Civilinė byla Nr. 2A-1104-480/2012
(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-02888-2011-0)
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Mindaugas Plučas
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.; 73.2.5.4.;
121.14.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkės), Albinos Rimdeikaitės (pranešėjos), Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo „If P&C Insurance AS“, atstovaujamo „If P&C Insurance AS“ filialo, atstovo advokato Edvardo Sinkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-615/2012 pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Jotvainis“, „If P&C Insurance AS“, atstovaujamam „If P&C Insurance AS“ filialo, trečiajam asmeniui J. N. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu/patikslintu ieškiniu (1 t., b.l. 52-54, 2 t., 21-23) prašė priteisti solidariai iš atsakovų 39601 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2008-02-29 UAB „Baltseta“ ir UAB „Hidrum“ sudarė žemkasės „Watermaster Classic III“, serijos Nr. 138, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. 2010-04-09 įsigaliojo tarp ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Baltseta“ pasirašytas Laivų draudimo liudijimas PZULT Nr. 1168025, kuriuo buvo apdrausta žemkasė Watermaster. Draudimo liudijime PZULT Nr. 1168025, skiltyje „Draudžiamos rizikos“, nurodyta, kad žemkasei Watermaster yra taikoma draudiminė apsauga dėl laivo sugadinimų, praradimų. 2010-04-15 UAB „Hidrum“ su atsakovu UAB „Jotvainis“ sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. V-1873, kuria atsakovas įsipareigojo pervežti žemkasę Watermaster. Važtaraštis Nr. 0756676 patvirtina pervežimą. 2010-04-19 kelyje Vilnius – Kaunas - Klaipėda atsakovo UAB „Jotvainis“ darbuotojas J. N., vairuodamas atsakovui priklausančią transporto priemonę MAN, (duomenys neskelbtini), kliudė remontuojamo viaduko konstrukciją, eismo įvykio metu buvo apgadinta remontuojamo viaduko konstrukcija ir žemkasė Watermaster. Kaltu dėl eismo įvykio buvo pripažintas atsakovo darbuotojas J. N.. Pagal žalos dydį patvirtinančius dokumentus ieškovas išmokėjo 38821,76 Lt (2125,74 Lt + 36696,02 Lt) draudimo išmoką už apgadintą turtą ir įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą (39601 Lt). Eismo įvykio metu transporto priemone MAN vežami kroviniai buvo apdrausti pas atsakovą draudiką „If P&C Insurance AS“ filialas, ką patvirtina draudimo polisas Serija CMRA Nr. 000167, priedas Nr. 000167/001 prie draudimo poliso Serija CMRA Nr. 000167, todėl ieškovas taip pat sumokėjo pusę, t.y. 779,24 Lt, žalos reguliavimo išlaidų (už ekspertų raporto „Survey report“ Nr. LKB-119.10/LT parengimą). Tai patvirtina 2010-08-03 „If P&C Insurance AS“ filialo raštas Nr. K/CMR/00127, sąskaita Nr. 083/2010, 2010-08-04 žalos sureguliavimo išlaidų mokėjimo aktas. Kaip minėta, transporto priemone MAN vežami kroviniai buvo apdrausti atsakovo „If P&C Insurance AS“ filialas (draudiko), o dėl 2010-04-19 įvykusio eismo įvykio (žalos padarymo žemkasei Watermaster) kaltu pripažintas atsakovo UAB „Jotvainis“ darbuotojas J. N.. Pagal LR CK 6.987 straipsnį, draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymo ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta juose numatytas draudiminis įvykis. LR CK 6.254 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas civilinės atsakomybės draudimas tais atvejais, kai pareiga atlyginti padarytą žalą perkeliama draudimo kompanijai. Tokiu atveju draudimo kompanija ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai (LR CK 6.254 straipsnio 2 dalis). LR CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padaryta asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Vadinasi, atsakingas už žalą asmuo ir jo civilinės atsakomybės draudikas yra solidarieji skolininkai, nors jų atsakomybė kyla skirtingais pagrindais. Žalą patyręs asmuo, taigi ir subrogacijos teisę įgijęs draudikas, turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų bet kuris iš dviejų solidariųjų skolininkų (LR CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu (2 t., b.l. 124-135) patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Jotvainis 5000,00 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-03-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 527,80 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“. Priteisė iš atsakovo „If P&C Insurance AS“, atstovaujamo „If P&C Insurance AS“ filialo, 34 601,00 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-03-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3661,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“. Priteisė iš atsakovo „If P&C Insurance AS“, atstovaujamo „If P&C Insurance AS“ filialo, 7926,26 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Jotvainis“. Priteisė iš atsakovo UAB „Jotvainis“ 252,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui „If P&C Insurance AS“, atstovaujamam „If P&C Insurance AS“ filialo. Taip pat priteisė iš atsakovo „If P&C Insurance AS“, atstovaujamo „If P&C Insurance AS“ filialo, 51,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendime nurodyta, kad nustatyta, jog 2008-02-29 UAB „Baltseta“ ir UAB „Hidrum“ sudarė žemkasės „Watermaster Classic III“, serijos Nr. 138, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. 2010-04-09 įsigaliojo tarp ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Baltseta“ pasirašytas Laivų draudimo liudijimas PZULT Nr. 1168025, kuriuo buvo apdrausta žemkasė Watermaster. Draudimo liudijime PZULT Nr. 1168025, skiltyje „Draudžiamos rizikos“, nurodyta, kad žemkasei Watermaster yra taikoma draudiminė apsauga dėl laivo sugadinimų, praradimų. 2010-04-15 UAB „Hidrum“ su atsakovu UAB „Jotvainis“ sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. V-1873, kuria atsakovas įsipareigojo pervežti žemkasę Watermaster. Važtaraštis Nr. 0756676 patvirtina pervežimą. 2010-04-19 kelyje Vilnius – Kaunas - Klaipėda atsakovo UAB „Jotvainis“ darbuotojas J. N., vairuodamas atsakovui priklausančią transporto priemonę MAN, v/n (duomenys neskelbtini), kliudė remontuojamo viaduko konstrukciją, eismo įvykio metu buvo apgadinta aukščiau nurodyta žemkasė Watermaster. Remiantis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, ieškovas išmokėjo 38821,76 Lt (2125,74 Lt + 36696,02 Lt) draudimo išmoką už apgadintą turtą. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Ieškovo išmokėtos draudimo įmokos už apgadintą turtą dydžio atsakovai civilinėje byloje neginčijo. Teismas atsakovo „If P&C Insurance AS“ argumentus, kad UAB „Jotvainis“ vairuotojas J. N., veždamas ginčo krovinį, savavališkai nukrypo nuo 2010-04-18 Valstybinės kelių transporto inspekcijos UAB „Jotvainis“ išduotame Leidime važiuoti valstybės reikšmės keliais didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei Nr. 026909 nurodyto maršruto, ir kad eismo įvykis kilo dėl UAB „Jotvainis“ vairuotojo J. N. didelio neatsargumo, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas sprendė, kad atsakovas „If P&C Insurance AS“ neįrodė, jog UAB „Jotvainis“ ar jo vairuotojas J. N. savo veiksmais pažeidė draudimo sąlygas. UAB „Jotvainis“ išduotame leidime nurodomas transporto priemonės (junginio) aukštis yra 4,30 metro, o remiantis paties ieškovo byloje pateikto raporto „Survey report“ duomenimis, viaduko tilto, kurį pravažiuojant kliudė žemkasė, pravažiavimo dalies aukštis prieš viaduką esančiame kelio ženkle nurodytas 4,50 metro. Teismas sutiko su atsakovo UAB „Jotvainis“ atstovo teismo posėdžio metu išsakytais argumentais, kad UAB „Jotvainis“ vairuotojas, veždamas krovinį, nepažeidė atsargumo bei dėmesingumo reikalavimų, kadangi, įvertinus krovinio ir kelio ženkle nurodytą viaduko aukštį, jis jo neturėjo kliudyti, vairuotojas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad kelio ženkle nurodytas neteisingas viaduko aukštis, o vizualiai aplinkybė, kad viaduko aukštis buvo 30 centimetrų žemesnis, yra sunkiai įvertinama. Už teisingą kelio ženklinimą įvykio vietoje atsakinga automagistralinius kelius ir greitkelius prižiūrinti įmonė, o ne atsakovas UAB „Jotvainis“ ar jo vairuotojas. Teismo vertinimu, vairuotojas, veždamas krovinį, nenukrypo nuo leidime nurodyto maršruto, įvykis įvyko maršrute nurodytame žiede, todėl atsakovas „If P&C Insurance AS“ neįrodė priežastinio ryšio tarp vairuotojo J. N. veiksmų ir atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo UAB „Jotvainis“ ar jo vairuotojo J. N. didelio neatsargumo dėl 2010-04-19 eismo įvykio. Be to, sprendime nurodyta, kad eismo įvykis įvyko Lietuvos teritorijoje UAB „Jotvainis“ darbuotojui J. N. vairuojant Draudimo polise įvardintą transporto priemonę vežant negabaritinį krovinį, todėl įvykis atitinka Draudimo poliso sąlygas ir, remiantis Civilinio kodekso 6.987 straipsniu, draudikas „If P&C Insurance AS“ filialas privalo sumokėti draudimo išmoką asmeniui patyrusiam žalą (t.y. ieškovui). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas ieškinį atsakovo UAB „Jotvainis“ atžvilgiu tenkino nurodytoje transporto priemonės įmonės civilinės atsakomybės draudimo sutartyje numatytos besąlyginės išskaitos - 5000 Lt - dydžio dalyje (kurios atsakovo UAB „Jotvainis“ atstovas teismo posėdžio metu neginčijo), kitoje dalyje ieškinį tenkintino atsakovo „If P&C Insurance AS“, veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, atžvilgiu (Civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovų UAB „Jotvainis“ ir „If P&C Insurance AS“ atstovai teismo posėdžio metu neginčijo sumų, kurias atsakovai sumokėjo už teisinį atstovavimą byloje, dydžio, šių išlaidų sumažinti neprašė, ieškovui priteisiama visa ieškiniu prašyta suma, bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovų ieškovo naudai, jas paskirstant tarp atsakovų tarpusavyje proporcingai jų atžvilgiu tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovo „If P&C Insurance AS“ atstovas apeliaciniu skundu (3 t., b.l. 2-5) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą, jį išdėstant taip: priteisti iš atsakovo UAB „Jotvainis“ 5000,00 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-03-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 527,80 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“; priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance AS“, atstovaujamo „If P&C Insurance AS“ filialo, 34 601,00 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-03-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3661,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“; priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance AS“, atstovaujamo „If P&C Insurance AS“ filialo, teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 51,88 Lt valstybei; taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas, atsakovui „If P&C Insurance AS“ priteisdamas dalį ne tik ieškovo, bet ir atsakovo UAB „Jovainis“ patirtų bylinėjimosi išlaidų, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nepagrįstai apsunkino atsakovo „If P&C Insurance AS“ teisinę padėtį. Teismas neturi teisės paskirstyti tarp atsakovų jų turėtas bylinėjimo išlaidas. Nenustačius jokių atsakovo „If P&C Insurance AS“ nesąžiningų procesinių veiksmų, pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neteisingai vadovavosi Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Be to, atsakovo UAB „Jotvainis“ išlaidos advokato pagalbai viršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytus teisinės pagalbos maksimalius dydžius, tai yra šiuo atveju maksimalios atsakovo UAB „Jotvainis“ išlaidos teisinei pagalbai neturėtų viršyti 5000 litų (prašoma suma sudaro 9068,95 Lt).
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ (3 t., b.l. 14-15) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles pritaikė teisingai.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Jotvainis“ (3 t., b.l. 17-21) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nepagrįstas atsakovo „If P&C Insurance AS“ teiginys, jog neva pirmosios instancijos teismas, atsakovui „If P&C Insurance AS“ priteisdamas dalį ne tik ieškovo, bet ir atsakovo UAB „Jotvainis“ patirtų bylinėjimosi išlaidų, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ir nepagrįstai apsunkino atsakovo „If P&C Insurance AS“ teisinę padėtį. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 4 d. nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, yra paminėtos skundžiamame sprendime prie bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir paskirstymo tarp visų bylos šalių (ieškovo ir atsakovų). Taigi, teismas atsižvelgė į visų šalių procesinį elgesį ir įvertino priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju būtent atsakovas „If P&C Insurance AS“, atsisakydamas gera valia pripažinti įvykį draudžiamuoju ir išmokėti ieškovui draudimo įmoką, sąlygojo teisinio ginčo atsiradimą, dėl ko šalys patyrė išlaidų. UAB „Jotvainis“ vykdė savo kaip atsakovo pareigą – teikė procesinius dokumentus, dalyvavo posėdžiuose, rinko įrodymus, dėl ko patyrė bylinėjimosi išlaidas ir turi teisę į jų atlyginimą iš bylą pralaimėjusios šalies. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad UAB „Jotvainis“ išlaidos advokato pagalbai viršija rekomendacijose nustatytus išlaidų teisinėms paslaugoms maksimalius dydžius. Bylos nagrinėjimas dėl bylos sudėtingumo ir ginčo dėl įstatymų aiškinimo ir taikymo pareikalavo daug darbo ir laiko sąnaudų, todėl UAB „Jotvainis“ prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma nėra didelė ir neviršija rekomendacijose nustatytų išlaidų teisinėms paslaugoms maksimalių dydžių.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliaciniame skunde neginčijami jokie materialiniai teisiniai reikalavimai, bet keliamas proceso teisės klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp atsakovų, teismui priteisus visą ieškiniu priteisti prašytą sumą.
CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra ieškovo reikalavimas, nesudaro ieškinio dalyko ir neprivalo būti nurodomas ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu ieškinyje nenurodytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tai nesudaro pagrindo traktuoti kaip ieškinio trūkumą ir nustatyti terminą jam pašalinti (CPK 138 straipsnis). Jeigu ieškinyje toks reikalavimas nurodytas, tai jis nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kuris ieškovo nukreipiamas atsakovui. Nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal CPK 93 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal šio straipsnio nuostatas sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias reglamentuoja CPK 79 ir kiti straipsniai. Pagal CPK 79 straipsnį jas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Pirmosios instancijos teisme turi būti išsprendžiami visi nagrinėjami materialiniai teisiniai reikalavimai, nes teismas paprastai turi pasisakyti dėl visų pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas materialinį ieškovo reikalavimą atsakovui ir patenkindamas ieškinį iš dalies, pirmosios instancijos teismas taikydamas CPK 93 straipsnį turi vadovautis jo 2 dalimi ir proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis leidžia teismui nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, sprendimu iš esmės priteisdamas visą ieškiniu prašytą priteisti sumą, ieškovui priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų proporcingai jų atžvilgiu tenkintų reikalavimų daliai, dėl kurių priteisimo ginčo nėra (CPK 93 str. 1, 2 d.).
Nemotyvuodamas ir nepagrįsdamas skaičiavimu, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, pirmosios instancijos teismas tarpusavyje tarp atsakovų paskirstė jų turėtas bylinėjimosi išlaidas: priteisė iš atsakovo „If P&C Insurance AS“, atstovaujamo „If P&C Insurance AS“ filialo, 7926,26 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Jotvainis“ ir iš atsakovo UAB „Jotvainis“ priteisė atsakovui „If P&C Insurance AS“, atstovaujamam „If P&C Insurance AS“ filialo, 252,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ( 2 t., b.l. 124-135).
CPK 93 straipsniu įstatymo leidėjas pirmiausia garantuoja proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegijos manymu, iš CPK 93 straipsnio 4 dalies loginės ir lingvistinės konstrukcijos matyti, kad ji nukreipia į šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis tiek, kiek tai susiję su proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimo tvarka, bet nereglamentuoja šių išlaidų paskirstymo tarpusavyje tarp atsakovų, todėl sutinka su apelianto argumentais, kad sprendimas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas tarp atsakovų yra pagrįstas klaidinga CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos interpretacija. Tai sudaro pagrindą panaikinti sprendimo dalį, kuria priteistos paskirstytos tarp atsakovų bylinėjimosi išlaidos.
Kiti apelianto skundo motyvai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo daliai dėl bylinėjimosi išlaidų (jas sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti) atsakovams tarpusavyje priteisimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Pažymėtina, kad apelianto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme, nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu, o, atsižvelgiant į bylos esmę, tuo pačiu ir atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Už apeliacinį skundą apeliantas be pagrindo sumokėjo 246,00 Lt žyminį mokestį, nes jis paduotas ne dėl bylos esmės, o dėl procesinio įstatymo taikymo. Pagal įstatymą toks apeliacinis skundas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl be pagrindo sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo „If P&C Insurance AS“, registracijos Nr. 10100168, buveinė Pronski 19, Talinas, Estijos Respublika, atstovaujamo „If P&C Insurance AS“ filialo, į.k. 302279548, buveinė Žalgirio g. 88, Vilnius, 7926,26 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Jotvainis“, į.k. 232126450, buveinė Savanorių pr. 271, Kaunas, ir sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo UAB „Jotvainis“, į.k. 232126450, buveinė Savanorių pr. 271, Kaunas, 252,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui „If P&C Insurance AS“, registracijos Nr. 10100168, buveinė Pronski 19, Talinas, Estijos Respublika, atstovaujamam „If P&C Insurance AS“ filialo, į.k. 302279548, buveinė Žalgirio g. 88, Vilnius.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti „If P&C Insurance AS“ filialui, į.k. 302279548, buveinė Žalgirio g. 88, Vilnius 2012 m. vasario 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0000045063 sumokėtą žyminį mokestį – 246 Lt (du šimtus keturiasdešimt šešis litus).
Teisėjai Galina Blaževič
Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas