Civilinė byla Nr. e2-22412-545/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16587-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 24 d.
Vilniaus
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, trečiasis asmuo byloje UAB „Nemuno būstas“, dėl skolos priteisimo, –
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 1438,43 Eur skolą už elektros energiją, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 32,00 Eur bylinėjimosi išlaidas
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Dėl skolos priteisimo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis adresu -, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Nuosavybės teisė atsakovui perėjo po fizinio asmens A. S. mirties (CK 5.62 str. 1 d.). Faktiškai palikimas priimtas 2016-11-17. Palikimo atsiradimo momentas yra fizinio asmens mirties momentas, nagrinėjamu atveju tai yra 2016-05-26 (CK 5.3 str. 1 d.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). CK 5.62 str. 3 d. nustatyta, kad Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama paveldėto turto tikrosios vertės. Ieškovas UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ tiekia elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamajam namui, esančiam adresu Gimbutienės g. 10 (taip pat ir į butą Nr. 226), Per laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2019-05-01 už ieškovo tiektą elektros energiją susidarė 1438,43 Eur įsiskolinimas.
Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
CK 6.38 str. įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 str. nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas būtų atsisakęs prievolės, arba būtų pakeistos prievolės vykdymo sąlygos. Skolininkas laikomas pažeidęs prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytų sąlygų (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas), praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju rašytinės energijos pirkimo – pardavimo sutarties sudaryta nebuvo. Kai rašytinė sutartis nėra sudaryta, turi būti patikrinama, ar ji nėra sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012). Pagal CK 6.384 straipsnio, reglamentuojančio energijos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymą, pirmosios dalies nuostatą, tuo atveju, kai pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017), t. y. velioniui A. S. (kurio turtą ir teises bei pareigas paveldėjo atsakovas) pradėjus naudotis tiekiama elektros energija sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Atsakovo atstovas buvo informuotas ieškovo 2019-03-15 raštu dėl skolos už elektros energiją Nr. 3231-979 apie tai, kad atsakovas po A. S. mirties paveldėjo jo turtą bei, kad yra susidaręs įsiskolinimas už elektros energijos tiekimą, kurį atsakovas privalo apmokėti. Atsakovas skolos neapmokėjo ir nenurodė, kad pageidautų, kad į butą esantį adresu - būtų nutrauktas elektros energijos tiekimas (nenurodė, kad elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis neturėtų būti tęsiama).
Atsakovas nepateikė įrodymų paneigiančių 1438,43 Eur skolos už elektros energiją pagrįstumą (CPK 178 str., 185 str.), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1438,43 Eur skolą už elektros energiją laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 1438,43 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-03) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas už teikiamą ieškinį sumokėjo 32,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovo. Teismas tenkino ieškinį, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 32,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).
Vadovaudamasis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos (111105555) atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ (112021042), ieškovo UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, į. k. 303383884, naudai 1438,43 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt aštuonis Eur 43 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1438,43 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-03) iki visiško sprendimo už akių įvykdymo bei 32,00 Eur (trisdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidas.
Išaiškinti atsakovui, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rima Bražinskienė