Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-18-689/2018

                                                                      Teisminio proceso Nr. 4-32-3-00034-2017-9

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 16.9.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Prano Kuconio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą D. P. administracinio nusižengimo bylą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarimo ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarimu D. P. nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį – 50 Eur dydžio bauda; pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį – 850 Eur dydžio bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams; pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį – 20 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, D. P. paskirta galutinė nuobauda – 850 Eur dydžio bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

1.1. D. P. nubaustas už tai, kad 2017 m. kovo 1 d., apie 19.15 val., Pasvalio r., Vienkiemių k., neužsidėjęs motociklininko šalmo, vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę, t. y. D. K. mopedą APRILIA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir nepakluso policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam, įjungus specialiomis spalvomis nudažyto policijos automobilio mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalus, reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 16, 204, 226 punktų reikalavimus.

2. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas ir D. P. apeliacinis skundas netenkintas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. liepos 20 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

4. Pareiškėjas D. P. prašo pakeisti abiejų instancijų teismų sprendimus, panaikinant jų dalis, kuriomis buvo nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, ir dėl šios dalies administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti, o sprendimų dalis, kuriomis buvo nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir ANK 428 straipsnio 1 dalį, palikti nepakeistas.

4.1. Pareiškėjas savo kaltės padarius ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus neneigia ir neginčija, tačiau yra įsitikinęs, kad teismai, konstatuodami jo kaltę pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tvirtinama, kad teismai, pažeisdami ANK 566 straipsnyje įtvirtintus nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą ir teisingo proceso principus, nesilaikė ANK 567, 569 straipsnių nuostatų, neištyrė reikšmingų bylos aplinkybių, o teismų sprendimuose įrodymų vertinimas nepagrįstas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Pasak pareiškėjo, šie pažeidimai lėmė netinkamą ANK 426 straipsnio 5 dalies taikymą ir turėjo įtakos neteisėtų nutarimo ir nutarties priėmimui, nes teismai be pagrindo ir neteisėtai pripažino, kad jis nepakluso policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

4.2. Pareiškėjas teigia, kad teismai visiškai nepagrįstai ir neteisėtai jo kaltę dėl minėto administracinio nusižengimo grindė išimtinai tik pareigūnų V. Kvedaravičiūtės ir D. Uzdilos parodymais, be to, nesiėmė jokių priemonių šių parodymų teisingumui patikrinti ir jų neįvertino kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Prašyme nurodyta, kad ANK 426 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pareiškėjas pažymi, jog tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, reikia ne tik nustatyti, kad pareigūnai siekė sustabdyti transporto priemonę ir vairuotojas nestojo, tačiau taip pat reikia įrodyti, jog policijos pareigūnų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo teisėtas ir aiškiai išreikštas, t. y. atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką, ir dėl to vairuotojas šį reikalavimą suprato bei suvokė savo pareigą sustoti. Pažymima, kad teisėtas, aiškiai išreikštas ir atitinkantis ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką reikalavimas sustabdyti transporto priemonę yra būtinas ANK 426 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymis.

4.3. Nurodoma, kad Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai – V. Kvedaravičiūtė ir D. Uzdila analogiškai parodė (tai nurodyta ir šių pareigūnų 2017 m. kovo 2 d. tarnybiniuose pranešimuose), jog pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę jie stabdė iš galo, įjungę tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius. Tarnybinio automobilio garso signalo pareigūnai neįjungė, kitu būdu reikalavimo sustoti nereiškė. Anot pareiškėjo, tiek iš ANK 426 straipsnio 6 dalyje, tiek Policijos patrulių veiklos instrukcijoje 25, 30 punktuose itin smulkiai reglamentuotos tvarkos vienareikšmiškai aišku, kad, važiuojant tarnybine transporto priemone, transporto priemonė stabdoma ne vien įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius), bet ir specialiuosius garso signalus, o privažiavus prie stabdomos transporto priemonės iš galo, būtina reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Prašyme pažymima, kad Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai V. Kvedaravičiūtė ir D. Uzdila, važiuodami už pareiškėjo 50–100 m atstumu, tarnybinio transporto specialiųjų garso signalų neįjungė, reikalavimo jam sustoti žodžiais per garsiakalbį nepareiškė.

4.4. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pareiškėją stabdę pareigūnai nesiėmė visų teisės aktuose nustatytų stabdymo priemonių, ir atkreipė dėmesį, kad pareigūnai privalėjo vadovautis Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30 punkto reikalavimais, t. y. įjungti specialiuosius garso signalus ir per garsiakalbį kartoti reikalavimą stabdyti transporto priemonę bei nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį, tačiau besąlygiškai tikint pareigūnų parodymais apie tai, jog pareiškėjas, vairuodamas mopedą, buvo atsisukęs, teismas pareigūnų įjungtus švyturėlius laikė pakankama priemone pareiškėjui suprasti, kad yra stabdomas. Teigiama, kad abiejų instancijų teismai nesiėmė jokių priemonių pareiškėjo ir pareigūnų parodymų prieštaravimams pašalinti ar pareigūnų parodymams patikrinti – nebuvo išreikalautas V. Kvedaravičiūtės ir D. Uzdilos pranešimų Panevėžio apskrities VPK budėtojui dėl, anot jų, persekiojamos transporto priemonės maršruto garso įrašas, nebuvo imtasi priemonių nustatyti, ar tarnybiniame transporte buvo vaizdo registratorius, ir negauti vaizdo įrašai. Taip, pasak pareiškėjo, teismai iš esmės pažeidė ANK 567 straipsnio reikalavimą imtis visų priemonių nustatant bylai svarbias aplinkybes, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirta veika, kas neabejotinai sukliudė priimti teisingą procesinį sprendimą. Taip pat nurodoma, kad teismas visiškai nevertino ir priežasčių, dėl kurių pareigūnai nepanaudojo teisės aktuose nustatytų stabdymo priemonių. Pareigūnų V. Kvedaravičiūtės ir D. Uzdilos tarnybiniuose pranešimuose analogiškai nurodomos priežastys – tamsus paros metas, prastos sąlygos, nežinoma teritorija. Anot pareiškėjo, tai visiškai neįtikinama, nes specialiai rengtiems pareigūnams tamsus paros metas ir žymiai mažesnio galingumo bei nedideliu greičiu važiuojančios motorinės transporto priemonės persekiojimas negali būti laikoma pakankama priežastimi policijos pareigūnams esmingai pažeisti įstatymo ir jų veiklą reglamentuojančios instrukcijos nuostatas. Prašyme pažymima, kad teismas sprendė, jog minėtų pareigūnų parodymus patvirtina byloje pateikti bendros pajėgų valdymo sistemos duomenys, tačiau šie duomenys patvirtina tik tai, kad pareigūnų patruliavimo maršrutas sutapo su pareiškėjo judėjimo kryptimi, o nesant jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo sąmoningą ir tyčinį bėgimą nuo pareigūnų, niekaip neįrodo jo kaltės pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.

4.5. Pareiškėjas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog administracinė atsakomybė kyla tuomet, kai transporto priemonė buvo stabdoma laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, kuri leidžia transporto priemonę vairuojančiam asmeniui aiškiai suprasti, kad jis yra teisėtai stabdomas pareigūnų. Todėl, anot pareiškėjo, šioje byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad pareigūnai nesilaikė ANK 426 straipsnio 6 dalyje bei Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25, 30 punktuose nustatytų imperatyvių transporto priemonės stabdymo taisyklių, ir esant abejotinoms šių taisyklių nesilaikymo priežastims, nesant jokių pareigūnų parodymus pagrindžiančių įrodymų, jei ir savaime nešalina administracinės atsakomybės dėl nepaklusimo reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tai bent jau kelia didelių pagrįstų abejonių, ar jis (pareiškėjas) realiai galėjo matyti ir suprasti jų veiksmus kaip jam skirtą reikalavimą sustoti, kuriam tariamai tyčia nepakluso. Pareiškėjas nurodo, kad iš jo duotų parodymų, kuriuos visiškai atitinka minėtų policijos pareigūnų parodymai, matyti, jog kai jis buvo sustojęs kelyje Pasvalys–Vabalninkas, matė link jo artėjančio automobilio priekinius žibintus, tačiau jame nebuvo įjungti jokie šviesos ir garso signalai. Pareiškėjas teigia, kad jo pareigūnai neaplenkė, o visą laiką buvo jam iš nugaros. Pareiškėjas nurodo, kad nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, jog nematė paskui jį važiuojančio policijos automobilio, juolab su įjungtais švyturėliais, ir policijos automobilį su įjungtais švyturėliais pamatė tik tada, kai įvažiavo į savo kiemą, kur buvo sustojęs ir jau nulipęs nuo mopedo. Kad pareigūnų reikalavimo sustoti jis nematė, o ne sąmoningai ir tyčia jo nepaisė, pasak pareiškėjo, įrodo ir policijos pareigūnų apibūdintas jo elgesys tiek kelyje, tiek ir sustojus – važiuodamas greičio nedidino, staiga ir neracionaliai maršruto nekeitė, sustojęs nebėgo ir (ar) nesislėpė, buvo visiškai blaivus, iš karto pareigūnams paaiškino, kad nematė, jog yra stabdomas, kitus nustatytus pažeidimus nuoširdžiai ir nuo pat pradžių pripažino. Taigi tvirtinama, kad jokie jo veiksmai nei vairuojant transporto priemonę, nei jam sustojus jokio priešingo teisei veikimo ar noro taip veikti nerodė.

4.6. Prašyme pažymima, kad, remiantis pirmiau nurodytais argumentais, taip pat atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, daroma išvada, jog šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas, vairuodamas mopedą, tyčia ir sąmoningai nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Nurodoma, kad pareiškėjo parodymus patvirtino, o kartu paneigė policijos pareigūnų pašalinis asmuo – liudytoja M. P.. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo kritišku šios liudytojos parodymų vertinimu, pažymint, kad ji yra pareiškėjo kaimynė ir gali būti suinteresuota jį apginti. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas apskritai dėl šios liudytojos parodymų nepasisakė, šio įrodymo nevertino, tik atkartojo pirmosios instancijos teiginius, jog nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, nes jie esą nuoseklūs ir neprieštaringi. Pareiškėjas įsitikinęs, kad pastarasis motyvas aiškiai neteisingas, vertinant pačių pareigūnų nurodomas aplinkybes, – jie neva nebuvo išleidę jo iš akių, nors važiavo atsilikę apie 50–100 m, tačiau, kaip matyti iš jų pateiktų duomenų, tam tikrais momentais jie turėjo būti kitoje pastato pusėje.

4.7. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta pirmiau, pareiškėjas teigia, kad teismai, nustatydami reikšmingas faktines bylos aplinkybes, neįvertino surinktų įrodymų pakankamumo, išsamumo, jų turinio logiškumo ir šaltinių patikimumo, byloje esančių įrodymų nepatikrino ir nesiėmė priemonių įvykio aplinkybėms visapusiškai ištirti bei sprendimą dėl jo kaltės padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą grindė duomenimis, kurie neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra ginčytini. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad byloje nėra jokių neabejotinų, objektyvių ir pakankamų jo kaltės dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatyto nusižengimo įrodymų, o padarydamas pirmiau aptartas išvadas teismas ne tik padarė procesinių įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, bet kartu pažeidė ir pagrindinius administracinių nusižengimų teisenos principus – teisėtumo, objektyvumo, nekaltumo prezumpcijos ir teisingumo.

5. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas D. Indrišiūnas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti.

5.1. Su pareiškėjo prašyme išdėstytais teiginiais atsiliepime nesutinkama ir nurodoma, kad tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, tiek apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, liudytojų parodymais, atsižvelgė į visas nustatytas įvykio aplinkybes ir priėmė teisėtus procesinius sprendimus.

5.2. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, o iki šio pažeidimo už įvairius KET pažeidimus D. P. baustas net šešis kartus. Taip pat nurodoma, kad D. P. paskirta minimali, sankcijos ribas atitinkanti nuobauda, atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes, padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei jo kaltės laipsnį.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. prašymas tenkintinas.

7. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme; teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Pareiškėjo D. P. prašyme nurodoma, kad byloje padarytas esminis materialiosios teisės normų – ANK 426 straipsnio 5, 6 dalių – pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutarčiai priimti.

Dėl ANK 426 straipsnio 5, 6 dalių taikymo

8. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taigi pagal ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką.

9. ANK 426 straipsnio 6 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), be kita ko, numatyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti, uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; tamsiuoju paros metu policijos pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų); patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Taigi ANK 426 straipsnio 6 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), be kita ko, reglamentuojami uniformuoto policijos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones (reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdai): 1) duodamas signalas lazdele arba mojama skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiama sustoti; 2) įjungiama specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentė su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; 3) tamsiuoju paros metu – transporto priemonė stabdoma šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

10. ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Šiame kodekse: 1) apibrėžiama, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai; 2) nustatomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės už šiame kodekse numatytus nusižengimus; 3) nustatomi administracinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos; 4) nustatoma administracinių nusižengimų teisena (ANK 1 straipsnio 2 dalis). Taigi tiesioginis ANK uždavinys nėra saugaus eismo reglamentavimas ir jame negali būti detaliai sureglamentuoti visi uniformuoto policijos ar kitos tarnybos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones. Saugaus eismo automobilių keliais teisiniai pagrindai, valstybės institucijų pareigos įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių, kelių priežiūros institucijų, policijos pareigūnų teisės ir pareigos, kiti saugaus eismo klausimai reglamentuojami kituose teisės aktuose, kaip antai Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, KET, žinybiniuose teisės aktuose.

10.1. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio (2013 m. birželio 13 d. įstatymo redakcija) 56 dalyje, be kita ko, numatyta, kad specialioji transporto priemonė – policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, dujų įmonės avarinės tarnybos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos motorinė transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais, o šio įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje (2013 m. birželio 13 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad eismo dalyviai KET nustatyta tvarka privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais.

10.2. KET 12 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms; transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės). Šių taisyklių 16 punkte, be kita ko, numatyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. KET nereglamentuojami transporto priemonių stabdymo būdai.

10.3. Atvejai, kai galima stabdyti transporto priemonę, transporto priemonių stabdymo būdai, policijos patrulio veiksmai, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, yra reglamentuojami Policijos patrulių veiklos instrukcijoje (toliau – Instrukcija), patvirtintoje Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673. Antai policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, be kita ko, kai vairuotojas ar keleivis (-iai) pažeidė KET, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti.

10.4. Pagal Instrukcijos 25 punktą reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti; norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku; policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; transporto priemonė taip pat gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus; šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.

10.5. Teisinį reguliavimą, nustatytą ANK 426 straipsnio 6 dalyje, palyginus su nustatytuoju Instrukcijos 25 punkte, matyti, kad, viena vertus, abiejose normose nustatytas iš dalies tapatus teisinis reguliavimas; kita vertus, Instrukcijos 25 punkte yra numatyta daugiau stabdomos transporto priemonės vairuotojo dėmesio atkreipimo ir reikalavimo sustabdyti transporto priemonę pareiškimo būdų.

10.6. Instrukcijos 30 punkte yra numatytos policijos patrulio pareigos tuo atveju, jeigu transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, be kita ko: įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, spalvą, ypatingas žymes ir pan.), vairuotoją ir keleivius apibūdinančius požymius ir pranešti budėtojui; įsijungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį; per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę; stengtis pasirinkti tokį tarnybinės transporto priemonės judėjimo greitį, kad būtų užtikrintas visų eismo dalyvių saugumas.

11. D. P. nubaustas už tai, kad nepakluso policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam, įjungus specialiomis spalvomis nudažyto policijos automobilio mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalus, reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pažymėtina, kad, taikant ANK 426 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ir nutarime ar nutartyje nurodyti konkretų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdą, numatytą ANK 426 straipsnio 6 dalyje. Tačiau administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra duomenų ir pirmosios instancijos teismo nutarime bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje nenurodyta, kokiu konkrečiu ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytu būdu buvo stabdoma D. P. vairuojama transporto priemonė. Teismų sprendimuose nenurodyta, kad D. P. vairuojama transporto priemonė buvo stabdoma įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Teismų sprendimuose taip pat nenurodyta, kad D. P. vairuojama transporto priemonė buvo stabdoma šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Vadinasi, uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti D. P. vairuojamą mopedą neatitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos.

12. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismų sprendimais nustatyta, kad policijos patruliai D. Uzdila ir V. Kvedaravičiūtė, tamsiu paros metu pastebėję mopedu važiuojantį D. P., nutarė jį patikrinti, įjungė mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir pradėjo važiuoti paskui jį. D. P. nesustabdžius vairuojamo mopedo, policijos patrulis D. Uzdila radijo ryšiu apie persekiojamą mopedą informavo Panevėžio AVPK budėtoją, o policijos patrulė V. Kvedaravičiūtė, vairuodama tarnybinį automobilį, persekiojo mopedą. Policijos patruliai tarnybiniu automobiliu su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais D. P. vairuojamą mopedą persekiojo 3 minutes, kol šis, parvažiavęs į namus, sustojo. Kitos nestojusio mopedo stabdymo priemonės, numatytos Instrukcijos 30 punkte (skyrium imant, specialieji garso signalai, per garsiakalbį kartojamas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę), nebuvo naudojamos. D. Uzdila ir V. Kvedaravičiūtė paaiškino, kad kitos stabdymo priemonės nebuvo naudojamos, nes kelias buvo prastas, tamsus paros metas, blogos važiavimo sąlygos, nežinoma teritorija, reikėjo susikoncentruoti į automobilio vairavimą, sekti mopedo judėjimo kryptį, pranešti apie tai radijo ryšiu Panevėžio AVPK budėtojui.

12.1. Panevėžio apygardos teismas, vertindamas tai, kad nebuvo naudojamos kitos nestojusio mopedo stabdymo priemonės, pažymėjo, jog sutiktina su apelianto teiginiais, kad policijos pareigūnai nevisiškai tiksliai laikėsi Instrukcijos 30 punkte nustatytų reikalavimų, tačiau toks pareigūnų elgesys tik labai formaliai vertinant įvykio situaciją galėtų būti pripažintas neleistinu ar neteisėtu. Teismas konstatavo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes D. P. policijos pareigūnų išreikštas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę turėjo būti aiškus ir suprantamas.

12.2. Teismo išvada, kad reikalavimas D. P. sustabdyti transporto priemonę buvo aiškiai išreikštas, yra nepagrįsta. Pagal KET 186 punktą specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugomus asmenis. Taigi mėlyni ir raudoni švyturėliai bei specialieji garso signalai specialiosiose transporto priemonėse naudojami ne tik sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, bet ir kitais atvejais.

12.3. Minėta, kad pagal KET 12 punkte nustatytą teisinį reguliavimą eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms; transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje. Vadinasi, pagal KET nustatytą teisinį reguliavimą reikalavimas sustabdyti konkrečią transporto priemonę aiškiai išreiškiamas tuomet, kai specialiojoje transporto priemonėje yra įjungti tiek mėlyni ir raudoni (arba tik mėlyni) švyturėliai, tiek specialieji garso signalai.

12.4. Taigi ta aplinkybė, kad policijos patruliai D. Uzdila ir V. Kvedaravičiūtė konkrečioje situacijoje nenaudojo kitų nestojusio mopedo stabdymo priemonių, numatytų Instrukcijos 30 punkte (specialieji garso signalai, per garsiakalbį kartojamas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę), nėra vien tik formalus Instrukcijos pažeidimas. Pažymėtina, kad šių Instrukcijoje numatytų veiksmų atlikimui nebuvo reikšmingų techninių ar fizinių kliūčių, šiems veiksmams atlikti pareigūnai turėjo užtektinai laiko. Policijos patruliams nepanaudojus šių priemonių, negalima atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą išdėstytų argumentų, kad jų reikalavimas sustabdyti mopedą nebuvo aiškiai išreikštas.

13. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. P. prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą išdėstyti argumentai yra pagrįsti, jo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, požymių. Vadinasi, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarimu nubaudžiant D. P. pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi atmetant D. P. apeliacinį skundą, buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų – ANK 426 straipsnio 5 ir 6 dalių – pažeidimas, todėl nutarimas ir nutartis keistini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį: panaikinti nutarimo ir nutarties dalį, kuria D. P. yra pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų) bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, ir šią administracinio nusižengimo teisenos dalį nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, subendrinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarimu D. P. paskirtąsias nuobaudas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 428 straipsnio 1 dalį ir galutinę nuobaudą D. P. paskirti 50 Eur (penkiasdešimt eurų) baudą.

Kitas nutarimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai                                                                                                                Alvydas Pikelis

                                                                                                                              Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Pranas Kuconis