Civilinė byla Nr. e2-397-553/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00103-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Vėjo kopos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Vėjo kopos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laiko idėjos“ dėl sutarties modifikavimo ir pažeistų teisių gynimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Vėjo kopos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė:

1.1.                      sumažinti 2023 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyto žemės sklypo kainą 150 000 Eur suma;

1.2.                      pakeisti 2023 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) 3.2.2 ir 6.3 punktus ir juos išdėstyti taip:

„3.2.2. Kainos dalį, sudarančią 450 000 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tūkstančių Eur), Pirkėjas įsipareigoja sumokėti Pardavėjui pavedimu į Pardavėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ne vėliau kaip per 2 mėnesius po to, kai bus įvykdyta Sutarties 6.1. p. numatyta sąlyga, tačiau ne vėliau kaip per 7 (septynis) mėnesius nuo šios Sutarties sudarymo dienos, išskyrus Sutarties 6.3. p. numatytą atvejį;

6.3. Šalys pareiškia bei viena kitai patvirtina suprantančios, kad Žemės sklypo (Daikto) paskirties pakeitimo ir / ar padalinimo į atskirus turtinius vienetus procesas yra sudėtinis, trunkantis laike, jame dalyvauja valstybinės bei savivaldybių įstaigos, taip pat kiti tretieji asmenys, kurių veiksmai ar neveikimas įtakoja proceso sklandumą bei darbų atlikimo terminus, todėl susitaria ateityje glaudžiai bendradarbiauti bei be papildomų sankcijų atidėti Kainos dalies, sudarančios 450 000 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tūkstančių Eur), mokėjimą iki kol bus priimtas kompetentingos institucijos sprendimas, leidžiantis pakeisti Žemės sklypo paskirtį. Šiuo atveju likusi Kainos dalis privalo būti sumokėta per 20 k. d. nuo kompetentingos institucijos sprendimo, leidžiančio pakeisti Žemės sklypo paskirtį, priėmimo. Jeigu Pirkėjas per šiame punkte nustatytą terminą nesumoka Kainos dalies (450 000 Eur), bus laikoma, kad Pirkėjas atsisako vykdyti sutartį. Tokiu atveju Pardavėjas įgyja teisę inicijuoti Sutarties nutraukimą, apie tai pranešdamas Pirkėjui ne vėliau kaip prieš 30 k. d.“

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždrausti vykdyti 2023 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas, suteikiančias teisę atsakovei inicijuoti notarinės sutarties vienašališką nutraukimą ir / ar priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o taip pat uždrausti atsakovei, kaip žemės sklypo hipotekos kreditoriui, atšaukti 2024 m. vasario 27 d. sutikimą, duotą ieškovei dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) žemės paskirties pakeitimo ir padalijimo.

3.       Nurodė, kad jos reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, todėl atitinka pirmąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė dėl palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo, nes žemės sklypo paskirties procedūra nebebus vykdoma, žemės sklypas gali pereiti trečiųjų asmenų nuosavybėn, dėl ko vėliau galimi nauji teisminiai ginčai. Tarp šalių galimas naujas teisminis ginčas dėl 100 000 Eur, kuriuos neabejotinai atsakovė vertins kaip jos nuostolius, numatytus pagal sutartį, į teisminius ginčus bus įtrauktos naujos šalys. O tai reiškia, kad palankus teismo sprendimas taps beprasmis, žala dar padidės, o ieškovės interesai bus dar labiau pažeisti. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sušvelnintų tuos padarinius, kurie atsirastų byloje nagrinėjimo metu, jeigu atsakovė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo realizuotų sutartinius įsipareigojimus. Todėl, šiuo atveju prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – draudimų ir įpareigojimų pritaikymas lems tai, kad ieškovės žemės sklypas bus išsaugotas, toliau bus tęsiama žemės sklypo paskirties keitimo procedūra, dėl ko, ją pakeitus, ieškovė sumokės galutinę kainą ir bus įvykdyta tikroji šalių valia.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

2.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi teisinio pagrindo manyti, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas tinkamai, pateikti jį turintys pagrįsti įrodymai. Vadinasi, prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) doktrinos požiūriu ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

3.       Vertindamas antrąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, išskyrus deklaratyvaus pobūdžio teiginius, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai, kliudo žemės sklypo paskirties keitimui, ir kad žemės sklypo procedūra nebus vykdoma, žemės sklypas gali pareiti trečiųjų asmenų nuosavybėn, nepateikė įrodymų šiems argumentams pagrįsti, t. y. neįrodė atsakovės nesąžiningumo ir kaip netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar pasidarys nebegalimas. Atsakovės nesutikimas su galutinio atsiskaitymo atidėjimu, reikalavimas sumokėti 600 000 Eur vykdant šalių sudarytos notarinės sutarties nuostatas iki 2024 m. kovo 31 d. nėra pakankamas pagrindas daryti priešingą išvadą. Juolab kad atsakovė atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, jog atsakovė pardavė žemės sklypą ir neturi jokio intereso sutartį nutraukti, kaip ir neturi jokių ketinimų atšaukti sutikimą dėl žemės paskirties keitimo, kadangi ieškovės įsipareigojimų įvykdymas yra užtikrintas kitu sandoriu – hipoteka.

4.       Ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl atsakovės nesąžiningumo yra bylos nagrinėjimo dalykas, dėl šių aplinkybių pagrįstumo teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių atsakovės nesąžiningumas yra akivaizdus. Juolab kad atsakovė su šiais ieškovės argumentais nesutiko ir teigia, kad pati ieškovė elgėsi nesąžiningai, tiek sudarydama sutartį, tiek vengdama vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tiek kreipdamasi į teismą su ieškiniu bei prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šios aplinkybės taip pat yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

5.       Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė antrosios būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl jos prašymą atmetė.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1.       Ieškovė UAB Vėjo kopos atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.1.                      Dėl ieškovės suklaidinimo ir suklydimo pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ne pagal preliminariojoje sutartyje suderintas sąlygas, o jas iš esmės pakeičiant, t. y. pakeičiant esminę, galutinio apmokėjimo sąlygą ir terminą. Ieškovės prašymai pakeisti ir pratęsti galutinio atsiskaitymo terminą buvo ignoruoti.

1.2.                      Taip pat atsakovė nuslėpė jai žinomas reikšmingas aplinkybes dėl tikrojo žemės sklypo ploto, konfigūracijos, dalies žemės sklypo prie vandens netekimo. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar šie atsakovės atlikti veiksmai iki šios bylos iškėlimo pripažintini nesąžiningais ir sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės nesąžiningumą, ar jų pakanka laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tačiau tokio vertinimo teismas neatliko, nes neteisingai nusprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovės nesąžiningumas nėra vertinamas. Tuo tarpu aukščiau nurodytų atsakovės veiksmų visuma charakterizuoja ją kaip nesąžiningą ir yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

1.3.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės nesutikimas su galutinio atsiskaitymo atidėjimu ir reikalavimas sumokėti 600 000 Eur, vykdant notarinės sutarties nuostatas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės nesąžiningumą, o kartu ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau kad atsakovė neturi intereso nutraukti sutartį, neturi jokių ketinimų atšaukti sutikimą dėl žemės paskirties keitimo.

1.4.                      Ieškovės vertinimu, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo (vykdymo pasunkėjimo) grėsmė. Kaip matyti iš Creditinfo, atsakovės vėlavimo atsiskaityti 90 d. reitingas šiuo metu yra didžiausias nuo 2023 m. lapkričio mėn. ir yra pasiekęs aukščiausią riziką. Analogiškai pasakytina ir apie bankroto rizikos tikimybę, kuri šiuo metu taip pat yra didžiausią per visą laiką nuo 2023 m. lapkričio mėn. ir yra aukštesnė nei vidutinė. Ši informacija parodo atsakovės sunkią finansinę padėtį, kas leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovė gali imtis veiksmų dėl priverstinio 600 000 Eur skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto.

2.       Atsakovė UAB „Laiko idėjos“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

2.1.                      Šiuo atveju ieškovė painioja ieškinio faktines aplinkybes dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo eigos su antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (dėl priešingos šalies nesąžiningumo). Ieškovė savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėjo grįsti atliekamais arba siekiamais atlikti veiksmais, nederančiais su atsakovės sąžiningu elgesiu, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, tačiau tokių aplinkybių nepagrindė ir neįrodė. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Ieškovės teiginiai apie antros sąlygos buvimą yra tik niekuo nepagrįstos hipotezės ir subjektyvi ieškovės nuomonė, kuri nepaneigia pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu.

2.2.                      Ieškovė atskirojo skundo 6 punkte dėsto savo subjektyvų supratimą dėl ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, kurios klostėsi ieškinyje nurodomų sutarčių sudarymo stadijoje, kurios visiškai nebuvo siejamos su teismo procesu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokios ieškinio faktinės aplinkybės yra ginčo dalyku, nes šalys dėl jų ginčijasi ir tai sudaro bylos esmę, dėl jų buvimo / nebuvimo galima pasisakyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

2.3.                      Atkreipė dėmesį į tai, kad pati ieškovė atskirojo skundo 8 punkte pripažįsta, jog atsakovė netrukdė ir netrukdo ieškovei keisti žemės paskirtį. Esminė aplinkybė yra ta, kad jokia institucija nepriėmė sprendimo, jog žemės paskirtis visiškai negali būti keičiama. Sprendimas dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra priimamas per 20 darbo dienų ir jo priėmimo terminas priklausė išimtinai nuo ieškovės veiksmų ir operatyvaus veikimo.

2.4.                      Atsakovės teigimu, ieškovė reikalauja teismo atitolinti jos atsiskaitymo prievolės vykdymą dėl to, kad pati ieškovė neturi lėšų atsiskaitymui su atsakove ir tuo tikslu ieškiniu prašo ne tik sumažinti pardavimo kainą, bet ir kiek galima ilgiau tęsti mokėjimo prievolės atidėjimo terminą. Toks ieškovės finansinių problemų sprendimo atsakovės sąskaita būdas negali būti laikomas ieškovės sąžiningu elgesiu. Ieškovė suprato, kad įsigyja žemės ūkio paskirties žemę ir įgyja nuosavybės teisę iš karto, nesumokėjusi atsakovei visos pardavimo kainos.

2.5.                      Ieškovei reikėjo laiko įsigyto turto perpardavimui už didesnę kainą kitam pirkėjui, todėl ir buvo susitarta dėl atsiskaitymo su atsakove termino atidėjimo ne ilgesniam, kaip 7 mėnesių terminui. Sutartyje buvo numatyta tik vienintelė galimybė tęsti šį terminą, t. y. jeigu žemės paskirties keitimą trukdytų savivaldybės ar valstybės institucijos, tuomet terminas galėtų būti tęsiamas iki 2024 m. birželio 1 d.

2.6.                      Nesutinka, kad grėsmę gal būt palankaus ieškovei būsimo teismo sprendimo neįvykdymui patvirtina atsakovės finansinė padėtis, nurodyta Creditinfo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ieškovo atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikra. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl atsakovės (ne)sąžiningumo aspektų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.

2.       Nurodytą klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl naujai pateikiamų įrodymų (ne)priėmimo

3.       Kartu su atskiruoju skundu ieškovė į bylą pateikė duomenis iš Creditinfo apie atsakovės kreditingumo rodiklius ir atsiskaitymo su kreditoriais reitingą, kuriais, kaip nurodė, siekia pagrįsti grėsmės būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo nevykdymui egzistavimą.

4.       Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė į bylą pateikė informaciją apie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pardavimų kainas.

5.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

6.       Atkreiptinas dėmesys, kad, teikdamos naujus įrodymus į bylą kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą, šalys nesuformulavo prašymo juos priimti į bylą ir vertinti kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos naujų dokumentų (įrodymų) prijungimo prie bylos klausimo savo iniciatyva spręsti neturi pagrindo.

7.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. liepos 18 d. buvo gautas atsakovės prašymas priimti į bylą 2024 m. gegužės 31 d. ieškovės pranešimą, kad ji nebevykdys pirkimo-pardavimo sutarties (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir inicijuoja jos vienašalį nutraukimą. Atsakovės vertinimu, šis naujas įrodymas patvirtina, kad ieškovė tokiu pranešimu faktiškai atsisakė savo ieškinio reikalavimų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

8.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apie naujų įrodymų priėmimą kiltų pareiga pranešti ieškovei, vertina, jog tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl atsisako naujus įrodymus priimti, juolab kad tokie įrodymai esminės reikšmės procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui neturi.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir atsakovės (ne)sąžiningumo vertinimo

9.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (lot. prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

10.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas ir šioje dalyje teismo nutartis skundžiama nebuvo.

11.       Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

12.       Ieškovė, prašydama teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės rėmėsi atsakovės nesąžiningumu kaip grėsme ieškovei gal būt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Be kita ko nurodė, kad grėsmę patvirtina ir žemas atsakovės kreditingumo reitingas.

13.       Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020).

14.       Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai išplėtotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti konkretaus ieškinio reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, tiek ir parenkant konkrečią taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį bei jos taikymo mastą, turi būti įvertintas byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdis ir materialinis santykis, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-542-302/2017; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1537-516/2018). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti to prašančio asmens nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia tokių priemonių taikymo būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Priešingas vertinimas ir aiškinimas (t. y. pripažinimas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui) neabejotinai iškreiptų laikinųjų apsaugos priemonių esmę bei jų taikymo prevencinį tikslą, pažeistų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, kadangi tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020).

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė tokių konkrečių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą nepateikė. Pirmiausia, apeliantės skunde dėstomos faktinės aplinkybės dėl sutarčių sudarymo eigos, derybų dėl atsiskaitymo terminų ir kainos, negali būti vertinamos nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo būtinumo, kadangi šios aplinkybės yra svarbios bylą nagrinėjant iš esmės ir dėl jų (ne)pagrįstumo pirmosios instancijos teismas pasisakys bylą išnagrinėjęs iš esmės ir priėmęs galutinį procesinį teismo sprendimą. Antra, pripažinus, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą apeliantė siekia ginčo nagrinėjimo iš esmės, yra pagrindas vertinimui, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir atmesdamas apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos nepažeidė ir nuo jos nenukrypo. Trečia, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliantė nepagrindė jos nurodomų argumentų dėl atsakovės siekio trukdyti apeliantei pabaigti (įvykdyti) žemės paskirties pakeitimo procedūrą ir / arba dėl sutarties nutraukimo, kadangi tai nebūtų naudinga pačiai atsakovei (jos reikalavimas ieškovei ir taip yra užtikrintas hipoteka; ieškovės nuosavybėn sklypas yra jau faktiškai perduotas, nelaukiant kol su atsakove bus atsiskaityta).

16.       Galiausiai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Credinfo informacija apie aukštą ar žemą kreditingumo reitingą nepatvirtina to, kad atsakovės finansinė padėtis yra nestabili ir / arba nepakankamai gera. Kredito reitingas yra rodiklis, suteikiantis investuotojams (kreditoriams) koncentruotą informaciją apie skolininko gebėjimo vykdyti savo finansinius įsipareigojimus lygį. Taigi, reitingas parodo tik prognozuojamą tikimybę, kad asmuo gali tinkamai vykdyti savo kreditorinius įsipareigojimus. Šį reitingą kreditavimo įstaigos nustatinėja, naudodamos įvairius metodus. Vertinant bendrovės kredito reitingą, ekonominiai įmonės rodikliai yra tik viena iš daugelio sudedamųjų dalių, kurie yra įvertinami kompleksiškai. Siekdama įrodyti, kad atsakovės turtinė padėtis yra prasta, apeliantė galėjo į bylą pateikti atsakovės tarpines finansines ataskaitas, kurios taip pat yra viešai prieinamos, tačiau to nepadarė, todėl vertintina, kad ji atskirojo skundo argumentų neįrodė. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nenorėjimas ir negalėjimas įvykdyti ieškovei gal būt palankų teismo sprendimą yra skirtingi dalykai ir vien gal būt sunki atsakovės finansinė padėtis (nors tokios aplinkybės šiuo atveju nėra įrodytos) savaime nesudaro pagrindo konstatuoti šios šalies nesąžiningumą bei lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.

17.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad apeliantė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo sprendimo vykdymui.

18.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinę reglamentaciją ir formuojamą teismų praktiką bei nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nuspręsti, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, pažeidė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas arba formuojamą teismų praktiką. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19.       Kiti apeliantės argumentai, neturi esminės įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, kadangi jie yra aktualūs bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20.       Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

21.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

22.       Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tol, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.