(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė,

sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Valentinai Solovejienei,

dalyvaujant prokurorei Agnei Šneiderienei, Kristinai Rekertienei,

kaltinamajam A. B.,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. F., jos atstovui advokato padėjėjui D. R.,

vertėjaujant Olgai Macijauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, oficialiai nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-07-02 Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį, paskiriant 38 MGL dydžio baudą;

2) 2019-06-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 29 parų arešto bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metams ir 1 493,10 eurų automobilio vertės sumos išieškojimą (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

A. B. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2019 m. vasario 12 d. laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 16.00 val., būdamas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, 2-ame vaikų ligoninės skyriuje, palatoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš palatos koridoriuje ant pakabos kabančios striukės kišenėje gulėjusios piniginės, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pagrobė M. F. priklausančius 575 eurus.

A. B. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Bylos duomenys

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino visiškai, dėl nusikalstamos veikos padarymo gailėjosi. Parodė, kad įvykio dieną dirbo ir buvo netoli poliklinikos ir jam paskambino M. F., kad jis pažiūrėtų vaiką. Neprisimena kelintą valandą jis ten buvo, bet ji atvažiavo trečią ar ketvirtą valandą. Jie gėrė kavą, tada ji (M. F.) nuėjo padaryti dar kavos. Kai ji išėjo, jis paėmė jos piniginę. Tada jam paskambino, kad reikia atvykti į darbą ir jis išvažiavo. Paaiškino, kad viskas vyko 2019 m. vasario 12 d., Antakalnio ligoninės vaikų skyriuje 2 aukšte. Piniginę jis rado M. F. striukėje, padėtoje prie palatos koridoriuje. Kadangi turėjo skolų, todėl nusprendė paimti piniginę, kurioje buvo apie 580 Eur. Nukentėjusiąją jis pažįsta, civilinį ieškinį pripažįsta ir bandys kuo greičiau atlyginti padarytą žalą. Šiuo metu dirba neoficialiai pas pažįstamą asmenį, vykdo apdailos darbus. Oficialaus darbo neturi, turėjo pasiūlymų, bet tokiems darbams reikėdavo turėti kvalifikaciją, o jis jos neturėdavo. Žalą galės grąžinti dalimis, nes pabaigė darbus ir kai gaus atlyginimą jis atlygins žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. B. visiškai pripažino kaltę. Nurodė, kad 2019 m. vasario 12 d. jam paskambino pažįstama M. F. ir paprašė jo atvažiuoti į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę pažiūrėti jos mažamečio vaiko, jis sutiko. Kai atvažiavo, M. F. pasakė, kad jai reikia išvažiuoti į banką nusiimti pinigų, o jis tuo laiku turėjo pabūti su jos vaiku. Apie 12.00 val. ji išvažiavo ir grįžo po pusantros valandos, grįžusi palatos koridoriuje pasikabino savo striukę, o pati nuėjo iki virtuvės pasidaryti kavos. Tuo laiku, kol ji buvo išėjusi, jis iš jos striukės kišenės paėmė piniginę ir iš jos ištraukė 575 eurus. Kai ėmė pinigus, jo niekas nematė, vaikas tuo metu miegojo. M. F. grįžus į palatą jis išėjo, paimtus pinigus išleido savo reikmėms. Labai gailisi dėl to, ką padarė, pasižada artimiausiu laiku grąžinti pinigus (b. l. 27-28).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. F. parodė, kad nuo 2019 m. vasario 7 d. su savo dukra A. F., dėl ligos paguldyta į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, 2-ąjį vaikų ligoninės skyrių. 2019 m. vasario 12 d. dienos metu ji norėjo nuvažiuoti į banką pasiimti pinigų, po to nuvažiuoti į parduotuvę. Kadangi su jos vyru A. Z. vyksta skyrybos, ji neturėjo su kuo ligoninėje palikti savo vaiko. Tuomet ji nusprendė paskambinti savo vyro draugui, kuris gyvena kažkur Nemenčinėje, daugiau jo duomenų neturi. Vyro draugas apie 12.22 val. atvažiavo į minėtą ligoninę prižiūrėti jos vaiko. Ji jam pasakė, kad važiuoja į banką. Apie 12.30 val. ji nuvažiavo į „Šiaulių banką“, adreso nežino. Banke pasiėmė 593 Eur. Iš banko ji nuvažiavo į parduotuvę „MAXIMA“, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, adreso parduotuvės nežino. Parduotuvėje išleido apie 20 Eur. Pas ją piniginėje liko 575 Eur grynųjų pinigų. Apie 13.30 val., ji grįžo į ligoninę, jos vyro draugas buvo ligoninėje su jos vaiku. Ligoninėje palatos Nr. (duomenys neskelbtini) ji pakabino savo striukę, kurios išorinėje kišenėje gulėjo jos piniginė, piniginėje buvo minėti grynėji pinigai. Apie 14.00 val. ji paskutinį kartą ligoninėje matė savo pinigus. Jos vyro draugas dar buvo kartu su jais palatoje. Apie 15.00 val. ji išeidinėjo iš palatos padaryti kavos, tuo metu minėtas vyras buvo likęs palatoje su jos vaiku. Grįžus į palatą vyras pasakė, kad eina parūkyti. Jis nuėjo į palatos koridorių, kur kabėjo jo ir jos striukės. Vyras prie striukių ilgai krapštėsi, ką tikslai jis ten darė ji nematė, pamanė, kad jis ieško kažko savo striukėje. Po to vyras užsidėjo savo striukę ir pakvietė ją kartu į lauką. Jos dukra užmigo, todėl ji nusprendė nueiti kartu su juo. Vyras lauke parūkė ir pasakė jai eiti į palatą, o jis turi greitai kažkur išvažiuoti. Jis išvažiavo, o ji grįžo į palatą. Apie 16.00 val., ji nusprendė patikrinti savo pinigus. Paėmusi iš striukės savo piniginę, pamatė, kad jos piniginė yra atidaryta. Atidariusi piniginę ji pamatė, kad iš piniginės dingo jos 575 Eur, buvo dvi kupiūros po 100 Eur, viena kupiūra 20 Eur, ir viena kupiūra 5 Eur, visos kitos kupiūros buvo po 50 Eur. Išvertė visą piniginę ir pinigų nerado, piniginę padėjo į palatos stalčių. Tuomet pinigų pradėjo ieškoti striukėje, tačiau ten jų taip pat nerado. Laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 16.00 val., į palatą daugiau niekas nebuvo užėjęs, išskyrus jos vyro draugą. Per tą laikotarpį iš palatos ji buvo išėjusi tik pasidaryti kavos ir kartu su jos vyro draugu į lauką, lauke užtruko apie 20 minučių, bet į lauką išeidinėjo su savo striuke, kurioje tuo metu gulėjo piniginė, tačiau išeinant į lauką ji nežiūrėjo, ar tuo metu buvo pinigai. Pastebėjusi, kad jos pinigai pavogti, ji paskambino savo vyro draugui, ir paklausė, ar jis nepaėmė jos pinigų. Vyras teigė, kad neėmė jos pinigų, sakė, kad atvažiuos į palatą pasiaiškinti. Tačiau vyras taip ir neatvažiavo. Vėliau ji jam vėl paskambino ir pasakė, kad iškvietė policiją. Tuomet jis pasakė, kad tuoj atvažiuos, tačiau jau po paskutinio skambučio bandant jam skambinti, jo telefonas buvo išjungtas. Įtaria, kad vagystę įvykdė jos vyro draugas, kadangi daugiau be jo palatoje nieko nebuvo, o visą kitą laiką striukė buvo jos akivaizdoje. Pamesti pinigų negalėjo, nes buvo saugiai padėjusi juos į piniginę. Skambino savo vyrui, klausė, ar jis žino savo draugo duomenis, tačiau jos vyras daugiau duomenų nežinojo, sakė bandys nustatyti duomenis per kitus draugus. Palatoje su vaiku ji yra viena, daugiau į jų palatą niekas nėra paguldytas. Dėl šio įvykio jai padaryta turtinė 575 Eur žala (b. l. 4-6).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Z. parodė, kad M. F. yra jo žmona, tačiau šiuo metu vyksta skyrybos, todėl kartu jau negyvena, bendrų vaikų su ja neturi. Pamena, kad 2019 m. vasario 13 d. jai paskambino pasveikinti su jų vestuvių metinėmis ir tada sužinojo, kad ją apvogė A. – pavogė daugiau kaip 500 eurų. Šį vyrą jis pažįsta tik iš matymo, nei pavardės, nei kur jis gyvena tikslaus adreso nežino, žino kad gyvena su I., žmona ją pažįsta. Taip pat žino, kad tas A. važinėja su oranžinės spalvos arba baltos spalvos autobusiuku. Ant jo veido kairės pusės yra didelis guzas ties kaklu. Kažkada yra su juo dirbęs nelegaliai miške, kirto medžius (b. l. 21).

Pagal BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis nustatyta, jog pranešėja pastebėjo, kad dingo iš piniginės 575 Eur, pas pranešėją buvo atėjęs tik jos draugas, vardas A., pavardės ir adreso nežino, įtaria, kad kol ji trumpam buvo išėjusi iš palatos, draugas pasisavino pinigus (b. l. 3).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini), Vaikų Antrojo skyriaus palatos koridorius (b. l. 4-9).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad bendraujant su nukentėjusiąja buvo gauta informacija, kad A., kuris galimai pavogė iš jos pinigus, galimai gyvena (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nuvykus minėtu adresu, duris atidarė senolė, kuri paaiškino, kad A. neseniai išvyko. Pakalbėjus su senole M., nustatyta, kad tikrai kalbėjo apie tą patį asmenį, tik jo vardas pagal pasą yra A. B.. Moteris vardu M., sakė, jog tai yra jos anūkas ir davė jo telefono numerį. Telefono numeris sutapo su galimo įtariamojo, kaip nurodė ir pati nukentėjusioji M. F.. 2019 m. vasario 19 d. 12.30 val. paskambinus telefono numeriu buvo bendrauta su vyru, kuris sakė, kad žino dėl ko jam skambina policija, buvo sutarta, kad jis atvyks į policijos komisariatą. 2019 m. vasario 19 d. 15.00 val. paskambino M. F. ir pasakė, kad su ja susisiekė A. B., kuris sakė, kad su juo buvo susisiekę iš policijos, jis prašė jos palaukti ir pasakė, kad tikrai per šią savaitę grąžins pinigus (b. l. 33).

Iš byloje esančio AB „Šiaulių bankas“ grynųjų pinigų išėmimo banko skyriuje išrašo matyti, kad M. F. 2019 m. vasario 12 d. išsigrynino 593 Eur grynųjų pinigų (b. l. 10).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 178 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės pagal 178 straipsnio 1, 3 arba 4 dalį, reikšminga yra pagrobto turto vertė. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Teismas pripažįsta, kad ankščiau nurodyti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys, tarp jų – tarp jų kaltinamojo A. B. parodymai teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios M. F. ir liudytojo A. Z. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūno A. G. tarnybinio pranešimo informacija, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys – pripažintini įrodymais. Šių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad A. B. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2019 m. vasario 12 d. laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 16.00 val., būdamas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, 2-ame vaikų ligoninės skyriuje, palatoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš palatos koridoriuje ant pakabos kabančios striukės kišenėje gulėjusios piniginės, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pagrobė M. F. priklausančius 575 eurus. Pagrobto turto vertė atitinka BK 178 straipsnio 1 dalį. Taigi ši kaltinamojo A. B. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. A. B. kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato 5 alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, areštą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. 

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kurio metu buvo pagrobti grynieji pinigai – 575 Eur, pagrobtas turtas iki šiol negrąžintas turto savininkei, t. y. padaryta žala neatlyginta), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nevedęs, vidurinio išsilavinimo, teistas (b. l. 38-39), oficialiai nedirbantis, baustas administracine tvarka (b. l. 40-43), duomenų apie gydymąsi nuo psichikos ar priklausomybės ligų negauta.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. B. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant kiek mažesnę nei šios bausmės vidurkis laisvės apribojimo trukmę, t. y. už padarytą nusikaltimą skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei atlyginti nukentėjusiajai M. F. padarytą turtinę žalą (BK 48 str. 4 d., 6 d. 1, 2 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu,  kaltinamajam A. B. paskiriant galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei atlyginti nukentėjusiajai M. F. padarytą turtinę žalą.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nagrinėjamoje byloje M. F. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš A. B. 575 Eur turtinės žalos, susijusios su pagrobtais grynaisiais pinigais, atlyginimą (b. l. 18-19). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis civilinio ieškinio reikalavimą pripažino ir sutiko atlyginti padarytą turtinę žalą. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, į tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino pareikštą ieškinį, taip pat įvertinęs tai, kad tarp civilinės ieškovės patirtos žalos ir kaltinamojo veiksmų yra priežastinis ryšys, sprendžia, kad M. F. civilinis ieškinys tenkintinas. Dėl to priteistina nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. F. iš kaltinamojo A. B. 575 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų klausimų

Teisiamojo posėdžio metu buvo pareikštas prašymas dėl M. F. turėtų atstovavimo išlaidų – 150 Eur – atlyginimo. Tokiam reikalavimui pagrįsti buvo pateikta 2019 m. rugpjūčio 13 d. sąskaita faktūra serija SPES Nr. 19-171 bei pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 744145, iš kurių matyti, kad M. F. už atstovavimą baudžiamojo byloje sumokėjo 150 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo A. B. priteistina nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. F. 150 Eur išlaidų, turėtų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, atlyginimo.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 30), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais, įpareigoti A. B.:

1)        visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

2)        per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai M. F. padarytą 575 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) turtinę žalą.

Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 575 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų, turėtų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, atlyginimo.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. B., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti ją nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                             Jurgita Šėlienė