Civilinė byla Nr. e2A-1135-565/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33293-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
lietuvos respublikos vardu
2023 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ir atsakovo I. K. (I. K.) apeliacinius skundus dėl 2023 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui iš atsakovo priteisimo, uzufrukto atsakovo turtui nustatymo vaiko ir ieškovės naudai iki vaiko pilnametystės arba alternatyvių reikalavimų (bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos pakeitimo).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. D. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui I. K. (toliau – ir atsakovas), prašydama: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1770-984/2021 nustatytą nepilnamečio sūnaus A. K. gyvenamąją vietą ir sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės; 3) nustatyti uzufruktą atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), ir jame esantiems kilnojamiems daiktams sūnaus ir ieškovės naudai iki sūnaus pilnametystės; 4) netenkinus prašymo dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su ieškove, nustatyti ieškovės nurodomą bendravimo su sūnumi tvarką.
2. Ieškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo abu šalių vaikai gyveno su ieškove, kuri rūpinosi vaikais, užtikrino visų jų poreikių patenkinimą. Atsakovas po santuokos nutraukimo vaikus lankydavo labai retai. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su atsakovu, iš ieškovės priteisti vaikams išlaikymą, nustatyti ieškovės bendravimo su vaikais tvarką, panaikinti uzufruktą Butui, įpareigoti ieškovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikraustyti iš Buto. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1770-984/2021 ieškinį patenkino. Nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. sūnus pradėjo gyventi su atsakovu, tačiau sūnus ieškovei skundėsi, kad atsakovas jį muša, sakė, kad ir sesuo jį muša. Kiekvieną kartą, kai ieškovė sūnui pasako, kad jie važiuos pas atsakovą, vaikas puola į paniką, pradeda rėkti, verkti, priešintis. Kai ieškovė pasiima sūnų iš atsakovo, sūnus kartoja ieškovei, jog nenori būti su atsakovu. Ieškovės manymu, sūnui gyventi su atsakovu yra nesaugu ir tai neatitinka vaiko interesų. Todėl ieškovė prašo pakeisti sūnaus gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškove. Šiuo metu ieškovė gyvena Bute, kuriame yra visi sūnui reikalingi patogumai, sudarytos visos sąlygos jam patogiai gyventi, ilsėtis, mokytis. Ieškovė rūpinasi sūnumi, jo buitimi, tinkamu jo amžiaus ir sveikatos būklei maitinimu, aprūpina visomis būtinomis mokymosi, laisvalaikio praleidimo priemonėmis, kartu leidžia laisvalaikį. Uzufrukto nustatymas atitinka sūnaus interesus – Bute sūnus gyveno nuo gimimo ir tik nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. pradėjo gyventi su atsakovu. Sūnus yra emociškai prisirišęs prie Buto.
3. Ieškovė taip pat prašo, kad jeigu nebūtų tenkintas ieškovės prašymas dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su ieškove, nustatyti jos siūlomą bendravimo su vaiku tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė nepilnamečio A. K. nuolatinę gyvenamąją vietą nuo šio sprendimo priėmimo dienos (2023 m. sausio 24 d.) nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo sūnui išlaikymą, mokamą po 255 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad lėšos pervedamos į ieškovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 10-os dienos; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1770-984/2021 dalį dėl bendravimo su sūnumi. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
4.1. šalių santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu bendru sutuoktinių sutikimu. Šalys šiuo sprendimu patvirtintoje 2017 m. birželio 20 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo susitarusios dėl šalių vaikų, t. y. dukros E. K. ir sūnaus A. K. gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove, dėl uzufrukto Butui nustatymo iki vaikų pilnametystės ieškovės ir vaikų naudai, dėl atsakovo teikiamo išlaikymo kiekvienam vaikui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimu buvo tenkintas atsakovo ieškinys ir pakeistos su nepilnamečiais vaikais susijusios nuostatos: vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, iš ieškovės priteistas išlaikymą po 230 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nustatyta ieškovės bendravimo su vaikais tvarka, panaikintas uzufruktas Butui, ieškovė įpareigota per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo išsikraustyti iš Buto;
4.2. pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kasacinio praktikoje konkrečiai neapibrėžiama. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų;
4.3. ieškovė reikalavimą pakeisti 2017 m. rugpjūčio 23 d. teismo sprendimu nustatytą sūnaus gyvenamąją vietą bei būtinybę tai padaryti neilgai trukus po sprendimo įsiteisėjimo (sprendimas įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 16 d., ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. gruodžio 9 d.), grindė tuo, kad atsakovo namuose prieš sūnų smurtaujama, kad berniuką atsakovo namuose muša atsakovas ir su juo gyvenanti šalių nepilnametė paauglė dukra. Šias aplinkybes teismas vertino priimdamas 2022 m. sausio 6 d. nutartį, kuria sprendė dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad aplinkybė apie smurtą nėra įrodyta;
4.4. bylos nagrinėjimo metu ieškovė neteikė naujų įrodymų apie atsakovo smurtą sūnaus atžvilgiu po sprendimo įsiteisėjimo 2021 m. rugsėjo 16 d., todėl teiginiai apie smurtą laikomi neįrodytais;
4.5. teismo vertinimu, Buto klausimas yra (buvo) vienas esminių ne tik ieškovei, bet ir atsakovui. Tokią išvadą teismas padarė pagal savo vidinį įsitikinimą, išanalizavęs ne tik šios bylos medžiagą, bet ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO pagalba susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtų civilinių bylų Nr. e2-1770-984/2021, Nr. e2VP-4600-1040/2022, Nr. eS2-26158-545/2022 medžiaga. Būtent dėl šio klausimo tarp šalių galimai vyksta „pagrindinis ginčas/karas“. Šiame kontekste aiškinamas ir ieškovės elgesys nustoti bendradarbiauti su atsakovu ir nebesidalinti sūnaus priežiūra pagal 50:50 proc. laiko modelį, kaip buvo nustatyta 2022 m. sausio 6 d. nutartyje. Kad ieškovė būtent nuo 2022 m. birželio 20 d. visiškai nustojo vykdyti teismo šioje byloje 2022 m. sausio 6 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su sūnumi tvarką, konstatavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2VP-25466-1153/2022;
4.6. ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kurie liudija, kad ji rūpinasi sūnaus sveikatos, ugdymo poreikiais, taip pat kitais kasdieniais poreikiais, dėjo pastangas tobulinti savo motinystės įgūdžius. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) byloje pateiktose išvadose nėra duomenų, kad ieškovė negebėtų pasirūpinti sūnumi, neužtikrintų jo interesų tenkinimo, išskyrus bendravimo su atsakovu neužtikrinimą;
4.7. byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas negebėtų užtikrinti sūnaus interesų, kad atsakovo finansinė ir (ar) sveikatos situacija būtų pasikeitusi į blogesnę pusę, kad atsakovo gyvenamoji aplinka nebeatitiktų sūnaus interesų. Priešingai, daroma išvada, kad atsakovas geba rūpintis vaiku;
4.8. tokioje situacijoje, kai abiejų tėvų gebėjimai ir galimybės tenkinti vaiko poreikius ir užtikrinti jo interesus yra lygios, kuomet vaikas dėl amžiaus ir ribotų kalbinių gebėjimų iš esmės negeba išreikšti savarankiškos nuomonės, teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos (ne)keitimo, vertina, kad nagrinėjamu atveju yra svarbus A. K. didesnis emocinis prisirišimas prie ieškovės. Ieškovė byloje nurodė ir atsakovas to nepaneigė, kad sūnumi nuo gimimo didžiąją laiko dalį rūpinosi būtent ieškovė, o ne atsakovas. Artimą vaiko ryšį su ieškove patvirtino liudytoja, šis ryšys fiksuotas ir 2022 m. kovo 10 d. pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Nagrinėjamu atveju faktinė šalių sūnaus gyvenamoji vieta yra su ieškove, būtent šios faktinės gyvenamosios vietos stabilumas laikomas reikšmingu;
4.9. nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingu kriterijumi yra tėvo/motinos veiksmai užtikrinant vaiko bendravimą su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų. Atsakovas, prašydamas netenkinti ieškovės reikalavimo dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, kaip vieną iš motyvų nurodė tai, kad labai mažai tikėtina, jog, nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove ir bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančiu atsakovu, ieškovė faktiškai tos tvarkos laikysis ir netrukdys sūnui bendrauti su atsakovu. Kaip liudija bylos medžiaga, net ir esant nustatytai sūnaus gyvenamajai vietai su atsakovu ir jai nesant pakeistai, ieškovė neužtikrino sūnaus ir atsakovo bendravimo. Nagrinėjant bylą susiklostė situacija, kad ieškovė ėmė slėpti savo gyvenamąją vietą (teismas sprendė, kad tiksli ieškovės gyvenamoji vieta praneština tik Tarnybos atstovams), galimai baimindamasi, kad atsakovas sūnaus pasiimti atvyks su antstoliu, policijos pareigūnais. Tokia nesaugumo situacija galėjo kelti įtampą ir sūnui. Atsakovo nurodytas nuogąstavimas, kad ieškovė ir ateityje darys kliūtis sūnaus ir atsakovo bendravimui, vertinamas tik kaip prielaida. Galima ir priešinga prielaida, t. y. kad ieškovei įgijus galimybę teisėtai rūpintis sūnumi ir jį atstovauti, ji nebesibaimins, kad atsakovas perims sūnų ir ieškovė sudarys sąlygas sūnaus ir atsakovo bendravimui;
4.10. įvertinęs vaiko emocinę būklę, išvadą teikiančios institucijos išvadą, kurioje akcentuojama stabilumo vaikui svarba (stabilumas šiuo atveju yra sūnaus gyvenimas su ieškove), nenustatęs, kad ieškovė šiuo metu netinkamai rūpintųsi sūnumi ar būtų kitų priežasčių, dėl kurių sūnaus gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su ieškove, teismas sprendė, kad yra pagrindas pakeisti šalių gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškove;
4.11. teismų praktikoje įprasta laikoma vidutinės apimties skyrium gyvenančio atsakovo su sūnumi bendravimo tvarka, kuomet atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, taip pat kitos savaitės vieną darbo dieną su nakvynėmis. Sūnaus mokyklinių atostogų ir pagrindinių metų švenčių laikas tarp tėvų dalinamas lygiomis dalimis;
4.12. teismas, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo principais sprendė, kad iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina 255 Eur/mėn. periodinėmis išmokomis;
4.13. ieškovė savo reikalavimą nustatyti uzufruktą Butui grindė tuo, kad ji ir šalių sūnus Bute gyvena jau 14 metų, vaikas yra pripratęs prie Buto, ieškovė neturi lėšų nuomoti kitą gyvenamąją vietą;
4.14. ieškovės nurodyti motyvai nesudaro pagrindo tenkinti šį jos prašymą. Pirma, su ieškove nustatyta (nustatoma) tik vieno iš dviejų šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, taigi gyvenamasis būstas reikalingas ne tik ieškovei, bet ir atsakovui, su kuriuo gyvena šalių dukra. Antra, ieškovės argumentas, kad ji, netekusi galimybės naudotis Butu, atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje ir todėl jai turėtų būti „atstatytas“ uzufruktas, nelaikytinas pagrįstu dėl to, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22581-930/2017 patvirtintos ieškovės ir atsakovo sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.3 punkto matyti, kad ieškovė įgydama teisę gyventi Bute, sutiko, kad atsakovas mokėtų minimalų išlaikymą. Ieškovė savo lėšomis tenkino didžiąją dalį su ja gyvenančių vaikų einamųjų poreikių, t. y. turėjo galimybes generuoti pinigines lėšas. Šiuo metu ieškovė augina tik vieną vaiką, o ne du, taip pat sprendimu nustatyta ieškovės prievolė teikti išlaikymą dukrai pasibaigs. (Duomenys neskelbtini) (dukrai tapus pilnamete), šiuo sprendimu priteisiama 255 Eur/mėn. suma, kurią ieškovė gaus kaip išlaikymą sūnui. Todėl negalima teigti, kad ieškovės finansinė padėtis, lyginant su ta, kuri buvo nustatyta teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu patvirtintos sutarties sąlygomis, yra pablogėjusi. Trečia, augantys vaikai yra lankstūs, prisitaikantys, o mažamečiams vaikams už konkrečias patalpas yra svarbesni asmenys, su kuriais jie gyvena, šių asmenų elgesys. Vertinama, kad sūnaus interesai nebus pažeisti, jei jis gyvens bet kokiame kitame tinkamai jam pritaikytame gyvenamajame būste.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
5. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimo dalį, kuria netenkinti reikalavimo nustatyti uzufruktą Butui ir priimti naują sprendimą - nustatyti uzufruktą Butui ir jame esantiems kilnojamiems daiktams sūnaus ir ieškoves naudai iki sūnaus pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. atsakovui Butą padovanojo jo tėvai, šio sandorio dokumentai buvo nuslėpti nuo ieškovės. Santuokos metu didelės pinigų sumos iš šeimos sąskaitų buvo investuojamos į atsakovo tėvų statomą namą. Investuota suma yra 28 tūkst. Eur šeimos pinigų. Atsakovo tėvas tvirtina, kad Butas dovanotas šalių šeimai;
5.2. 2017 m. skyrybų byloje Butas buvo pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe. Butui buvo nustatytas uzufruktas iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, uzufrukto valdytoja tapo ieškovė;
5.3. ieškovei išvykus su sūnumi 2022 m. birželio 15 d. į Druskininkų sanatoriją, atsakovas ėmėsi ieškovės iškeldinimo iš Buto. Ieškovė su sūnumi liko be gyvenamosios vietos;
5.4. atsižvelgiant į tai, kad sūnui reikalinga pastovi gyvenamoji vieta, kad užtikrinti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove ir atsižvelgus į tai, kad Bute jis gimė, ieškovei turi būti nustatyta uzufrukto teisė į Butą iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas gyvenamąją vietą turi tėvų name, Butas yra išnuomotas.
6. Atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Butą atsakovui padovanojo tėvai. Teiginys, jog iš šeimos lėšų į atsakovo tėvų namą buvo investuota 28 tūkst. Eur, yra išsigalvotas, tik apeliaciniame skunde atsiradęs ir niekuo nepagrįstas;
6.2. 2021 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1770-984/2021 konstatuota, kad ieškovė negeba pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, užtikrinti saugios aplinkos jiems augti ir vystytis, užtikrinti jų teisėtų interesų, kad ieškovės, kaip motinos, suvokimas apie savo pareigas vaikams yra netinkamas vaikų raidai;
6.3. ieškovė yra jauna, fiziškai sveika, darbinga moteris. Todėl pasirūpinti gyvenamuoju būstu turi pati. Atsakovo nuomone, ši bylą buvo pradėta nepraėjus nei trims mėnesiams nuo trijų instancijų teismų peržiūrėto ir įsiteisėjusio sprendimo būtent dėl finansinių motyvų - noro neatlygintinai naudotis Butu;
6.4. kadangi nėra pagrindo pakeisti nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos ir nustatyti ją su ieškove, taigi nėra ir pagrindo nustatyti uzufruktą.
7. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio nustatymo ir ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. ieškovė savo reikalavimą dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo grindė vien tik tuo, kad prieš vaiką atsakovo namuose yra neva smurtaujama. Į bylą kartu su ieškiniu ieškovė pateikė vaizdo įrašus, kuriuose vaikas, būdamas mažo amžiaus, sutrikusios raidos bei kalbos, atkartojo ieškovės žodžius, neva atsakovas jį muša. Vienintelio savo argumento, kuriuo grindė ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, ieškovė šios bylos nagrinėjimo metu neįrodė. Taigi pagrindo keisti sūnaus gyvenamosios vietos nagrinėjamu atveju nėra. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nėra jokių aplinkybių ar įrodymų, kad esanti aplinka gyvenant su atsakovu sūnui tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi;
7.2. 2021 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustačius šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, inter alia nustatyta ir vaikų bendravimo tvarka su skyriumi gyvenančia ieškove bei panaikintas uzufruktas Butui. Tačiau 2021 m. gruodžio 10 d. ieškovė pasiėmė sūnų ir nebegrąžino jo atsakovui. Ieškovė neatsiliepė į atsakovo skambučius, elektroninius laiškus ir ignoravo bet kokį atsakovo prašymą laikytis nustatytos bendravimo tvarkos ir leisti jam pabendrauti su sūnumi. Net ir antstolio raginimai vykdyti teismo sprendimą ieškovei nedarė jokios įtakos, antstoliui ieškovė nurodė, jog vyksta teismo procesas ir sūnaus gyvenamoji vieta bus nustatyta su ja, todėl sūnaus grąžinti ji neketina;
7.3. pagal 2021 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ieškovė buvo įpareigota iki 2021 m. gruodžio 16 d. išsikraustyti iš Buto. Šį teismo įpareigojimą Ieškovė taip pat ignoravo, toliau gyveno Bute neturėdama tam nei teisinio, nei moralinio pagrindo, atsisakė vykdyti teismo sprendimą ir antstolių raginimus išsikeldinti iš Buto;
7.4. ieškovė tikslingai nevykdo teismo sprendimų, nesilaiko nei teismo įpareigojimų, nei ne kartą nustatytos ir dėl jos savavališko elgesio pakeistos bendravimo tvarkos, ignoruoja atsakovo skambučius ir elektroninius laiškus, taip ne tik rodydama nepagarbą teismų sprendimams bei teisingumo vykdymui, bet ir pažeisdama sūnaus teisę bendrauti su atsakovu bei atsakovo teisę bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo gyvenime. Nuo 2022 m. birželio 20 d. iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (7 mėnesius) ieškovė neleido atsakovui matytis ir bendrauti su sūnumi, neatsakė į telefono skambučius ar elektroninius laiškus, atsakovui atvykus paimti sūnaus iš ugdymo įstaigos, bėgo su vaiku nuo atsakovo;
7.5. atsakovas niekada netrukdė ieškovei bendrauti su sūnumi, tinkamai ir tiksliai vykdė teismo nustatytą bendravimo tvarką ir ieškovė niekada nesibaimino dėl „vaiko perėmimo“. Toks elgesys šioje situacijoje yra būtent iš ieškovės pusės. Todėl nepateisinamai ir logiškai nepaaiškinamai skamba teismo išvada, kad, nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovė staiga pakeis savo požiūrį ir nebesibaimins dėl „vaiko perėmimo“ (kurio iš atsakovo pusės niekada ir nebuvo);
7.6. teismas neatsižvelgė į tai, kad, nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu ir sūnui pradėjus gyventi su atsakovu, būtent atsakovas rūpinosi sūnaus raidos ir kalbos sutrikimais, reguliariai lankėsi pas atitinkamus sveikatos priežiūros specialistus. Būtent atsakovo dėka sūnus buvo vedamas į medicinines komisijas, kurios galiausiai ir konstatavo neįgalumą. Ieškovė neigė ne tik sūnaus negalią, bet ir visus medikus vertino kaip nekompetentingus, o sūnaus raidos sutrikimus laikė „išaugamais dalykais“. Bylos Nr. e2-1770-984/2021 nagrinėjimo metu ieškovė nepripažino galimo sūnaus raidos sutrikimo, teigdama, penkių su puse metų vaikas dar neturi kalbėti;
7.7. bylos Nr. e2-1770-984/2021 nagrinėjimo metu šalių dukra nurodė, kad, gyvenant su mama, ji nuolat būdavo alkana ir eidavo valgyti pas senelius, nes namie nebuvo maisto; mama išvažiuodavo ir palikdavo juos su broliuku vienus namie, o grįždavo vidurnaktį, naktį, ryte; mama jos nepažadindavo į mokyklą, pusryčių negamindavo, sakydavo, kad ji ne virėja, į mokyklą dukra eidavo alkana. Taip pat nurodė, jog mama kviesdavosi vyrus į namus;
7.8. šalių dukrai negyvenant su ieškove, tiesiog nėra jokių žinių, kaip ieškovė rūpinasi sūnumi. Byloje ilgą laiką nebuvo jokių žinių, kur ir kokiomis sąlygomis gyvena ieškovė su sūnumi. Taip buvo ne tik pažeidžiamos sūnaus ir atsakovo teisės bendrauti vienas su kitu, tačiau ir daroma emocinė žala vaikui, kuris kartu su ieškove turi slapstytis, bėgioti nuo aplinkinių ir nuo savo tėčio;
7.9. sprendimas dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo yra paremtas ne į bylą pateiktais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, nėra pagrįstas įstatymu, teismų praktika ar vaiko interesais, o niekuo nepagrįstomis teismo prielaidomis, neaišku, iš kur atsirandančiomis, nelogiškomis išvadomis ir yra pažeidžiantis vaiko interesus.
8. Ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė įrodinėjo, kad sūnus nuolat gyvena su ieškove, turi visus reikiamus baldus, visus lavinimą ugdančius reikmenis, bute turi naminį augintinį, sūnui sudarytos komfortiškos sąlygos gyvenimui ir vystymuisi. Sūnus mokykloje lanko logopedės užsiėmimus 2 kartus per savaitę, lanko psichologo, logopedo užsiėmimus poliklinikoje, mokykloje lanko keramikų būrelį – visa tai įrodo tinkamą jo asmeninę, medicininę priežiūrą, auklėjimą ir augimo raidos užtikrinimą;
8.2. Tarnybos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad sūnus nuo pat gimimo nuolat gyvena su ieškove, yra jos prižiūrimas, ugdomas, išlaikomas ir pan., sūnus yra įpratęs nuolat gyventi su ieškove ir yra prie jos prisirišęs, pareiškė nuomonę, jog su mama jam būti smagiau, todėl galima spręsti, jog ieškovė užtikrina vaiko teisę į tinkamą, saugią aplinką, atliepia vaiko emocinius ir kt. poreikius;
8.3. nors pirmosios instancijos teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1770-984/2021 dalį dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir nuolatinę gyvenamąją vietą nuo šio sprendimo priėmimo dienos (2023 m. sausio 24 d.) nustatė su ieškove, tačiau iš esmės sūnaus gyvenamoji vieta su ieškove pakeista formaliai, nes sūnus realiai gyvena su ieškove ilgą laiką. Kadangi sūnaus gyvenamoji aplinka nesikeitė, teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad buvusi aplinka pas atsakovą tapo nesaugi ir nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi;
8.4. pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokioje situacijoje, kai abiejų tėvų gebėjimai ir galimybės tenkinti vaiko poreikius ir užtikrinti jo interesus yra lygios, kuomet vaikas dėl amžiaus ir ribotų kalbinių gebėjimų iš esmės negeba išreikšti savarankiškos nuomonės, yra svarbus vaiko didesnis emocinis prisirišimas prie ieškovės. Ieškovė byloje nurodė ir atsakovas to nepaneigė, kad sūnumi nuo gimimo didžiąją laiko dalį rūpinosi būtent ieškovė, o ne atsakovas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė.
11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi du vaikus: dukrą E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini).
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1770/2021 (toliau – ir Sprendimas) pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22581/2017 patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygas: šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu, priteisė iš ieškovės vaikų išlaikymui po 230 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, nustatė ieškovės ir vaikų bendravimo tvarką, panaikino nustatytą uzufruktą Butui ir įpareigojo ieškovę per 3 mėnesius nuo Sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikraustyti iš Buto.
13. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gegužės 11 d., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi atmetus ieškovės apeliacinį skundą ir palikus Sprendimą nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atmetė ieškovės kasacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį.
14. Ieškovė 2021 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Sprendimu nustatytą sūnaus gyvenamąją vietą ir sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 230 Eur kas mėnesį, nustatyti ieškovei ir sūnui uzufrukto teisę į Butą iki sūnaus pilnametystės, netenkinus ieškovės prašymo pakeisti sūnaus gyvenamąją vietą, pakeisti Sprendimu nustatytą ieškovės ir sūnaus bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovė bendrauja su sūnumi kiekvienų lyginių metų lyginę savaitę ir kiekvienų nelyginių metų nelyginę savaitę (nuo sekmadienio iki pirmadienio) („50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarka).
15. CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką gyventi ar auginti kitiems asmenims, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
16. Prašymą pakeisti Sprendimu nustatytą sūnaus gyvenamąją vietą ieškovė grindė tuo, kad sūnus, jam pradėjus gyventi kartu su atsakovu, ieškovei ne kartą skundėsi, jog atsakovas ir sesuo jį muša. Kiekvieną kartą, kai ieškovė sūnui pasako, kad jie važiuos pas atsakovą, vaikas puola į paniką, pradeda rėkti, verkti, priešintis, sako, kad atsakovas negeras, jis atsakovo nemyli ir nori būti su ieškove. Kai ieškovė pasiima sūnų iš atsakovo, sūnus kartoja ieškovei, jog nenori būti su atsakovu. Ieškovės manymu, sūnui gyventi su atsakovu yra nesaugu ir neatitinka vaiko interesų.
17. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).
18. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
19. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas).
20. Sprendimu šalių sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, teismams padarius išvadą, kad: ieškovė stokoja socialinių įgūdžių vaiko sveikatos priežiūros ir ugdymo klausimais, turi netinkamą suvokimą apie vaikų auklėjimą ir ugdymą, rūpinimąsi vaikais, saugios ir visavertės aplinkos jų raidai kūrimą, kuriuo ir vadovaujasi augindama nepilnamečius vaikus; nors sūnus yra prisirišęs prie motinos, tačiau nustatytos jo sveikatos priežiūrai, ugdymui, raidai neigiamą poveikį darančios aplinkybės turi didesnę neigiamą reikšmę vaiko vystymuisi; Sūnus puikiai leidžia laiką su atsakovu, nepatiria streso ilgalaikių išvykų (be motinos) metu; ieškovės savojo elgesio vertinimas parodo jos požiūrį į tinkamą, nežalingą aplinką vaikui, charakterizuoja ją kaip motiną, kuri negeba atriboti ir derinti savo teisės į asmeninį gyvenimą ir tinkamos bei saugios aplinkos vaikams užtikrinimo; ieškovės suvokimas ir teisės į asmeninį gyvenimą įgyvendinimas yra netinkamas vaikų raidai bei nesaugus mažamečiam vaikui; sūnus turi gerą emocinį ryšį ir su tėvu, o nustatyta bendravimo tvarka, jei jos bus nuosekliai laikomasi, užtikrins berniuko bendravimą tiek su tėvu, tiek ir su motina, o tai reiškia, kad sukurs šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą bei kitus vaiko poreikius įgyvendinimą; nustatant sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu, sudaroma galimybė sūnui nuolat bendrauti su seserimi, kuri jau gyvena kartu su tėvu ir kuri nuolat rūpinosi broliu gyvendama kartu su motina, šio emocinio ryšio išsaugojimas ir santykių palaikymas laikytinas svarbiu veiksniu vaiko gyvenamosios vietos keitimo atveju.
21. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad po Sprendimo įsiteisėjimo (Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gegužės 11 d.), iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių šalių sūnaus gyvenamoji vieta Sprendimu buvo nustatyta su atsakovu, ar atsirado kitos esminės aplinkybės, sudarančios pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
22. Kaip nurodyta ankščiau, ieškovė būtinumą pakeisti Sprendimu su atsakovu nustatytą sūnaus gyvenamąją grindė aplinkybėmis, kad atsakovas ir su atsakovu gyvenanti šalių nepilnametė dukra vartoja smurtą prieš sūnų, sūnus nenori būti su atsakovu.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl smurto prieš sūnų ir sprendė, kad šios aplinkybės nėra įrodytos (skundžiamo teismo sprendimo 19-21 punktai). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas negebėtų užtikrinti sūnaus interesų, kad atsakovo finansinė ir (ar) sveikatos situacija būtų pasikeitusi į blogesnę pusę, kad atsakovo gyvenamoji aplinka nebeatitiktų sūnaus interesų; priešingai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas geba rūpintis sūnumi.
24. Ieškovė apeliaciniame skunde neginčija šių pirmosios instancijos teismo išvadų, taip pat ir byloje nėra šias išvadas paneigiančių įrodymų.
25. Nors šalių sūnui yra suėję (duomenys neskelbtini) metai, dėl vaikui nustatytų diagnozių ir sutrikimų, nėra galimybės tinkamai įvertinti vaiko nuomonės dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo). Pagal bylos duomenis, vaikui nustatyti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai. Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos 2022 m. kovo 10 d. pažymoje dėl specialiųjų ugdymo poreikių pirminio/pakartotinio vertinimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti šie šalių sūnaus pažinimo, veiklos organizavimo, elgesio, asmenybės sričių sunkumai – silpna kalbinė raiška, menkas žodynas, silpnai susiformavusi smulkioji motorika, silpnas pasekmės-priežasties suvokimas, silpnas girdimasis ir regimasis dėmesys, vidutinis kalbos neišsivystymas, konstatuoti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apsilankymo metu buvo bandyta išklausyti vaiko nuomonę, tačiau dėl kalbos ir raidos ypatumų vaikas negalėjo išsakyti savo nuomonės.
26. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog ji rūpinasi sūnaus sveikatos, ugdymo, kasdieniais poreikiais, dėjo pastangas tobulinti savo motinystės įgūdžius, iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo teigti, kad ieškovės socialiniai įgūdžiai sūnaus sveikatos priežiūros ir ugdymo klausimais, netinkamas suvokimas apie vaikų auklėjimą ir ugdymą, rūpinimąsi vaikais, saugios ir visavertės aplinkos jų raidai kūrimą, buvę pagrindu Sprendimu nustatyti šalių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, yra iš esmės pasikeitę teigiama linkme.
27. Pagal bylos duomenis, ieškovė nuo 2022 m. birželio 20 d. nevyko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo su sūnumi tvarkos, t. y. 2022 m. birželio 20 d. pasibaigus ieškovės bendravimo su sūnumi laikotarpiui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, ieškovė nebepardavė sūnaus atsakovui, nenurodė savo ir sūnaus gyvenamosios vietos nei atsakovui, nei 2022 m. sausio 6 d. nutartį vykdančiam antstoliui, nesudarė jokios galimybės atsakovui bendrauti su sūnumi. Ieškovei už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo su sūnumi tvarkos nesilaikymą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-25466/2022 yra paskirta bauda.
28. Pažymima, kad Sprendimu nustatant šalių sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu, buvo akcentuotas tinkamas teismo nustatytos šalių bendravimo su sūnumi tvarkos laikymasis, bendravimas su abiem tėvais, kas sukurtų A. K. šeimos aplinką ir leistų išsaugoti šeimos ryšius, taip pat buvo akcentuota galimybė A. K. nuolat bendrauti su seserimi, kuri gyvena su atsakovu ir kuri nuolat rūpinosi broliu gyvendama kartu su ieškove, emocinio sesers ir brolio ryšio išsaugojimas ir santykių palaikymas pripažinti svarbiu veiksniu A. K. gyvenamosios vietos keitimo atveju. Ieškovė, be pateisinamos priežasties nutraukdama sūnaus bendravimą su atsakovu ir su seserimi, trukdo A. K. sukurti ir išsaugoti artimą bei nuolatinį ryšį su atsakovu ir seserimi, o tai nėra suderinama su vaiko poreikiais.
29. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. spalio 7 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertinant A. K. situaciją, vaiko rizikos veiksniais nurodyta tai, kad ieškovė nevykdo įsipareigojimų, nebendradarbiauja su socialine darbuotoja ir atsisako specialistų pagalbos, yra linkusi paveikti vaiko mintis, padaryti įtaką jo atsakymams į klausimu, o apsaugos veiksniu nurodytas atsakovo bendradarbiavimas su specialistais, atsižvelgimas į rekomendacijas, geriausių vaiko interesų užtikrinimas.
30. Nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad, esant vienodiems abiejų tėvų gebėjimams ir galimybėms tenkinti sūnaus poreikius ir jo interesus, nagrinėjamu atveju yra svarbus didesnis emocinis šalių sūnaus prisirišimas prie ieškovės, kas sudaro pagrindą pakeisti Sprendimu nustatytą šalių sūnaus gyvenamąją vietą.
31. Didesnį emocinį šalių sūnaus prisirišimą prie ieškovės pirmosios instancijos teismas grindžia tuo, kad vaiku didžiąją laiko dalį rūpinosi būtent ieškovė, o ne atsakovas, taip pat tuo, kad Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos 2022 m. kovo 10 d. pažymoje dėl specialiųjų ugdymo poreikių pirminio/pakartotinio vertinimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog „A. K. naujoje aplinkoje aktyviai domėjosi tiek bendravimu su kitu žmogumi, tiek aplinkui esančiais žaislais. Palaikė akių kontaktą, stengėsi atsakyti į klausimus. Tuo pačiu siekė mamos dėmesio – nešė ir rodė jai daiktus, glaustėsi, paklaustas pažiūrėdavo pirmiau į mamą“.
32. Pažymima, kad būtent dėl ieškovės socialinių įgūdžių vaiko sveikatos priežiūros ir ugdymo klausimais stokos, netinkamo suvokimo apie vaikų auklėjimą ir ugdymą, rūpinimąsi vaikais, apie saugios ir visavertės aplinkos jų raidai kūrimą šalių sūnaus gyvenamoji vieta Sprendimu buvo nustatyta su atsakovu. 2022 m. birželio 20 d. pasibaigus ieškovės bendravimo su sūnumi laikotarpiui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, nebegrąžindama sūnaus atsakovui, nenurodydama sūnaus buvimo vietos, nesudarydama jokios galimybės atsakovui bendrauti su sūnumi, ieškovė nevykdė tiek Sprendimo, kuriuo šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo su sūnumi tvarkos, taip savo neteisėtais veiksmais sukurdama situaciją, kad sūnus faktiškai gyvena su ieškove.
33. Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos 2022 m. kovo 10 d. pažymoje dėl specialiųjų ugdymo poreikių pirminio/pakartotinio vertinimo Nr. (duomenys neskelbtini) esanti informacija apie šalių sūnaus bendravimą su ieškove parodo gerą vaiko emocinį ryšį su ieškove, tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad sūnus emocinis ryšys su ieškove yra toks stiprus, o emocinis ryšys su atsakovu nėra susiformavęs ir tai yra pagrindas pakeisti Sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą. Kaip nurodyta ankščiau, Sprendimu šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatant su atsakovu, teismai padarė išvadą, kad sūnus turi gerą emocinį ryšį su atsakovu, puikiai leidžia laiką su atsakovu, nepatiria streso ilgalaikių išvykų (be motinos) metu, taip pat akcentavo būtinybę išsaugoti susiformavusį šalių sūnaus ir dukters, gyvenančios su atsakovu, emocinį ryšį ir santykių palaikymą, ir emocinio ryšio su seserimi išsaugojimą ir santykių palaikymas laikė svarbiu veiksniu vaiko gyvenamosios vietos keitimo atveju.
34. Nenustačius, kad po Sprendimo įsiteisėjimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių šalių sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, ar atsirado kitos esminės aplinkybės, sudarančios pakankamą pagrindą pakeisti šiuo Sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškove, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove ir, atitinkamai, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteista po 255 Eur per mėnesį, naikinama ir šie ieškovės reikalavimai atmetami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
35. Uzufruktas – asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo pajamas (CK 4.141 straipsnio 1 dalis). CK 3.71 straipsnyje nustatyta, kad jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės.
36. Ieškovė prašymą nustatyti jai ir sūnui uzufrukto teisę į Butą grindė tuo, kad ieškovė neturi gyvenamojo būsto ir neturi galimybės jo įsigyti, kad sūnus kartu su ieškove nuo gimimo gyveno Bute, yra pripratęs prie šio gyvenamosios aplinkos, todėl tolesnis sūnaus gyvenimas Bute su ieškove atitinka sūnaus interesus.
37. Nesant pagrindo šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nėra pagrindo ir nustatyti ieškovės bei šalių sūnaus teisės naudotis Butu (uzufrukto). Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas nustatyti uzufruktą Butui, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Kadangi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, yra naikinama ir paliekama Sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su atsakovu, naikinama ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, kuri skirta situacijai, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakovu.
39. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.
40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2004).
41. Teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279/2019).
42. Sprendimu nustatyta šalių bendravimo su sūnumi tvarka yra įprasta teismų praktikoje ir atitinka kasacinio teismo išaiškinimą, kad, nustatant bendravimo tvarką, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Pagal nustatytą bendravimo tvarką ieškovė bendrauja su sūnumi kas antrą savaitę nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., kiekvieną savaitę antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val., poriniais metais Šv. Kalėdų, Šv. Velykų ir Naujųjų metų (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) dienomis, Motinos dieną, sūnaus gimtadienio dieną (poriniais metais).
43. Prašymą pakeisti Sprendimu nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką ir nustatyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarką, kai ieškovė ir atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitę, ieškovė grindė tuo, kad tokia tvarka atitinka sūnaus interesus. Ieškovė nenurodė, kodėl Sprendimu nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka neatitinka sūnaus interesų, taip pat nenurodė, kodėl „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarka labiau atitinka sūnaus interesus. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Priešingai, „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarka neturėtų būti taikoma kaip bendra taisyklė, šiuo atveju yra svarbus vaiko sutikimas dėl tokių gyvenimo sąlygų, kai kas savaitę yra keičiama jo gyvenamoji vieta, gyvenamoji aplinka, galimai yra skirtingos nustatytos elgesio ir bendravimo taisyklės. Atsižvelgus į šalių sūnaus amžių, nustatytas sveikatos problemas, vertinama, kad pastovios gyvenamosios vietos ir aplinkos buvimas šiuo metu labiausiai atitinka vaiko interesus.
44. Priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys yra visiškai atmestas, perskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 4 dalis) – ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlyginamos, taip pat iš atsakovo nepriteisiamos valstybės naudai bylinėjimosi išlaidos, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista (žyminis mokestis už ieškinį ir ieškovei teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos), o atsakovui priteisiamos 4 451,25 Eur išlaidos už advokato pagalbą, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino patirtas nagrinėjamoje byloje (CPK 93, 96, 98 straipsniai).
45. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, o atsakovo apeliacinį skundą patenkinus, ieškovės bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ieškovei neatlyginamos, o atsakovo bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (1 117,83 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą, 242 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą ir 170 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą), atsakovui priteisiamos iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimo dalį, kuria nepilnamečio A. K. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove R. D., iš atsakovo I. K. priteistas išlaikymas nepilnamečiui A. K. ir nustatyta atsakovo I. K. bendravimo tvarka su nepilnamečiu A. K., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės R. D. ieškinį atmesti.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir priteisti iš ieškovės R. D. atsakovui I. K. 4 451,25 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės R. D. atsakovui I. K. 1 529,83 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rūta Burdulienė
Rosita Patackienė
Dainiaus Rinkevičiaus