros gylio, nes juose aprašoma tik vandens padėtis kūdroje, bet ne gylis, tuo tarpu UAB „Senasis ežerėlis“ ir UAB „G. P.“ išvadose nenurodyta, kokiu matavimų, skaičiavimų pagrindu, kokia metodologija ir kokiais teisės aktais remiantis apskaičiuotas kūdros gylis, koks yra vandens gylis nuo vandens paviršiaus ir iki vandens paviršiaus. Atsakovas nepagrįstai prašo priteisti pinigų sumą, nors jokių realių nuostolių jis nepatyrė ir negali patirti, kadangi iškastos kūdros gylis yra pakankamas ir viršija 3 metrus. Be to, kaip matyti iš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, kasti kūdrą nurodytoje vietoje be šios institucijos leidimo apskritai draudžiama, kadangi žemės sklype yra nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos, atsakovas buvo nubaustas administracine nuobauda už šio reikalavimo pažeidimą, todėl juo labiau jokie kūdros kasimo darbai ateityje negali būti atliekami ir atitinkamai atsakovas negali reikalauti iš ieškovo priteisti tokių darbų atlikimo išlaidas.

Išvadą teikianti institucija LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas išvadoje nurodė, kad vadovaujantis byloje esančiu 2014-09-29 UAB „GeoSieksnis“ žemės sklypo planu, sudarytu po kūdros iškasimo, kūdra nepatenka į pelkių ir šaltinynų teritoriją, ir kūdros kasimas sklypo dalyje, nepatenkančioje į pelkių ir šaltinynų teritoriją, yra galimas, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registre esančių išrašų ir schemų matyti, kad kūdra patenka į saugotiną zoną. Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros pareigūnai 2014-09-10 faktinių duomenų patikrinimo metu nustatė, kad V. P. žemės sklype vykdomi kūdros kasimo darbai, kurių metu mechaniškai, kasant ir užpilant suardyta natūrali pelkės augalinė danga, 2015-11-19 atsakovui sudarytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas ir vadovaujantis LR ATPK 85 str. 7 d., skirta 700 Lt bauda, kurią atsakovas sumokėjo.

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais, liudytojų V. P., I. P. parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b.l. 5-6, 20-21) nustatyta, kad 2013-11-18 tarp ieškovo - ūkininko J. G. ir atsakovo V. P. buvo sudaryta Rangos sutartis, pavadinta Paslaugų teikimo sutartimi Nr. 5, kuria ieškovas (rangovas) įsipareigojo atsakovui (užsakovui) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Vilniaus r. sav.  Paberžės sen. Ličiūnų k. 9, iškasti užsakovo nurodytoje vietoje, nurodyto ploto, ilgio, pločio, gylio ir kranto šlaito aukščio tvenkinį – kūdrą ir išlyginti (paskleisti) iškastą žemę, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti ieškovui pagal faktiškai iškastą žemės kiekį, po 700 Lt už vieną arą su PVM (CK 6.644 str., Sutarties 1-2 p.). N. S. 1.4. punkte nurodyta, kad užsakovas parenka, pažymi tvenkinio vietą, nurodo plotą, ilgį, plotį, gylį, kranto šlaito aukštį, kokiu atstumu nuo kranto paskleisti žemę, t.y. konkretūs kasamo tvenkinio parametrai, duomenys sutartyje nebuvo įrašyti, tačiau tiek ieškovas ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį bei duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, tiek atsakovas priešieškinyje bei duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, tiek liudytojas V. P. ir I. P., dalyvavę derybose dėl sutarties sudarymo bei sutarties pasirašymo metu nurodė, kad šalių buvo susitarta, jog atsakovo nurodytoje vietoje, kurioje ankščiau kitų asmenų jau buvo pradėta, tačiau nebaigta kasti kūdra, ieškovo kasamo tvenkinio gylis turi būti ne mažesnis negu 3 - 3,5 metrai (bent jau kūdros viduryje ir jos didžiojoje dalyje), kad tvenkinį būtų galimą eksploatuoti pagal norimą paskirtį - poilsio, pramogų, žuvies auginimo, žvejybos ir poilsiautojų plaukiojimo valtimis tikslais atsakovo įrengiamoje kaimo turizmo sodyboje. Šalys nurodė, kad ieškovas pradėjo rangos darbus 2013 m. lapkritį ir su pertraukomis faktiškai dirbo iki 2014 m. kovo mėnesio. Ieškovas 2014-04-29 išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą, serija DRA Nr. 022, 48999,80 Lt sumai už 70 arų tvenkinio kasimą ir pateikė ją atsakovui apmokėti (b.l. 8).

Ieškovas, ieškinyje nurodęs, jos atsakovas tik iš dalies su juo atsiskaitė už atliktus darbus, t.y. sumokėjo tik 20000 Lt, prašė priteisti iš atsakovo likusią sumą - 28999,80 Lt arba 8398,92 € už atliktus rangos darbus bei 246,93 € delspinigius, tuo tarpu atsakovas, priešieškinyje nurodęs, jog rangos darbai buvo atlikti netinkamai, prašė netenkinti ieškovo reikalavimo dėl atlyginimo už darbus priteisimo bei priteisti atsakovui 17087,47 €, reikalingus netinkamai ieškovo atlikto darbo trūkumams ištaisyti ir pasiekti atsakovo norimą darbų rezultatą.

Visų pirma, teismas pažymi, jog kaip paaiškino šalys, parodė liudytojas V. P. ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l. 9, 45-46, 176), o būtent iš pačioje 2013-11-18 rangos sutartyje ranka padarytų įrašų, prie kurių pasirašė ieškovas bei 2014-02-14 ieškovo išrašyto Kasos pajamų orderio Nr. 133, už rangos darbus atsakovas grynais pinigais ieškovui sumokėjo: 2013-11-23 – 1000 Lt, 2013-11-26 – 3000 Lt, 2013-12-31 – 1000 Lt, 2014-01-07 – 1000 Lt, 2014-01-16 – 1000 Lt, 2014-01-31 – 800 Lt, 2014-02-09 – 2200 Lt, 2014-02-14 - 10000 Lt, ir 2014-02-14 - 20000 Lt (pagal kasos pajamų orderį), t.y. viso atsakovas ieškovui sumokėjo 40000 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovas J. G. paaiškino, kad 2013-11-18 rangos sutartyje ranka padaryti įrašai tikri ir teisingi, jog jie patvirtina, kad jam buvo atsakovo grynais pinigais nurodytas dienas sumokėtos atitinkamos pinigų sumos už darbus, prie šių sumų ieškovas savo ranka įrašė, jog pinigus gavo, savo vardą, pavardę bei pasirašė, taip pat pripažino ir paaiškino, kad viso iš atsakovo per visą rangos sutarties vykdymo laiką gavo 40000 Lt. Tokiu būdu pačiam ieškovui nurodžius, jog visų jo faktiškai atliktų rangos darbų (70 arų iškasimas) kaina yra 48999,80 Lt, o atsakovas jam yra sumokėjęs grynais pinigais 40000 Lt, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo ne šių sumų skirtumą, t.y. 8999,80 Lt (48999,80 Lt - 40000 Lt), o 28999,80 Lt, negali būti laikomas pagrįstu ir tenkintinu. Tuo tarpu sprendžiant dėl atsakovo nesumokėtos ieškovui 8999,80 Lt sumos priteisimo iš atsakovo galimumo, o taip pat ir dėl atsakovo priešieškiniu pareikšto reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgtina į tokias teisės normas ir byloje nustatytas aplinkybes.

CK 6.644 str.1 d., 6.655 str., bei pati šalių sudaryta rangos sutartis, iš tikrųjų įtvirtina užsakovo pareigą priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti. CK 6.663 str. 1 d. numato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Nagrinėjamu atveju kompleksiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, vadovaujantis CPK 176 str., 185 str. įtvirtintais ir teismų praktikoje suformuotais įrodymų vertinimo principais, darytina išvada, jog ieškovas J. G., būdamas rangovas - verslininkas (ūkininkas) netinkamai ir nekokybiškai atliko sutartyje sulygtus rangos darbus, tuo pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus bei CK 6.644 str. 1 d., 6.663 str., 6.665 str. normas, dėl ko darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal norimą paskirtį, kaip neatitinkantis sutarties sąlygų bei įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų.

Šią teismo išvadą patvirtina tokie byloje esantys įrodymai:

Pirma, atsakovo V. P. paaiškinimai ir liudytojo V. P. (atsakovo tėvo), dalyvavusių tiek derybų dėl sutarties sudarymo, tiek jos sudarymo, tiek jos vykdymo metu, parodymai apie tai, kad: dar derantis su ieškovu dėl sutarties sąlygų buvo sutarta, kad kūdros gylis bus nuo 3 m iki 3,5 m, ieškovas iki darbų pradžios buvo apžiūrėjęs teritoriją, įvertinęs darbų atlikimo galimybę ir sutiko atlikti darbą;  jog ieškovui pradėjus darbus jam buvo nuolat primenama ir akcentuojama, kad reikalingas toks kūdros gylis, kad ji galėtų būti naudojama pagal norimą paskirtį ir ieškovas nė karto neįspėjo, kad kasant gali kilti ar kilo sunkumų pasiekti šį gylį ir tinkamai užbaigti sutartus darbus; kad ieškovas dirbti atvažiuodavo periodiškai ir dirbdavo po 3-4 valandas, tačiau galiausiai pamatęs, kad kūdros vidurys pradėjo kilti į paviršių, jis 2014 m. pavasarį pabėgo, pasakęs, kad kūdra iškasta ir kad jam užsakovas sumokėtų pinigus už 70-80 arus iškasto ploto; jog praėjus mėnesiui po ieškovo dingimo ir nukritus vandens lygiui, išryškėjo kūdros kasimo trūkumai, o būtent tai, jog nebuvo iškastas ir pasiektas sutartas tvenkinio gylis, neatlikti darbai iki galo, nesuformuoti tvenkinio krantai, nepaskirstyta iškasta žemė prie tvenkinio; šiuos trūkumus ieškovo buvo nuolat žodžiu, o vėliau ir raštu prašoma ištaisyti, tačiau tą padaryti ieškovas atsisakė; jog ieškovo darbo trūkumai buvo užfiksuoti antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose ir kituose atsakovo pateiktuose įrodymuose.

Antra, atsakovo sutuoktinės - liudytojos I. P. parodymai apie tai, kad sudarant rangos sutartį ieškovas užtikrino, kad kūdra bus iškasta tokio gylio, koks priklauso, tačiau gylio nekonkretizavimo ir į sutartį neįtraukė, nes kai kur gylis galėjo skirtis, jog ieškovas darbus pradėjo 2013 m. gruodį, o darbus baigė 2014 m. pavasarį, tačiau užsakovai atliktais darbais nebuvo patenkinti, nes buvo nesutvarkyti krantai, nebuvo reikiamo tvenkinio gylio, valtimi po kūdra plaukti buvo neįmanoma, vandens paviršiuje susiformavo žemės gabalai, po kuriuos vaikščioja paukščiai, jog ieškovas su savo darbininkais buvo atvažiavę ir patys bandę plaukti su valtimi, tačiau nesėkmingai, o atsistojęs ant vienos iš salelių, ieškovo darbininkas su kastuvu kasė gruntą ir mėtė jį į kūdrą, tokiu būdu slėpdamas saleles (tą mobiliuoju telefonu nufilmavo jos dukra), jog ieškovo buvo prašoma ištaisyti darbų trūkumus, tačiau jis pasakė, kad darbas tinkamai atliktas.

Trečia, atsakovo V. P. 2014-05-08 raštas - pretenzija ieškovui, kuria atsakovas prašė ieškovo pašalinti atliktų pagal 2013-11-18 rangos sutartį darbų trūkumus iki 2014-06-15, t. y. pagilinti tvenkinio gylį iki 3 m, nes šalys taip buvo sutarusios žodžiu. Minėtoje pretenzijoje atsakovas taip pat nurodė, kad 2014 m. balandžio mėn. jis prašė ištaisyti kasimo broką, pagilinant tvenkinio gylį iki 3 m, tačiau ieškovas išsivežė traktorių ir neįvykdė sutartų darbų (b. l. 23).

Ketvirta, antstolės D. P. 2014-05-29, t.y. praėjus neilgam laikui po ieškovo darbų užbaigimo ir pareikalavimo apmokėti už atliktus darbus surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0068/14/41F ir jame esančios nuotraukos (b.l. 48-60), bei prasidėjus teismo procesui, t.y. 2014-09-23 antstolės surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0068/14/80 F ir jame esančios nuotraukos (b.l. 65-75), iš kurių matyti, kad atsakovo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Paberžės sen., (duomenys neskelbtini), kartu su UAB "Senasis ežerėlis" atstovais atlikus teritorijos apžiūrą, iškasto tvenkinio gylio matavimus bei išanalizavus UAB "Geoplanum" parengtą kūdros batimetrinę nuotrauką nustatyta, kad kūdroje vyrauja labai mažas vandens gylis; išmatavus giliausią kūdros vietą, ji siekia tik 2,24 m.; maždaug penktadalyje kūdros ploto vandens gylis siekia nuo 1 iki 1,7 m, o likusioje dalyje vandens gylis mažesnis nei 1 m, iš šio ploto maždaug 26 aruose vandens gylis mažesnis nei 0,65 m.; vietomis virš vandens paviršiaus kyšo durpių kupstai, sudarantys salą (b. l. 48-61). Iš 2014-09-23 Faktinių aplinkybių protokolo matyti, kad tvenkinio vandens lygis, palyginus su 2014-05-29, yra žymiai mažesnis, tvenkinys nusekęs, tvenkinio viduryje kuo puikiausiai matyti salos, kurios driekiasi per visą tvenkinio vidurį (b. l. 65-78).

Penkta, UAB „S. E.“, turinčios ilgametę tvenkinių įrengimo, aplinkos tvarkymo, apželdinimo ir pan. patirtį, Kūdros atsakovui V. P. priklausančiame žemės sklype įvertinimas (b.l. 62-63) bei jį atlikusio šios įmonės vadovo - liudytojo dr. A. B. parodymai, o taip pat UAB "Geo planum" 2014-05-29 ginčo tvenkinio Inžinierinis topografinis planas (b.l. 81, 114-115), UAB "GeoSieksnis" 2014-09-29 žemės sklypo planas, įregistruotas VĮ 'Registrų centras" Nekilnojamojo turto registre (b.l. 116). UAB "Senasis ežerėlis" įvertinime be kita ko, nurodoma ir iš UAB "Geo planum" inžinierinio - topografinio plano matyti, jog 2013 – 2014 m. ieškovo iškastos kūdros plotas yra 9363 m 2 (93,63 ha), o vandens veidrodžio plotas siekia 8240 m2 (82,4 ha); kūdros vandens lygis topografinio ir barimetrinio plano darymo dieną siekė 174,65 m., kūdros šlaitų viršaus altitudė šiauriniame krante siekia 175,93 – 176,93 m, pietinis krantas žemesnis – 174,63 – 175,62 m. Iš minėtuose rašytiniuose įrodymuose esančių duomenų matyti, kad ginčo kūdroje vyrauja labai mažas vandens gylis, giliausia kūdros vieta (0,5 aro ploto) siekia tik 2,24 m vandens gylio, maždaug penktadalyje kūdros ploto vandens gylis siekia nuo 1 iki 1,7 m, likusioje dalyje vandens gylis mažesnis nei 1 m, iš šio ploto maždaug 26 aruose vandens gylis mažesnis nei 0,65 (alt. 174 m). Tiek iš rašytinio įvertinimo, tiek iš UAB "Geoplanum" inžinierinio topografinio plano, tiek ir iš minėtų antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų matyti, kad vietomis virš vandens paviršiaus kyšo durpių kupstai, sudarantys saleles. UAB "Senasis ežerėlis" išvadoje nurodoma, jog nors kartais kasant kūdras durpingose vietovėse į vandens paviršių išplaukia pavieniai durpių gabalai ir tai nelaikoma dideliu darbų broku, ginčo kūdroje užfiksuotas per durpių salą vaikštantis žmogus leidžia teigti, kad tai nėra pavieniai iš dugno išplaukę ar nuo krantų atitrūkę durpių gabalai, o durpingo grunto sala yra nekokybiškai atlikto darbo įrodymas.  Įvertinime daroma išvada, kad atsakovo V. P. sklype 2013 – 2014 m. žiemą įrengtos kūdros kasimo darbai atlikti ne iki galo ir nesilaikant geros kūdrų kasimo praktikos, be to dabartinėje situacijoje pasiekti reikiamą kūdros gylį bus gerokai sunkiau ir brangiau, nei tą buvo galima padaryti iki 2013 – 2014 m. žiemą vykdytų kasimo darbų. Įvertinime pažymima, kad laikantis geros kūdrų kasimo praktikos, kūdros, kasamos panašios į natūralius ežerus formos net mažose (iki 10 arų ploto) kūdrose turi būti suformuota bent ketvirtadalis kūdros ploto 3-4 metrų maksimalaus vandens gylio akvatorija, kurioje galėtų saugiai peržiemoti žuvys ir kiti hidrobiontai, tuo tarpu didesnėse kūdrose, kaip ginčo kūdra, maksimalus vandens gylis paprastai siekia 5-6 m., o gilesnis kaip 4 metrų plotas sudaro 30-50 procentų kūdros vandens veidrodžio ploto, tuo tarpu kasant kūdrą durpiniame grunte, kaip nagrinėjamu atveju, jos duburys bet kuriuo atveju privalo būti iškasamas iki mineralinio grunto, durpingi kūdros šlaitai "ekranuojami" mineralinio grunto sluoksniu, o tai šiuo atveju nebuvo padaryta (tą duodamas paaiškinimus pripažino ir pats ieškovas).

Liudytojas dr. A. B., turintis išsilavinimą šioje srityje, patvirtino savo rašytinį įvertinimą ir jame padarytas išvadas bei pažymėjo, jog įvertinęs jam pateiktas 2014-05-29 darytas kūdros fotonuotraukas, UAB „GenoPlanum“ batimetrinį planą, kaimo sodybos projektą, sulyginęs batimetrinę ir topografinę nuotraukas, nustatė, kiek grunto buvo ir kokio gylio duobė buvo iškasta  nurodė, kad jo nuomone, kūdros kasimo darbai buvo atlikti netinkamai, ne iki galo, norimas užsakovo kūdros gylis nebuvo pasiektas. Liudytojas pažymėjo, kad laikantis geros tvenkinių kasimo praktikos ir įprastų reikalavimų, esant durpiniam dirvožemiui, kaip ir buvo nagrinėjamu atveju, turi būti iškastas visas durpių sluoksnis iki mineralinio grunto, t.y. vietovė turi būti visa "išdurpinta", ir durpių apskritai neturi likti, kad durpių sluoksniai neatsiplėštų nuo dugno ir neišklutų į paviršių ar nesusiformuotų tvenkinyje salos, o šiuo atveju tai nebuvo padaryta, ir dėl to nebuvo pasiektas norimas gylis, susiformavo durpingo grunto salos, po kurias net galima vaikščioti. Liudytojas taip pat nurodė, kad pagal gerą tokio ploto kūdros įrengimo praktiką, gylio gelmė turėtų būti apie 5-6 m ir sudaryti 30-40 proc. kūdros ploto, tuo tarpu ginčo kūdroje atestuotų specialistų UAB "Geoplanum" nustatytas didžiausias 2,24 m gylis negali būti laikomas pakankamu, ir kūdra negali būti naudojama pagal paskirtį. Pabrėžė, kad jeigu iš kūdros būtų iškastas visas durpių sluoksnis, jos gylis keistis negalėtų, o jei neiškastas, durpė gali atplyšinėti gabalais, salomis, gali susiformuoti net antras dugnas. Palyginęs antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose esančias nuotraukas, darytas 2014-05 ir 2014-09, parodė, kad jo manymu, situacija nepasikeitė, nes kūdra iš pat pradžių buvo iškasta blogai, nepasiektas tinkamas gylis ir neiškasta visa durpė, jos duburyje neturėjo likti išviso, šlaitai turėjo būti suformuoti iš mineralinio grunto, o ne iš durpių. Pažymėjo, kad šiuo metu technologiškai labai sunku ištaisyti padarytus trūkumus - pasiekti likusias neiškastas durpes, ir tai atitinkamai kainuotų žymiai brangiau lyginant su situacija, jeigu nuo pat pradžių darbai būtų atlikti tinkamai.

Pažymėtina, jog liudytojas dr. A. B. parodė, jog prieš kasant kūdrą, reikėjo atlikti geologinius tyrimus, siekiant nustatyti tikslų durpių sluoksnio gylį, juo labiau, kad rangovas, būdamas savo srities specialistas, negalėjo nematyti, jog gruntas yra durpinis, todėl turėjo išaiškinti užsakovui, kuris nėra specialistas ir negali to žinoti, technologinį tokio pobūdžio tvenkinio kasimo sudėtingumą, galimas pasekmes ir atitinkamai iškelti klausimą, ar apskritai tikslinga kasti toje vietoje tvenkiną. Atsikreiptinas dėmesys, jog ieškovas J. G. teismo posėdyje iš esmės pripažino, jog jokie geologiniai ar kitokie tyrimai nebuvo atlikti, jis matė durpinį gruntą ir ėmėsi darbo, nenurodęs užsakovui, jog gali kilti problemų kasant kūdrą, kūdros kasimo metu nustatė, kad durpių gylis yra 16 metrų, tačiau byloje nėra duomenų, jog jis būtų informavęs apie tai užsakovą ir iškėlęs tolesnio darbų vykdymo tikslingumo klausimą. Tokiu būdu ir paties ieškovo paaiškinimai iš dalies patvirtina netinkamos kokybės darbų atlikimą.

Šešta, liudytojo T. S. - ,,UAB ,,G. P.”, rengusios ginčo tvenkinio topografinę nuotrauką, atlikusios batimetrinius kūdros matavimus, atspindinčius realią faktinę situaciją, vadovo parodymai apie tai, kad UAB 'Geoplanum" atstovai, turintys atitinkamus teisės aktų nustatyta tvarka atestatus ir leidimus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamus darbus i matavimus, 2014-05-29, atlikę batimetinius matavimus, užfiksavo faktinę padėtį ginčo kūdroje, matavimus darė plaukdami valtimi, tačiau kai kuriose vietose jiems nepavyko praplaukti, nes trukdė iškilę žemių gabalai, kurie nebuvo plaukiojantys.

Septinta, atsakovo V. P. į bylą pateiktas jo šeimos narių darytas, kaip jie nurodė, dar iki ieškovo PVM sąskaitos - faktūros atsakovui išrašymo vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad prie ginčo kūdros vaikšto žmogus, kūdroje yra guminė valtis, kurioje sėdi antras žmogus ir bando praplauti, tačiau negali to padaryti, kadangi valties apačia remiasi į kūdros dugną, ant kūdros yra salelės, ant vienos iš salelių stovi trečias žmogus ir kasa salelių gruntą, mesdamas jį į tvenkinį (b.l. 78). Nors ieškovas J. G. neigė tą atsakovo nurodytą aplinkybę, jog šiame vaizdo įraše yra būtent ieškovas ir jo darbininkai, tačiau šis vaizdo įrašas rodo realią tvenkinio, kurį, vykdamas rangos sutartį, turėjo iškasti ieškovas, būklę, todėl leidžia spręsti apie ieškovo atliktų darbų kokybę ir apimtis. Ieškovo argumentai, jog šis vaizdo įrašas yra sumontuotas, todėl negalėtų būti įrodymu byloje, nepagrįsti jokiais įrodymais.

Aštunta, atstovo pateiktos jo 2015-01-19 darytos ginčo kūdros nuotraukos (11 vienetų, b.l. 121), iš kurių matyti, jog didžiojoje ieškovo iškasto tvenkinio dalyje apskritai nėra gylio ir vandens, ieškovo darbo rezultatas akivaizdžiai negali būti naudojamas pagal paskirtį ir vyksta būtent liudytojo dr. A. B. nurodyti netinkamo bei geros kūdrų kasimo praktikos ir įprastų tokio pobūdžio darbams keliamų reikalavimų neatitinkančio darbo padariniai - procesai, kuomet esant nepašalintam durpiniam gruntui, kuris savo esme veikia kaip kempinė, sugerianti vandenį ir dėl to išsiplečianti, nesusiformuoja ir nenusistovi tvenkinio gylis, durpinio grunto sluoksniai formuoja salas ir pan.

Tokiu būdu įvertinus aukščiau nurodytus, vienas kitam neprieštaraujančius įrodymus, o būtent ne tik galimai subjektyvaus pobūdžio atsakovo V. P. ir jo šeimos narių, dalyvavusių rangos sutarties sudarymo ir vykdymo procese, bet ir pakankamai objektyvaus pobūdžio, nei su viena iš ginčo šalių nesusijusių atitinkamos srities atestuotų specialistų, turinčių specialų išsilavinimą ir žinias, patirtį šioje srityje, atitinkamų valstybės institucijų išduotus leidimus bei atestatus, suteikiančius teisę atlikti atitinkamus matavimus, parengtus rašytinius įrodymus (žemės sklypo planas, inžinierinis topografinis planas, atspindinti atliktus matavimus ir skaičiavimus, rašytinis įvertinimas ir kt.) bei teismo posėdyje jų duotus parodymus, o taip pat padidintą įrodomąją galią turinčius, prima face įrodymais CPK 197 str. 2 d. prasme esančius antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, yra pagrindas daryti pakankamai aukšto tikėtinumo laipsnio išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovas - ūkininkas J. G., būdamas rangovas ir savo srities specialistas, pažeidė rangos sutartimi prisiimtus bei įstatyme numatytus įsipareigojimus ir netinkamai, nekokybiškai atliko sutartyje sulygtus rangos darbus: neiškasė sutarto gylio tvenkinio (vidutinis iškastas gylis yra ženkliai mažesnis, negu buvo sutarta), nesuformavo kranto šlaitų ir nepaskleidė iškastos žemės, darbą atliko nekokybiškai, nesilaikė įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų, kadangi būdamas savo srities specialistas ir žinodamas ginčo kūdros grunto pobūdį (durpės), neatliko tinkamam kūdros iškasimui tokioje situacijoje reikalingų veiksmų (užsakovo įspėjimas apie kasimo proceso technologinį sudėtingumą, būtinumą atlikti geologinius tyrimus, tolimesnių veiksmų derinimas, viso durpių sluoksnio iškasimas iki mineralinio grunto, siekiant užtikrinti tinkamą pastovų kūdros gylį ir užkirsti kelia tokių situacijų, kaip nagrinėjamu atveju, susidarymui, kuomet nėra pasiekiamas įprastai tokio ploto tvenkiniams reikalingas gylis, iš atsiplėšusių durpių sluoksnių susiformuoja stacionarios salelės ir pan.), dėl ko ieškovo atliktų darbų rezultato negalima naudoti pagal paskirtį, apie kurią abiem ginčo šalims buvo žinoma - plaukioti po tvenkinį su valtimis, žvejoti, poilsiauti ir naudoti kitais kaimo turizmo sodybos tikslais.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų aukščiau nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis nustatytas faktines aplinkybes bei jų pagrindu teismo padarytas išvadas. Ieškovo paaiškinimus apie tai, kad jis tinkamai atliko sutartus darbus, o būtent iškasė ne mažesnio kaip 3 metrų gylio tvenkinį ir perdavė užsakovui tinkamą darbų rezultatą, akivaizdžiai paneigia aukščiau nurodyti įrodymai. Pats ieškovas pripažino, kad nesuformavo krantų ir nepaskirstė iškastą gruntą, kaip buvo sutartą sutartyje. Ieškovo pateikta MB „Ginmesta" 2014-05 topografinė ginčo kūdros nuotrauka (b.l. 7, 25) negali būti laikoma tinkamo ieškovo darbų atlikimo įrodymu, kadangi iš šios nuotraukos, kaip parodė apklausti liudytojai - atitinkamos srities specialistai - tiek nuotrauką rengęs geodezininkas G. K., tiek UAB "Geo planum" vadovas T. S., tiek UAB "Senasis ežerėlis" įvertinimą pateikęs dr. A. B., galima nustatyti tik kūdros formą, konfigūraciją, plotą (8733 m2) bei kranto altitudę, tuo tarpu joje neatsispindi kūdros gyliai įvairiuose taškuose, t.y. nėra galimybės nustatyti kūdros dugno altitudžių jos viduryje. Kaip parodė pats nuotrauką rengęs G. K., darant šią topografinę nuotrauką, nebuvo nustatomas ir matuojamas vandens gylis įvairiose jos vietose, geodezininkas neplaukiojo po kūdra, o visus matavimus atliko, stovėdamas ant kranto, kadangi jis neturi kvalifikacijos ir leidimo atlikti matavimus po vandeniu. Jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo paaiškinimus dėl tinkamo darbų atlikimo ir paneigtų atestuotų specialistų atliktų matavimų teisingumą, objektyvumą, o taip pat prima face įrodymus, ieškovas nepateikė. Ieškovo akcentuojama aplinkybė, jog atsakovo pateikti UAB "Geoplanum" planas, UAB "Senasis ežerėlis" įvertinimas ir pan., neturėtų būtų teismo vertinami dėl to, kad atliekant kūdros matavimus bei vertinimą, juose nedalyvavo ir nebuvo kviečiamas pats ieškovas, negali sudaryti pagrindo teismui abejoti šiuose atsakovo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose esančių duomenų teisingumu, juo labiau, kad juos patvirtina ir kiti byloje esantys, aukščiau teismo aptarti įrodymai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CK 6.38 str. 3 d. kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). CK 6.659 str. 1 d. 3 p. įtvirtina rangovo pareigą nedelsiant įspėti užsakovą ir, kol, gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai yra nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. To paties straipsnio 2 d. numato, kad rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 d. numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas,  - per protingą terminą, arba, jeigu nevykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 d. nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Šios CK numatytos įspėjimo, o tuo pačiu ir bendradarbiavimo pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Rangovas, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika, todėl specializuodamasis atitinkamų rangos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus faktorius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti imperatyviąją įstatyminę bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą.

Nors ieškovas J. G. paaiškino, jog dirbdamas kasimo darbus ir nustatęs, jog durpių sluoksnio gylis siekia 16 metrų, informavo apie tai atsakovą, kuris nurodė toliau kasti kūdrą, tačiau byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, įskaitant įrodymus, jog ieškovas, kaip savo srities specialistas, išaiškino užsakovui, kuris nėra šios srities specialistas, galimas tvenkinio kasimo esant nepašalintam durpiniam sluoksniui pasekmes, o jas žinodamas, užsakovas prisiėmė tokių pasekmių atsiradimo riziką. Kaip paaiškino atsakovas V. P., parodė liudytojai V. P. ir I. P., kaip matyti iš atsakovo V. P. ieškovui rašytos 2015-05-08 pretenzijos, bendraujant su ieškovu, visą laiką buvo primenama apie reikiamą kūdros gylį, ir ieškovas žadėjo atlikti darbą, apie jokias problemas kasant gruntą niekada nebuvo užsiminęs, apie tai, kad dėl durpinio grunto gali būti nepasiektas norimas tvenkinio gylis, jog durpinį gruntą reikėtų visą iškasti, niekada nieko neminėjo. Paties ieškovo veiksmai, 2014 m. pavasarį (kovą - balandį) baigus atlikti bet kokius rangos darbus, perdavus užsakovui darbų rezultatą ir pareikalavus už jį atsiskaityti, t.y. 2014-04-29 išrašius atsakovui PVM sąskaitą faktūrą faktiškai atliktiems darbams (70 arų iškasimas) rodo, jog ieškovas laikė baigęs ir atlikęs sutartus darbus bei įgijęs pareigą reikalauti atitinkamo atlyginimo už juos, taip pat rodo, jog darbas per visą laiką nuo jo pradžios nebuvo stabdomas, laukiant tolimesnių atsakovo nurodymų dėl aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, atitinkamai leidžia spręsti apie tai, kad apie jokias aplinkybes ieškovas niekada nebuvo atsakovui nurodęs. Tokiu būdu ieškovas negali remtis tokiomis aplinkybėmis, kaip durpinio kūdros grunto ypatumai ir panašiai, kaip pagrindu pateisinti netinkamą darbo rezultatą ir privalo atsakyti už atlikto darbo trūkumus.

CK 6.61 str. 1 d. numato, jog kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą, kreditorius turi teisę atlikti tą darbą skolininko sąskaita per protiną terminą ir už protingą kainą, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, arba reikalauti atlyginti nuostolius. Šiais atvejais kreditorius turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingas sumas. Pastaroji bendroji prievolių neįvykdymo teisines pasekmes reglamentuojanti teisės norma paneigia tą ieškovo akcentuotą aplinkybę, jog atsakovas galėtų reikalauti tik realiai patirtų išlaidų atlyginimo, tačiau negali reikalauti būsimų nuostolių kompensavimo.

Specialiosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, o būtent CK 6.658 str. 3 d. numato, kad jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, - atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita. CK 6.665 str. 1 d. numato, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, - pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Šalių sudarytos rangos sutarties 2.4 p. numato, kad tuo atveju, jei vykdytojas nevykdo ar nepilnai įvykdo savo įsipareigojimus, užsakovui pareikalavus trūkumus turi ištaisyti per dvi darbo dienas. CK 6.665 str. 3 d. numato, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju nustatęs ieškovo, pareikalavusio sumokėti visą darbų kainą, darbų trūkumus, atsakovas V. P. tiek žodžiu, tiek 2014-05-08 raštu pareikalavo ieškovo pašalinti atliktų darbų trūkumus, nustatydamas protingą terminą - iki 2014-06-15 pagilinti tvenkinio gylį iki 3 m, nes šalys taip buvo sutarusios žodžiu (b. l. 23). Be to, ir vėliau, jau prasidėjus teismo procesui, taip pat ir teismo posėdžio metu, atsakovas prašė ieškovo pašalinti darbų trūkumus ir užbaigti ginčą, tačiau atsakovas, tiek 2015-05-17 raštu atsakydamas į ieškovo pretenziją (b.l. 24), tiek vėliau atsisakė šalinti darbų trūkumus ir trūkumų nepašalino. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus netinkamai ieškovo atlikto darbo trūkumų mastą ir pobūdį, darytina išvada, jog atsakovas V. P. turi teisę reikalauti iš ieškovo nekokybiškai atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimo.

Atsakovas pateikė teismui projektuotojo S. V. parengtą ginčo kūdros išvalymo nuo sąnašų Techninį projektą, parengtą įvertinus aukščiau minėtą UAB "Geoplanum" 2014-05-29 inžinierinį topografinį planą, atspindintį ginčo tvenkinio padėtį 2014 m. gegužę, UAB "GeoSieksnis" 2014-06-06 parengtą bei suderintą su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Paberžės seniūnijos seniūnu Žemės sklypo planą, kuriame atsispindi esama kūdros padėtis, numatomos gilinti jos vietos ir kiti duomenys, šlaitų suformavimo darbai ir pan. (b.l. 136-147). Atsakovas pateikė 2014-07-29 UAB „Redrem kasyba“ sąmatą dėl tvenkinio gilinimo darbų, taisant brokuotai iškastą tvenkinį, kurioje darbų kaina nurodyta – 67155 Lt, ir kurią sudaro tvenkinio gilinimo darbai iki 3 m – 50600 Lt; vandens išsiurbimas – 1500 Lt; pontonų nuoma – 2000 Lt; technikos atvežimas/išvežimas – 1400 Lt (be PVM)) (b. l. 79), o taip pat pateikė 2014-08-29 UAB „Mechanizmų nuomos centras“ nekokybiško tvenkinio (broko) ištaisymo sąmatą, kurios kaina – 58999,60 Lt arba 17086,60 €, ir į kurią įeina technikos pristatymas į sklypą, vandens išsiurbimas, tvenkinio gilinimas iki 3 metrų nuo vandens paviršiaus (b. l. 80), prašydamas priteisti būtent šioje sąmatoje nurodytą, t.y. mažesnę nuostolių sumą. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas nekokybiškai ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų sumą, vadovaujasi būtent pastarąja 2014-08-29 UAB „Mechanizmų nuomos centras“ pateikta sąmata, kadangi teismas neturi pagrindo abejoti į šią sąmatą įtrauktų darbų atlikimo reikalingumu, juo labiau, kad atsakovas V. P. ir liudytojas V. P. paaiškino, jog jau iš dalies buvo atlikti ieškovo darbų trūkumų šalinimo darbai, iškasta apie pusė tinkamo gylio tvenkinio, atsakovui siekiant kuo greičiau įrengti kaimo turizmo sodybą, ir šiuo metu faktiškai patirta 30000 Lt išlaidų (nors teismas siūlė atsakovui pateikti  šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau atsakovas to nepadarė). Be to, ieškovas iš esmės neginčijo ir nekvestionavo šioje bei kitoje atsakovo pateiktose sąmatose nurodytų darbų bei jų kainos teisingumo, neteikė teismui jokių nesutikimo su sąmatos paskaičiavimais argumentų, o teismui parengiamojoje stadijoje pasiūlius šalims svarstyti klausimą dėl teismo ekspertizės tiek ieškovo atliktų darbų kokybei, tiek galimai nekokybiškų darbų trūkumų šalinimo išlaidoms nustatyti, šalys nurodė, jog atlikti teismo ekspertizę neprašo ir nemano esant tikslinga. Tuo pačiu teismas pažymi, kad vertinant atsakovo pateiktų įrodymų pakankamumą sumai nekokybiškai ieškovo atliktų darbų trūkumams pašalinti nustatyti, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog darbų rezultato trūkumų šalinimo išlaidos yra preliminarūs, tikėtini nuostoliai, todėl jei realiai šalinant darbų trūkumus, šios išlaidos pagrįstai būtų didesnės ar mažesnės, atsakovas nepraranda galimybės prašyti priteisti realiai patirtus nuostolius, kurių nepadengia preliminarūs priteisiami nuostoliai, arba, atvirkščiai, ieškovas nepraranda galimybės prašyti priteisti iš atsakovo jam išmokėtų trūkumų šalinimo išlaidų permoką, t.y. skirtumą tarp teismo priteistos preliminarios sumos trūkumams pašalinti ir realiai atsakovo patirtų išlaidų dydžio (LAT 2013-12-18 nutartis c.b. UAB „Minduvos statyba“ v A.P., N.P., Nr. 3K-3-679/2013).

Kita vertus, teismas pažymi, kad CK 6.665 str. 1 d. nurodyti užsakovo teisių gynimo būdai (teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus, teisė reikalauti sumažinti darbų kainą ar apskritai atsisakyti apmokėti netinkamai atliktus darbus ir teisė reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidos) yra alternatyvūs ir užsakovas negali jais visais ar keliais iš jų naudotis vienu metu, o turi teisę pasirinkti vieną iš teisių gynimo būdų. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo ir atlyginti nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, ir tuo pačiu prašo netinkinti ieškovo reikalavimo dėl likusios nesumokėtos už faktiškai atliktus darbus sumos, t.y. siekia sumažinti darbų kainą. Taigi, užsakovas abu aukščiau nurodytus savo teisių gynimo būdus – nuostolių atlyginimą ir darbų kainos sumažinimą (jos nemokėjimą) – naudoja tai pačiai savo pažeistai teisei apginti, t.y. nesutikimą su ieškiniu bei priešieškinį grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis – tenkinama ieškovo atliktų darbų kokybe. Pagal CK 6.665 str. užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti už atliktus darbus. Tokį aiškinimą patvirtina CK 6.658 str. 5 d. norma, kurioje nustatyta, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Taigi aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti; užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius (LAT 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Metalmeta“ v. Nemėžio totorių bendruomenė, bylos Nr. 3K-3-321/2011; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Minduvos statyba“ v A.P., N.P., bylos Nr. 3K-3-679/2013).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, o būtent įvertinus tai, kad CK 6.665 str. 1 d. nurodyti užsakovo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs ir užsakovas negali jais abiem naudotis vienu metu, todėl nagrinėjamu atveju ieškovui reikalaujant apmokėti už atliktus darbus, o atsakovui į šį reikalavimą atsikertant argumentu dėl darbų trūkumų bei prašant priteisti darbų trūkumų šalinimo išlaidas, bei byloje nustačius, jog trūkumų šalinimo išlaidos yra didesnės negu rangovo faktiškai atliktų ir neapmokėtų darbų vertė, užsakovui priteistiną sumą sudaro skirtumas tarp trūkumų šalinimo išlaidų ir neapmokėtos atliktų darbų vertės. Taigi, atsakovui iš ieškovo priteistina trūkumų šalinimo išlaidų suma mažintina jo paties ieškovui nesumokėta už faktiškai atliktus rangos darbus suma - 8999,80 Lt [48999,90 Lt – 40000 Lt] arba 2606,52 € bei ieškovui priklausančių delspinigių suma - 264,60 Lt (2,69 Lt * 98 dienos) arba 76,63 €. Tokiu būdu teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais, o taip pat protingumo, sąžiningumo ir racionalumo principais, ieškovo J. G. reikalavimą dėl nesumokėto atlyginimo už atliktus darbus priteisimo atmeta, o atsakovo V. P. reikalavimą dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo tenkina iš dalies, mažindamas jam priteisiamą suma ta suma, kurią jis turėtų sumokėti užsakovui už faktiškai atliktus darbus,  ir priteisdamas atsakovui iš ieškovo 14403,45 € (17086,60 € - 2606,52 € - 76,63 €).

Nesutikdamas su atsakovo reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo, ieškovas nurodė, kad jokios pinigų sumos apskritai negali būti atsakovui priteisiamos, kadangi kūdros kasimas ginčo vietoje, atsižvelgiant į žemės sklypui nustatytas specialiąsias naudojimo sąlygas, kūdrai patenkant į pelių ir šaltinynų teritoriją, negalimas ir neteisėtas. Ieškovas rėmėsi CK 6.62 str. 3 d., kaip savo ieškinio reikalavimo patenkinimo pagrindu, pagal kurią jeigu viena šalis prievolės pagal dvišalę sutartį nebegali įvykdyti dėl tokios aplinkybės, už kurią atsako antra šalis, tai pirmoji šalis turi teisę reikalauti iš antrosios šalies įvykdyti prievolę ir atlyginti nuostolius, į kuriuos įskaitoma tai, ką ši sutaupė dėl negalėjimo įvykdyti savo prievolę. Šis ieškovo argumentas vertintinas kritiškai.

Iš 2014-06-30 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo bei kadastro žemėlapio matyti, kad žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-0963-7390, esančiam Vilniaus r., Paberžės sen., Ličiūnų k. 9, kuriame ieškovo buvo atliekami kūdros kasimo darbai, iš tikrųjų nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: 0,67 ha Pelkės ir šaltinynai bei 0,80 ha saugotini želdiniai, augantys ne miško žemėje (b. l. 102-105, 106). Iš 2014-10-14, 2014-11-26 ir 2015-03-05 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad šiam žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos nuo 2014-10-14, t. y. 0,4345 ha pelkės ir šaltinynai bei 0,187 ha saugotini želdiniai, augantys ne miško žemėje (b. l. 107-112, 137-141, 169-174). Iš VĮ Registrų centro pateikto žemės sklypo, esančio Vilniaus r., Paberžės sen., Ličiūnų k. 9, 2014-09-29 plano matyti, kad saugotini želdiniai, augantys ne miško žemėje, sudaro 1870 m2 žemės ploto, o pelkynai ir šaltinynai – 4345 m2 žemės ploto  (b. l. 113-116).

Nors kaip matyti iš byloje esančio 2014-09-10 Patikrinimo akto Nr. VR-8.10-152, LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros pareigūnai nustatė, jog atsakovo V. P. žemės sklype buvo vykdyti žemės kasimo bei lyginimo darbai, kurių metu iškasta kūdra, o kasant kūdrą, iškastos durpės bei gruntas yra supilti ant šalia kūdros esančios natūralios pelkės augalinės dangos, durpės ir gruntas išlyginti natūralioje pelkėje, suardant jos augalinę dangą; sunaikintos pelkės plotas – 4211,39 m2 (b. l. 147-161), dėl ko už padarytą administracinės teisės pažeidimą V. P. 2014-11-19 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 5113 str. 1 d. (b. l. 162-163), tačiau šis faktas negali paneigti atsakovo teisės reikalauti jo patirtų dėl netinkamai ieškovo atliktų darbų išlaidų atlyginimo, t.y. civilinių teisių gynimo būdo taikymo.

Pirmiausia, pažymėtina, kad teismui įtraukus į bylą išvadą teikiančią instituciją - LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą ir byloje esančios medžiagos pagrindu paprašius pateikti išvadą, ar atsakovui priklausančiame žemės sklype apskritai gali / galėjo būti atliekami tvenkinio kasimo ir įrengimo žuvų auginimui, žvejybai, poilsiautojų plaukiojimui ir pan., darbai, ir ar esant tokioms nustatytoms specialioms žemės naudojimo sąlygoms yra nustatyti specialūs kūdrų (vandens telkinių) įrengimo reikalavimai, LR AM Vilniaus regiono apsaugos departamentas savo 2015-03-18 teismui pateiktoje išvadoje (b.l. 126) nurodė, kad vadovaujantis UAB "GeoSieksnis", t.y. jau po kūdros iškasimo sudarytu 2014-09-29 žemės sklypo planu, kuris yra  įregistruotas VĮ ‚Registrų centras‘ Nekilnojamojo turto registre, kūdra nepatenka į pelkių ir šaltinynų teritoriją, kūdros kasimas tokioje sklypo dalyje yra galimas, ir tik iškasus kūdra žemės sklypo dalyje, patenkančioje į pelkių ir šaltinynų teritoriją, būtų pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, XXX skyriaus reikalavimai. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovai nurodė, kad pagal VĮ "Registrų centras" Nekilnojamojo turto registro sistemos duomenis (b.l. 176-177), teritorija, kurioje iškasta kūdra, patenka į saugomą pelkių ir šaltinynų teritoriją, kurioje kasti kūdrą galima tik turint atitinkamos institucijos išduotą sankciją - leidimą. Minėto LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343  XXX skirsnyje 'Pelkės ir šaltinynai", 128.3 p. numatyta, kad pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pelkėse ir šaltinynuose draudžiama kasti natūralių aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių durpes, taip pat natūralių žemapelkių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių gylis didesnis kaip 1 metras, durpes be Aplinkos ministerijos leidimo. Taigi, nors kūdra buvo ieškovo kasama nesant teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, tačiau tai nereiškia, kad toks leidimas apskritai negali būti atsakovui išduotas ir jokie kūdros kasimo darbai negali būti atliekami, t.y. nereiškia absoliutaus draudimo tokius darbus atlikti ateityje, jeigu patenkinami teisės aktų nustatyti reikalavimai. Be to, kaip nurodė atsakovas ir išvadą teikiančios institucijos atstovai, atsakovui buvo pateikta tik pretenzija dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo dėl kūdros kasimo darbų, tačiau nebuvo pateiktas nurodymas atstatyti saugotiną teritoriją į pirminę padėtį.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaip matyti iš VĮ "Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro, kurio duomenys laikomi teisingais ir teisėtais, kol nenuginčyti, 2014-11-26 išrašo, 2014-09-29, atlikus kadastrinius 9,2053 ha ploto atsakovo žemės sklype žemės sklypo matavimus, jame buvo įregistruotas 2,0432 ha vandens telkinių plotas, tuo tarpu 2014-06-30 išraše, figūruoja tik 0,6700 ha vandens telkinių plotas pagal preliminarius matavimus. Ženkliai padidėjęs vandens telkinių žemės sklype plotas buvo įregistruotas jau po LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2014-09-10 Patikrinimo akto Nr. VR-8.10-152 surašymo.

Tokiu būdu atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo būdų taikymo remiantis ieškovo nurodytais viešosios (administracinės) teisės argumentais, teismas šiuo atveju neturi pagrindo.

­         Dėl bylinėjimosi išlaidų

         LR CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovas J. G. sumokėjo 259,38 € (895,60  Lt) žyminio mokesčio (b.l. 2, 25a) ir 290 € advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 175). Atsakovas byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 384,33 € (1327 Lt) žyminį mokestį už priešieškinį, 115,84 € (400 Lt) antstolei D. P. už faktinių aplinkybių konstatavimą (b.l. 61, 76-77), 289,62 € (1000 Lt) UAB "Geoplanum" už inžinierinio topografinio plano parengimą ir atliktus matavimus (b.l. 82-84); 753,01 € (2600 Lt) advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 86-88, 177) (jos, atsižvelgiant į rekomendacijas dėl priteistinų advokatams išlaidų dydžio, bylos sudėtingumą, apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, pripažintinos protingomis ir pagrįstomis), t.y. viso patyrė 1542,80 € bylinėjimosi išlaidų. Nors atsakovas nurodė, kad patyrė 245,30 € (847 Lt) išlaidų už UAB "Senasis ežerėlis" atliktą kūdros kasimo darbų įvertinimą ir pateikė teismui šios įmonės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (b.l. 64), tačiau teismui nepateikta jos apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, todėl dėl šių išlaidų priteisimo nespręstina. Tokiu būdu patenkinus apie 84 procentus atsakovo priešieškinio reikalavimų, iš ieškovo jam priteistina proporcinga bylinėjimosi išlaidų dalis, t.y. 1295,95 €, tuo tarpu iš atsakovo ieškovui priteistina 16 procentai jo patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų (žyminį mokestį sudarančios išlaidos nepriteistinos, nes jis sumokėtas už ieškinį, kuris atmestas), t.y. 46,40 €. Atmetus ieškinį ir beveik pilnai patenkinus priešieškinį, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 4,40 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

           Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 246 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str.,

                                                          n u s p r e n d ė:

          Ieškovų ūkininko J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Širvintų raj. (duomenys neskelbtini).) ieškinį atsakovui V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r. Paberžės sen. (duomenys neskelbtini).) atmesti.

         A. V. P. priešieškinį ieškovui ūkininkui J. G. tenkinti iš dalies.

         Priteisti iš ieškovo ūkininko J. G. atsakovui V. P. 14403,45 € (keturiolika tūkstančių keturis šimtus tris eurus 45 centus) darbų trūkumų šalinimo išlaidų.          Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

         Priteisti iš atsakovo V. P. ieškovui ūkininkui J. G. 46,40 € (keturiasdešimt šešis eurus 40 centus) bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo ūkininko J. G. atsakovui V. P. 1295,95 € (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt penkis eurus 95 centus) bylinėjimosi išlaidų.

         Priteisti iš ieškovo J. G. į valstybės biudžetą 4,40 (keturis eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.

          Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismas.

              Teisėja                                                                      Renata Volodko