VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 28 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,

sekretoriaujant Linai Žiupsnienei, Gretai Donielaitei,

dalyvaujant prokurorams Neringai Pačėsaitei, Stanislav Barsul,

kaltinamojo gynėjui advokatui Romualdui Juozui Lelertavičiui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. S.,

vertėjai Ritai Daškevičienei,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 294 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

              M. M. 2015 m. balandžio 25 d., apie 15.30 val., Nemenčinės plente, Vilniuje, Varžuvos stotelėje, pareikalavęs nukentėjusiojo M. S. 40 Eur už parduotą kitam asmeniui, t. y. A. P., garso aparatūrą, o pastarajam atsakius, kad pinigus grąžins, kai jam bus grąžinta minėta aparatūra, kumščiu sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam M. S. į galvos sritį, jam nukritus, spardė kojomis į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam praradus sąmonę, toliau tęsdamas savo veiką iš jo piniginės, kuri iškrito iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ir gulėjo ant žemės, ištraukė 60 Eur, kaip atlygį už sugadintą aparatūrą bei jo megztinį ir tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam M. S. poodinę kraujosruvą pakaušio kairėje, odos nubrozdinimus kaktoje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose su muštine žaizda viršutiniame voke ir kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje su odos nubrozdinimais ir nosikaulių lūžiu, kraujosruvas su nubrozdinimais viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėse, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos kairėje, taip nesunkiai sutrikdydamas sveikatą, M. M. panaudojęs fizinę prievartą realizavo A. P. teisę atgauti 40 Eur už parduotą neveikiančią garso aparatūrą, tokiu būdu realizuodamas kito asmens, t. y. A. P. pripažįstamą, bet nerealizuotą teisę, padarė didelės žalos M. S. teisėms.

Šiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu M. M. parodė, jog su A. P. važiavo iš Valakampių. A. P. pasakė, jog reikia nuvažiuoti pas vieną skolininką, pasiimti skolos. Skolininkas lyg prieš tai skambino A. P. ir pasakė, jog paduos pinigus. Atvažiavus į stotelę, atėjo trys asmenys, t. y. nukentėjusysis ir du jo draugai. Nukentėjusysis ir jo draugai buvo piktai nusiteikę. Kaltinamasis nurodė, jog taip išėjo, kad kilo muštynės. Jis susimušė su nukentėjusiuoju. Kai nukentėjusysis gulėjo ant žemės, šalia jo buvo iškritusi piniginė. Kaltinamasis teigė, jog jis paklausė A. P., kiek nukentėjusysis yra jam skolingas. A. P. pasakė, kad 40 Eur. Tuomet iš nukentėjusiojo piniginės paėmė 40 Eur ir dar 20 Eur, kadangi muštynių metu nukentėjusysis sugadino jo megztinį. Muštynės kilo tarp A. P. ir nukentėjusiojo, jie stumdėsi tarpusavyje. Kaltinamasis teigė, jog norėjo padėti A. P.. Viskas galėjo vykti 2015 m. balandžio 25 d., apie 15.30 val., stotelėje, esančioje Nemenčinės plente. Įvykio metu buvo reikalaujama atiduoti 40 Eur už garso aparatūrą. Aparatūros neatvežė, kadangi buvo sutarta, jog nukentėjusiojo draugas, kuris dirba pas A. P., kitą dieną pasiims aparatūrą. Nukentėjusiojo draugas garso aparatūrą turėjo pasiimti dieną prieš, tačiau to nepadarė. Nukentėjusiojo draugas žinojo, kad garso aparatūra neveikia. Nukentėjusiajam buvo suduota porą smūgių kumščiu ir porą smūgių koja. Smūgius su ranka galėjo suduoti į galvą. Į įvykio vietą važiavo pasiimti skolos. Konfliktas įvyko dėl skolos, norėjo padėti draugui, fizinio smurto naudoti neplanavo. Kaltinamasis tvirtino, jog nukentėjusysis buvo piktas, jis susistumdė su A. P., todėl jis ir įsikišo į kilusį konfliktą, gynė draugą. Ginant draugą neturėjo minčių, kad bus atgauta skola. Tikslo paimti pinigus nebuvo. Pinigus A. P. atidavė, kai įsėdo į automobilį. M. M. nurodė, jog jis su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. S. parodė, jog jis turėjo garso aparatūrą. V. L. pasiteiravo, ar jis sutiktų šią aparatūrą parduoti. Jis sutiko ir garso aparatūrą V. L. pardavė už 40 Eur. Maždaug po penkių dienų V. L. paskambino ir pasakė, jog garso aparatūra neveikia, reikia grąžinti pinigus. V. L. atsakė, jog pinigų negrąžins. Maždaug po mėnesio vėl paskambino V. L. ir klausė, kada bus grąžinti pinigai. V. L. vėl buvo atsakyta, kad pinigai nebus grąžinti. M. S. teigė, jog pas jį vakare atvažiavo M. M. ir A. P., jie grasino ir reikalavo atiduoti pinigus. Nukentėjusysis jiems atsakė, kad pagalvos, gal ir atiduos pinigus.  Kiek jam yra žinoma, iš V. L. aparatūrą įgijo A. P. ir M. M.. V. L. pasiūlė susimesti po 20 Eur ir grąžinti pinigus. M. M. ar A. P. paskambino ir pranešė, jog atvažiuos paimti pinigų. M. S. teigė, jog jis kartu su V. L. nuėjo į Varžuvos stotelę, kur jų automobilyje laukė A. P. ir M. M.. Su V. L. ėjo, kadangi būtent šiam buvo paskambinta. A. P. pasakė duoti pinigus ir nurodė, jog garso aparatūrą atveš vėliau. Nukentėjusysis šiam atsakė, jog kol neatgaus garso aparatūros, pinigų negrąžins. Pokalbyje dalyvavo ir M. M., tačiau daugiau kalbėjo A. P.. M. M. taip pat reikalavo atiduoti pinigus. Su A. P. kalbėjo V. L.. Tuomet prasidėjo susistumdymas. M. S. teigė, jog jis ketino iš įvykio vietos pasišalinti, tačiau M. M. jį pastūmė. Būtent M. M. pradėjo susistumdymą. Su A. P. susistumdymo nebuvo. M. M. jam sudavė smūgį, nuo kurio jis nugriuvo, neteko sąmonės. Nukentėjusysis teigė, jog gal kokį netinkamą žodį prieš susistumdant ir pasakė, susistumdymo metu galėjo suduoti vieną smūgį M. M.. Kai nukrito ant žemės, taip pat buvo mušamas, jį mušė M. M.. S. P. matė, kaip buvo paimti pinigai. S. P. pareikalavo palikti piniginę su dokumentais. Piniginė galėjo iškristi grumtynių metu. Vėliau ją atidavė S. P.. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino, kad jie užfiksuoti teisingai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. L. parodė, jog įvykio metu jis pirmas gavo smūgį. Konflikte dalyvavo jis, M. S., A. P. ir M. M.. Liudytojas negalėjo nurodyti, už ką jam buvo suduotas smūgis, jis pirmas nieko nepuolė. Jam smūgį sudavė A. P.. Matė, kaip M. M. muša M. S., daužo jį kumščiais, tačiau už ką buvo mušamas nukentėjusysis, negalėjo nurodyti. V. L. paaiškino, jog M. S. pardavė garso aparatūrą, kuri neveikė. A. P. buvo pasiūlyta atvežti garso aparatūrą, o jie grąžins pinigus. A. P. su M. M. garso aparatūros neatvežė, o pinigus paėmė. A. P. garso aparatūrą įsigijo per V. L.. Liudytojas teigė, jog į įvykio vietą atėjo trise, jis pirmas gavo į nosį ir nieko nebematė. Į įvykio vietą atėjo grąžinti pinigus bei atsiimti garso aparatūrą. V. L. nurodė, jog neatsimena, ar jis davė M. S. pinigų, tačiau vėliau nurodė, kad M. S. davė dalį pinigų už garso aparatūrą, pats iš nukentėjusiojo jokių pinigų nėra gavęs.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. P. parodė, jog įvykio dieną jis leido laiką kartu su M. S. ir V. L.. V. L. buvo kažkur trumpam išėjęs, o kai grįžo, pasakė, jog jam kažkas paskambino ir nurodė, kad reikia atiduoti pinigus už garso aparatūrą. V. L. ir M. S. nuėjo prie stotelės. Liudytojas aiškino, jog jis šiek tiek pasėdėjo ir nuėjo pažiūrėti, ką veikia V. L. ir M. S.. Jis matė, kaip M. M. mušė M. S., t. y. M. S. gulėjo ant žemės, o M. M. užsilipęs ant jo smūgiavo kumščiais į galvą ir krūtinę. Taip pat liudytojas teigė, jog automobilio vairuotojas buvo paėmęs strypą ir pasakė, ar ir jis nori gauti. S. P. teigė, jog M. S. piniginė buvo iškritusi, ją paėmė M. M. ir iš jos ištraukė pinigus, o piniginę numetė, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Liudytojas su V. L. pakėlė M. S. ir nuvedė jį namo. Jis nematė, kad V. L. būtų kas nors padaryta. Kas pirmas pradėjo muštynes, nematė. Kiek žino, muštynės kilo dėl garso aparatūros. M. S. ir V. L. nebuvo agresyviai nusiteikę. Liudytojas teigė, jog jis nematė, ar V. L. gavo į nosį, apie smūgio sudavimą jam V. L. pasakė vėliau.

Teisiamojo posėdžio metu A. P. parodė, jog jo pažįstamas ieškojo garso aparatūros, todėl paklausė V. L., ar jis žino, kas tokią aparatūrą gali parduoti. V. L. tokį asmenį pažinojo ir kitą dieną atvežė garso aparatūrą. Liudytojas teigė, jog jis aparatūrą perdavė savo pažįstamam, o V. L. davė 40 Eur. Pažįstamas tą patį vakarą pasakė, kad aparatūra neveikia, ir atvežė ją atgal. V. L. pasakė, jog pinigus grąžins. Liudytojas paaiškino, jog vėliau V. L. pas jį nebedirbo, todėl apie susidariusią situaciją papasakojo V. L., kuris apie ją papasakojo M. S.. M. S. per porą mėnesių nepasiėmė garso aparatūros, pinigų negrąžino. Pavasario pabaigoje paskambino V. L. ir pasakė, jog paėmė pinigus. A. P. nurodė, jog kitą dieną jis su M. M. atvyko netoli M. S. ir V. L. namų, prie stotelės. Paskambino V. L. ir laukė automobilyje. V. L. atėjus į stotelę, šiam pasakė, jog atneštų pinigus. Po kiek laiko V. L. atėjo kartu su M. S. ir dar vienu vyru. A. P. nurodė, jog jis su M. M. išlipo iš automobilio. M. S. priėjo ir kalbėdamas spjaudė į veidą, teigė, jog pinigų neduos. Liudytojas nurodė, kad jis nustūmė M. S. nuo savęs, o šis bandė pulti, todėl M. M. pradėjo ginti liudytoją, kilo muštynės. M. M. grūmėsi su nukentėjusiuoju. Liudytojas išskyrė M. M. ir nukentėjusįjį, tuomet iš įvykio vietos išvažiavo. A. P. teigė, jog jis nematė, kaip M. M. paėmė piniginę. Automobilyje M. M. jam padavė 60 Eur ir pasakė, jog tai už garso aparatūrą. Prieš tai su M. M. kalbėjo, jog reikia paimti pinigus už aparatūrą, tačiau neminėjo, kokią sumą reikia paimti. M. M. nereikalavo iš nukentėjusiojo pinigų. Liudytojas teigė, jog jis su niekuo nesimušė, jokio pagalio rankose neturėjo, gynybai buvo paėmęs rankeną. Aparatūros su savimi neturėjo, kadangi iš anksto neplanavo važiuoti paimti pinigų. Pinigus galvojo paimti, kadangi bijojo, jog V. L. gali juos pragerti. Nukentėjusįjį matė tik vieną kartą, anksčiau dėl aparatūros nebuvo susitikę. V. L. ir S. P. įvykio metu elgėsi ramiai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. S. parodė, jog įvykis galėjo vykti 2015 m. balandžio mėnesį. Liudytojas teigė, jog jam paskambino M. S. ir paklausė, ar jis gali užeiti ir pagelbėti. Atėjęs pas M. S. pamatė, jog jis yra sumuštas, kruvinas. M. S. papasakojo, jog buvo atvažiavę du vaikinai su BMW X5 ir jį sumušė. Vaikinai reikalavo pinigų dėl garso aparatūros. M. S. buvo sumuštas prie stotelės, iš jo buvo ištraukta piniginė bei pasišalinta iš įvykio vietos. Nukentėjusiajam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jis išvežtas į ligoninę. R. S. parodė, jog jis kitų įvykio liudytojų klausė, kas įvyko, o pokalbį įrašė. Liudytojai pasakė, kad M. S. buvo sumuštas, ištraukta jo piniginė, paimti pinigai, piniginė buvo numesta, o asmenys sumušę M. S. pasišalino iš įvykio vietos. Nukentėjusysis minėjo, kad buvo atvažiavę du vyrai, jie buvo atvažiavę du kartus. Vyrams atvažiavus antra kartą, įvyko muštynės. Nukentėjusysis bandė gintis. M. S. minėjo, kad aršiausias buvo jaunesnysis, taip pat minėjo, kad vyrai buvo išsitraukę pagalį ar lazdą. Ištraukus pinigus iš piniginės, ji buvo numesta ant žemės. Liudytojas nurodė, jog jo žiniomis, konfliktas įvyko dėl garso aparatūros. Kiek iš piniginės buvo ištraukta pinigų, pasakyti negalėjo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus, jis nurodė, kad jie užfiksuoti teisingai. Perklausius byloje esantį garso įrašą, liudytojas nurodė, jog tai yra tas garso įrašas, kurį jis padarė bendraudamas su kitais įvykį mačiusiais asmenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė, kad 2015 m. balandžio 25 d., apie 13.00 val., o gal apie 14.00 val., jis su draugu A. P. nuvažiavo pasibūti prie Šilo ežero. Važiuojant nuo ežero A. P. pasakė, kad reikia užvažiuoti pas V. L., nes šis jam nori grąžinti pinigus už garso kolonėlę ir stiprintuvą. A. P. V. L. pasiūlė susitikti prie stotelės. Susitikimo metu V. L. buvo girtas. A. P. V. L. paprašė minėtų pinigų už garso stiprintuvą ir kolonėlę. V. L. nurodė, kad pinigai yra pas jo kaimyną. A. P. paprašė V. L. nueiti pas kaimyną ir paimti pinigus, o garso aparatūrą pažadėjo atvežti vėliau. V. L. nuėjo pas kaimyną. Atgal į susitikimo vietą V. L. grįžo jau su dviem asmenimis, t. y. kaimynu ir trečiu asmeniu. Minėtas kaimynas, nieko nepasakęs, ėmė šokinėti ant jų, keiktis. Ką konkrečiai kaimynas sakė, negali pasakyti, jį ir A. P. įžeidinėjo keiksmažodžiais. A. P. bandė su kaimynu gražiai susitarti, kad šis grąžintų pinigus, tačiau kaimynas toliau įžeidinėjo, šoko su kumščiais ant A. P.. A. P. kaimyną pastūmė. Tuomet prie A. P. pribėgo V. L. ir trečias asmuo, bandė aiškintis, grasino. Jis taip pat kažką aiškinosi. Galiausiai jam kaimynas smūgiavo į veidą, tiksliau trenkė kumščiu į lūpą, lūpa buvo prakirsta. M. M. teigė, kad jis tuomet kaimynui smūgiavo 3-4 smūgius į veidą ir į kepenis. Kaimynas nukrito, tempė jį su savimi už megztinio, kurį suplėšė. M. M. tvirtino, jog bandė kaimyno ranką nuplėšti nuo savęs, tačiau kaimynas vis tiek jį laikė. A. P. išskyrė jį ir kaimyną. M. M. nurodė, jog pamatė ant žemės šalia jo gulinčią piniginę, kuri greičiausiai kaimynui iškrito iš kišenės. Iš piniginės jis pasiėmė 60 Eur. Kojomis kaimyno nespardė. Išėmęs pinigus, piniginę paliko įvykio vietoje. Būtų pasiėmęs tik 40 Eur, bet, kadangi kaimynas jam suplėšė brangų megztinį/marškinius, paėmė iš piniginės 60 Eur. A. P. atidavė 40 Eur kaip skolą už aparatūrą, o sau pasiliko 20 Eur už sugadintus rūbus. Po visko jis su A. P. sėdo į automobilį ir išvažiavo. (t. 1, b. l. 95-96, 102, 115)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. S. parodė, kad 2015 m. vasario mėnesį, tiksliai datos nepamena, pas jį į namus atėjo kaimynas V. L.. Jis pamatė pas jį stiprintuvą su žemų dažnių kolonėle ir paklausė, ar jis neparduotų minėtos įrangos. Jis sutiko ir kitą dieną stiprintuvą su kolonėle pardavė už 40 Eur. Po penkių dienų jam paskambino tas pats V. L. ir pasakė, kad stiprintuvas su garso kolonėle neveikia, todėl reikia grąžinti pinigus. Jis atsakė, kad su aparatūra viskas gerai ir pinigų negrąžins. V. L. jam dar skambino kokius 5-6 kartus. Į jo namus 2015 m. balandžio 23 d., apie 20.00 val., atvažiavo juodos spalvos automobilis BMW X5, iš kurio išlipo du vyrai, kuriuos jis matė pirmą kartą. Vyrai pareikalavo atiduoti 40 Eur už stiprintuvą ir garso kolonėlę, kuriuos jie pirko iš V. L.. Vyras vairavęs mašiną pasakė, kad, jei pinigų nebus kitą dieną, M. S. bus blogai ir išvažiavo. Visa tai matė V. L., V. L. tėvas. Vėliau vakare BMW automobilio vairuotojas jam dar kartą skambino ir grasino, kad jei nebus kitą dieną pinigų, jam bus blogai. V. L. pasiūlė pinigus vyrui atiduoti susidėjus per pusę, t. y. po 20 Eur. Penktadienio vakarą V. L. atvežė 20 Eur. V. L. minėtus asmenis, atvažiavusius su automobiliu BMW X5, pažinojo, nes pas juos dirbo autoservise. V. L. paskambino minėtiems vyrams ir pasakė, kad pinigai pas jį, gali atvažiuoti jų pasiimti. Vyrai nurodė, kad kitą dieną atvažiuos pasiimti pinigų ir atveš stiprintuvą su garso kolonėle. 2015 m. balandžio 25 d., apie 15.30 val., jis buvo kartu su V. L.. V. L. kažkas paskambino į telefoną. V. L. nurodė, kad minėti vyrai atvažiavo su BMW X5 ir laukia jo prie Varžuvos stotelės, Nemenčinės plente, Vilniuje. Jis, pasiėmęs pinigus, kartu su V. L. nuėjo į stotelę. Stotelėje stovėjo juodos spalvos BMW. Jis automobiliu atvažiavusiems vyrams pasakė, kad turi 40 Eur, bet pareikalavo iš pradžių atiduoti stiprintuvą su kolonėle. Tuomet jam M. M. atsakė, kad atveš kitą kartą. M. S. atsakė, kad tuomet ir pinigus atiduos kitą kartą, kai vyrai atveš stiprintuvą su kolonėle. Po pasakytų žodžių iš karto M. M. rankos kumščiais jam sudavė smūgius į galvą, kiek kartų buvo suduota, pasakyti negali. M. S. teigė, jog nuo smūgių nukrito, jautė, kaip jį M. M. spardė kojomis, po to prarado sąmonę. A. P. jo nemušė, jam nieko nedarė, stovėjo šalia. Atsipeikėjęs pamatė, kad A. P. ir M. M. nebėra. Šalia jo gulėjo atidaryta numesta piniginė, kurioje nebebuvo 60 Eur. Piniginę laikė galinėje kelnių kišenėje. V. L. sakė, kad pinigus iš kišenės paėmė M. M.. Dėl įvykio patyrė 60 Eur turtinę žalą ir fizinę žalą. 2015 m. balandžio 26 d. 18.19 val. sulaukė skambučio iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Iš balso suprato, kad jam skambina vyras, kuris vairavo automobilį BMX X5, t. y. A. P.. Vyras pasakė, kad kitą dieną atveš kolonėlę. Jis pasakė, kad ją gali vežti į policijos komisariatą, tuomet jis jam pagrasino, kad dabar jam bus blogai, išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Nenorėdamas klausytis įžeidinėjimų, jis padėjo ragelį. (t. 1, b. l. 16-17, 19, 21-22)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. L. parodė, kad jis yra M. S. kaimynas, V. L. tėvas. Jis 2015 m. balandžio 25 d. buvo pas M. S.. Visi jie gėrė, kepė šašlykus. Jis gėrė degtinę, buvo labai girtas. Po kurio laiko jam į mobilųjį telefoną paskambino A. P., pas kurį jis dirbo garaže, ir vėl pareikalavo M. S., kad šis grąžintų 40 Eur už neva sugadintą garso aparatūrą. V. L. nurodė, jog nežino, ar aparatūra veikė, ar ne. M. S. atsakė, kad kai bus aparatūra, bus grąžinti ir pinigai. Tuomet jis, S. P. nutarė kartu su M. S. nueiti susitikti su A. P.. Jie visi nuėjo netoli jo namų esančios stotelės. Jiems atėjus stotelėje jau buvo atvažiavęs A. P.. Jis buvo su jaunu vaikinu, kurio nepažįsta. Liudytojas gerai įvykių eigos negalėjo nurodyti, nes buvo labai girtas. Kilo konfliktas. Kas konfliktą pradėjo, liudytojas negalėjo nurodyti. Konflikto metu jis paslydo ir nukrito ant žemės, susitrenkė nosį, ėmė bėgti kraujas, kai atsipeikėjo, matė M. S. sėdintį ant žemės, jam bėgo kraujas iš nosies. Vienu metu, matė, kaip jaunas vyras, buvęs su A. P., trenkė M. S. kumščiu į šoną. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar iš M. S. buvo paimti kokie nors daiktai, nes nematė. M. S. jam nieko nepasakojo apie įvykį. A. P. ir su juo buvęs jaunas vyriškis išvažiavo. Jie su S. P. parvedė M. S. namo, apvalė kraują. (b. l. 44)

Iš akistatos protokolo tarp M. S. ir V. L. matyti, kad abu nurodė, jog 2015 m. lapkričio 25 d. Nemenčinės plente, Vilniuje, netoli Varžuvos stotelės, M. M. pirmas pradėjo konfliktą puldamas mušti M. S.. (b. l. 47-48)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. P. parodė, kad jis yra su M. S. kaimynas. Jis 2015 m. balandžio 25 d. po pietų kartu su V. L. buvo pas M. S. namuose, gėrė alkoholinius gėrimus. Buvo išgėręs apie 1 litrą alaus. Tada po kiek laiko kažkas paskambino V. L. į telefoną ir ėmė kalbėti apie kažkokią garso aparatūrą. Skambintojas reikalavo pinigų už garso aparatūrą, o M. S. jam pasakė, kad kai bus aparatūra, bus ir pinigai. Po to M. S. ir V. L. išėjo susitikti su skambinusiu vyru prie stotelės, esančios netoli M. S. namų. Po kokių penkių minučių nuėjo ir jis. Jam atėjus jau buvo kilęs konfliktas. Konfliktavo M. S. su stambaus ūgio, vyresnio amžiaus, aukštu vyru bei jaunu neaukštu vaikinu. Kas pradėjo muštynes, nematė. Kai jis atėjo, matė, kaip minėtas jaunas vaikinas sėdėjo ant M. S. ir kumščiais trankė jam per veidą. Kiek smūgių buvo suduota, negali pasakyti. S. P. taip pat matė, kaip jaunas vaikinas mušė M. S. su kumščiais visur į kūną, kur papuola. Kiek pamena, jaunas vaikinas M. S. kojomis nespardė. Kai M. S. gulėjo, šalia jo gulėjo iškritusi piniginė. Jaunas vaikinas paėmė piniginę, atidarė, ištraukė pinigus ir įsidėjo į kišenę. Kiek ištraukė pinigų, nematė. Minėtas stambus vyras nieko nemušė, tik stovėjo prie mašinos. Galiausiai abu vyrai išvažiavo. (b. l. 50-51)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė, kad yra M. S. kaimynas. Jam 2015 m. balandžio 25 d. paskambino M. S. ir pasakė, kad jį sumušė, paklausė, ar R. S. gali ateiti. M. S. balsas telefonu pasirodė sutrikęs, sunerimęs. M. S. pasakė, kad atvažiavo du vyrai ir jį sumušė. R. S. teigė, jog nubėgo pas M. S. į namus. Atėjęs pamatė, kad M. S. yra sumuštas, veidas ištinęs, jam iš nosies bėgo kraujas, kiek pamena, jam buvo prakirstas paakys. M. S. buvo su V. L. ir S. P.. M. S., V. L. ir S. P. pasirodė išgėrę. M. S. jam paaiškino, kad prie stotelės, esančios netoliese, atvažiavo du vyrai, kurių jis asmeniškai nepažįsta, tik žinojo, kad jiems buvo parduota garso kolonėlė, ir šie vyrai iš M. S. reikalavo, kad jis grąžintų pinigus, nes neva ta garso kolonėlė neveikia. M. S. pasakė jiems, kad kai bus kolonėlė atvežta, bus grąžinti pinigai. Kiek pamena, M. S. pasakojo, kad vyrai buvo atsivežę lazdą ir ja grasino. Minėti vyrai M. S. ėmė mušti, spardyti kojomis, daugiausia smūgių, pasak M. S., sudavė jaunesnis vaikinas. Kaip suprato iš M. S. pasakojimo, visą konfliktą sukėlė atvažiavę vyrai. M. S. po to prarado sąmonę, o atsipeikėjęs pamatė, kad šalia jo guli piniginė, kurioje nebebuvo 60 Eur. Minėti vyrai jau buvo pasišalinę. M. S. pasidarė labai bloga, todėl jį išsivežė greitoji medicinos pagalba. R. S. teigė, jog jis nutarė, kad reikia įrašyti S. P. ir V. L. parodymus. Įrašytą pokalbį jis nusiuntė tyrėjai elektroniniu paštu. Garso įraše girdisi, kaip S. P. ir V. L. pasakoja jam, kas nutiko. Jie jam taip pat paaiškino, kad atvažiavę vyrai iš M. S. ištraukė piniginę, pasiėmė pinigus, o piniginę numetė ant žemės. Nori pažymėti, kad V. L. paėmė iš M. S. garso kolonėlę ir žadėjo ją parduoti. Galiausiai kolonėlę pardavė M. S. sumušusiems vyrams. V. L. dirba pas M. S. sumušusius vyrus automobilių servise. (b. l. 53)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad jam paskambino draugas ir paklausė, ar jis turi parduoti kolonėlę su stiprintuvu. Jo pažįstamas V. L., kuris dirba garaže, kuriame ir jis kartais dirba, jam pasakė, kad žino žmogų, kuris parduotų. V. L. jam pasakė, kad kolonėlė su stiprintuvu kainuos 40 Eur. Turbūt tą patį vakarą jis V. L. padavė 40 Eur, o jis jam kitą dieną atvežė kolonėlę su stiprintuvu. Jis tos pačios dienos vakare perdavė šį pirkinį draugui. Kitą dieną paskambino draugas ir pasakė, kad stiprintuvas neveikia, kolonėlė yra bloga. Draugas atvežė tą kolonėlę su stiprintuvu. Jis V. L. pasakė, kad grąžintų savininkui kolonėlę su stiprintuvu ir grąžintų pinigus. Jam V. L. vis sakydavo, kad neturi pinigų. Taip tęsėsi apie du mėnesius. Pirmą kartą asmenį, kuris turėjo grąžinti pinigus už kolonėlę ir stiprintuvą, pamatė maždaug prieš dvi savaites skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 25 d. įvykio. Jam paskambino V. L. tėtis V. L. ir pasakė, kad atvažiuotų išsiaiškinti problemą. Jis privažiavo netoli V. L. namų esančios stotelės. V. L. ir asmuo, kuris turėjo grąžinti pinigus, ten jau laukė. Jie pasiūlė važiuoti į landynę, kur gali būti V. L., ir viską ten išsiaiškinti. Jiems pasakė, kad nevažiuos. Tada asmuo, kuris turėjo grąžinti pinigus, pats pasakė, kad galėtų grąžinti pinigus už garso kolonėlę ir stiprintuvą, pasakys V. L., kada turės pinigus. Po kiek laiko jis paklausė V. L., ar minėtas asmuo turi pinigus. V. L. pasakė, kad pinigų neturi, bus kitą savaitę. Po kiek laiko jis susitiko su pažįstamu M. M.. Jie kartu važiavo link Šilo ežero. Liudytojas pažįsta kitą V. L. sūnų, todėl užsuko pas jį į svečius. Tuo momentu į kiemą atėjo ir V. L.. Jie pasišnekėjo, jis paklausė, ar yra namuose asmuo, kuris turi grąžinti pinigus už kolonėlę ir stiprintuvą. V. L. nurodė, kad yra. Jie nuvažiavo pas minėtą asmenį į namus. Asmuo pažadėjo, kad pinigai bus penktadienį. Kartu su juo buvo V. L. ir M. M., minėtam asmeniui niekas negrasino. Penktadienį, į pavakarę, jam paskambino V. L. ir pasakė, kad paėmė iš asmens, kuris turi grąžinti pinigus, 40 Eur už stiprintuvą ir kolonėlę. A. P. nurodė, jog jis pinigus atsiims kitą dieną. Šeštadienį, tai yra 2015 m. balandžio 25 d., jam paskambino V. L. ir pasakė, kad neatvyks į darbą, t. y. į garažą, nes turi reikalų. A. P. su V. L. susitarė susitikti prie stotelės. Atvažiavus į stotelę kartu su M. M., atėjo V. L. ir pasakė, kad tuos pinigus grąžino asmeniui, kuris turėjo pinigus sumokėti. Jis pasakė, kad šiuo metu neturi kolonėlės bei stiprintuvo, liepė V. L. nueiti ir paimti pinigus, o kolonėlę pažadėjo atvežti kitą dieną. V. L. nuėjo pas minėtą asmenį, bet grįžo trise, t. y. V. L., pinigus turėjęs grąžinti asmuo ir trečias asmuo. M. M. tuo metu stovėjo šalia jo. Asmuo paklausė, kur jo stiprintuvas su kolonėle. Jis pasakė, kad kolonėlę ir stiprintuvą grąžins kitą dieną. Jie visi trys atrodė stipriai išgėrę. A. P. nurodė, kad asmuo, turėjęs grąžinti pinigus, pradėjo jį įžeidinėti, keiktis necenzūriniais žodžiais, priėjo prie jo, tuomet liudytojas jį abejomis rankomis nustūmė nuo savęs. Šis asmuo nugriuvo, tačiau staigiai atsistojo ir ėmė judėti link jo. Tuo metu M. M. šoko į priekį, kad apgintų liudytoją. Galiausiai matė, kad M. M. ir asmuo, turėjęs grąžinti pinigus, mušasi. Abu buvo pargriuvę ant žemės. Nežino, ar M. M. įspyrė minėtam asmeniui. Taip pat nematė, ar M. M. buvo smūgiuojama. Bandė M. M. ir minėtą asmenį išskirti. Vėliau M. M. pamatė gulinčią ant žemės piniginę, ją paėmė. M. M. atidarė piniginę, kas buvo daroma su šia pinigine toliau, nematė. M. M. piniginę grąžino. Jie išvažiavo. Bevažiuojant M. M. padėjo 70 Eur ir pasakė, kad čia už garso aparatūrą. Tuo viskas ir pasibaigė. Suprato, kad M. M. pinigus paėmė iš to asmens, kuris turėjo grąžinti pinigus, piniginės. (b. l. 89-90)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015 m. balandžio 25 d. 16.08 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog prieš pusvalandį Varžuvos stotelėje du nepažįstami asmenys sumušė pranešėjo kaimyną M. S. ir atėmė pinigus. Iš papildomai gautos informacijos matyti, kad 2015 m. balandžio 25 d. 19.20 val. Lazdynų ligoninės slaugytoja informavo, jog į ligoninę greitoji medicinos pagalba pristatė M. S., kuriam buvo diagnozuotas dešinės akies žaizda, nosies kaulo lūžimas, po suteiktos pagalbos paleistas namo. Pats M. S. paaiškino, kad prie namų jį sumušė iš matymo pažįstamas asmuo. (b. l. 2)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015 m. balandžio 25 d. 21.51 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog prie Varžuvos stotelės atvažiavo visureigis BMW X5, kurio valstybinio numerio skaičiai 666, iš jo išlipę vyrai sumušė M. S.. M. S. buvo paliktas bejėgiškos būklės. Vyrai iš jo piniginės ištraukė 60 Eur (3 kupiūras po 20 Eur) ir išvažiavo. Konfliktas įvyko dėl parduoto automobilinio žemo dažnio garsiakalbio. Lazdynų ligoninėje M. S. buvo diagnozuoti daugybiniai veido ir kūno sumušimai bei nosies kaulo lūžis. (b. l. 3)

Iš M. S. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2015 m. balandžio 25 d., apie 15.30 val., Varžuvos stotelėje, Nemenčinės plente, Vilniuje, vyras vardu M. jį sumušė ir iš piniginės paėmė 60 Eur. M. atvažiavo kartu su vyru vardu A. A. vairavo automobilį BMW XS, kurio valstybinio numerio skaičiai(duomenys neskelbtini). Minėti vyrai reikalavo grąžinti pinigus už neva kažkada parduotą neveikiančią aparatūrą, tačiau aparatūra jam nebuvo grąžinta. Visą įvykį matė kartu su juo buvęs V. L., kuris vyrus ir pažinojo iš matymo. M. S. dėl įvykio patyrė 60 Eur turtinę žalą ir fizinę žalą. (b. l. 1)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Varžuvos stotelė, esanti Nemenčinės pl. 89, Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad  Varžuvos stotelė yra Nemenčinės plente važiuojant iš miesto, prieš pat kelio susiaurėjimą. Už stotelės yra miškas, už kelio yra sodo nameliai. Vaizdo filmavimo kamerų įvykio vietoje nėra. Įvykis įvyko 25 metrai nuo stotelės į mišką. Ant tako matosi dėmės, panašios į kraujo pėdsakus. (b. l. 13-15)

Iš specialisto išvados Nr. G 1363/15(01) matyti, kad M. S. padaryta poodinė kraujosruva pakaušio kairėje, kraujosruva odoje kaktos dešinėje, odos nubrozdinimas kaktoje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose su muštine žaizda viršutiniame voke ir kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje su odos nubrozdinimais ir nosikaulių lūžiu, kraujosruvos su nubrozdinimais viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėse, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje, kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015 m. balandžio 25 d.). Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai poodinė kraujosruva pakaušio kairėje, kraujosruva odoje kaktos dešinėje, odos nubrozdinimas kaktoje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose su muštine žaizda viršutiniame voke ir kraujosruva dešinės akies obuolio junginyje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvos su nubrozdinimais viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėse, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. mušant ir apiplėšiant. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi savęs žalojimui. (b. l. 32-33)

Iš byloje esančio garso įrašo, kurį padarė liudytojas R. S., po įvykio bendraudamas su S. P. ir V. L., matyti, jog R. S. yra sakoma, kad pinigus paėmė M. M.. Pinigai buvo paimti iš piniginės, kuri buvo nukritusi ant žemės. Piniginė muštynių metu iškrito iš M. S. sportinių kelnių kišenės, kai šis nukrito ant žemės. M. M. paėmė piniginę ir ėjo į mašiną, o kitas asmuo iš automobilio bagažinės buvo paėmęs vamzdį. Iš piniginės buvo ištrauktos kortelės bei pasas. Vienas asmuo nurodė, kad M. S. praėjusią dieną davė 20 Eur. M. S. įvykio dieną niekam pinigų neatidavė. Kai M. M. paėmė piniginę, kai buvo atitrauktas nuo M. S.. M. M. buvo pasakyta atiduoti dokumentus ir piniginę, tuomet šis iš piniginės išėmė pinigus ir įsidėjo juos į kišenę. Į klausimą, kodėl buvo skambinama M. S., buvo atsakyta, kad M. S. pardavė garso aparatūrą, kuri buvo neveikianti. Taip pat pokalbio metu nurodoma, jog buvo susitarta, kad M. S. duos 20 Eur ir tiek pat duos kitas asmuo ir bendra suma bus grąžinta aparatūros pirkėjui. M. S. vyrams nurodė, jog jis atiduos pinigus, o vyrai turi atiduoti garso aparatūrą, tačiau vyrai pasakė, jog aparatūrą jie atveš tik pirmadienį. Tuomet ir prasidėjo muštynės. Toks pats pokalbis vyko ir dieną prieš, t. y. buvo nurodyta, kad pinigai bus grąžinti, kai bus atvežta garso aparatūra. Muštynės prasidėjo, kadangi M. S. paklausė, kodėl jaunesnis vaikinas rėkia, ir pasakė, kad kai grąžins daiktą, tuomet jis grąžins pinigus. Pokalbyje dalyvaujantis asmuo nurodo, kad jis gavo į nosį. Vienas iš vyrų lėkė prie jų su vamzdžiu. (t. 1, b. l. 55)

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog  M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinį smurtą, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, jog fizinės prievarta savivaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti prievolę.

Baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad M. M. kartu su A. P. į įvykio vietą, t. y. Varžuvos stotelę, esančią Nemenčinės plente, Vilniuje, atvyko siekdami paimti pinigus už neveikiančią garso aparatūrą, kuri buvo parduota A. P.. Šį faktą patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, taip pat liudytojų V. L., S. P., A. P., iš dalies R. S. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu. Iš paties M. M., nukentėjusiojo M. S., liudytojų V. L. ir R. S. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog konfliktas įvyko, kadangi M. M. ir A. P. iš nukentėjusiojo reikalavo grąžinti pinigus už garso aparatūrą, o M. S. atsisakė grąžinti pinigus tol, kol jam nebus grąžinta garso aparatūra. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad M. M. konflikto metu prieš M. S. panaudojo fizinį smurtą (sudavė smūgius rankomis bei kojomis), dėl ko nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šį faktą patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiojo, byloje apklaustų liudytojų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu, taip pat specialisto išvadoje Nr. G 1363/15(01) užfiksuoti duomenys. Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad iš M. S. piniginės buvo paimti 60 Eur. Pinigų paėmimo iš piniginės faktą patvirtina tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek byloje apklaustų liudytojų parodymai.

Byloje iš esmės kilo ginčas tik dėl smurto panaudojimo nukentėjusiajam M. S. priežasčių. M. M. viso proceso metu teigė, jog prieš nukentėjusįjį smurtavo, kadangi norėjo apginti A. P. nuo agresyvių nukentėjusiojo veiksmų. Taigi nagrinėjamu atveju M. M. neigė, jog fizinę prievartą prieš M. S. panaudojo, siekdamas priversti jį įvykdyti prievolę A. P.. Vis tik teismas konstatuoja, jog byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad M. M. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį panaudojo, kadangi siekė, jog būtų realizuota A. P. teisė atgauti pinigus už šiam asmeniui perduotą garso aparatūrą.

Nukentėjusiojo M. S. parodymai patvirtina, jog jis susitikimo metu ketino grąžinti A. P. 40 Eur už šiam parduotą garso aparatūrą, tuo pačiu nukentėjusysis norėjo ir to, kad jam būtų grąžinta garso aparatūra. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog faktą, kad susitikimo metu buvo ketinama perduoti pinigus, iš dalies patvirtina tai, jog nukentėjusysis su savimi buvo pasiėmęs piniginę, kurioje buvo netgi didesnė nei reikalinga grąžinti pinigų suma. Nukentėjusiojo nuoseklūs parodymai patvirtina, jog atėjus į susitikimo vietą, kurioje turėjo būti perduoti pinigai, iš jo buvo reikalaujama pinigų. Tokius reikalavimus išsakė tiek A. P., kuris buvo aktyvesnis pokalbio dalyvis, tiek M. M.. Taip pat nukentėjusiajam buvo nurodyta, jog garso aparatūra bus grąžinta vėliau. Tokios pinigų grąžinimo sąlygos nukentėjusiojo netenkino, todėl jis ketino iš susitikimo vietos pasišalinti. Tuomet būtent M. M. pirmas atliko smurtinius veiksmus, įvyko susistumdymas su nukentėjusiuoju, kuriame A. P. nedalyvavo, vienu metu nukentėjusysis gavo smūgį į galvą, nuo kurio nukrito ant žemės, buvo mušamas ir toliau, prarado sąmonę.

Nukentėjusiojo nurodoma įvykių versiją patvirtina liudytojo V. L., M. P. bei iš dalies R. S. parodymai, byloje esantis garso įrašas.

V. L. teisme teigė, jog įvykio vietoje jis dėl neaiškių priežasčių gavo smūgį nuo A. P., matė, kaip M. M. mušė M. S.. Į įvykio vietą liudytojas kartu su nukentėjusiuoju atėjo grąžinti pinigų bei pasiimti garso aparatūros. A. P. garso aparatūros nebuvo atvežęs. V. L. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad matė, kaip M. M. sudavė M. S. smūgį. V. L. teiginiai patvirtina ir tai, jog jam M. S. jokių pinigų, kuriuos jis turėjo perduoti A. P., nebuvo davęs. Jis pats M. S. davė dalį pinigų (20 Eur), kurie turėjo būti perduoti A. P. už garso aparatūrą. Čia pažymėtina, kad iš nukentėjusiojo parodymų taip pat matyti, jog A. P. jis turėjo perduoti 40 Eur, iš kurių 20 Eur buvo jo paties, o 20 Eur jam buvo davęs V. L.. Be to, iš byloje esančio garso įrašo, kuriame yra užfiksuotas R. S., V. L. ir S. P. pokalbis, vykęs tą pačią dieną, po to kai buvo padaryta nusikalstama veika, matyti, jog vienas iš asmenų nurodo, kad M. S. dieną prieš įvykį buvo duoti 20 Eur. Liudytojo S. P. parodymai patvirtina tai, kad nukentėjusysis kartu su V. L. nuėjo grąžinti pinigų už garso aparatūrą. M. S. ir V. L. nebuvo nusiteikę agresyviai. Liudytojas matė, kaip M. M. mušė M. S.. Įvykio metu jam pačiam buvo pagrasinta fiziniu smurtu. Iš R. S. parodymų matyti, jog jis iš M. S., V. L. ir S. P. sužinojo, kad nukentėjusysis buvo sumuštas dėl garso aparatūros, iš jo buvo paimti pinigai. Konfliktą sukėlė į įvykio vietą automobiliu atvažiavę vyrai. Po įvykio buvo įrašytas pokalbis su V. L. ir S. P.. Iš byloje esančio garso įrašo matyti, jog pinigus iš ant žemės iškritusios piniginės paėmė M. M., kitas asmuo buvo iš automobilio paėmęs strypą, pagrasino. M. S. susitikimo metu vyrams nurodė, jog atiduos pinigus, o vyrai turi atiduoti garso aparatūrą, tačiau vyrai pasakė, jog aparatūrą jie atveš tik pirmadienį. Tuomet ir prasidėjo muštynės. Toks pats pokalbis vyko ir dieną prieš, t. y. buvo nurodyta, kad pinigai bus grąžinti, kai bus atvežta garso aparatūra. Muštynės prasidėjo, kadangi M. S. paklausė, kodėl jaunesnis vaikinas rėkia, ir pasakė, kad kai grąžins daiktą, tuomet jis grąžins pinigus. Vienas iš pokalbyje  dalyvavusių  asmenų nurodė, kad jis įvykio metu gavo į nosį.

Aptarti liudytojų parodymai bei garso įrašo turinys sutampa su nuosekliais nukentėjusiojo parodymais. Šie duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais, patvirtina, jog M. M. iš tikrųjų fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo, kadangi šis atsisakė vykdyti reikalavimą grąžinti A. P. pinigus už garso aparatūrą, t. y. siekiant priversti nukentėjusįjį įvykdyti savąją susitarimo dalį. M. M. veiksmų kryptingumą rodo ir tai, kad jis, nustojęs mušti nukentėjusįjį, iš karto paėmė ant žemės nukritusią piniginę, iš jos ištraukė pinigus, dalį jų perdavė A. P., o dalį pasiliko sau kaip kompensaciją už sugadintą megztinį. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog smurtas prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas siekiant apginti kitą asmenį nuo pavojingo kėsinimosi ar siekiant pagrobti nukentėjusiojo pinigus. Taigi M. M. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinį smurtą, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą A. P. teisę. Teismui nekyla abejonių, jog M. S. nusikalstamais M. M. veiksmais buvo padaryta didelė žala, kadangi nukentėjusysis dienos metu, matant kitiems asmenims, buvo pakankamai intensyviai sumuštas, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirto fizinio smurto jis buvo netekęs sąmonės, po konflikto iki namų jį turėjo palydėti pažįstami asmenys, nukentėjusysis turėjo kreiptis pagalbos į medikus, buvo vežamas į ligoninę, kurį laiką buvo nedarbingas. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog smurtas prieš M. S. buvo panaudotas net ir žinant, kad nukentėjusysis sutiko grąžinti A. P. pinigus, tačiau pageidavo, jog pinigų grąžinimo metu jam būtų grąžinta garso aparatūra, t. y. nukentėjusysis norėjo, jog ir kita šalis vykdytų susitarimą. Taip pat pastebėtina tai, jog net ir paėmus iš nukentėjusiojo pinigus, garso aparatūra jam iki šiol nėra grąžinta.

Įvertinus visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog M. M. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį.

Kaip jau buvo minėta, pats M. M. tvirtino, jog jis prieš M. S. fizinį smurtą panaudojo, kadangi norėjo apginti A. P. nuo neva agresyvių nukentėjusiojo veiksmų. Iš esmės analogišką teiginį išsakė ir liudytojas A. P., t. y. šis liudytojas nurodė, jog M. S. jį puolė, o M. M. smurtinius veiksmus panaudojo, kadangi norėjo jį apginti. Vis tik tokie kaltinamojo ir liudytojo A. P. parodymai prieštarauja anksčiau aptartiems nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams, byloje esančio garso įrašo turiniui. Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog kaltinamojo ir A. P. nurodoma įvykių versija abejoti verčia tai, kad M. S. iš esmės neturėjo jokio pagrindo pradėti smurtauti prieš M. M. ar A. P.. Byloje yra įrodyta, jog nukentėjusysis buvo pasiruošęs įvykio dieną grąžinti pinigus, sumokėtus už garso aparatūrą, A. P., jis pinigus buvo atsinešęs į įvykio vietą. Vienintelė kliūtis pinigų grąžinimui buvo tai, jog A. P. neatvežė įsigytos garso aparatūros, t. y. nevykdė savo susitarimo dalies. Akivaizdu, jog M. S. vykusio susitikimo metu negalėjo atgauti garso aparatūros ir jokie jo veiksmai tuo metu objektyviai susiklosčiusios padėties negalėjo pakeisti. Taigi vienintelę pretenziją, kurią nukentėjusysis galėjo reikšti atvykusiems asmenims, buvo ta, kad nebuvo atvežta garso aparatūra. Vis tik, kaip jau minėta, tokios pretenzijos reiškimas objektyvių aplinkybių susidariusioje situacijoje nebūtų pakeitęs. Tuo pačiu teigtina, kad M. S. nebuvo jokio pagrindo veltis į konfliktą, nes pinigų už aparatūrą jis dar nebuvo grąžinęs, be to, jis iš esmės buvo labiau suinteresuotas turėti pinigus o ne parduotą garso aparatūrą (pinigų grąžinimo iniciatorius buvo ją įsigijęs, o ne pardavęs asmuo).

Teismo įsitikinimu, A. P. parodymai nagrinėjamu atveju negali būti vertinami kaip patikimi, kadangi jį ir M. M. sieja draugiški santykiai, šis liudytojas dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų įgyvendino savo tikslą, t. y. atgavo pinigus. Be to, A. P. parodymai nesutampa su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kurių egzistavimas abejonių nekelia. A. P. teigė, kad pinigus jam turėjo perduoti V. L., kuris juos paėmė iš garso aparatūros pardavėjo. Vis tik nukentėjusiojo, V. L. parodymai, byloje esantis garso įrašas leidžia konstatuoti, jog pinigus iš tikrųjų turėjo perduoti M. S., kuriam dalį pinigų perdavė V. L.. A. P. teisme teigė, jog jis pinigų nuvažiavo paimti kitą dieną po to, kai V. L. pranešė apie turimus pinigus, tuo pačiu jis tvirtino, kad aparatūros nukentėjusiajam neatvežė, kadangi iš anksto neplanavo važiuoti pasiimti pinigų, nors taip pat aiškino, kad pinigus nuvažiavo pasiimti, kadangi bijojo, jog V. L. juos išleis alkoholiui, jis tvirtino, kad M. S. pirmą kartą pamatė įvykio dieną. Vis tik tokie A. P. parodymai prieštarauja anksčiau aptartiems duomenims, taip pat jo paties parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog jis anksčiau ne vieną kartą buvo susitikęs su nukentėjusiuoju ir bendravo apie pinigų grąžinimą už garso aparatūrą, taip pat jis dieną prieš įvykį V. L. sakė, jog kitą dieną atvažiuos paimti pinigų. Teismo įsitikinimu, A. P. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, todėl teismas jais vadovaujasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys.

Teismas nenustatė M. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra vertintinas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tuomet, kai kaltininkas savo noru pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju M. M. teisme prisipažino panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiajam, tačiau neigė, kad smurtas buvo panaudotas siekiant priversti nukentėjusįjį grąžinti A. P. pinigus. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog kaltinamasis pripažino visas esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jis savo kaltę pripažino tik iš dalies. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tuomet, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio bei vėliau ir pan.) (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2010, 2K-7-107/2013). Nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimo padarymo, tokios išvados neleidžia daryti nei teisme duoti jo parodymai, nei jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (duomenų, kurie leistų manyti, kad kaltinamasis iš tikrųjų suvokė, jog pasielgė netinkamai, savo veiksmus vertina kritiškai, išgyveno dėl padarytos nusikalstamos veikos, stengėsi sušvelninti veikos padarinius ir pan., nėra). Čia pastebėtina, jog nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, nukentėjusysis teisme netgi sumažino prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį, t. y. jis prašė priteisti 60 Eur (tokia pinigų suma buvo paimta iš piniginės) turtinei žalai atlyginti ir 140 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau kaltinamasis per visą šį laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų, kad bent dalis nusikaltimu padarytos turtinės žalos būtų atlyginta, jis neatliko jokių veiksmų, kurie rodytų jo kritišką požiūrį į savo neteisėtus veiksmus.

Skirdamas M. M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį smurtinio pobūdžio nusikaltimą valdymo tvarkai. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog M. M. anksčiau nėra teistas (jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau šis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu), yra baustas administracine tvarka, niekur nedirba. Teismas įvertina ir tai, kad M. M. turi sveikatos problemų, yra jauno amžiaus. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog M. M. skirti laisvės atėmimo bausmę net ir atidedant jos vykdymą, nėra jokio pagrindo. Čia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje yra nustatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Kaip jau minėta, teismas nagrinėjamu atveju neturi argumentų, kurie leistų kaltinamajam motyvuotai paskirti laisvės atėmimo bausmę, kaip to prašė prokurorė ir net kaltinamojo gynėjas.  Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, M. M. už jo padarytą nusikaltimą yra skirtina švelniausia Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. areštas. Arešto bausmės dydis M. M. nustatytinas ženkliai mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės (skiriamos už nusikaltimą) vidurkis, t. y. dvidešimt penkioms paros. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atkreiptinas M. M. dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai yra skiriamas areštas iki keturiasdešimt penkių parų, teismas turi teisę nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo M. M. skiriamą areštą nustatyti atlikti poilsio dienomis. Tuo pačiu teigtina, jog šis klausimas iškilus būtinybei gali būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 354 straipsnio bei 362 straipsnio nuostatomis.

Į M. M. skiriamos bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas sulaikyme.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. M. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė 135,76 Eur dydžio civilinį ieškinį, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 283,44 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Padarytos ir prašomos priteisti žalos dydį patvirtina duomenys, užfiksuoti Gydymo paslaugų apskaitos išraše, todėl civilinis ieškinys yra tenkintinas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas M. S. elektroniniuose nedarbingumo pažymėjimuose, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo nuoraše, pažymoje apie M. S. išmokėtas išmokas užfiksuotais duomenimis, todėl ir šis civilinis ieškinys yra tenkintinas. Teismui nekyla abejonių, kad civiliniuose ieškiniuose nurodyta žala atsirado dėl M. M. nusikalstamų veiksmų, todėl jis privalo padarytą žalą atlyginti. Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis su minėtais civiliniais ieškiniais sutiko, juos pripažino, dėl šių civilinių ieškinių dydžio ginčų nekilo.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis M. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti 1000 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti bei 200 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog mažina civiliniame ieškinyje nurodytus reikalavimus ir iš kaltinamojo prašo priteisti 60 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti ir 140 Eur neturtinei žalai atlyginti.

M. M. pripažino, jog iš M. S. piniginės paėmė 60 Eur. Taigi nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų be jokių abejonių patyrė 60 Eur turtinę žalą. Šią žalą privalo atlyginti M. M., iš kurio ji ir yra priteistina nukentėjusiajam.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl M. M. nusikalstamų smurtinių veiksmų patyrė neturtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl M. S. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio, atsižvelgia į tyčiniu nusikaltimu sukeltus padarinius, t. y. nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis be jokių abejonių patyrė skausmą, buvo praradęs sąmonę, kurį laiką buvo nedarbingas, patyrė pažeminimą, neteko turto (pinigų). Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, jog M. S. prašoma priteisti pinigų suma neturtinei žalai atlyginti atitinka jo patirtus išgyvenimus bei nepatogumus, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra tenkintinas visiškai.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam teisinę pagalbą teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 2 dalimi, buvo būtinas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo būtų nesuderinamas su jo teise į gynybą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam areštą dvidešimt penkioms paroms.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. lapkričio 11 d. 10.00 val. iki  2016 m. lapkričio 11 d. 15.20 val. (viena diena).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. M. 135,76 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. M. 283,44 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

M. S. iš M. M. priteisti 60 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 140 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. M. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                   Ugnius Trumpulis