Administracinė byla Nr. AS-279-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00093-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 59.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. Ž. skundą dėl sprendimų panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas T. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo (toliau – ir Alytaus kalėjimas) 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. NĮ-18-925 „Dėl nuteistojo T. Ž. atleidimo iš darbinės veiklos“ (toliau – ir Alytaus kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 2S-2218 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimas); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 771,68 Eur turtinei žalai atlyginti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartimi nutarta nustatyti pareiškėjui terminą per 14 dienų nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti skundo trūkumams; teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis ir nustatęs, kad Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I1-6193-438/2024 dėl to paties dalyko, tarp tų pačių ginčo šalių ir tuo pačiu pagrindu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas pareikšti kitus reikalavimus, šiuo aspektu turi tikslinti skundą; teismas, vadovaudamasis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 78 straipsnio 6 dalimi, nurodė, kad pareiškėjas turėtų pateikti nuomonę, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui turi pateikti ne skundo kopiją, o jo originalų dokumentą, kuris būtų pasirašytas originaliu pareiškėjo parašu.

Pareiškėjas, vykdydamas Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartį ir nepraleidęs teismo nustatyto termino (Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2024 m. vasario 2 d.), pateikė teismui patikslintą skundą.

II.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartimi nutarta pareiškėjo skundą (nurodytas „prašymas“ laikomas rašymo apsirikimu) laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas suformulavo tuos pačius skundo reikalavimus, kuriuos nurodė skunde, paduotame administracinėje byloje Nr. I1-6193-438/2024, padarė išvadą, kad pareiškėjas, nesuformulavęs naujų skundo reikalavimų, nepašalino su tuo susijusio teismo nustatyto skundo trūkumo.

Teismas, nustatęs, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi, priimta minėtoje administracinėje byloje Nr. I1-6193-438/2024, nutarta pareiškėjo skundą atsisakyti priimti, teismas nurodė, kad pareiškėjas turi teisę, nesutikdamas su šia teismo nutartimi, ją skųsti, paduodamas atskirąjį skundą, o ne inicijuoti naują teismo procesą dėl to paties dalyko, tarp tų pačių ginčo šalių ir tuo pačiu pagrindu.

Teismas atkreipė dėmesį, kad kitoje administracinėje byloje Nr. eI1-13226-780/2023 pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą panaikinti Alytaus kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi nutarta netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-56-415/2024, nutarta Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teismas pažymėjo, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartyje pareiškėjui buvo detaliai nurodyta, kaip pašalinti skundo trūkumus.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartyje nustatytų skundo (nurodytas „prašymas“ laikomas rašymo apsirikimu) trūkumų, konstatavo, kad dėl to pareiškėjo skundas (nurodytas „prašymas“ laikomas rašymo apsirikimu) laikytinas nepaduotu.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti papildomą terminą Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartyje nustatytiems skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas pripažįsta, kad, prieš paduodamas skundą nagrinėjamoje byloje, buvo inicijavęs dvi administracines bylas dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių ginčo šalių, tačiau skirtingais pagrindais. Nustatyti, ar inicijuotų ir šios administracinės bylos pagrindai skiriasi, be kita ko, būtų galima tik iš esmės išnagrinėjus šią administracinę bylą, prijungus prie jos anksčiau inicijuotų administracinių bylų medžiagą.

Pareiškėjas teigia, kad anksčiau inicijuotose administracinėse byloje pareiškėjo skundai buvo nepriimti, t. y. bylos pagal pareiškėjo skundus nebuvo išnagrinėtos iš esmės. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas trečią kartą inicijuoja bylą dėl to paties dalyko, tarp tų pačių ginčo šalių ir tuo pačiu pagrindu, yra nepagrįsta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino teismo nustatytų skundo trūkumų, t. y. nesuformulavo naujų skundo reikalavimų, nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta.

Pirmiausia pažymėtina, kad nors kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama būtent įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (nagrinėjamu atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, nustatęs bent vieną ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje (nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. – 37 str. 2 d.) nurodytą pagrindą, dėl kurio skundas negali būti priimtas, pavyzdžiui, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte, be kita ko, nustatyta, kad atsisakoma priimti skundą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; tos pačios dalies 6 punkte, be kita ko, nustatyta, kad atsisakoma priimti skundą, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; tos pačios dalies 9 punkte, be kita ko, nustatyta, kad atsisakoma priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Atitinkamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas, t. y. ar nėra atsisakymo priimti skundą pagrindų (žr., pvz., 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-515/2012; 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-422-146/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-126-520/2024).

Teismui nenustačius ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų skundo atsisakymo pagrindų, spręstina, ar skundas atitinka ABTĮ ar kitame įstatyme (nagrinėjamu atveju neaktualu) nustatytus skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus.

ABTĮ, be kita ko, nustatyta, kad: dokumentai, be kita ko, skundas teismui turi būti teikiami lietuvių kalba (ABTĮ 9 str.; skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam skundas paduodamas, pavadinimas (ABTĮ 24 str. (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) 2 d. 1 p.); kontaktinė informacija apie skundą padavusį asmenį, jo atstovą, viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio teisės akto arba veiksmo (neveikimo) kreiptasi į teismą, trečiąjį suinteresuotą asmenį (ABTĮ 24 str. 2 d. 2, 4 ir 5 p.); pageidavimai dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 24 str. 2 d. 3 p.); konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p.); aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.); skundo reikalavimas (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.); pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 24 str. 2 d. 9 p.); pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas ir (arba) reikalavimas užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis teismo patalpose (ABTĮ 24 str. 2 d. 10 p.); bendras kelių skundą padavusių asmenų pasirinkimas dėl konkrečių teismo rūmų, kuriuose būtų nagrinėjama administracinė byla (ABTĮ 24 str. 2 d. 11 p.); pridedamų dokumentų sąrašas (ABTĮ 24 str. 2 d. 12 p.); skundo surašymo vieta ir data (ABTĮ 24 str. 2 d. 13 p.); kartu su skundu turi būti pateikti skundo priedai, įrodymai apie sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 35 str.) (išskyrus atvejus, kada skundas patenka į neapmokestinamųjų skundų sąrašą (žr. ABTĮ 36 str.), pateikiant atitinkamą skundo egzempliorių kiekį (išskyrus atvejus, kada skundas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis) (ABTĮ 25 str.).

Jeigu spręsdamas šį kausimą teismas nustato, kad skundas neatitinka jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, teismas nutartimi nustato terminą skundo trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui; dėl tokios nutarties gali būti paduodamas atskirasis skundas (ABTĮ 33 str. 1 d. (nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. su atitinkamais pakeitimais ir papildymais – 37 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant ir taikant aptartas teisės normas ne kartą nurodyta, kad: skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis jam nustatytiems reikalavimams (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-126-662/2023); skundo trūkumų šalinimo institutu galima pasinaudoti tada, kai skundo turinio ir formos trūkumai trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-46/2012 ir joje nurodytą ankstesnę praktiką); teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad skundą padavęs asmuo galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (tokia pareiga teismui kyla iš teismui nustatytos pareigos išaiškinti proceso dalyviams teises ir pareigas, kaip nustatyta ABTĮ 12 straipsnyje (nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. – 10 str.) (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-5-789/2024); teismo nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių [ABTĮ ar kito] įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-46/2012 ir joje nurodytą ankstesnę praktiką; 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-605-261/2021; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-778-822/2022).

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Alytaus kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur neturtinei žalai ir 771,68 Eur turtinei žalai atlyginti. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl Alytaus kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo skundas neatitinka jam nustatytų turinio ir formos reikalavimų, t. y. pareiškėjo skunde suformuluoti tokie patys reikalavimai, kurie suformuluoti kitoje administracinėje byloje Nr. I1-6193-438/2024; pareiškėjas nenurodė, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; pareiškėjas pateikė teismui skundą, pasirašytą neoriginaliu pareiškėjo parašu.

Pareiškėjas, šalindamas šiuos teismo nustatytus skundo trūkumus, pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame pareiškėjas patikslino vieną iš keturių skundo reikalavimų – padidino prašomos priteisti turtinės žalos dydį iki 856,56 Eur, nurodė, kad pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pateikė papildomą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo po trūkumų šalinimo pateikto patikslinto skundo priėmimo klausimą, nagrinėjamu atveju skundžiamoje Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartyje nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjui, nepašalinus vieno iš teismo nustatytų skundo trūkumų – nesuformavus naujų skundo reikalavimų, kurie nebuvo suformuluoti administracinėje byloje Nr. I1-6193-438/2024, atkreipęs dėmesį, kad kitoje administracinėje byloje Nr. eI1-13226-780/2023 (apeliacinės instancijos teisme – administracinės bylos Nr. eAS-56-415/2024) buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Alytaus kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo panaikinimo, praleidus skundo padavimo terminą.

Įvertinus tai, kas aptarta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartis, kurioje, konstatavus, kad teismo nustatyti pareiškėjo skundo trūkumai nebuvo pašalinti, nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjui, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.

Pirma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių, kad pareiškėjas teismui pateikė jo originaliu parašu pasirašytą skundą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė su tuo susijusį pareiškėjo skundo trūkumą.

Antra. Iš Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties turinio nėra aišku, ar pareiškėjas pašalino visus teismo nustatytus skundo trūkumus, t. y. ar teismui nurodė, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, ar teismui pateikė pareiškėjo originaliu parašu pasirašytą patikslintą skundą. Tokia teismo nutartis negali būti laikoma atitinkančia aptartus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jos turiniui nustatytus reikalavimus.

Trečia. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nenustatė jokių trūkumų, susijusių su pareiškėjo kartu su skundu pateiktu prašymu atnaujinti terminą skundui dėl Alytaus kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo panaikinimo paduoti, šio prašymo iš esmės neišsprendė.

Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo spręsti klausimą dėl praleisto termino paduoti pareiškėjo skundą dėl jame suformuluotų reikalavimų panaikinti aptartus sprendimus, nes šio klausimo išsprendimas iš esmės lemia, ar pareiškėjo skundo reikalavimai dėl prašomų panaikinti aptartų sprendimų apskritai gali būti priimti nagrinėti.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartyje išdėstyti argumentai, kurie grindžiami aplinkybėmis, kad administracinėje byloje
Nr. eI1-13226-780/2023 priimta Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir dėl to atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Alytaus kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo panaikinimo; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-56-415/2024, atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 5 d., nelaikytini teisiškai reikšmingais, teismui grindžiant pareiškėjo skundą laikymą nepaduotu ir grąžinimą pareiškėjui, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti pirmosios instancijos teismo argumentai būtų aktualūs sprendžiant dėl nagrinėjamu atveju neišspręsto pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo dėl jame suformuotų reikalavimų panaikinti aptartus sprendimus padavimo terminą, pavyzdžiui, nustatant, ar apskritai ir jei taip – kokiomis naujomis aplinkybėmis ir (ar) svarbiomis priežastimis pareiškėjas objektyviai grindžia praleistą skundo padavimo terminą ir pan., ar yra pagrindas neatnaujinti praleistą skundo dėl jame suformuluotų reikalavimų dėl aptartų sprendimų panaikinimo padavimo terminą ir šiuo pagrindu atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl jame suformuluotų reikalavimų panaikinti aptartus sprendimus.

Ketvirta. Nors administraciniame procese teismas, būdamas aktyvus, turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Tačiau šiame procese taip pat galioja ir dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde suformuluodamas skundo materialųjį reikalavimą (-us), nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia skunde suformuluotą materialųjį reikalavimą (-us) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A858-257/2012; 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014; 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-662-502/2021; 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-5-789/2024).

Teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pagrįstai pareiškėjui nurodė, kad jis teismui suformulavo tuos pačius skundo reikalavimus, kurie suformuluoti kitame skunde, kurio priėmimo klausimas sprendžiamas kitoje administracinėje byloje Nr. I1-6193-438/2024, ir pasiūlė šiuo aspektu patikslinti skundą, suformuluojant naujus skundo reikalavimus. Tačiau tai nereiškia, kad taip buvo nustatytas koks nors su pareiškėjo skundo reikalavimais susijęs skundo trūkumas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo skunde suformuluotais skundo reikalavimais, daro išvadą, kad jie suprantami ir iš esmės atitinka aiškumo reikalavimus, tikrintinus skundo priėmimo stadijoje. 

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 25 d. ir 2024 m. vasario 20 d. nutartyse nurodyti pirmosios instancijos teismo argumentai, grindžiami aptarta aplinkybe, kad pareiškėjas kitoje administracinėje byloje Nr. I1-6193-438/2024 pateikė skundą, kuriame suformulavo tuos pačius skundo reikalavimai, kaip skunde, kurio priėmimo klausimas yra sprendžiamas nagrinėjamu atveju, teisiškai nepagrindžia teismo padarytos išvados, kad pareiškėjas nepašalino teismo nustatyto skundo trūkumo dėl pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų. Šie teismo argumentai pareiškėjo skundo priėmimo nagrinėjimo stadijoje teisiškai reikšmingai pagrįstų egzistuojant neigiamas procesines prielaidas, dėl kurių pareiškėjo skundas apskritai negalėtų būti priimtas nagrinėti (atsisakymo priimti pagrindą (-us), tačiau ne nagrinėjamu atveju priimtą teismo nutartį pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų, ir jį grąžinti pareiškėjui. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas, nesuformulavęs naujų skundo reikalavimų, nepašalino nustatytų skundo trūkumų, yra nepagrįsta ir neteisėta.

Apibendinandama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę kreiptis į teismą.

Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, ir tai įvertinus bylos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apie pareiškėjo inicijuotas administracines bylas kontekste, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, pareiškėjo skundo priėimimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduodant nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo T. Ž. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan