Civilinė byla Nr. 2S-737-280/2019

Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00493-2019-8

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                            3.3.1.17; 3.3.2.2; 3.3.2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

           N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė,

            teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal  pareiškėjo A. M. (A. M.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7385-1103-2019 pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstolei Irmai Ežerskienei, UAB „Pasvalio butų ūkis“.

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas A. M. 2019 m. liepos 22 d. pateikė skundą antstolei Irmai Ežerskienei dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0163/19/00439. Pareiškėjas skundžia antstolės 2019 m. gegužės 30 d. priimtą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-163-15264, grįsdamas tuo, kad nėra skolingas, kadangi jam nebuvo žinoma skola UAB „Pasvalio butų ūkis“, skolos priteisimas bei nebuvo žinoma apie vykdomą priverstinį išieškojimą.

2.       Antstolė I. E. 2019 m. liepos 25 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0163/19/00439 persiuntė A. M. nagrinėti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3.       Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.

4.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolės I. E. kontoroje nuo 2019 m. balandžio 12 d. pagal Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. kovo 27 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1072-1001/2019 yra vykdomas  sprendimas dėl 138,88 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimas iš skolininko A. M. (A. M.) išieškotojo UAB „Pasvalio butų ūkis“ naudai. Vykdymo eigoje antstolė 2019 m. gegužės 30 d. priėmė skundžiamą nurodymą Nr. S-19-163-15264 priverstinai nurašyti pinigines lėšas (v. b. l. 32, 33). Gavusi pareiškėjo A. M. skundą dėl priimto nurodymo, 2019 m. liepos 25 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-163-19772, kuriuo atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą (v. b. l. 98, 99). Pareiškėjas nesutikimą su antstolės priimtu skundžiamu patvarkymu grindžia tuo, kad jam nebuvo žinoma skola UAB „Pasvalio butų ūkiui“, neturėjo informacijos apie priteistą skolą ir pradėtą priverstinį skolos išieškojimą.

5.       Nagrinėjamu atveju pagal įsiteisėjusio teismo sprendimo  už akių pagrindu išduotą vykdomąjį raštą gavusi antstolė I. E. akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti nenustatė, todėl pagrįstai CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais terminais ir tvarka 2019 m. balandžio 12 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 7, 8) priėmė išieškotojo pateiktą vykdomąjį raštą bei pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0163/19/00439.

6.       Priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis atlieka tam tikrus pirminius vykdomuosius veiksmus, tarp kurių numatytas ir raginimo skolininkui įvykdyti sprendimą įteikimas (CPK 654 straipsnis). Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu vykdomajame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas per 2019 m. balandžio 29 d. priimtame raginime įvykdyti sprendimą ir paskelbtame viešai specialiame interneto tinklalapyje (v. b. l. 21-23) nurodytą terminą būtų geruoju įvykdęs teismo sprendimą. Taigi antstolė, atlikusi duomenų apie skolininko turtą ir pajamas nustatymo veiksmus, neturėdama jokių duomenų, kad yra kokios nors kliūtys atlikti priverstinį skolos išieškojimą byloje, priėmė skundžiamą patvarkymą - nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko banko sąskaitos. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatė, kad skundžiamas patvarkymas buvo priimtas laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų, todėl sprendė, kad šis patvarkymas buvo priimtas neteisėtai ir dėl to turėtų būti naikinamas.

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Atskiruoju skundu, kurį apeliantas  A. M. įvardijo kaip nesutikimą su teisėjos nutartimi, nors konkrečiai neįvardija savo reikalavimų, tačiau iš skundo turinio galima suprasti, kad jis nesutinka su priimta  teismo nutartimi ir mano, kad teismas nutartį priėmė vadovaudamasis tik  antstolės argumentais.

8.       Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neleidžia jam susipažinti su byla, kurioje iš jo buvo priteista skola ir kurios pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas.

9.       Jis nesutinka su skola UAB „Pasvalio butų ūkis“, nes negyvena bute. Be to, jokių sutarčių su UAB „Pasvalio butų ūkis“ jis nėra sudaręs. Teigia, kad UAB „Pasvalio butų ūkis“ žinodama, kad bute niekas negyvena, nusiuntė  į jį sąskaitas, o vėliau perdavė jį teismui.

10.       Pirmosios instancijos teismas, nepranešęs apie teismo posėdį,  jo atžvilgiu priėmė sprendimą už akių, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas. Antstolė vykdė išieškojimą, apie jį pranešdama internetiniame tinklapyje, apie kurį jis nieko nežinojo. Tik prisijungęs prie elektroninės bankininkystės jis sužinojo apie skolos nurašymą.

11.       Apeliantas taip pat išreiškia nepasitikėjimą Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėjais, nes nebuvo išklausyta jo nuomonė.

12.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė I. E. vykdo priverstinį išieškojimą pagal Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. kovo 27 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1072-1001/2019  dėl 138,88 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimas iš skolininko A. M., išieškotojo UAB „Pasvalio butų ūkis“, naudai. Vykdymo eigoje antstolė 2019 m. gegužės 30 d. priėmė ginčijamą  nurodymą Nr. S-19-163-15264 priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

16.       CPK 689 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė.

17.       Vykdomosios bylos duomenimis, iš A. M. UAB „Pasvalio butų ūkis“ naudai priteista  141,20 Eur, vykdymo išlaidos 159,89 Eur. Taigi antstolė vykdydama išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą turėjo pateikti nurodymą priverstinai nurašyti skolininko A. M. pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti bendrai (ne didesnei kaip) 301,90 Eur (141,20 Eur + 159,89 Eur) sumai. Skundžiamame nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas priverstinai nurašomų lėšų suma tokia suma ir nurodyta, todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolė priėmė neteisėtą nurodymą priverstinai nurašyti lėšas ir jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

18.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto skundo turiniu bei visa bylos medžiaga daro išvadą, kad apeliantas iš esmės nesutinka ne su antstolės procesiniais veiksmais, bet su priimtu sprendimu už akių, kuriuo iš jo  ir buvo priteista  išieškoma skola ieškovui ir išieškotojui  UAB „Pasvalio butų ūkis“.

19.       Teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2019 m. vasario 1 d. sprendimu už akių priteisė iš atsakovo A. M. ieškovui – UAB „Pasvalio butų ūkis“ 115,95 Eur skolą, 2,93 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-01-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 Eur žyminio mokesčio. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Nustatyta, kad atsakovas gyvena J. K.,  o jo gyvenamosios vietos adresu užsienyje procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami. Taigi tikėtina, kad apeliantui nebuvo žinoma apie teismo posėdį.

20.       CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl asmens teisės į teisingą teismą užtikrinimo ir juridinio asmens informavimo apie prieš jį vykstantį teismo procesą suderinimo su civilinio proceso koncentruotumo ir veiksmingumo reikalavimais, vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-16-313/2019).

21.       A. M. išaiškinama, kad jis,   nesutikdamas su priimtu sprendimu už akių,  turi teisę  kreiptis ne į antstolę, kuri tik atlieka vykdymo veiksmus pagal  teismo sprendimo pagrindu  išduotą vykdomąjį raštą, o tiesiogiai į teismą, kuris priėmė sprendimą už akių, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus turinio ir formos reikalavimus.

22.        Pareiškime turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų, išskyrus šio CPK 113 straipsnyje numatytas išimtis. Be to, kadangi jau yra praėjęs trijų mėnesių naikinamasis terminas nuo sprendimo už akių priėmimo, pareiškėjas turi  teisę prašyti šį terminą atnaujinti.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal A. M. konkretų kreipimąsi į antstolę, o ne tiesiogiai į teismą su prašymu dėl sprendimo peržiūrėjimo, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo tvarką, todėl iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.  Skundo nebuvo pagrindo tenkinti todėl, kad iš esmės antstolės veiksmai net nebuvo skundžiami, tik reiškiamas nepasitenkinimas jais dėl neva neteisingo teismo sprendimo. Be paties A. M. pareiškimo teismas negali savo iniciatyva sprendimo peržiūrėti.

24.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                Laimutė Sankauskaitė