Adm. byla Nr. ATP-467-648/2012

                                                                           Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-00008-2012-1                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. A. apeliacinį skundą ir jo patikslinimą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarimo, kuriuo V. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 4 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., V. A. paskiriant galutinę nuobaudą – 4 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 metams,

n u s t a t ė :

V. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-12-02, apie 17.30 val., vairuodamas automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Antakalnio g., Vilniuje, buvo neatsargus ir neatidus, kliudė pėsčiąją A. B. bei ją sužalojo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kairio kelio sumušimo, po to pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos nepranešęs policijai ir medikams, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 36 ir 231.4 p. reikalavimus.

V. A. apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-01 nutarimu. Apeliacinio skundo patikslinime prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-01 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat prašo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu.

Nurodo, kad 2011-12-02, apie 17 val., nuo Vileišio namo Nr. 26, esančio Vilniuje, jis įsėdo į automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), kuris priklauso taksi bendrovei „T (duomenys pakeisti)“. Kartu į transporto priemonę įsėdo S. V. ir V. K.. Važiuojant Antakalnio g., jis sustojo sankryžoje ties Šilo tiltu. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pravažiavo sankryžą. Ties picerija „Čarli Pica“ degant raudonam šviesoforo signalui (pėstiesiems), į pėsčiųjų perėją išėjo pora pagyvenusių žmonių. Juos pamatęs V. A. pradėjo stabdyti automobilį. Transporto priemonę pavyko sustabdyti labai arti prie į gatvę išėjusios moters, kuri išsigandusi suklupo. Vyras viena ranka parodė, kad patrauktų automobilį atgal. Apeliantas patraukė ir išlipo iš transporto priemonės. Kartu išlipo ir V. K.. Apeliantas pradėjo aiškintis su vyru, kodėl jie ėjo į gatvę degant raudonam šviesoforo signalui. Vyras numojo ranka, o moteris tuo metu atsistojo. Pasak nubaustojo, jis klausė, ar reikalinga kokia nors pagalba, gal juos parvežti namo. Vyras pasakė, kad nieko baisaus neįvyko, gyvena netoli ir patys nueis namo. Kol jis bendravo su žmonių pora, prie V. K. pribėgo moteris ir jie garsiai ginčijosi. Porai pasišalinus iš įvykio vietos, jie susėdo į automobilį ir nuvažiavo į parduotuvę. V. A. teigimu, vėliau jis sužinojo, kad draugo motina pakliuvo į avariją, kurioje dalyvavo jis (V. A.), o moters dukra prašė iš jo pinigų.

Nurodo, kad nukentėjusiosios A. B. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad nukentėjusioji teigė, jog jo (V. A.) vairuojamas automobilis užvažiavo jai ant dešinės kojos. Kita vertus, teismo posėdyje apklausiama ji nurodė, kad jai neva buvo užvažiuota ant abiejų kojų, ji negalėjusi pajudinti kojų, dėl ko nukrito atbula. Iš A. B. rašytinio paaiškinimo matyti, jog jo vairuojamas automobilis neva užvažiavo jai jau ant kairės kojos. Liudytojos J. B. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog ji nematė, kad jo vairuojamas automobilis užvažiavo ant nukentėjusiosios kojos, tik girdėjo moters riksmą. Taigi, ši liudytoja, nurodydama įvykio aplinkybes, vadovavosi tik nukentėjusiosios parodymais, kurie yra prieštaringi. A. B. nurodytos aplinkybės dėl sužalojimo pobūdžio neatitinka specialisto išvados. Pasak apelianto, jeigu automobilis tikrai būtų užvažiavęs jai ant kojų, o pastaroji būtų nukritusi atbula, tai ji būtų patyrusi kitokio pobūdžio sužalojimus, kadangi automobilio masė yra didelė, kritimas atgal būtų sąlygojęs rimtus sveikatos sužalojimus. Tuo tarpu teismas visiškai ignoravo jo parodymus, kad jam važiuojant automobiliu, A. B. suklupo ant transporto priemonės. Be to, pagal byloje esantį transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kuriuo nustatyti automobilio priekinio dešinio sparno nežymūs apgadinimai virš rato, akivaizdu, jog jeigu jis būtų užvažiavęs nukentėjusiajai ant kojų ir ji būtų nukritusi atbula, tokie apgadinimai nėra ir nebūtų galimi bei įmanomi. Taigi, nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jis, vairuodamas automobilį, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Tvirtina, kad jis tyčia nepasitraukė iš eismo įvykio vietos. Iš A. B. ir kartu su ja buvusio sutuoktinio parodymų matyti, jog sustabdęs automobilį, jis priėjo prie nukentėjusiosios ir klausė dėl pagalbos suteikimo, tačiau jai atsisakius siūlomos pagalbos ir jiems einant toliau, jis (V. A.) suprato, kad eismo įvykis neįvyko, todėl nuvažiavo. Be to, atvažiavus policijai, eismo įvykio vietoje nebuvo nei pėsčiųjų, nei J. B., todėl kaltinimas, kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, yra nesąžiningas ir neprotingas.

Teigia, kad teismas neteisingai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė jo ir kartu važiavusių liudytojų parodymus. Nutarimas, grindžiamas prieštaringais ir abejonių keliančiais įrodymais, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Be to, teismas nekvietė į posėdį specialisto ar eksperto, nors šioje byloje iškilo specialių žinių taikymo poreikis.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog V. A. padarė inkriminuotus teisės pažeidimus.

V. A. apeliacinis skundas ir jo patikslinimas netenkinami.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. A. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje nukentėjusiąja apklausta A. B. parodė, kad 2011-12-02, apie 17 val., užsidegus žaliam šviesoforo signalui, ji kartu su B. L. pereidinėjo perėją, esančią prie picerijos „Čarli Pica“, Antakalnio g., Vilniuje. Pradėjus eiti perėja, netrukus jai ant abiejų kojų užvažiavo taksi automobilis, ji negalėjo pajudinti ir ištraukti kojų, todėl nukrito atbula. Nukentėjusioji pradėjo verkti, mosikavo ranka, kad būtų patrauktas taksi automobilis nuo jos kojų. Šalia stovinti moteris užsirašė transporto priemonės valstybinį numerį. Taksi automobilis gana ilgai stovėjo ant jos kojų, po to nuvažiavo. Ji nežino, ar taksi vairuotojas siūlė pagalbą, kadangi jai tuo metu labai skaudėjo (b.l. 17).

A. B. rašytiniame paaiškinime nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, tačiau pažymėjo, jog taksi automobilis užvažiavo jai ant kairės kojos ir sustojo ant jos (policijos surinktos medžiagos l. 21).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas B. L. parodė, kad 2011-12-02 jis kartu su A. B. priėjo prie perėjos. Sankryžoje degė žalias šviesoforo signalas, todėl jie pradėjo eiti per perėją, kai taksi automobilis užvažiavo nukentėjusiajai ant abiejų kojų, dėl ko ji nukrito. Jis neprisimena, ar buvo išlipęs taksi vairuotojas, nekalbėjo su pastaruoju, tik pasakė, kad patrauktų automobilį buvusiai žmonai nuo kojų. Taksi automobilis kurį laiką pastovėjo, o po to nuvažiavo (b.l. 17-18).

B. L. rašytiniame paaiškinime nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, tačiau pažymėjo, kad taksi automobilis užvažiavo A. B. ant kojos (policijos surinktos medžiagos l. 28).

Teismo posėdyje liudytoja apklausta J. B. parodė, kad 2011-12-02, apie 17.30 val., ji priėjo prie perėjos ir laukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Jam užsidegus, ji pradėjo eiti perėja. J. B. pamatė, kaip taksi automobilis lėtai pradėjo važiuoti ir užvažiavo moteriai ant kojos bei sustojo. Ji išgirdo, kad moteris pradėjo rėkti nuo skausmo, pargriuvo. Moters vyras pradėjo mojuoti, kad taksi automobilis nuvažiuotų jai nuo kojos. Moteris ir ji taip pat pradėjo mosikuoti. Taksi automobilis stovėjo gal 2-3 minutes, kol lėtai nuvažiavo. J. B. pradėjo sakyti, kad automobilyje esantys vyrai išliptų. Iš transporto priemonės išlipo du keleiviai, o vairuotojas nenorėjo išlipti. Ji priėjo prie vairuotojo, atidarius automobilio dureles, pastarasis buvo toks girtas, kad vos neiškrito iš transporto priemonės, todėl uždarė dureles. Ji pasakė, kad kviečia policiją, tačiau išlipę keleiviai neleido to padaryti. Kadangi jie bandė atimti iš jos telefoną, todėl nuėjo į piceriją, iš kur paskambino policijai. Tuo metu J. B. pamatė, kad taksi automobilis nuvažiavo iš įvykio vietos (b.l. 20).

J. B. rašytiniame paaiškinime nurodė tas pačias aplinkybes (policijos surinktos medžiagos l. 29).

Iš specialisto paaiškinimo matyti, kad A. B. buvo nustatytas kairio kelio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, sužalojimas kvalifikuotas nežymiu sveikatos sutrikdymu (policijos surinktos medžiagos l. 24).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusioji A. B., liudytojai B. L. ir J. B. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti V. A., jų parodymai yra iš esmės nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, todėl laikytini patikimais.

Anksčiau paminėti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytu laiku ir vietoje A. B. ėjo per pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui, o V. A. vairuojamas taksi automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju A. B. ir liudytojo A. L. parodymų neatitikimai jų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytoms aplinkybėms dėl to, ar transporto priemonė užvažiavo nukentėjusiajai ant vienos kojos, ar ant abiejų kojų, nėra esminiai ir neleidžiantys apskritai nesivadovauti jų parodymais. Teismo posėdyje liudytoja J. B. patvirtino, jog betarpiškai matė nagrinėjamo įvykio aplinkybes, t. y. kad taksi automobilis užvažiavo A. B. ant kojos. Tą ji nurodė ir savo rašytiniame paaiškinime. Nukentėjusiajai nustatytas kairio kelio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Nėra duomenų, kad jai toks sužalojimas buvo padarytas kitu laiku ir kitoje vietoje. Nors A. B. nenustatyta jokių kitų sužalojimų, tačiau nėra abejonių, kad būtent dėl V. A. veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. To pakanka konstatuoti, jog apeliantas padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą. Šiuo atveju nebuvo pagrindo kviesti į teismo posėdį ekspertą, kadangi eismo įvykio mechanizmas yra aiškus. Be to, iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad pats apeliantas nebuvo pateikęs tokio pobūdžio prašymo (b.l. 15-21).

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal šio pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-62-195/2011, ATP-511-195/2011). Kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010).

Kelių eismo taisyklių 231.4. p. nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad V. A. taksi automobiliu užvažiavus A. B. ant kojos, ši pradėjo rėkti nuo skausmo, tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai B. L. ir J. B. mojavo rankomis, kad apeliantas pavažiuotų transporto priemone atgal. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantas nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį. V. A. teiginį, kad jis buvo priėjęs prie nukentėjusiosios ir klausė dėl pagalbos suteikimo, tačiau ši atsisakė, paneigia liudytojos J. B. nuoseklūs parodymai. Ji nurodė, kad taksi automobilio vairuotojas visą laiką sėdėjo transporto priemonėje. Be to, ši liudytoja parodė, kad apeliantas buvo visiškai girtas, jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos tuo metu, kai ji nuėjo į piceriją iškviesti policiją. Tokie V. A. veiksmai rodo, jog jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eismo įvykio metu buvo galimai neblaivus, dėl ko jis turėjo motyvą pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Tai, kad policijai atvykus į eismo įvykio vietą, nebuvo nei nukentėjusiosios, nei liudytojų, nepaneigia apelianto kaltės dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo. 

Apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė tiek V. A., tiek kartu su juo važiavusių liudytojų S. V. ir V. K. parodymais, kadangi jie prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems kitiems įrodymams ir jais nustatytoms aplinkybėms. Be to, įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog nubaustajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

V. A. padarė du šiurkščius administracinius teisės pažeidimus būdamas galimai neblaivus. Nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo skirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Be to, V. A. ir praeityje baustas administracine tvarka, tarp jų ir už Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą. Tai neigiamai apibūdina nubaustojo asmenybę, kadangi jis yra linkęs pažeidinėti visuomenėje nustatytas taisykles, anksčiau jam taikytos nuobaudos nepadarė teigiamos įtakos. Todėl V. A. administracinės nuobaudos paskirtos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK nuostatų.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-01 nutarimą V. A. apeliaciniame skunde ir jo patikslinime nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarimą nepakeistą ir V. A. apeliacinio skundo bei jo patikslinimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                        Artūras Pažarskis