Civilinė byla Nr. 3K-3-61/2014

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00111-2011-6

    Procesinio sprendimo kategorija 113.6.2.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 3 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (kolegijos pranešėjas), Rimvydo Norkaus ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą pagal atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui AB „ORLEN Lietuva“, trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos aplinkai atlyginimo.

n u s t a t ė :

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių padarytos žalos aplinkos užteršimu atlyginimą, aiškinimo ir taikymo (Aplinkos apsaugos įstatymo 32–34 straipsniai), aiškinimo ir taikymo, keliamas klausimas dėl žalos aplinkai atlyginimo natūra imantis priemonių atkurti aplinkos padėtį iki jos užteršimo ir žalos aplinkai kompensavimo piniginiu ekvivalentu.

Bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priimtuose sprendime ir nutartyje apskaičiavo bei priteisė iš atsakovo žalos atlyginimo piniginį ekvivalentą. Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, nes, atsakovo teigimu, jis ėmėsi priemonių atlyginti natūra žalą aplinkai, siekdamas atkurti iki taršos paskleidimo buvusią aplinkos padėtį. Atsakovas taip pat prašo sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą siekiant nustatyti, ar Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis ir 4 dalis, 322 straipsnis bei 33 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijai. Atsakovo teigimu, šioje byloje yra pagrindo manyti, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 ir 4 dalys, 322 straipsnis ir 33 straipsnio 2 dalis prieštarauja Konstitucijai, nes juose nustatytas reguliavimas suponuoja, kad šie straipsniai: 1) nustato, kad aplinkos atkūrimo priemonės ir žalos atlyginimas taikomi kartu, t. y. aplinkos atkūrimo priemonių taikymas nėra laikomas aplinkai padarytos žalos atlyginimo būdu; 2) nenustato aplinkos atkūrimo priemonių taikymo prioriteto prieš kitą žalos atlyginimo būdą – pinigais; 3) nustato teorinį (hipotetinį) nuostolių apskaičiavimą, neatsižvelgiant į faktiškai padarytą žalos dydį. Kasatoriaus manymu, egzistuoja abejonių dėl nurodytų teisės normų atitikties Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės principui ir  teisingumo principui bei lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui ir 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam aplinkos apsaugos imperatyvui.

Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Konstituciniame Teisme 2014 m. sausio 28 d. yra gautas Seimo narių grupės prašymas Nr. 1/2014 ištirti, ar Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 ir 4 dalys, 321, 322 straipsniai bei 33 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijai. Seimo narių grupės Konstituciniam Teismui pateiktas prašymas grindžiamas taip pat ir iš esmės tais pačiais teisiniais argumentais, kurie išdėstyti atsakovo kasaciniame skunde nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nurodyto prašymo Konstituciniame Teisme priėmimo klausimas dar nėra išspręstas.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinio proceso teisės normose nenustatyta pareigos teismui sustabdyti bylos nagrinėjimą, jei į Konstitucinį Teismą kreipėsi Seimo narių grupė su prašymu, susijusiu su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku (CPK 163 straipsnis). Tačiau toks teisinis reguliavimas nekliudo teismui spręsti dėl bylos sustabdymo savo iniciatyva, jei pripažįstama, kad į Konstitucinį Teismą jau yra kreiptasi spręstinų civilinėje byloje ginčui aktualių teisės normų aiškinimo klausimais, ir pripažinti, kad bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 1623 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nagrinėjimo dalykas yra susijęs su pateikto prašymo Konstituciniame Teisme dalyku, ir siekdama užtikrinti nekonkuravimą procesų Konstituciniame Teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme dėl prašymų patikrinti įstatymų normų konstitucingumą, sprendžia, kad yra tikslinga sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Konstituciniame Teisme bus išspręstas Seimo narių grupės 2014 m. sausio 28 d. pateikto prašymo Nr. 1/2014 priimtinumo klausimas (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1623 straipsniu, 164 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 356 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

              Sustabdyti civilinės bylos Nr. 3K-3-61/2014 nagrinėjimą iki Konstituciniame Teisme bus išspręstas Seimo narių grupės pateikto 2014 m. sausio 28 d. prašymo Nr. 1/2014 priimtinumo klausimas.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                         Egidijus Laužikas

  Rimvydas Norkus

  Algis Norkūnas