Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Skundas Nr. 1S-235-312/2012
Teisėjas Olegas Šibkovas Procesinio sprendimo kategorija:
2.5.19.; 3.12. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,
teisėjų Lauretos Ulbienės, Jūratės Damanskienės,
sekretoriaujant Jolantai Maksimovič,
dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Bieliauskui,
gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,
viešame teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 364 str. tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutarties, kuria buvo atmestas Vilniaus pataisos namų teikimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. kovo 2 d. nutartimi atmetė Vilniaus pataisos namų administracijos teikimą dėl nuteistojo G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas, motyvuodamas savo sprendimą, nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 41 str. 2 d. tarp išvardintų bausmės paskirčių nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Teismo manymu, šis bausmės tikslas G. S. atžvilgiu šiuo metu dar nėra pasiektas, o jo padaryto nusikaltimo pobūdis parodo, kad iki šiol atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nesuteikia teismui pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis gali būti taisomas jo neizoliuojant nuo visuomenės.
Nuteistasis G. S. skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad nesutinka su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teiginiu, jog paleidus jį į laisvę nebus įvykdytas teisingumas. Nuteistojo manymu, labai svarūs ir nenuginčijami įrodymai, kad jis gali atlikti likusią bausmę laisvėje yra tai, kad jis turi gyvenamąją vietą, jo du nepilnamečiai vaikai yra palikti beveik vieni su nuteistojo mama, kuri yra antros grupės invalidė, be to, draugas jam laisvėje suteiks darbą, tai įrodančius dokumentus jis pateikė teismui. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis nori daryti viską dėl savo vaikų ir padėti pagyvenusiai mamai, nes yra sveikas suaugęs vyras.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.
Skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. G. S., gimęs 1974 m. balandžio 17 d., Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 63 str. 4 d., 63 str. 9 d., bausmę subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.
Bausmės pradžia: 2010 m. kovo 18 d.
Bausmės pabaiga: 2015 m. kovo 17 d.
Neatliktos bausmės dalis – 2 metai 11 mėnesių 16 dienų.
Nuteistasis G. S. yra atlikęs daugiau negu vieną trečdalį bausmės, bausmę atlieka paprastojoje grupėje.
Vilniaus pataisos namai pateikė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui teikimą dėl G. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste BVK) 157 str. 3 d. 1 p. pagrindu, tačiau teikime nurodė, kad taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu yra netikslinga.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 3 d. 1 p. įtvirtinta, jog asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki šešerių metų įskaitytinai už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat asmenys, nuteisti laisvės atėmimu už nesunkius nusikaltimus, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę atvirose kolonijose, nepilnamečiai, nėščios moterys, taip pat asmenys, turintys vaikų iki septynerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei jiems neapribota tėvų valdžia), – gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų, kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokiu būdu, teismas priima nutartį lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, jeigu yra: 1) formalusis pagrindas – atlikta tam tikra minimali, įstatyme nustatyta laisvės atėmimo bausmės dalis; 2) materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, kurį teikia pataisos įstaigos administracija, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingą sprendimą. Nežiūrint į tai, kad šiuo atveju faktiškai yra Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. 1 p. numatytas formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 str. numatytą lygtinį paleidimą. Įstatymas suteikia teismui teisę ir pareigą įvertinti ar nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, tik visapusiškai įvertinus jo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo vietoje, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybės.
Kaip matyti iš pateiktos nuteistojo asmens bylos ir teikimo medžiagos, G. S. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. Be jau nurodyto nuosprendžio, G. S. praeityje teistas devynis kartus. Taip pat iš G. S. asmens bylos matyti, kad nuteistasis yra linkęs laikytis kriminalinės subkultūros, siekdamas savo tikslų gali neatsižvelgti į kitų asmenų interesus bei poreikius, kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo prisiima iš dalies, įvertinus pagal teisės pažeidėjo metodiką „OASys“ nustatyta vidutinė rizika - 57 balai, charakterizuojamas patenkinamai (asmens byla, II dalis, b. l. 112). Nuteistasis pataisos namuose mokosi, tačiau nedirba, savo šeimos materialiai neremia (2012 m. vasario 17 d. charakteristika dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.), nors savo skundą grindžia noru rūpintis vaikais ir pagyvenusia neįgalia motina. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja G. S. asmenybę.
Pažymėtina, ir tai, kad pataisos namų administracija netarpininkavo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nepaisant to, kad nuteistasis yra skatintas vieną kartą, tačiau bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė nustatytas taisykles (asmens byla, II dalis, b. l. 68-69). Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nuteistojo pastangos tobulėti skaitant knygas bei sportuojant, ryšių su šeima palaikymas, mokymasis Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio centro bendrojo lavinimo 11 klasėje bei Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje siekiant įgyti elektriko specialybę, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip ir faktas, kad laisvėje jis turėtų pastovią gyvenamąją vietą bei būtų priimtas į darbą. Tačiau šių aplinkybių nepakanka, kad teismas padarytų išvadą, jog nuteistasis G. S. jau gali pasitaisyti, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
Įvertinus tiek teigiamai, tiek neigiamai G. S. asmenybę bei jo elgesį apibūdinančias aplinkybes, konstatuotina, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis iš tiesų yra įvertinęs savo praeitį, padaręs reikiamas išvadas bei yra pasiruošęs vykdyti savo įsipareigojimą doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, jog pasitaisys neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Teisėjų kolegijos nuomone, dar negalima daryti išvados, jog nuteistąjį G. S. toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., t. y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti. Todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis paliekama nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,
n u t a r ė:
nuteistojo G. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Teisėjai Laureta Ulbienė
Jūratė Damanskienė