Civilinė byla Nr. e2A-1972-467/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26905-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9.; 2.6.16.; 3.3.1.18.; 3.3.1.20.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Rail Asset Management apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB Rail Asset Management ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) ,,LTG Cargo“ dėl nuomos mokesčio grąžinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Eranium.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB Rail Asset Management kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės AB ,,LTG Cargo“ 8 888,27 EUR ieškovės sumokėto nuomos mokesčio, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Vagonų nuomos sutartis Nr. SVN(CARGO)-30 (toliau – sutartis), pagal kurios 1.1 punktą atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei geležinkelio vagonus laikinai naudotis ir valdyti už užmokestį, o ieškovė įsipareigojo priimti vagonus ir mokėti nuomos mokestį sutarties nurodyta tvarka ir terminais. Pagal sutarties 3.1 punktą atsakovė turėjo suderinti vagonų kursavimo maršrutus (ne LR teritorijoje). Vagonai pagal sutartį buvo perduoti 2019 m. spalio 15 (8 vagonai) ir 29 dienomis (2 vagonai). Pagal sutarties 2.2 punktą ieškovė per tris darbo dienas po sutarties sudarymo privalėjo pateikti atsakovei rašytinį prašymą dėl vagonų kursavimo maršrutų ir sąlygų suderinimo su kitų valstybių geležinkeliais. Prašymas buvo pateiktas 2019 m. rugpjūčio 30 d.
3. Suderinimas buvo gautas Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Kazachstano ir Uzbekistano geležinkeliams. Pranešime nebuvo nurodyta, kokiam terminui šis suderinimas gautas, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad suderinimas išduodamas maksimaliam terminui, t. y. vienerių metų. 2019 m. gruodžio 30 d. ieškovei buvo pranešta, kad nuomojamiems vagonams Rusijos geležinkeliai nesuderino pakrovos. Minėto suderinimo atsakovė taip ir negavo. Kadangi apie maršrutų nesuderinimą ieškovei tapo žinoma tik 2019 m. gruodžio 30 d., vagonai negalėjo būti grąžinti greitai, nes tuo momentu jie buvo pakrauti ir su kroviniu išsiųsti į paskirties stotis, esančias Kazachstane, Gruzijoje, Rusijoje, Kirgizijoje. Atstumas iki Panerių stoties buvo nuo 1187 km iki 4640 km, todėl atsirado labai didelės vagonų grąžinimo sąnaudos.
4. Ieškovė ne vieną kartą telefonu kalbėjo su AB „LTG CARGO“ atsakingais darbuotojais ir gavo patikinimus, kad AB „LTG CARGO“ deda tinkamas pastangas, jog kursavimo maršrutai 2020 metams būtų suderinti. Todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad pakrova Rusijoje bus suderinta ir ne iš karto kreipėsi dėl sutarties nutraukimo, nors preliminariai apie tai buvo paminėta jau 2020 m. sausio 1 d. Nuo 2020 m. sausio mėn. ieškovė palaipsniui pradėjo vagonų grąžinimą. 2020 m. sausio mėnesį iš 10 vagonų buvo grąžinti 4, vasario mėnesį - dar 3, likusieji 3 vagonai - 2020 m. kovo mėnesį. Ieškovė dar 2020 m. sausį kreipėsi į atsakovę su prašymu neskaičiuoti nuomos mokesčio, tačiau atsakovė su tuo nesutiko.
5. Iš viso pagal sutartį atsakovės buvo išrašyta sąskaitų-faktūrų 24 956,46 EUR sumai. Dalis atsakovės išrašytų sąskaitų buvo sudengta iš ieškovės lėšų, pervestų į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą, o dalis iš ieškovės sumokėto pagal sutartį užstato (18 400 EUR). Tame tarpe ir dalis sąskaitų-faktūrų ginčijamoms nuomos mokesčio sumoms, o būtent CAP4 000935 ir CAP4 001072. Sąskaita-faktūra CAP4 001195 buvo sudengta iš kitų ieškovo mokėtų lėšų. Šių trijų sąskaitų-faktūrų suma - 8 888,27 EUR. Jos buvo išrašytos už vagonų nuomą 2020 m. sausio, vasario, kovo mėn. Ieškovės teigimu, atsakovė neturėjo teisės išrašyti šių sąskaitų, nes nebuvo suteiktos paslaugos pagal sutartį. Grąžinant vagonus, pakrovos buvo vykdomos, tačiau tai buvo daroma, siekiant minimizuoti grąžinimo išlaidas.
6. Sutartis numato, kad vagonų kursavimo maršrutai ir sąlygos derinami ne daugiau nei vieneriems kalendoriniams metams. Tačiau sutartyje neišaiškinta kalendorinių metų sąvoka. Ieškovės teigimu, ji, pasirašydama sutartį, turėjo ilgalaikių planų, susijusių su vagonų naudojimu ir pelno iš tos veiklos gavimu. Atsakovė neužsiminė, kad vagonų kursavimo maršrutų suderinimo terminas jau beveik pasibaigė ir reikia derinti naują terminą, tuo tarpu jai buvo puikiai žinomi ieškovės ketinimai sudaryti ilgalaikę sutartį, tikslu naudotis vagonais NVS šalyse, ypatingą prioritetą suteikiant Rusijai, nes būtent per Rusiją praeina pagrindiniai pervežimo geležinkeliu maršrutai. Taigi, ieškovei nebuvo atskleista esminė aplinkybė, t. y., kad ieškovė nuo sausio 1 dienos faktiškai iš sutarties negalės gauti naudos, kurios tikėjosi. Žinodama tokią informaciją iš anksto, ieškovė galėtų arba iš viso atsisakyti tokių vagonų priėmimo, arba pasirūpinti jų grąžinimu į Lietuvą iki Naujųjų metų ir išvengti nepagristų nuostolių.
7. Atsakovė užėmė pasyvią poziciją ir jos pasyvumas tapo netinkamo sutarties vykdymo ir ieškovės nuostolio priežastimi. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad nuomos mokestis negali būti prilygintas nuostoliams. Atsakovė netinkamai įvykdė savo pareigas dėl kursavimo maršrutų suderinimo, todėl ieškovė negavo iš sutarties to, ko tikėjosi gauti.
8. Atsakovė AB „LTG CARGO“ prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovė prašo ne atlyginti nuostolius (žalą), o grąžinti sumokėtą nuomos mokestį, tačiau nuomos mokesčio grąžinimas nėra numatytas nei teisės aktuose, nei šalių sudarytoje sutartyje. Net ir taikant ieškovės nurodytas CK nuostatas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, ieškinyje nėra įrodyta nei viena iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų.
9. Ieškovė netinkamai aiškina sutarties nuostatas, nes prievolė, kurios pareiga yra dėti maksimalias pastangas, laikoma neįvykdyta tik tada, kai neįdėtos tokios pastangos rezultatui pasiekti. Jeigu maksimalios pastangos įdėtos, bet rezultatas lieka nepasiektas, sutartis laikoma tinkamai įvykdyta. Sutarties 2.2 papunktis numato pareigą atsakovei derinti konkretų vagonų kursavimo maršrutą ir sąlygas, tačiau neužtikrina, kad ieškovės prašomos vagonų kursavimo sąlygos bus suderintos. Vagonų kursavimo sąlygos išimtinai priklauso nuo kitų valstybių kompetentingų įstaigų, sprendimų, kuriems atsakovė negali daryti jokios įtakos. Šiuo atveju sutarties dalis, kuria atsakovė įsipareigojo derinti vagonų kursavimo maršrutą ir sąlygas su kitų valstybių geležinkeliais, vertintina kaip prievolė dėti maksimalias pastangas. Atsakovė šią savo pareigą įvykdė tinkamai, kreipėsi į ieškovės nurodytų valstybių kompetentingas institucijas dėl vagonų kursavimo sąlygų suderinimo. Vagonų kursavimo sąlygos pilna apimtimi buvo suderintos Lietuvos Respublikoje (LG), Baltarusijos Respublikoje (BČ), Ukrainoje (UZ), Kazachstano Respublikoje (KZ) ir Uzbekistano Respublikoje (UTI). Taip pat buvo suderinta iškrova ir tranzitas Rusijos Federacijoje, tačiau RŽD atsisakė suderinti tik vagonų pakrovą Rusijos Federacijoje.
10. Net ir gavusi neigiamą atsakymą, atsakovė dėjo maksimalias pastangas, siekdama suderinti vagonų pakrovą Rusijos Federacijoje, t. y. pakartotinai raštu kreipėsi į RŽD, tačiau dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių pakrova nebuvo suderinta. Nors ieškovė nurodo, kad dėl vagonų kursavimo maršrutų nesuderinimo patyrė 8 888,27 EUR nuostolių, kuriuos sudaro nuomos mokestis, tačiau nuomos mokestis negali būti prilygintas ieškovės patirtiems nuostoliams CK 6.249 straipsnio prasme. Šiuo atveju ieškovės prašomi priteisti nuostoliai yra ne kas kita, kaip ieškovės už vagonų nuomą pagal laisva valia sudarytos nuomos sutarties sąlygas apskaičiuotas ir sumokėtas nuomos mokestis. Vertinant teisinio priežastinio ryšio egzistavimą, atsakovės elgesys, derinant maršrutų kursavimo sąlygas, visiškai atitinka bonus pater familias kriterijų.
11. Atsižvelgdamos į tai, kad kitų valstybių kompetentingos įstaigos gali ir nesutikti suderinti vagonų kursavimo ieškovės pageidaujamomis sąlygomis, šalys numatė specialią nuomos sutarties nutraukimo sąlygą - pagal sutarties 3.1 papunktį. Taigi, kitų valstybių geležinkelių atsisakymas suderinti vagonų kursavimo sąlygas sukuria ieškovei teisę nutraukti nuomos sutartį be išankstinio įspėjimo ir mokėti nuomos mokestį tik už faktiškai valdomus, o ne visus, numatytus nuomos sutartyje, vagonus. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 16 d. ieškovė aktyviai vykdė veiklą ir naudojosi jai perduotais vagonais – vykdė pakrovą, iškrovą, naudojosi tranzitu.
12. Negavusi informacijos apie suderintas maršrutų kursavimo sąlygas iki 2019 m. gruodžio 16 d., atsakovė neturėjo teisės krauti vagonus ir vežti juos į kitų valstybių geležinkelio stotis. Tuo tarpu ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. krovė vagonus vežimui į kitas užsienio valstybes, planavo pakrovas Rusijos Federacijoje. Taigi, pati ieškovė laikytina pažeidusia sutarties nuostatas ir tokiais savo veiksmais prisiėmusia nuostolių atsiradimo riziką.
13. Priešingai nei nurodo ieškovė, ieškovės pareiga mokėti nuomos mokestį pagal sutartį kyla esant tik vienai sąlygai – atsakovė yra pateikusi ieškovei pranešimą apie parengtus perduoti vagonus. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pranešimą apie parengtus perduoti vagonus ieškovei yra pateikusi, todėl akivaizdu, kad ieškovė turėjo pareigą mokėti nuomos mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
15. Teismas nurodė, kad sutarties 2.2 punktas numato pareigą atsakovei derinti konkretų vagonų kursavimo maršrutą ir sąlygas, tačiau nenustato prievolės suderinti ieškovės prašomų vagonų kursavimo sąlygų. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad vagonų kursavimo sąlygos išimtinai priklauso nuo kitų valstybių kompetentingų įstaigų sprendimų, kuriems atsakovė negali daryti tiesioginės įtakos. Teismo vertinimu, ši sutarties nuostata negali būti suprantama, kaip nustatanti atsakovei atsakomybę dėl kitų valstybių kompetentingų įstaigų priimtų sprendimų. Teismas laikė, kad ieškovės argumentas, jog dėl sutarties 2.2 punkto įgyvendinimo riziką turi prisiimti atsakovė, neturi objektyvaus pagrindimo.
16. Teismo vertinimu, sąvoka „kalendoriniai metai“ aiškintina kaip reiškianti laikotarpį nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., o ne, kaip teigia ieškovė, nuo sutarties sudarymo ar atitinkamo maršruto suderinimo. Bylos duomenimis vagonų kursavimo sąlygos pilna apimtimi buvo suderintos Lietuvos Respublikoje (LG), Baltarusijos Respublikoje (BČ), Ukrainoje (UZ), Kazachstano Respublikoje (KZ) ir Uzbekistano Respublikoje (UTI), o Rusijos Federacijoje (RŽD) buvo suderinta iškrova ir tranzitas, tačiau RŽD atsisakė suderinti vagonų pakrovą, nors ir nebuvo taikomas vagonų kursavimo draudimas.
17. Teismas pažymėjo, kad, remiantis sutarties 3.2 punkto nuostatomis, nesuderinus kursavimo maršruto ar įvedus ribojimus, pakrovos/ iškrovos/ vežimo draudimus, ieškovė įsipareigoja naudoti vagonus išimtinai LR ar kitose valstybėse, kuriose tokie draudimai neįvesti. Kitų valstybių geležinkelių atsisakymas suderinti vagonų kursavimo sąlygas ar nustatyti ribojimai suteikia nuomininkui (ieškovei) teisę nutraukti nuomos sutartį be išankstinio įspėjimo, netaikant sutartyje numatytų sankcijų (sutarties 3.2 punktas), tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo.
18. Teismas sprendė, kad atsakovė sutartį vykdė kaip atidi sutartinių santykių šalis, sutartyje nustatyta tvarka ėmėsi kursavimo maršrutų pratęsimo derinimo veiksmų, nuo 2019 m. lapkričio mėnesio pradėdama siųsti užklausimus kitų valstybių geležinkelius valdančioms įmonėms. Net ir gavusi neigiamą atsakymą, atsakovė dėjo pastangas, siekdama suderinti vagonų pakrovą Rusijos Federacijoje, t. y. pakartotinai raštu kreipėsi į RŽD, tačiau dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių pakrova nebuvo suderinta. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė pažeidė sutarties nuostatas ar pareigą kooperuotis ir bendradarbiauti.
19. Bylos duomenimis, 2020 m. sausio 1 d. ieškovė valdė ir naudojo 10 atsakovei priklausančių vagonų, kuriuos dalimis grąžino laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 24 d. iki 2020 m. kovo 16 d. Ieškovė neginčija atsakovės apskaičiuoto nuomos laikotarpio, tačiau įrodinėja, kad vagonais praktiškai nesinaudojo dėl atsakovės kaltės, kuri nesuderino maršruto, todėl jai turi būti grąžintos atsakovei sumokėtos sumos. Ieškovė nurodo, kad vagonai nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo naudojami, siekiant minimizuoti vagonų grąžinimo išlaidas, tačiau, vadovaujantis sutartimi, nuomos mokesčio mokėjimas ar dydis tiesiogiai nesiejamas su ieškovės gaunama nauda. Šalių sudaryta sutartis nenumato nuomotojo (atsakovės) atsakomybės už nesuderinimą ar prašymo įvykdymą iš dalies, tačiau, kaip minėta, pagal sutarties 3.2 punktą nuomininkas (ieškovė) turi teisę nutraukti be išankstinio įspėjimo sutartį, tuo atveju, jei yra nesuderinamas maršrutas. Abi šalys yra verslo subjektai, todėl negali sutarties vykdymo rizikos perkelti viena kitai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Ieškovė UAB Rail Asset Management (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti.
21. Apeliantė nurodo, kad, nors kursavimo maršruto suderinimas priklauso nuo kitų valstybių kompetentingų įstaigų, atsakovė nesiėmė maksimalių pastangų, derindama vagonų kursavimo sąlygas. Nesuprantama, kokių veiksmų ėmėsi atsakovė, kad rezultatas būtų pasiektas. Ieškovės nuomone, šiuo atveju negalima apsiriboti prašymo parašymu ir, gavus neigiamą atsakymą, jo retransliavimu nuomininkei. Būtina inicijuoti derybas, komandiruotes, siekiant gauti tokį suderinimą, tuo labiau, kad vagonų, suteiktų pagal sutartį, kursavimo suderinimas pagal analogiją turėtų reikšmę ir derinant kitų vagonų kursavimą kitiems LR ūkio subjektams. Atsakovė užėmė pasyvią poziciją ir jos pasyvumas tapo netinkamo sutarties vykdymo ir ieškovės nuostolio priežastimi.
22. Ieškovė turėjo pagrindą tikėtis, kad kursavimas suderintas maksimaliam terminui, nurodytam sutartyje, t. y. vienerių metų terminui. Taigi, neaišku, kokiu pagrindu teismas darė išvadą, kad sąvoka „kalendoriniai metai“ aiškintina kaip reiškianti laikotarpį nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Atsakovė neužsiminė, kad vagonų kursavimo maršrutų suderinimo terminas jau beveik pasibaigė ir reikia derinti naują terminą, nors jai buvo puikiai žinomi ieškovės ketinimai sudaryti ilgalaikę sutartį, tikslu naudotis vagonais NVS šalyse, ypatingą prioritetą suteikiant Rusijai, nes būtent per Rusiją praeina pagrindiniai pervežimo geležinkeliu maršrutai.
23. Šalių sudarytos sutarties 2.2. punkte nustatyta nuomininko (ieškovės) pareiga per tris darbo dienas po sutarties sudarymo pateikti nuomotojui (atsakovei) rašytinį prašymą dėl vagonų kursavimo maršrutų suderinimo su kitų valstybių geležinkeliais. Šiuo atveju atsakovė privalo pagal gautą prašymą derinti konkretų vagonų kursavimo maršrutą ir apie kursavimo maršruto suderinimą bei parengtus perduoti nuomai vagonus pranešti nuomininkui. Nuomininkas, gavęs tokį nuomotojo pranešimą, privalo apmokėti išrašytą mokėjimo reikalavimą ir priimti vagonus iš nuomotojo. Iš šių sutarties nuostatų matyti, kad nuomotojas mokėjimo reikalavimus išrašyti ir vagonus perduoti nuomininkui gali tik suderinęs vagonų kursavimo maršrutą pagal nuomininko prašymą, nes tik po kursavimo maršruto suderinimo vagonai tampa tinkami naudotis pagal sutartyje nurodytą paskirtį. Atsakovė 2019 m. gruodžio 30 d. pranešimu informavo ieškovę apie vagonų kursavimo maršruto nesuderinimą, tačiau nuomos mokestį ir toliau skaičiavo. Atsakovė skaičiavo nuomos mokestį už vagonus, žinodama, kad ieškovė negalės jų naudoti tam tikslui, kurio siekė sudarydama sutartį.
24. Ieškovė dar 2020 m. sausio 9 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu neskaičiuoti nuomos mokesčio, taip pat šiuo klausimu vyko susirašinėjimas bei keli susitikimai, todėl tokios derybos iš esmės atitinka prašymui dėl sutarties pakeitimo, nurodytam CK 6.204 straipsnio 3 dalyje.
25. Šiuo klausimu jau yra suformuota teismų praktika, kurioje konstatuota, kad atsakovė žinojo, jog, negavus per 15 dienų atsakymo (dėl kursavimo maršruto suderinimo), laikoma, kad maršrutas nėra suderintas, todėl privalėjo apie tai informuoti ieškovę, kad ši laiku galėtų spręsti dėl sutartinių santykių eigos. Jeigu atsakovė 2019 m. lapkričio 19 d. pateikė prašymą suderinti kursavimą, vadinasi jau 2019 m. gruodžio 4-5 dienomis turėjo žinoti apie galimas problemas ir galėjo apie tai įspėti ieškovę. Pagal nustatytą tvarką, negavus per 15 dienų atsakymo, laikoma, kad maršrutas nėra suderintas. Tuo tarpu apie nesuderinimą ieškovei buvo pranešta tik 2019 m. gruodžio 30 d., kai paveikti situacijos jau nebuvo galima.
26. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB „LTG CARGO“ prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
27. Nurodo, kad sutartis numato pareigą atsakovei derinti konkretų vagonų kursavimo maršrutą ir sąlygas, tačiau nenustato jai prievolės suderinti ieškovės prašomų vagonų kursavimo sąlygų. Kitaip tariant, sutartimi atsakovė įsipareigojo kreiptis į valstybių, kuriose ieškovė pageidavo maršrutų kursavimo sąlygų, geležinkelius valdančias įstaigas, prašydama suderinti kursavimo sąlygas ieškovės pageidaujama apimtimi. Šią pareigą atsakovė įvykdė tinkamai – kreipėsi į ieškovės nurodytų valstybių kompetentingas įstaigas dėl vagonų kursavimo sąlygų suderinimo, o vienai iš jų – Rusijos Federacijos geležinkelius valdančiai įstaigai (RŽD), priėmus sprendimą kursavimo sąlygas suderinti iš dalies, apie tai informavo ieškovę. Taigi, atsakovė dėjo pakankamas pastangas, kad šios sąlygos būtų patvirtintos - kreipėsi į RŽD tiek raštu, tiek telefonu, vedė derybas dėl išimčių sudarymo.
28. Sąvoka „kalendoriniai metai“ akivaizdžiai rodo sąsają su kalendoriumi, konkrečia data apibrėžtu laikotarpiu, todėl natūralu, kad sąvoka „kalendoriniai metai“ turi kitokią reikšmę nei „metai“. Kalendoriniai metai pradedami skaičiuoti nuo sausio 1 d., o ne nuo konkrečios sutarties sudarymo dienos, ir baigiasi gruodžio 31 d., o ne pasibaigus konkrečios sutarties galiojimo terminui.
29. Negavusi informacijos apie suderintas maršrutų kursavimo sąlygas iki 2019 m. gruodžio 16 d., ieškovė neturėjo teisės krauti vagonus vežti į kitų valstybių geležinkelio stotis, o, tai darydama, ji prisiėmė visą dėl maršrutų nesuderinimo kilsiančią riziką. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. krovė vagonus vežimui į kitas užsienio valstybes, planavo pakrovas Rusijos Federacijoje.
30. Sutarties nuostatos suderintų kursavimo maršrutų sąlygų skaičiaus nesieja su pareiga mokėti nuomos mokestį. Konkretus kiekvieno mėnesio nuomos mokestis priklauso nuo ieškovės einamąjį mėnesį valdytų vagonų skaičiaus ir dienų, kuriomis vagonai buvo ieškovės žinioje, skaičiaus. Kitų valstybių geležinkelių atsisakymas suderinti vagonų kursavimo sąlygas sukuria ieškovei teisę nutraukti nuomos sutartį be išankstinio įspėjimo, o ne teisę naudotis vagonais neribotą laiką, nemokant jokio nuomos mokesčio. Nei sutarties sudarymo, nei jos vykdymo metu nė viena iš vagonų kursavimo maršrutų sąlygų atsakovei nebuvo nurodyta kaip turinti išskirtinę reikšmę. Net ir RŽD priėmus sprendimą atsisakyti patvirtinti vieną iš ieškovės prašytų maršrutų kursavimo sąlygų, išnuomoti vagonai ir toliau galėjo būti naudojami kroviniams gabenti, todėl RŽD sprendimas negalėjo padaryti įtakos nuomos objekto paskirčiai.
31. Ieškovės cituojama teismų praktika nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, be to, tose bylose nustatytų aplinkybių negalima laikyti prejudiciniais faktais.
32. Ieškovė apeliaciniame skunde neįrodė CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatytų būtinųjų sąlygų egzistavimo, todėl jos prašymas taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas atmestinas. Be to, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad šiame straipsnyje numatytų sąlygų visuma neegzistuoja. Priešingai, nei teigia ieškovė, motyvuoto prašymo pakeisti sutarties sąlygas ieškovė atsakovei nėra pateikusi, tokio prašymo ieškovė neformulavo ir vykusių derybų metu. Taigi, ieškovė neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, dėl ko ieškinys yra nepagrįstas, o, taikant CK 6.204 straipsnį, šalių civilinė atsakomybė negalima.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pareikė papildomą įrodymą - 2011 m. gruodžio 31 d. vagonų nuomos sutarties išrašą. Nurodo, kad šis įrodymas paneigia apeliacinio skundo teiginius dėl teismų praktikos šalių ginčo klausimu suformavimo.
34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovės teikiamas naujas įrodymas yra susijęs su byloje sprendžiamu klausimu, šalys turėjo galimybę su teikiamu įrodymu susipažinti (byla vedama elektronine forma, šalys yra EPP sistemos vartotojai), be to, įrodymas laikytinas atsikirtimu į apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, teikiamą įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).
36. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
37. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl pasisakoma tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
38. Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. tarp šalių buvo sudaryta vagonų nuomos sutartis, kuria nuomotojas (atsakovė) įsipareigojo perduoti nuomininkui (ieškovei) laikinai valdyti ir naudoti vagonus, o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. 2019 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė atsakovei pateikė prašymą dėl prekinių vagonų nuomos ir jų kursavimo suderinimo, kuriuo prašė suderinti 10 dengtų prekinių vagonų pakrovą, tranzitą ir iškrovą nurodytose valstybėse. 2019 m. rugsėjo 3 d. elektroniniu laišku atsakovė informavo ieškovę, kad maršrutų kursavimo sąlygos suderintos iš dalies, t. y. Lietuvos Respublikoje (LG), Baltarusijos Respublikoje (BČ), Ukrainoje (UZ), Rusijos Federacijoje (RŽD), Kazachstano Respublikoje (KZ) ir Uzbekistano Respublikoje (UTI). Ieškovė sutiko su suderintomis kursavimo sąlygomis, 10 vagonų buvo perduoti pagal vagonų perdavimo-priėmimo aktus 2019 m. spalio 15 d. ir 2019 m. spalio 29 d. Minėti vagonai 2019 m. rugpjūčio 30 d. subnuomos sutarties pagrindu buvo perduoti trečiajam asmeniui UAB „Eranium“.
39. Atsakovė 2019 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į ieškovės nurodytų valstybių geležinkelius valdančias įmones, prašydama pratęsti vagonų kursavimą iki 2020 m. gruodžio 31 d. Iš Kazachstano Respublikos geležinkelius valdančios įstaigos 2019 m. lapkričio 26 d. gauta telegrama, kuria informuojama apie suderintas maršrutų kursavimo sąlygas. 2019 m. gruodžio 23 d. iš Rusijos Federacijoje geležinkelius valdančios įstaigos (RŽD) gauta telegrama, kuria informuojama, kad RŽD suderina ieškovės valdomų vagonų iškrovą ir tranzitą Rusijos Federacijoje, išskyrus pakrovą. Apie RŽD sprendimą nesuderinti vagonų pakrovos ieškovė informuota 2019 m. gruodžio 30 d. el. laišku.
40. 2019 m. gruodžio 31 d. raštu atsakovė informavo ieškovę apie priimtą draudimą siųsti tuščius dengtus vagonus, platformas, pusvagonius iš visų stočių į visas Kazachstano Respublikos geležinkelio stotis nuo 2020 m. sausio 5 d. Ieškovė 2020 m. sausio 9 d. el. laišku atsakovei nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d. negalėjo krauti vagonų Rusijos Federacijoje, o nuo 2020 m. sausio 1 d. šie vagonai stovi, todėl prašė neskaičiuoti nuomos mokesčio nuo 2020 m. sausio 1 d. iki maršrutų kursavimo sąlygų suderinimo su RŽD dienos.
41. Atsakovė 2020 m. sausio 16 d. raštu kartą kreipėsi į RŽD, prašydama suderinti ieškovės valdomų vagonų pakrovą Rusijos Federacijoje, tačiau RŽD 2020 m. vasario 5 d. raštu informavo, kad atsisakoma suderinti vagonų pakrovą. 2020 m. sausio 16 d. raštu ieškovė pranešė atsakovei, kad nutraukia sutartį dėl dviejų vagonų (Nr. 28066181 ir Nr. 28066850) nuomos. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 24 d. iki 2021 m. kovo 16 d. ieškovė grąžino atsakovei visus vagonus.
42. Pagal sutartį atsakovė ieškovei už vagonų nuomą 2020 m. sausio-kovo mėnesiais išrašė PVM sąskaitas-faktūras 8 888,27 EUR sumai. Dalis išrašytų sąskaitų buvo sudengta iš ieškovės lėšų, pervestų į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą, o dalis – iš ieškovės sumokėto pagal sutartį užstato. Taigi, ieškovė nėra skolinga atsakovei už suteiktas nuomos paslaugas, tačiau ieškovė teigia, kad atsakovė neįvykdė sutartyje numatyto įsipareigojimo suderinti vagonų pakrovą, todėl ieškovė negalėjo gauti iš sutarties tos naudos, kurios tikėjosi ją sudarydama, todėl prašo grąžinti jai 8 888,27 EUR sumokėto nuomos mokesčio. Taigi, šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl sutartinių prievolių vykdymo tinkamumo, o pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė savo sutartines prievoles vykdė tinkamai ir ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių.
43. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, tarp šalių susiklostė sutartiniai nuomos teisiniai santykiai. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutarties dalykas gali būti bet kokie nesunaudojamieji daiktai (CK 6.477 straipsnis). Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei sutarties 3 priede nurodytus vagonus laikinai valdyti ir naudotis jais už užmokestį, o ieškovė įsipareigojo priimti vagonus ir mokėti nuomos mokestį sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais. Sutarties 2.2 punkte nurodoma, kad ieškovė per tris darbo dienas po sutarties sudarymo privalo pateikti atsakovei rašytinį prašymą dėl vagonų kursavimo maršrutų ir sąlygų suderinimo su kitų valstybių geležinkeliais. Atsakovė, gavusi rašytinį ieškovės prašymą, derina konkretų vagonų kursavimo maršrutą ir sąlygas su kitų valstybių geležinkeliais. Apie vagonų kursavimo maršrutų ir sąlygų suderinimą bei parengtus perduoti nuomai vagonus atsakovė praneša ieškovei el. paštu. Taigi, atsižvelgiant į specifinį nuomos sutarties objektą - geležinkelio vagonus, kurie ieškovės pageidavimu turėtų kursuoti ne vien Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuomos sutartimi, atsakovė įsipareigojo pagal ieškovės prašymą derinti šių vagonų kursavimo maršrutus ir sąlygas.
44. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad vagonų kursavimo sąlygų suderinimas nepriklauso išimtinai vien nuo atsakovės valios ir pastangų, priešingai, pripažįstama, kad kursavimo maršruto suderinimas priklauso nuo kitų valstybių kompetentingų įstaigų priimamų sprendimų. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nors atsakovė turėjo pareigą atlikti vagonų kursavimo maršrutų ir sąlygų derinimo veiksmus, tačiau šalių sudaryta nuomos sutartis negali būti aiškinama kaip besąlygiškai įpareigojanti atsakovę gauti teigiamus užsienio valstybių geležinkelius valdančių subjektų pritarimus dėl visų ieškovės pateiktų prašymų. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei nurodo ieškovė, dalies maršrutų ir sąlygų nesuderinimas negali būti laikomas atsakovės sutarties pažeidimu, dėl ko jai kiltų sutartinė atsakomybė.
45. Ieškovės apeliaciniame skunde cituojamoje teismų praktikoje suformuota teisės aiškinimo taisyklė netaikytina šioje byloje, kadangi skiriasi abiejų bylų faktinės aplinkybės. Teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės kitose bylose gali būti vertinamos tik kaip prejudiciniai faktai arba teisės aiškinimo taisyklės dėl teisės taikymo ir tik tokiu atveju, kai bylų ratio decidenti (sprendimo esmė) sutampa.
46. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodo atsakovė, ieškovės cituojamoje byloje, kuri išspręsta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-953/2014, nors tarp ginčo šalių (kurių viena yra atsakovė) ir buvo sudaryta panaši sutartis dėl geležinkelio vagonų nuomos, tačiau pagal šios sutarties 2.2 punkto nuostatas atsakovė mokėjimo reikalavimus išrašyti ir vagonus perduoti nuomininkui galėjo tik suderinusi vagonų kursavimo maršrutą pagal nuomininko prašymą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiga perduoti vagonus ir išrašyti sąskaitą už nuomą pagal sutartį atsakovei kyla esant tik vienai sąlygai – pateikus ieškovei pranešimą apie parengtus perduoti vagonus (sutarties 2.3 punktas). Atsižvelgiant į tai, taikyti ieškovės nurodytoje byloje suformuotos teisės aiškinimo taisykles nėra teisinio pagrindo, juo labiau nėra pagrindo laikyti šios aplinkybės prejudiciniu faktu.
47. Apeliantė taip pat teigia, kad atsakovės sutarties pažeidimas pasireiškia tuo, kad atsakovė nedėjo maksimalių pastangų tam, kad vagonų kursavimo maršrutai ir sąlygos būtų tinkamai suderinti. Apeliantės teigimu, šiuo atveju neužtenka apsiriboti vien pranešimo išsiuntimu, o būtina organizuoti komandiruotes, derybas bei imtis kitų priemonių. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka, nes atsakovės pastangos suderinti ieškovės prašomus kursavimo maršrutus ir sąlygas laikytinos pakankamomis, o pats nesuderinimas negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu.
48. Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo pareiškusi prašymus dėl kursavimo maršrutų ir sąlygų suderinimo aštuoniolikoje valstybių (įskaitant Lietuvos Respubliką). Dar prieš perduodant vagonus ieškovei, atsakovė nurodė, kad turi suderintas sąlygas tik šešiose valstybėse (Lietuvos Respublikoje (LG), Baltarusijos Respublikoje (BČ), Ukrainoje (UZ), Rusijos Federacijoje (RŽD), Kazachstano Respublikoje (KZ) ir Uzbekistano Respublikoje (UTI)). Priimdama vagonus ieškovė patvirtino, kad šis suderinimas yra tinkamas. Tuo tarpu organizuojant naują kursavimo maršrutų ir sąlygų suderinimą 2020 metams, atsakovė dar 2019 m. lapkričio mėnesį ėmėsi atitinkamų veiksmų ir, gavusi neigiamą atsakymą dėl dalies sąlygų nesuderinimo Rusijos Federacijoje, dar kartą kreipėsi į RŽD tiek raštu, tiek telefonu, vedė derybas dėl išimčių sudarymo. Todėl vien aplinkybė, kad atsakovė neorganizavo fizinių komandiruočių, kaip kad nurodo apeliantė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovės pastangos buvo nepakankamos ar atsakovė elgėsi pasyviai, atsižvelgiant į tuo laikotarpiu Lietuvoje bei visame pasaulyje susiklosčiusią situaciją dėl COVID-19 pandemijos ir su ja susijusių apribojimų.
49. Be to, kaip tvirtina bylos duomenys, ieškovės prašomos kursavimo sąlygos buvo nesuderintos tik iš dalies, t. y. nesuderinta vagonų pakrova Rusijos Federacijoje, kai tuo tarpu Rusijos Federacijoje vagonų tranzitas bei iškrova buvo suderinta ir galima. Kursavimo maršrutai ir sąlygos pagal ieškovės prašymus taip pat buvo suderinti ir kitose valstybėse. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė vagonų nuomos sutartį sudarė turėdama tikslą visus nuomojamus vagonus pakrauti tik Rusijos Federacijoje, t. y. kad ši sąlyga buvo esminė, be kurios ieškovė nebūtų sudariusi nuomos sutarties, taip pat, kad tokios aplinkybės būtų atskleistos atsakovei sutarties sudarymo metu. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė tinkamai vykdė savo sutartines prievoles dėl kursavimo maršrutų ir sąlygų derinimo, o tai, kad vienoje prašomų valstybių nebuvo suderinta ir viena iš sąlygų negali būti laikoma esminiu sutarties pažeidimu.
50. Atkreiptinas dėmesys ir į sutarties 3.2 punktą, kuris numato, kad tuo atveju, kai kitų šalių geležinkeliai nesuderina vagonų kursavimo sąlygų, nuomininkas turi teisę be išankstinio įspėjimo nutraukti nuomos sutartį. Taigi, kitų valstybių geležinkelių atsisakymas suderinti vagonų kursavimo sąlygas sukuria ieškovei teisę nutraukti nuomos sutartį be išankstinio įspėjimo ir mokėti nuomos mokestį tik už faktiškai valdomus, o ne visus, numatytus nuomos sutartyje, vagonus. Tuo tarpu ieškovė, žinodama apie atitinkamų sąlygų (ypač, jei tai buvo esminė sąlyga) nesuderinimą, nurodyta sutarties sąlyga pasinaudojo iš esmės pavėluotai, t. y. sutartį galutinai nutraukė ir grąžino atsakovei vagonus tik 2020 m. kovo mėnesį, tokiu būdu pati prisiimdama galimų nuostolių atsiradimo riziką.
51. Apeliantė nurodo, kad, planuodama savo veiklą su pagal nuomos sutartį išsinuomotais vagonais 2020 metams, ji tikėjo, kad vagonų kursavimo maršrutai ir sąlygos yra suderinti vieneriems metams laiko, kadangi pranešime apie suderinimą nebuvo nurodytas konkretus suderinimo terminas. Sutarties 3.10 punktas nustato, kad vagonų kursavimo maršrutai ir sąlygos derinami ne daugiau kaip vieneriems kalendoriniams metams. Sutarties 3.11 punkte nurodyta, kad nuomininkas ne vėliau kaip prieš 60 kalendorinių dienų iki suderinto vagonų kursavimo termino pabaigos privalo pateikti nuomotojui rašytinį prašymą dėl vagonų kursavimo maršrutų ir sąlygų suderinimo su kitų valstybių geležinkeliais kitiems kalendoriniams metams. Ieškovė sutartyje įvirtintą terminą „kalendoriniai metai“ skaičiuoja kaip vienerių metų laikotarpį nuo atitinkamų sąlygų suderinimo ieškovės atžvilgiu, tuo tarpu atsakovė teigia, kad „kalendoriniai metai“ yra apibrėžti konkrečia data ir baigiasi 2019 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovės pozicijai bei laikė, kad sąlygų suderinimas galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d.
52. Taigi, nors šalių sudarytoje sutartyje sąvoka „kalendoriniai metai“ nėra apibrėžta, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sąvokos „metai“ bei „kalendoriniai metai“ negali būti tapatinamos, kadangi vien sąvoka „kalendoriniai metai“ suteikia tiesioginę sąsają su kalendoriumi ir skiriasi nuo termino „metai“, kurio pabaiga, pagal CK 1.119 straipsnį yra atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos komisijos išaiškinimus, būdvardis „kalendorinis“ vartojamas reikšme nustatomas pagal kalendorių. Kanceliarinėje kalboje būdvardis „kalendorinis“ reiškia tiksliai pagal kalendorių skaičiuojamas (kalbant apie laiką): kalendoriniai metai (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.). Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašomos suderinti sąlygos buvo suderintos iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 metams turėjo būti derinamos iš naujo, yra pagrįsta ir teisinga. Pažymėtina, kad ieškovė, būdama juridinis asmuo, verslo subjektas, kuriam taikytini didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, turėjo šias aplinkybes suprasti tinkamai arba iki galo išsiaiškinti prieš sudarant sutartį bei priimant sprendimus dėl vagonų naudojimo 2020 metais.
53. Apeliantė taip pat nepagrįstai nurodo, kad atsakovė, papildomai neinformuodama jos apie numatomą suderinto kursavimo termino pabaigą, pažeidė bendradarbiavimo principą, nes visos maršrutų kursavimo derinimo sąlygos ir terminai yra numatyti sutartyje. Šiuo atveju abi sutarties šalys yra lygiaverčiai partneriai, savo srities profesionalai, kurie, sudarydami sutartis, jų sąlygas privalo įvertinti savo pačių rizika. Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad protingas, apdairus ir atidus asmuo, pasirašydamas sutartį, turėtų ją perskaityti, kilus klausimų dėl sudaromos sutarties sąlygų ir sukeliamų teisinių padarinių kreiptis į kitą sutarties šalį su prašymu paaiškinti neaiškumus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1080-516/2015; 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-744-178/2016). Šiuo atveju ieškovė savo parašu patvirtino, kad sutinka su sutarties sąlygomis, todėl nėra teisinio pagrindo kvestionuoti atskiras sutarties sąlygas.
54. Pagal sutarties 3.12 punktą, tuo atveju, jei vagonų kursavimo maršrutai ir sąlygos kitiems kalendoriniams metams nėra suderinti likus 15 kalendorinių dienų iki suderinto kursavimo termino pabaigos, vagonai gali būti pakrauti tik vežti į Lietuvos Respublikos geležinkelio stotis. Vadinasi, ieškovė, negavusi informacijos apie suderintas maršrutų kursavimo sąlygas iki 2019 m. gruodžio 16 d., neturėjo teisės krauti vagonus vežti į kitų valstybių geležinkelio stotis, o tai darydama, prisiėmė visą dėl maršrutų nesuderinimo kilsiančią riziką. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. krovė vagonus vežimui į kitas užsienio valstybes, planavo pakrovas Rusijos Federacijoje. Pažymėtina, kad šių aplinkybių ieškovė iš esmės neneigia, motyvuodama tuo, kad tokiu būdu siekė sumažinti galimus nuostolius. Taigi, nepriklausomai nuo motyvų tokiais savo veiksmais ieškovė prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką, o, nesilaikant sutartyje numatytų pareigų turėtos išlaidos, negali būti priteisiamos iš atsakovės.
55. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė atsakovės įvykdyto sutarties pažeidimo, dėl kurio ieškovė negalėjo naudotis išsinuomotu daiktu pagal paskirtį, taip pat neįrodė kito esminio sutarties pažeidimo, kas suteiktų pagrindą spręsti dėl sutartinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymo.
56. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taigi, sutartyje esančios nuostatos įpareigoja ir saisto abi sutarties šalis.
57. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis (CK 6.38, 6.63, 6.200 straipsniai ir kt.). Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas (CK 6.59 straipsnis). Šiuo atveju, sudarydama nuomos sutartį, ieškovė prisiėmė ir atitinkamus įsipareigojimus, nuo kurių atsisakyti negalėjo ir juos privalėjo ne tik vykdyti, bet juos vykdyti tinkamai.
58. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, jei įvykdoma tik iš dalies, jei praleidžiamas įvykdymo terminas, pažeidžiamos kitos sutartos jos vykdymo sąlygos (CK 6.63 straipsnis). Atitinkamai ieškovės nuomone, atsakovei netinkamai vykdant prievoles, ieškovė turėjo teisę pasinaudoti tiek nuomos sutartyje, tiek įstatymuose numatytais savo teisių gynimo būdais, kurių vienas yra sutarties nutraukimas (sutarties 3.2 punktas).
59. Kitas ieškovės apeliacinio skundo motyvas - kad ieškovė, susidūrusi su sunkumais įvykdyti sutartį (dėl dalies nesuderintų sąlygų), kreipėsi į atsakovę su prašymu nemokėti nuomos mokesčio ir tai laikytina prašymu dėl sutarties sąlygų modifikavimo C 6.204 straipsnio prasme. Taigi, ieškovė nurodo, kad tarp šalių vykusios derybos iš esmės atitinka prašymui dėl sutarties pakeitimo, nurodytam CK 6.204 straipsnyje, tačiau tos derybos užsitęsė pernelyg ilgai, nes atsakovė neteikė galutinio atsakymo, o ieškovė turėjo vilčių, kad bus priimtas bent kompromisinis sprendimas ir atsakovė grąžins bent dalį nuomos mokesčio.
60. Pagal ieškovės nurodytą CK. 6.204 straipsnio 1 dalį, jeigu vykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgdama į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką. To paties straipsnio 3 punkte nustatyta, kad, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali: nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.
61. Taigi, CK 6.204 straipsnyje yra įtvirtintos taisyklės, leidžiančios pakeisti sutartį ar ją nutraukti, kai šalių įsipareigojimų pusiausvyra iš esmės pasikeičia. Šiame straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė, taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Nurodytas reglamentavimas patvirtina bendrąjį principą, kad CK 6.204 straipsnio nuostatomis visų pirma siekiama išsaugoti sutartinius santykius, t. y., kai sutarties šalis nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis sutarties sąlygomis dėl aplinkybių, atsiradusių ne dėl jos kaltės, ir kita sutarties šalis atsisako sutartį pakeisti, tai gali padaryti teismas ir sutartiniai santykiai tęsis toliau. Jeigu sutarties išsaugojimas nebegalimas, teismas turi teisę nuspręsti, kokia tvarka ir sąlygomis sutartis bus nutraukta. Tokiu atveju teismas nesaistomas šalių sutarties nuostatų, reglamentuojančių sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).
62. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalims nepavykus tarpusavio nuolaidų būdų susitarti dėl sutarties modifikavimo, ieškovė nepasinaudojo įstatyme nustatyta teise ir nesikreipė į teismą. Be to, nutrauktos sutarties sąlygų modifikavimas atgaline tvarka nėra galimas, nes sutartiniai šalių santykiai šiuo metu yra nutrūkę. Pažymėtina ir tai, kad šalių nuomos sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad ieškovės esminė prievolė yra mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutarties nuostatos nenumato, kad atsakovė būtų prisiėmusi kokią nors ieškovės veiklos riziką, t. y. atsakovė neturėjo prievolės užtikrinti, kad visos ieškovės prašomos vagonų kursavimo sąlygos bus patvirtintos ir ieškovė nepatirtų jokių nuostolių dėl savo vykdomos veiklos.
63. Svarbu ir tai, kad pagal sutarties sąlygas, negavusi informacijos apie suderintas maršrutų kursavimo sąlygas iki 2019 m. gruodžio 16 d., ieškovė neturėjo teisės krauti vagonus ir vežti juos į kitų valstybių geležinkelio stotis. Tuo tarpu ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. krovė vagonus vežimui į kitas užsienio valstybes, planavo pakrovas Rusijos Federacijoje. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pati ieškovė tokiais savo veiksmais prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Svarbu ir tai, kad laikydama, jog sutarties vykdymas ieškovei tapo nuostolingas, ji turėjo teisę nutraukti sutartį be jokių sutartyje numatytų sankcijų (sutarties 3.2 punktas), tačiau šia sutartyje numatyta galimybe nepasinaudojo, išsinuomotus vagonus toliau naudojo iki 2021 m. kovo mėnesio, todėl pati yra laikoma atsakinga už jai kilusių nuostolių (jei tokių buvo) atsiradimą.
64. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad dėl vienos vagonų kursavimo sąlygos nesuderinimo vienoje valstybėje šalių įsipareigojimų pusiausvyra iš esmės pasikeitė ir ieškovei tapo sudėtingiau vykdyti sutartį nei atsakovei. Dėl to, vertinant ieškovės teiginius, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovei atsirado teisė į nuomos mokesčio mažinimą CK 6.204 straipsnio prasme.
65. Pažymėtina ir tai, kad sutarties nuostatos suderintų kursavimo maršrutų sąlygų skaičiaus nesieja su pareiga mokėti nuomos mokestį. Priešingai, sutarties 5.1 punktas numato vieno vagono nuomos mokestį vienai parai, todėl konkretus kiekvieno mėnesio nuomos mokestis priklauso ne nuo suderintų vagonų kursavimo sąlygų, o nuo nuomininko einamąjį mėnesį valdytų vagonų skaičiaus ir dienų, kuriomis vagonai buvo nuomininko žinioje, skaičiaus.
66. Vadovaujantis sutarties 5.9 punktu, vagonų nuomos mokestis skaičiuojamas nuo perdavimo nuomininkui dienos iki vagonų grąžinimo nuomotojui dienos. Pagal sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką nuomotojas iki einamojo mėnesio 15 dienos išrašo ir nuomininkui išsiunčia kito mėnesio nuomos mokesčio mokėjimo reikalavimą, kurį nuomininkas privalo apmokėti iki einamojo mėnesio 25 dienos (sutarties 5.3 punktas). Mėnesiui pasibaigus nuomotojas išrašo ir nuomininkui išsiunčia PVM sąskaitą faktūrą už praėjusio mėnesio vagonų nuomą (sutarties 5.4 punktas). Tuo atveju, jeigu PVM sąskaita faktūra išrašyta didesnei sumai, negu nurodyta mokėjimo reikalavime, susidariusį skirtumą nuomininkas privalo apmokėti ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos (sutarties 5.5 punktas). Tuo atveju, jeigu PVM sąskaita faktūra išrašyta mažesnei sumai, negu nurodyta mokėjimo reikalavime, susidaręs skirtumas įskaitomas į išankstinį apmokėjimą už kito mėnesio vagonų nuomą (sutarties 5.7 punktas). Nuomininko finansiniai įsipareigojimai taip pat gali būti padengti panaudojant nuomininko sumokėtą piniginį užstatą (sutarties 5.13 punktas).
67. Konkrečiu atveju visos PVM sąskaitos faktūros atsakovės buvo išrašytos laikantis sutartyje nustatytos tvarkos, o ieškovė vagonus grąžino dalimis laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 24 d. iki 2020 m. kovo 16 d. Taigi, priešingai, nei nurodo ieškovė, aplinkybė, kad RŽD atsisakė suderinti pakrovą Rusijos Federacijoje, savaime neturi jokios įtakos šalių tarpusavio sutartiniams santykiams ir nuomos mokesčiui. Akivaizdu, kad vagonų kursavimo maršrutų suderinimas priklauso ne tik nuo atsakovės veiksmų, bet ir nuo kitų valstybių kompetentingų įstaigų priimamų sprendimų. Taigi, kitų valstybių geležinkelių atsisakymas suderinti vagonų kursavimo sąlygas sukuria ieškovei teisę nutraukti nuomos sutartį be išankstinio įspėjimo, o ne teisę naudotis vagonais neribotą laiką nemokant jokio nuomos mokesčio.
68. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo jį panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
69. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; kt.). Teisėjų kolegija šiuo atveju sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Visvaldas Kazakiūnas
Dainius Rinkevičius
Alma Urbanavičienė