Civilinė byla Nr.2-566-372/2014
Teisminio proceso Nr.2-58-3-00099-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija: 41; 45.1; 113.1; 113.9; 116.1; 116.9
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 30 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinio bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,
sekretoriaujant Dianai Tarozienei,
dalyvaujant ieškovo atstovei S. S.,
atsakovo atstovui G. T.,
trečiajam asmeniui J. V.,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo bankrutavusios UAB „Jovitos turizmo agentūra“ ieškinį atsakovui UAB „Mercbusas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys J. V., UAB „Kelionių turas“ ir
n u s t a t ė :
Ieškovės BUAB „Jovitos turizmo agentūra“ bankroto administratorius pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė įtraukti atsakovą UAB „Mercbusas“ į ieškovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti 13074,11 Lt dydžio finansinį reikalavimą; pripažinti negaliojančia ab initio 2008 m. rugsėjo 5 d. pirkimo –pardavimo sutartį Nr.001, sudarytą tarp BUAB „Jovitos turizmo agentūra“ ir UAB „Mercbusas“; taikyti dvišalę restituciją, t.y. ieškovei BUAB „Jovitos turizmo agentūra“ grąžinti sutarties dalyką – autobusą (duomenys neskelbtini) (restitucija natūra) ir atlyginti jo vertės sumažėjimą per laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos iki sutarties pripažinimo negaliojančia, arba priteisti iš UAB „Mercbusas“ ieškovei BUAB „Jovitos turizmo agentūra“ naudai 90000 Lt, t.y. atlikti restituciją sumokant ekvivalentą pinigais, o UAB „Mercbusas“ įtraukti į bendrovės trečios eilės kreditorių sąrašą ir patvirtinti 90000 Lt finansinį reikalavimą.
Šiaulių apygardos teismas 2012m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, kuria taikant dvišalę restituciją ir atsakovo UAB „Mercbusas“ priteista ieškovui BUAB „Jovitos turizmo agentūra“ 90000 Lt, o atsakovas UAB „Mercbusas“ įtrauktas į BUAB „Jovitos“ turizmo agentūra“ kreditorių sąrašą su 90000 Lt finansiniu reikalavimu. Bylos dalis dėl restitucijos taikymo perduota nagrinėti iš naujo. Likusi teismo sprendimo dalis palikta nepakeista.
- Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai
Ieškovo atstovė nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas yra pripažinęs nesąžininga šalių sudarytą autobuso pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal ieškovo reikalavimą turėjo būti taikoma
dvišalė restitucija, pagal kurią autobusas turi būti grąžintas ieškovui, o iš atsakovo turėjo būti priteista ta jo suma, kurią šalių sutarimu įvertino trečiojo banko turto vertintojas. Autobuso vertė buvo nustatyta 35000 Lt. Tai reiškia, kad būtent ši suma turi būti įtraukta į kreditorių sąrašą. Autobusas buvo areštuotas, todėl pripažintina, kad jo vertė yra būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu. Apeliacinės instancijos teismas jau pripažino, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos, todėl taikytina restitucija – ieškovui grąžinamas 55000 Lt vertės autobusas, o atsakovas įtraukiamas į kreditorių sąrašą, patvirtinant 35000 Lt finansinį reikalavimą. Ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis pagerino autobuso būklę. Atsakovas pateikė įvairias sąskaitas-faktūras, tačiau jos nėra apmokėtos, be to, jose nurodyti atlikti darbai arba pirktos detalės nepatvirtina, kad tai buvo skirta būtent ginčijamam autobusui. Net jei teismas pripažintų, kad nurodyti dokumentai patvirtina, jog autobuso būklė buvo gerinama, tai patvirtintų tik tai, kad atsakovo eksploatuoto automobilio panaudotos detalės ar atlikti darbai reiškia, kad jis buvo tvarkomas dėl to, kad autobusas buvo naudojamas veikloje. Atsakovas iš to turėjo naudos, todėl kiekviena priemonė turėjo būti remontuojama ir prižiūrima. Atsakovas tris metus naudojo autobusą, jis vyko į keliones užsienin, todėl per tris metus padalintos išlaidos būtų skirtos jo eiliniai priežiūrai. Kilus ginčui, automobiliui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jo apsauga buvo pavesta atsakovui. Siekiant išsaugoti šį turtą, bankroto administratorius mokėjo už paslaugas profesionaliam saugotojui. Atstovė mano, kad minėtos kiekvieno mėnesio turėtos 100 Lt plius PVM išlaidos yra protingos. Atsakovas buvo pripažintas nesąžininga pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, todėl jis privalo atlyginti turto apsaugos išlaidas. Autobusas buvo išsaugotas tinkamai, jam nebuvo padaryti nuostoliai. Nėra jokio pagrindo autobusą palikti ir įregistruoti atsakovui.
Atsakovo atstovas siūlo tą patį variantą, kurį atmetė apeliacinės instancijos teismas. Pardavėjas pardavė įkeistą turtą, todėl jis buvo nesąžiningas. Teismas turi spręsti ginčą pagal CK 6.145 straipsnio nuostatas. Atsakovas jau sumokėjo už autobusą, iš jo reikalaujama papildomai 35000 Lt. Stovėdamas autobusas rūdijo, todėl ieškovo teiginiai, kad jo vertė liko ta pati, yra nepagrįsti. Turto vertinime atsakovas pripažino dalyvavęs, tačiau vertinimo ataskaitą gavo vėliau. Vertintojai nevertino paties autobuso, jie rėmėsi dokumentais, išvedė mažiausią ir didžiausią vertę. Skirti turto vertinimo ekspertizę atsakovas nebenorėjo, nes tai būtų nereikalingos didelės išlaidos. Remonto išlaidos patvirtintos PVM sąskaitomis-faktūromis, kurios negalėjo būti neapmokėtos. Atsakovas yra tokia įmonė, kuri neturi jokių skolų, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis nepatvirtino turėtų autobuso remonto išlaidų. Ieškovui lieka pinigai, 50000 Lt grynaisiais, o 40000 Lt buvo įskaityta už paslaugas. Pripažinus sutartį negaliojančia, atsakovas iš bankrutavusios įmonės pinigų negaus, pinigai bus panaudoti administratoriui. Atsakovas atgauna autobusą, ir grąžina ieškovui pinigus. Atsakovas pasitikėjo pardavėju, todėl nepasiaiškino dėl įkeitimo. Jis nurodė, kad niekada nebuvo patekęs į tokią situaciją. Atsakovas nurodo, kad jis iš karto negalėjo sumokėti ieškovui visos sumos, todėl įskaitė dalį ieškovės skolos, o po to susitarė, kad atsakovas toliau teiks paslaugas. Sužinojęs apie autobuso įkeitimą, atsakovas bandė kalbėti su ieškovu, teikė paslaugas. Autobuso atėmimas būtų nesąžiningas, restitucija ne visada turi būti taikoma. Administratorius neginčija sandorio vertės. Autobusas buvo įkeistas bankui, bankas savo reikalavimo teisę perleido UAB „Kelionių turas“. Atsakovas turėtų tartis su šia įmone, mokėti jai pinigus. Ant sąskaitų-faktūrų buvo nurodyta, kad buvo remontuotas ginčo autobusas. Neįmanoma įvertinti autobuso remonto išlaidų per metus. Autobusas buvo senas, jo remonto išlaidos yra labai didelės. Detalės niekur nedingo, jos įrengtos ginčo autobuse.
Trečiasis asmuo nurodo, kad sandoris buvo nesąžiningas. Autobusų vertinimas banko buvo atliktas nesąžiningai, autobusų remontas kas metais labai brangiai kainavo. Autobusas turi būti grąžintas atsakovui. Stovėdamas autobusas praranda vertę. Atsakovas buvo informuotas apie įkeistą turtą.
Į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas AB „Šiaulių bankas“, kuriam buvo įkeistas autobusas. Bylos nagrinėjimo metu AB „Šiaulių bankas“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Kelionių turas“. Teismas pakeitė trečiuosius asmenis, vietoj AB „Šiaulių bankas“ į bylą įtraukė UAB „Kelionių turas“.
- Teismo padarytos išvados.
Bendrieji sutarčių nutraukimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK II dalyje „Sutarčių teisė“.CK6.222 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis teisių gynimo būdas, todėl sandorio šalių grąžinimas į pirmykštę padėtį vykdomas pagal prievolių teisės taisykles ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2011).
Restitucijos esmė – asmens (asmenų) grąžinimas į buvusią padėtį. CK 1.80 straipsnyje numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restituciją), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Pagal CK 6.145 straipsnį restitucija reiškia asmens prievolę grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, jog prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Restitucija – tiesioginis niekinio sandorio padarinys (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą ar apskritai jos netaikyti, jeigu ją taikant vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ar nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų(CK6.145 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2009). Taigi, restitucija taikoma arba netaikoma kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio padarinys. Restitucijos taikymas turi užtikrinti sandorio šalių grąžinimą į prieš pažeidimą buvusią teisinę padėtį, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi išviso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją niekinio sandorio konstatavimo metu šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Teismo sprendimu jau nustatyta, kad ieškovo ir atsakovo sudarytas sandoris yra pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (b.l.174-179, 1 t.). Ši sprendimo dalis įsiteisėjo. Taigi, yra pagrindo taikyti byloje restituciją, tačiau privalu įvertinti, koks jos būdas būtų sąžiningas ir protingas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nurodė, kad jis turėjo daug išlaidų, pagerindamas ginčijamą autobusą. Teismas daro išvadą, kad šio teiginio atsakovas nepagrindė. Byloje pateikta didelis kiekis PVM sąskaitų faktūrų, kurios, atsakovo teigimu, patvirtina, kiek buvo sumokėta už autobuso detales ir remonto darbus (b.l.14-40, 3 t.). Teismas sutinka su ieškovo atstovės teiginiu, kad nepateikta jokių įrodymų, kad pagal šiuos dokumentus atsakovas sumokėjo nurodytas sumas. Vienas atsakovo teiginys, kad joks pardavėjas (prekių tiekėjas ar darbų atlikėjas) nedirbs be atlygio, negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu turėtas išlaidas. Teismas taip pat pripažįsta, kad PVM sąskaitose faktūrose nematyti, jog atlikti darbai ir medžiagos buvo naudojamos būtent ginčo autobusui. Kiekviena šalis turi pagrįsti savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 178 straipsnis). Atsakovas to nepadarė. Įvertinus šias aplinkybes, teismas nenustatė, kad atsakovo padėtis nepagrįstai ar nesąžiningai pablogėtų, jei jam nebūtų grąžintas autobusas. Nenuginčytas tas faktas, kad atsakovas šia transporto priemone naudojosi pakankamai ilgą laiką, apie 3 metus. Kaip kiekvienas atidus ir rūpestingas verslininkas, jis privalėjo autobusu naudotis tinkamai, pagal poreikius jį remontuoti, prižiūrėti. Atliekant techninę priežiūrą, transporto priemonės savininkas
Privalo ją tinkamai paruošti. Tokie atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip jo pagerinimas, leidžiantis daryti išvadą, kad autobusas turi būti grąžintas būtent jam.
CK6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra yra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Nagrinėjamu atveju teismas buvo pasiūlęs šalims paskirti turto vertinimo ekspertizę. Vėliau teismui buvo pateiktas Kilnojamojo turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktas Nr.P14-78 (b.l.52-54, 3 t.), kuriuo autobusas „(duomenys neskelbtini)“ buvo įvertintas 35000 Lt. Atsakovas šio akto neginčijo, ekspertizę skirti atsisakė, todėl teismas daro išvadą, kad autobuso vertė yra būtent 35000 Lt. Tokiu atveju, taikant restituciją, iš atsakovo ieškovui grąžinamas autobusas. Kadangi ieškovas yra bankrutavusi įmonė, jos atsiskaitymai su kreditoriais sprendžiami pagal ĮBĮ nuostatas. Tokiu atveju atsakovas įtraukiamas į kreditorių sąrašą, patvirtinant 35000 Lt jo finansinį reikalavimą.
Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas yra tenkintinas iš dalies. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui uždrausta ginčo autobusą valdyti, naudoti ir disponuoti juo (b.l.81-82, 1 t.). Jo saugotoju paskirtas ieškovas. Ieškovas turėjo pareigą saugoti turtą ir ją vykdė tinkamai – autobusą saugojo mokamoje saugojimo aikštelėje. Šios išlaidos turi būti priteisiamos iš atsakovo, kurio atžvilgiu ieškinys buvo patenkintas. Ieškovas pateikė įrodymus, kuriais pagrindė savo reikalavimą atlyginti bylinėjimosi išlaidas – dokumentus, patvirtinančius saugojimo išlaidų apmokėjimą iki 2014 m. kovo mėnesio (b.l.73-93, 3 t.). Teismas pripažįsta jas būtinosiomis išlaidomis, susijusiomis su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tačiau teismas negali tenkinti reikalavimo priteisti būsimų bylinėjimosi išlaidų, kurių ieškovas dar neturėjo. Bylinėjimosi išlaidos turi būti realios, jau turėtos. Tenkinant ieškinį, iš atsakovo valstybei priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos sudaro 15,01 Lt (b.l.2, 3 t.).
Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį dėl restitucijos taikymo tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Mercbusas“ (įmonės kodas 300055028, buveinė Dainų g. 16-25, Šiauliai) ieškovui bankrutavusiai UAB „Jovitos turizmo agentūra“ (įmonės kodas 145604942, buveinė Dvaro g.64, Šiauliai) autobusą „(duomenys neskelbtini)“ (valst.Nr.(duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš ieškovo BUAB „Jovitos turizmo agentūra“ “ (įmonės kodas 145604942, buveinė Dvaro g.64, Šiauliai) atsakovui UAB „Mercbusas“ “ (įmonės kodas 300055028, buveinė Dainų g. 16-25, Šiauliai) 35000 Lt (trisdešimt penkis tūkstančius litų), įtraukiant atsakovą į BUAB „Jovitos turizmo agentūra“ trečios eilės kreditorių sąrašą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Mercbusas“ (įmonės kodas 300055028, buveinė Dainų g. 16-25, Šiauliai) ieškovui bankrutavusiai UAB „Jovitos turizmo agentūra“ (įmonės kodas 145604942, buveinė Dvaro g.64, Šiauliai, a.s.Nr.(duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) 1937,92 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt septynis litus 92 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Atmesti ieškovo bankrutavusios UAB „Jovitos turizmo agentūra“ (įmonės kodas 145604942, buveinė Dvaro g.64, Šiauliai) prašymą priteisti iš atsakovo UAB „Mercbusas“ (įmonės kodas 300055028, buveinė Dainų g. 16-25, Šiauliai) bylinėjimosi išlaidas, už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo, skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 121,12 Lt dydžio sumą už nuomojamą aikštelę autobuso (duomenys neskelbtini) saugojimui.
Priteisti iš atsakovo UAB „Mercbusas“ (įmonės kodas 300055028, buveinė Dainų g. 16-25, Šiauliai) 15,01 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Teisėja Birutė Simonaitienė