Baudžiamoji byla Nr. 1-1366-929/2019
Proceso Nr. 1-01-1-10286-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 2.12.1.3.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS
ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:
A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, įgijusi vidurinį išsilavinimą, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija).
Teismas
n u s t a t ė:
A. L., 2019 m. kovo 12 d.,16.54 val., Vilniuje, Kauno g., ties Naugarduko g. 76 pastatu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,18 promilės etilo alkoholio), tokiais savo veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji A. L. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad 2019 m. kovo 12 d., apie 14 val., su kaimyne išgėrė 0,75 l talpos butelį vyno, taip pat buvo vartojusi alkoholinius gėrimus 2019 m. kovo 11 d. vakare. 2019 m. kovo 12 d., apie 16.30 val., sėdo vairuoti jos pažįstamam priklausantį automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo važiavo link Šeškinės mikrorajono. Važiuodama antra eismo juosta Kauno g., link Žemaitės g., ties šviesoforu reguliuojama sankryža su Smolensko g., nepasirinko tinkamo greičio ir atsitrenkė į priekyje stovintį baltos spalvos automobilį, kurio modelio neatsimena. Po eismo įvykio su apgadinto automobilio vairuotoju, apžiūrėjus automobilių sugadinimus, atsisėdo į jos vairuotą automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pildė deklaracijas. Pildant deklaracijas jis pasiteiravo jos vairuotojo pažymėjimo, ji atsakė, kad neturi. Tuomet jis iškvietė policiją. Kol laukė policijos pareigūnų, ji nieko negėrė ir nevalgė. Atvykę policijos pareigūnai, pakvietė ją į tarnybinį automobilį ir davė pūsti į alkotesterį. Juo buvo nustatytas 2,43 promilių girtumas. Netrukus atvyko kitas policijos ekipažas, kuris nuvežė ją į "narkologinį", kuriame buvo paimtas jos kraujo mėginys, o iš ten pristatė į Kelių policiją. Automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas M. S. buvo davęs savo automobilį naudotis jai, kol jo nebuvo Lietuvoje (b. l. 45-46, 52-53, 54-56).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. V. parodė, kad 2019 m. kovo 12 d., apie 16.30 val., vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Dacia Dokker, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo stoties, Kauno g., link Žemaitės gatvės. Oro sąlygos buvo geros, važiuojamoji kelio dalis buvo sausa. Privažiavus Kauno ir Smolensko gatvių sankryžą degė raudonas šviesoforo signalas, todėl sustojo. Prieš jį stovėjo gal 3-4 automobiliai. Stovėjo antroje eismo juostoje. Besiartinančio iš galo automobilio nematė, stabdymo garso negirdėjo. Staiga pajuto stiprų smūgį į galinę automobilio dalį. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad į automobilio Dacia Dokker, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį atsitrenkė automobilis Audi pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo vietoje sėdėjo mergina, kuri automobilyje buvo viena. Jis iš karto pasiūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Ją pildant kilo klausimas dėl vairuotojo pažymėjimo. Ji pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Todėl nežinodamas, kaip tokiu atveju pildyti eismo įvykio deklaraciją, paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Jokių merginos girtumo požymių nepastebėjo. Kol laukė atvykstant policijos pareigūnų, sėdėdamas automobilyje Audi pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio vietoje, pildė eismo įvykio deklaraciją. Tuo metu automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja sėdėjo šalia, vairuotojo vietoje, daug rūkė, nieko negėrė. Tuomet jis pajuto nuo jos sklindantį alkoholio kvapą. Paklausė merginos, ar ji dabar yra vartojusi alkoholį, tačiau ji atsakė, kad tikrai ne ir nerizikuotų vairuoti išgėrusi. Atvykus policijos pareigūnams, jis išsakė įtarimą dėl automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos blaivumo. Tuomet policijos pareigūnai pasikvietė automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją į tarnybinį automobilį. Atvykęs kitas policijos ekipažas automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją išvežė (b. l. 34-36).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Tomas Klionauskas parodė, kad 2019 m. kovo 12 d., apie 16.54 val., patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule Karina Antipova, iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Kauno g. 36, automobilis Audi 100 atsitrenkė į kitą automobilį. Automobilio vairuotoja neturi su savimi vairuotojo pažymėjimo. Atvykus į įvykio vietą, pamatė, kad automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja A. L., yra atsitrenkęs į priekyje stovintį automobilį Dacia Dokker, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas S. V.. Nustatyta, kad automobilio Audi 100 vairuotojai atimta teisė vairuoti automobilį. Automobilio Dacia Dokker vairuotojas išreiškė abejonę dėl jos blaivumo. Todėl automobilio Audi 100 vairuotoja buvo patikrinta alkotesteriu ir nustatytas 2,43 promilių girtumas. Jokių A. L.neblaivumo požymių nesimatė. Po girtumo nustatymo A. L. perdavė ekipažui V1731, nes skubiai turėjo vykti į kitą įvykį. (b. l. 38-39).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės Ingos Gajevskienės 2019 m. kovo 12 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. kovo 12 d., apie 17.20 val., patruliavimo metu pareigūnai gavo pranešimą, kad Kauno g. 36, Vilniuje, reikia pakeisti auto patrulį, kuris dabar eismo įvykyje, nes jiems reikia važiuoti į kitą iškvietimą. Atvykus vyriausiasis patrulis T. Klionauskas informavo, kad automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja A. L. įvažiavo į automobilį Dacia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. L. galimai neblaivi, į alkotesterį 17.18 val. įpūtė 2,43 prom. Pareigūnai A. L. pristatė 18.00 val. į Respublikinį priklausomybės ligų centrą priduoti kraujo tyrimams (b. l. 8).
Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARJK0152 rodmenyse užfiksuota, kad 2019 m. kovo 12, 17.14 val., A. L. alkotesteriu buvo nustatytas 2,43 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 71).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2343/2019(01) konstatuota, jog A. L. kraujyje, paimtame 2019 m. kovo 12 d., 18.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,18 promilės etilo alkoholio (b. l. 70).
Išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra M. S. (b. l. 29).
VšĮ Emprekis pateiktuose duomenyse nurodyta, kad automobilio Audi 100, sedano kėbulo tipo, 2461 variklio darbinio tūrio, 88 KW variklio galios, varomo dyzelinu, 1990 metų gamybos, vidutinė kaina su PVM 2019 m. kovo mėnesį Lietuvoje buvo 800 Eur su PVM (b. l. 30).
BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamosios A. L. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija), yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Pirmiausia pažymėtina, jog kaltinamoji A. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad alkoholį buvo vartojusi dieną prieš įvykį, o taip pat įvykio dieną, apie 14 val., su kaimyne išgėrė 0,75 l talpos butelį vyno, po ko, apie 16.30 val., sėdo vairuoti jos pažįstamam priklausantį automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuodama sukėlė eismo įvykį, po ko atvykę policijos pareigūnai jai alkotesteriu nustatė 2,43 promilių girtumas, o kitas policijos ekipažas ją į medicinos įstaigą, kur buvo paimtas jos kraujo mėginys. Tokie A. L. parodymai atitinka kitų įrodymų turinį. Iš liudytojo S. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad įvykio metu į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis iškvietė policiją, nes vairuotoja neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Pildant deklaraciją su vairuotoja, jis pajuto nuo jos sklindantį alkoholio kvapą ir atvykusiems policijos pareigūnams išsakė įtarimą dėl vairuotojos neblaivumo. Liudytojo policijos pareigūno Tomo Klionausko parodymuose nurodyta, kad jam atvykus pagal iškvietimą dėl automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukelto eismo įvykio, kurio vairuotoja A. L. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, kito automobilio vairuotojas S. V. išreiškė abejonę dėl vairuotojos blaivumo, todėl vairuotoja buvo patikrinta alkotesteriu ir jai nustatytas 2,43 prom. girtumas. Kaltinamosios A. L. neblaivums užfiksuotas byloje esančiose alkotesterio rodmenyse, iš kurių matyti, kad 2019 m. kovo 12, 17.14 val., A. L. alkotesteriu buvo nustatytas 2,43 promilės neblaivumo laipsnis. Alkoholio koncentraciją kraujyje rodo specialisto išvada, iš kurios matyti, jog A. L. kraujyje, paimtame 18.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,18 promilės etilo alkoholio.
Pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamoji A. L., 2019 m. kovo 12 d.,16.54 val., vairavo automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (jos kraujyje rasta 2,18 promilės etilo alkoholio). Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios A. L. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija, galiojusi veikos padarymo metu).
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu ir su siūlomomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, tačiau prašė leisti jai paskirtą baudą sumokėti dalimis per 12 mėnesių (b. l. 78-80).
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. L. – neteista, administracine tvarka bausta, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą neblaiviai, kai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tačiau nusikaltimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, dirbanti. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas šios bausmės dydis yra proporcingas kaltinamosios padarytam nusikaltimui ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji A. L. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl kaltinamosios prašymo leisti jam paskirtą baudą sumokėti dalimis per dvylika mėnesių pažymėtina, kad teismas gali, atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, nustatyti ilgesnį, nei BVK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą. Tačiau kaltinamoji savo prašyme nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jai turėtų būti nustatytas ilgesnis paskirtos baudos sumokėjimo terminas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teismui įvertinti kaltinamosios turtinę padėtį ir padaryti pagrįstą išvadą, kad baudos sumokėjimas per įstatyme numatytą terminą kaltinamajai būtų didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamosios A. L. prašymas nustatyti jai ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą netenkintinas.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2016 m. kovo 23 d. nutarimu A. L. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams, išrašė pažymėta, kad duomenų apie vairuotojo pažymėjimo grąžinimą nėra. Darytina išvada, kad pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones terminui, A. L. neįvykdė ANK nustatytų vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygų, todėl neatgavo vairuotojo pažymėjimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad kaltinamoji A. L. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, tačiau pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, kadangi aptariamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti grąžinama pažeidėjui tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamu atveju, svarstant klausimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgtina į tai, kad A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (kraujyje nustatyta 2,18 prom. alkoholio). A. L. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Be to, A. L. 2016 m. kovo 23 d. nutarimu buvo bausta administracine tvarka už tai, kad ji vairavo automobilį, kai jai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, taigi ji panašaus pobūdžio veiką padaro nebe pirmą kartą. Esant tokioms aplinkybėms A. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš nutarimo skirti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, ir pažymos apie šios kardomosios priemonės paskyrimą matyti, kad A. L. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas 2019 m. kovo 15 d. (b. l. 63-65), tačiau, kaip jau minėta, A. L. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl administracinio nusižengimo padarymo ir aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu ji šios teisės nebuvo susigrąžinusi. Iš to darytina išvada, kad kardomąja priemone – dokumentų paėmimu paimtas A. L. vairuotojo pažymėjimas A. L. teisės vairuoti nesuteikė, todėl negalima teigti, kad paskyrus šią kardomąją priemonę iš A. L. buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Teisės vairuoti veikos padarymo metu A. L. neturėjo dėl už administracinio nusižengimo padarymą jai paskirtos administracinio poveikio priemonės. Šioje baudžiamojoje byloje už padarytą nusikalstamą veiką A. L. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – turi savarankišką teisinę reikšmę ir negali būti tapatinama su administracinėje teisenoje jai paskirtomis administracinio poveikio priemonėmis, bei yra vykdoma atskirai. Atsižvelgiant į išdėstytą, A. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Pagal BK 72 straipsnį turi būti konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. A. L. nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajai, o kitam asmeniui – M. S.. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių būtų galima konfiskuoti šį kitam asmeniui priklausantį turtą. Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas imperatyvas iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, be kita ko, ir tokiais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims. Kaltinamosios A. L. padarytas KET pažeidimas laikomas itin šiurkščiu, keliančiu pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, bei visuomenės saugumui. Esant tokioms aplinkybėms, BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytas turto vertės konfiskavimas yra proporcingas, atitinka kaltinamosios padaryto nusikaltimo pavojingumą, todėl ši baudžiamojo priemonė jai skirtina. VšĮ „Emprekis“ pateiktuose duomenyse nurodyta, kad automobilio Audi 100 vidutinė kaina su PVM Lietuvoje nusikaltimo padarymo metu buvo 800 Eur. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, ši suma iš kaltinamosios konfiskuotina valstybės naudai.
Kaltinamajai A. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – panaikintinos šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas su bylos medžiaga, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
A. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija) ir skirti jai bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. skirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. L. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. L. konfiskuoti automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 800 eurų.
Kaltinamajai A. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paimtą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą su bylos medžiaga, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti A. L., kad:
Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 2 (dviejų) mėnesių terminą po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB „Šiaulių bankas“; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Rasa Paužaitė