Civilinė byla Nr. 2S-1970-260/2015;

Proceso Nr. 2-13-3-02749-2015-9;

Procesinio dokumento kategorijos:

(S)

106.8.8; 122.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. atstovės D. L. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3510-652/2015 pagal pareiškėjos R. B. atstovės D. L. skundą dėl antstolio S. V. veiksmų ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėja R. B., atstovaujama pagal įgaliojimą D. L., kreipėsi į teismą prašydama pripažinti antstolio S. V. 2015 m. birželio 15 d. atsisakymą stabdyti varžytynes neteisėtu, sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat uždrausti antstoliui surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą bei paskirstyti gautas lėšas iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas, sprendžiant šį skundą ir byloje dėl fizinio asmens bankroto (b. l. 1-3).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos  R. B. atstovės D. L. skundą.  Teismas nurodė, kad teismui teikiamą skundą dėl antstolio veiksmų R. B. vardu pateikė ir jį pasirašė pareiškėjos R. B. įgaliotas asmuo D. L., tačiau prie skundo nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjos R. B. atstovė pagal pavedimą D. L. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Todėl teismas sprendė, kad skundą dėl antstolio veiksmų R. B. vardu padavė ir jį pasirašė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Taip pat teismas nurodė, kad, pareiškėjos R. B. įgaliota atstovė D. L. nesilaikė skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo tvarkos, kadangi vadovaujantis CPK 510 str. 2 d., skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 str. nustatytą terminą, o  ji skundą padavė teismui. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas nurodė, kad pareiškėjos R. B. įgaliotos atstovės D. L. dėl antstolio S. V. veiksmų paduotą teismui skundą atsisako priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde (b. l. 15–17) pareiškėjos R. B. įgaliota atstovė D. L. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai atsisakė priimti skundą dėl antstolio veiksmų, kadangi už R. B. skundą pasirašiusi D. L. veikė Lietuvos Respublikos Ambasados Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje 2015 m. gegužės 14 d. patvirtinto įgaliojimo (b. l. 10) pagrindu, o procesinio dokumento pasirašymas nepagrįstai prilyginamas atstovavimui teisme, atvykstant į teismo posėdį.
2. Teismas, nustatęs faktą, kad kreipimąsi į teismą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, negalėjo to laikyti besąlygišku pagrindu ir skundą palikti nenagrinėtu, kadangi toks pagrindas gali būti taikomas tik tada, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą nepašalina trūkumų, susijusių su įgaliojimais kito asmens vardu ir interesais pareikšti teisme atitinkamą reikalavimą. Teismas nenustatė termino trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).
3. Teismas nesuprato, kad apeliantė vadovavosi CPK 510 str. 2 d. nuostatomis, kur nustatyta, jog jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, paskubomis, neįsigilinus į skundo turinį, kuriuo buvo skundžiamas ne tik antstolio atsisakymas stabdyti varžytynes, bet ir ginčijamas varžytynių rezultato teisėtumas, netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pareiškėjos R. B. įgaliotos atstovės D. L. skundas atsisakytas priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šioje byloje nustatyta, kad R. B. įgaliota atstovė D. L. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su skundu, kuriuo prašė pripažinti antstolio S. V. 2015 m. birželio 15 d. atsisakymą stabdyti varžytynes neteisėtu, sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat uždrausti antstoliui surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą bei paskirstyti gautas lėšas iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas, sprendžiant šį skundą ir byloje dėl fizinio asmens bankroto.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties motyvams.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą dėl antstolio veiksmų, kadangi jį padavė asmuo, turintis teisę jį paduoti. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad D. L. neturi teisės atstovauti R. B. teisme vien tuo pagrindu, kad D. L. turi R. B. Lietuvos Respublikos Ambasados Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje 2015 m. gegužės 14 d. patvirtintą įgaliojimą. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys bylas gali vesti patys arba per atstovus, tačiau atstovams taip pat yra keliami tam tikri reikalavimai (CPK 56 str., 57 str. 2 d.). CPK 56 str. 1 d. 1-7 punktuose numatyta, kas gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme, t. y. advokatai; advokatų padėjėjai; vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu; asmenys, turinys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui) ir t. t. Pagal CPK 57 straipsnio 2 dalyje nuostatą, fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus CK numatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Taigi, CPK reikalauja, kad įgaliojimas fiziniam asmeniui turi būti patvirtinamas notarine ar jai prilyginta tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas Lietuvos Respublikos Ambasados Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje 2015 m. gegužės 14 d. patvirtintas įgaliojimas, kuriuo R. B. įgalioja D. L. atlikti tam tikrus veiksmus. Tačiau pagal CPK 56 str. 1 d. 4 p. atstovais teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad D. L. būtų pateikusi įrodymus, kurie patvirtintų, kad ji turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ne vien įgaliojimo turėjimas lemia įgaliotinio galimybę savarankiškai atstovauti įgaliotąjį teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundą dėl antstolio veiksmų R. B. vardu padavė ir jį pasirašė neįgaliotas vesti bylą asmuo, dėl ko pagrįstai atsisakė priimti skundą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą dėl antstolio veiksmų, kadangi nesuprato, kad apeliantė vadovavosi CPK 510 str. 2 d. nuostatomis, kur nustatyta, jog jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą, pagrįstai nurodė, kad jis yra pateiktas nesilaikant išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.), kadangi skundai dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiami antstoliui (CPK 510 str. 2 d.). Pačiame skunde nurodyta, kad skundas teikiamas teismui, o antstoliui tik skundo nuorašas, taip pat skunde nenurodyta, kad prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nevertinti, kad jam teikiamas tik skundo antstoliui egzempliorius prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuomone, sprendžia, kad pareiškėja nesilaikė skundo dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikimo tvarkos, o todėl pripažįsta nepagrįstais jos atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti jos skundą dėl antstolio veiksmų bei siekdamas operatyviai išspręsti ginčą, vadovaujantis CPK 115 str. 2 d. turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti. Skundo trūkumų, susijusių su pareiškėjos asmeniu šalinimas būtų reikšmingas tik tokiu atveju, jei būtų CPK nustatyta  tvarka teikiamas skundas. Byloje nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iškart nurodęs visas kliūtis  teikiamam procesiniam dokumentui priimti,   pasielgė teisingai, iš esmės paaiškino, kaip tinkamai  gali būti ginamos skolininkės R. B. teisės.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Ši nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį  palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                     Raimondas Buzelis