Civilinė byla Nr. e2-323-258/2019

                                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01818-2017-3   

                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 2.2.4.3; 2.2.4.4.14; 3.2.6

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismas, teisėja Rita Kisielienė,

sekretorė Eglė Čeponienė,

dalyvaujant ieškovui K. E., ieškovo atstovui advokato padėjėjui M. R.,

atsakovų A. V. ir A. V. atstovui advokatui V. M.,

atsakovo VĮ Registrų centras atstovei J. B.

atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos atstovui A. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo K. E. ieškinį dėl neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsakovams A. V., A. V., VĮ Registrų centras, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, 

n u s t a t ė :

Ieškovas K. E. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų A. V., A. V., VĮ Registrų centras ir Lietuvos Respublikos 43443 Eur turtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovų A. V., A. V., VĮ Registrų centras ir Lietuvos Respublikos 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovų A. V. ir A. V. K. E. naudai 49 899,22 EUR turtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas nurodė, jog 2014-09-08 atsakovai A. V. (tuo metu-E.) ir jos tėvas A. V. sudarė 0,0830 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ant jo esančių gyvenamojo namo (unikalus (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune dovanojimo sutartį. Ši sutartis buvo sudaryta nepaisant to, kad dar galiojo 2012-10-05 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-471-748/2012 taikytos laikinosios apsaugos priemonės- įrašas viešame registre dėl 0,0830ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės perleidimo draudimo. Tokiu būdu neteisėtais fizinių asmenų, VĮ Registrų centro veiksmais, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms buvo perleistas žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas. Dovanojimo sandoris, sudarytas tarp A. V. ir A. V. buvo panaikintas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-04-10d. nutartimi K. E. ir A. E. priteista 1/2 dalis gyvenamojo namo 357,59 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais (valymo įrengimais), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini). Ieškovas dėl atsakovų veiksmų patyrė 43 444 Eur turtinę ir 15 000 Eur neturtinę žalą. Dėl fiktyvaus dovanojimo sandorio buvo nepagrįstai apribotos ieškovo turtinės teisės, jam buvo atimtos galimybės jas realizuoti, įregistruoti savo nuosavybę viešajame registre. Ieškovas savo namuose vykdė legalią veiklą- senovinių automobilių restauravimą, dėl neteisėtų veiksmų ieškovas negavo numatytų 17 377,20 EUR pajamų, nutraukus restauravimo darbų sudarytą sutartį, ieškovas prarado galimybę įgyvendinti savo teisėtus lūkesčius gauti 26 065,80 EUR pajamų ir dėl paniekintos reputacijos prarado savo verslo ateities perspektyvas. Ieškovas, negalėdamas naudotis nuosavybe negalėjo užtikrinti savo bei jam patikėto užsakovų brangaus turto saugumo, nes negalėjo gauti draudimo ir saugos tarnybų paslaugų, be kurių jo veikla tapo neįmanoma. Ieškovas nurodo yra akivaizdus ieškovo patirtos žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų sudarant fiktyvų dovanojimo sandorį ieškovo nuosavybės teisės viešajame registre buvo įregistruotos tik 2016-04-04. Atsakovas A. V. 2014-09-24 pareiškė K. E. ieškinį dėl iškeldinimo iš (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, jog K. E. niokoja A. V. priklausantį turtą bei atsisako išsikraustyti. Pranešimas apie bylą K. E. buvo įteiktas darbovietėje, kur darbdavys buvo priverstas atidaryti voką. Tokiu būdu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskelbti tretiesiems asmenims ir dėl to K. E. patyrė didžiulę gėdą, buvo pažemintas, sumažėjo jo bendravimo galimybės, buvo paniekinta jo reputacija. Tik 2016-04-04 gautas A. V. atsisakymas nuo ieškinio. Kauno apylinkės teismas 2016-04-12 nutartimi civilinę bylą nutraukė, tačiau ieškovo patirta neturtinė žala, kurią jis vertina 15 000 EUR neišnyko ir atsakovai jos neatlygino, todėl prašo priteisti iš atsakovų.

      Ieškovas taip pat nurodė, jog A. V. ir A. V. elgėsi neteisėtai sudarydami ir kitus sandorius. Pagal 2005-01-02 bei 2006-04-02 sudarytas sutartis A. V. įsipareigojo paskolinti K. E. 180 000Lt (52 131,60 EUR), pervesdamas į jo banko sąskaitą arba duodamas grynais pinigais, tačiau į K. E. sąskaitą pervedė tik 8000 Lt (2316,96 EUR). Kitas jo lėšas ( 172 000Lt) jis galimai pervedė į savo dukros A. V. (tuo metu- E.) sąskaitas 2005-2010m. laikotarpyje. K. E. žiniomis, A. V. iš savo sąskaitų, į kurias galimai gavo jam skirtus pinigus, pervedinėjo lėšas į kitas savo ir ne savo sąskaitas, o be to išgrynindavo ir atiduodavo savo tėvui grynaisiais pinigais. K. E. šeimyninių aplinkybių verčiamas 2010-02-24 perdavė A. V. savo nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 180 000Lt, tačiau A. V. žadėtų paskolinti pinigų, jis iki šiol negavo. Dėl to šeimos namo statybai K. E. pasiskolino ir išleido papildomai 283 500Lt, kuriuos grąžinti solidariai A. V. nesutinka, šiuos įsipareigojimus ieškovas vykdo vienas. Be to 2005-01-02 Jungtinės veiklos sutartyje buvo numatyta, kad pastatytas namas bus registruojamas viešame registre K. E. ir A. V. (tuo metu –E. ) vardu. Šią sutartį atsakovai pasirašė. K. E. priklausantis turtas buvo registruotas A. V. vardu. Ieškovas dar 2012-02-28 kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl jo teisių išviešinimo, tačiau atsakovas priešinosi tam. Kai K. E. pastatė gyvenamąjį namą, apskundė jo veiksmus atitinkamoms institucijoms. Pačios V. iniciatyva buvo pripažinta neteisėta statyba. Dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovas patyrė 49 814,64 Eur žalą. Pagal atsakovės A. V. skundą dėl ieškovo pastatytų statinių (kurie buvo pripažinti neteisėta statyba), ieškovui buvo trukdoma sutvarkyti formalumus pradėtame teisminiame procese ieškovas patyrė 84,58 (53,07+31,51) EUR turtinę žalą.

           Atsakovas VĮ Registrų centras Kauno filialas atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog 2014-06-05 iš Kauno apygardos teismo VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo gautos įsiteisėjusio 2013-06-11 Kauno apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013 ir 2014-05-28 Kauno apygardos teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-86-555/2014 patvirtintas kopijas. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal A. E. ieškinį dėl santuokos nutraukimo,  santuokoje įgyto turto padalinimo, bei K. E. priešieškinį, 2013-06-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1588-784/2013 iš dalies tenkino ieškinį ir priešieškinį, t.y. priteisė A. E. ir K. E. po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau- ginčo turtas). Kauno apygardos teismas 2014-05-28, išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-86-555/2014 pakeitė pirmosios instancijos sprendimą ir ginčo turtą priteisė A. E.. 2014-09-01 VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo gautas A. E. prašymas jog nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotos jos nuosavybės teisės į ginčo turtą, išregistruota žyma apie draudimą perleisti ginčo žemės sklypą.  2012-10-05d. Kauno apylinkės teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-471-748/2012 buvo nurodyta, kad draudimas perleisti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą galioja iki bus išnagrinėta minėta civilinė byla, o pateikti įsiteisėję sprendimai patvirtino faktą, jog ši civilinė byla A. E. pateikto prašymo nagrinėjimo metu buvo išnagrinėta, todėl 2014-09-02 A. E. prašymas buvo patenkintas. VĮ Registrų centro Kauno filiale 2014-09-17 buvo gauta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-09-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3P-21/2014, kuria teismas sustabdė priimtų procesinių sprendimų vykdymą, taikė laikinąją apsaugos priemonę-įrašą dėl draudimo A. E. perleisti nuosavybės teises į visą ginčo turtą. VĮ Registrų centro Kauno filialas, gavęs minėtų teismų procesinius sprendimus vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 7 punktu, 15 straipsnio 2 dalies 11 punktu, 2014-06-06 nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) išregistravo juridinį faktą apie iškeltą bylą susijusią su nekilnojamuoju daiktu ir įregistravo juridinį faktą apie įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus, turinčius įtakos ginčo statinių teisiniam statusui. Pažymėjo, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nebuvo žinoma, jog A. E. papildomai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, jog teismas dar byloje dalyvaujančių asmenų prašymu panaikintų 2012-10-05 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. VĮ Registrų centro Kauno filiale 2014-09-03 Kauno apylinkės teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013, kuria buvo panaikintos 2012-10-05 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo gauta tik 2014-09-24. Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas ar interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį. 2012-10-05 Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-471-748/2012 buvo vienareikšmiškai įtvirtinta, jog draudimas perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą galioja iki bus išnagrinėta minėta civilinė byla, o 2013-06-11 ir 2014-05-28 pateikti įsiteisėję sprendimai būtent patvirtino faktą, jog civilinė byla A. E. 2014-09-01 pateikto prašymo nagrinėjimo metu buvo išnagrinėta, todėl A. E. prašymas buvo patenkintas ir paminėtų sprendimų pagrindu įregistruotos A. E. nuosavybės teisės į visą ginčo turtą, panaikinta žyma apie draudimą perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, išregistruotas juridinis faktas apie įsiteisėjusius teismo sprendimus, turinčius įtakos nekilnojamųjų daiktų teisiniam statusui. Registro tvarkytojas nesant nei vienos aplinkybės, nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 22 punkte, neturėjo teisės prieš sudaromą sandorį atsisakyti daryti žymos apie duomenų patikslinimą. CK 6.271 straipsnio prasme Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu. Ieškovo nurodytos sutartys buvo nutrauktos ne dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų. VĮ Registrų centras nuomone ieškovas neįrodo ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusios žalos. Be to nurodė, jog ieškovas nėra išlaikęs išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir nebegali šia tvarka pasinaudoti, todėl mano, jog atsakovų VĮ Registrų centras ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos  atžvilgiu CPK 293 str. 2p. pagrindu byla nutrauktina.

         Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog jokių neteisėtų veiksmų ir kaltų teismo veiksmų (neveikimo) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (panaikinimo) nebuvo (CK 6.246 ir 6. 248 straipsniai), todėl atsakovų VĮ Registrų centras, Lietuvos Respublika atžvilgiu ieškinys atmestinas.

           Atsakovai A. V. ir A. V. atsiliepimu į ieškinį nurodė, laikydami ieškinio reikalavimus absoliučiai nepagrįstus, mano, jog reikalavimas atsakovams A. V. ir A. V. dėl 43 443 Eur turtinės žalos negautų pajamų forma atlyginimo turi būti atmestas. Ieškovui neįrodžius visų būtinų atsakovų A. V. ir A. V. civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, turi būti atmestas ieškovo pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovai taip pat mano, kad ieškinys turėtų būti atmestas ir dėl ieškinio senaties termino.

Ieškinys netenkinamas.

Civilinei atsakomybei atsirasti ir padarytai žalai priteisti yra būtinos keturios sąlygos:  neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);  priežastinis ryšys tarp neteisėtų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.);  teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);  teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai ( CK 6.249 str.).

Byloje nustatyta, kad 2012-10-05 Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje (civilinė byla Nr. 2-471-748/2012 ) buvo nutarta K. E. priešieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones- įrašą viešame registre dėl 0,0830ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki bus išnagrinėta Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-471-748/2012.

Vertindamas nurodytą aplinkybę teismas daro išvada, jog paminėtoje nutartyje laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminas yra apibrėžtas nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti - iki bus išnagrinėta Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-471-748/2012. Paminėta byla CPK 331 straipsnio 6 dalies pagrindu laikoma išnagrinėta apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną, t.y. 2014-05-28d.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog įrašas draudimas perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo nuo 2012-10-08 d. iki 2014-09-02 d. Nurodytas šio įrašo išregistravimo pagrindas: 2013-06-11 Apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-1588-748/2013; 2014-05-28 Apygardos teismo nutartis Nr. 2A-86-555/2014 yra teisingas. Antrasis draudimas perleisti nuosavybės teisę į paminėtą žemės sklypą, o taip pat į pastatą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas 2014-09-11 Aukščiausiojo teismo nutarties Nr. 3P-21/2014 pagrindu. 

Vertindamas nurodytą aplinkybę teismas daro išvada, jog 2014-09-08d. draudimas perleisti nuosavybės teises į paminėtus nekilnojamojo turto objektus Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotas. VĮ Registrų centras turėjo teisėtą pagrindą išduoti notarui pažymą sandoriui. Nagrinėjamoje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2014-09-03d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo įtakos juridinio fakto išregistravimui neturėjo.

Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2015-04-28d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1230-259/2015 pripažinta negaliojanti nuo sudarymo momento A. V. (E.) ir A. V. 2014-09-08 sudaryta dovanojimo sutartis, kuria A. V. (E.) padovanojo A. V. 0,083 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ant jo stovinčius gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Taikyta restitucija grąžinant  A. V. (E.) nuosavybėn 0,083 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

2015-04-10d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovei A. V. ir ieškovui K. E. priteista po 1/2 dalį gyvenamojo 357,59 kv. m bendro ploto namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais Kaune, (duomenys neskelbtini). 

               Nagrinėjamoje dalyje neteisėtų VĮ Registrų centras ir neteisėtų teismo veiksmų nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (panaikinimo) nenustatyta.

                   Ieškinyje teigiama, kad neteisėto dovanojimo sandorio sekoje užsakovui vienašališkai nutraukus 2014m. vasario 19d. antikvarinio automobilio restauravimo darbų sutartį,  ieškovas negavo 17 377,20 Eur pajamų, dėl tų pačių priežasčių nutraukus kitą 2014m. kovo 24d. sudarytą kito antikvarinio automobilio restauravimo darbų sutartį prarado galimybę įgyvendinti savo teisėtus lūkesčius gauti 26 065,80 Eur pajamų ir tai turėjo esminę reikšmę ieškovo verslo žlugimui.

            Byloje nustatyta, kad ieškovo teisėtas lūkestis gauti restauravimo darbų pajamas pagal pasirašytas sutartis atsiranda ne nuo sutarties pasirašymo fakto, o laiku ir kokybiškai atliktus antikvarinių automobilių restauravimo darbus kaip nurodyta sutartyje - pagal 1 kvalifikacinės kategorijos meninių baldų ir metalo dirbinių restauratoriams keliamus darbų atlikimo kokybės reikalavimus. Ieškovas buvo įsipareigojęs darbus atlikti savo patalpose, tačiau nurodo, kad dėl neteisėto dovanojimo sandorio, kurį sudarė A. V. su A. V. ieškovas negalėjo gauti draudimo ir saugos tarnybų paslaugų, kurios buvo būtinos jo veiklai, kad pagal sutartinius įsipareigojimus užsakovams, jis privalėjo užtikrinti jam patikėtų brangių antikvarinių daiktų saugumą. Nors ieškovas nurodo, kad neteisėto dovanojimo sandorio sekoje užsakovams vienašališkai nutraukus restauravimo darbų atlikimo sutartis, ieškovas negavo numatytų pajamų, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog tarp ieškovo ir atsakovų A. V. ir A. V. pakankamai ilgą laiką tarpusavio santykiai buvo įtempti, ginčas dėl turto dalybų teismine tvarka nebuvo išspręstas. Tik Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-04-10d. nutartimi K. E. ir A. E. priteista 1/2 dalis gyvenamojo namo 357,59 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais (valymo įrengimais), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2014-01-19, 2014-03-24 sudarydamas sutartis dėl antikvarinių automobilių restauravimo darbų taip pat žinojo, kad jis neturi jokių teisių į žemės sklypą, kuriame ketino vykdyti veiklą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovas žinojo galimo elgesio riziką ir galėjo prognozuoti pasekmes. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog ieškovas kada nors buvo atlikęs ir gavęs teisėtas pajamas iš antikvarinio automobilio restauravimo darbų. Paminėtų sutarčių nutraukimo faktas nepatvirtina, jog šios sutartys buvo nutrauktos dėl atsakovų kaltės.  

            Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvada, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti jog ieškovo lūkestis gauti 43443 Eur pajamas buvo pagrįstas tikrumu ir galėjo būti realizuotas. Dovanojimo sandorio pripažinimas negaliojančiu ir ieškovo netikras lūkestis gauti ateityje pajamas nepripažintinas priežastiniu ryšiu ir nagrinėjamoje dalyje, nesudaro pagrindo deliktinės atsakomybės taikymui. Deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje kurioje yra (tikisi, kad padėtis nepablogės), todėl taikant deliktinę atsakomybę asmuo grąžinamas į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto.

           Ieškovas taip pat nurodė, jog neteisėtais ir nusikalstamais atsakovų veiksmais - neperduodant jam pagal 2005-01-02 ir 2006-04-02d. sudarytas Jungtinės veiklos sutartis numatytų lėšų buvo padaryta turtinė 49814,64Eur žala. Byloje yra pateikta Kauno miesto 24 notarų biuro tarp ieškovo ir atsakovo A. V. sudaryta nekilnojamojo turto perdavimo už skolą sutartis, kuri sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas A. V. tinkamai įvykdė pareigas ieškovo atžvilgiu kilusias iš 2005-01-02 ir 2006-04-02 sudarytų jungtinės veiklos sutarčių. Tokie šalių veiksmai vykdant sutartis negali būti laikomi neteisėtų veiksmų, padarytos žalos įrodymais.

      Ieškovas taip pat nurodė, jog pagal A. V. skundą dėl ieškovo pastatytų statinių (kurie buvo pripažinti neteisėta statyba), buvo trukdoma sutvarkyti formalumus pradėtame teisminiame procese ir dėl to jis patyrė  84,58 Eur turtinę žalą.

      Nurodytoje dalyje ieškovas nepagrindžia kaip Kauno apylinkės teismo 2014-09-19d. sprendimu iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistos išlaidos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu yra susijusios priežastiniu ryšiu tarp atsakovės veikos ir kilusių padarinių. Ieškovas šioje dalyje deliktinės atsakomybės sąlygų atsakovų atžvilgiu neįrodė.

           Dėl ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose yra pasisakęs, kad tokiais atvejais svarbu įvertinti, ar atsakovams yra kilusi prievolė atlyginti ieškovui neturtinę žalą. Tokia prievolė atsakovams kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t.y.: 1) neįvykdytos įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikti veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių - žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

     Šioje dalyje ieškovas nurodė, jog neigiamas pasekmes dėl sudaryto dovanojimo sandorio jam sukėlė atsakovo A. V. ieškinys, kuriame buvo nurodytos tikrovės neatitinkančios faktinės aplinkybės, kad K. E. niokoja A. V. priklausantį turtą bei atsisako išsikraustyti. Teismo pranešimas apie bylą buvo įteiktas per darbovietę, kur darbdavys buvo priverstas atidaryti voką. Tokiu būdu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskelbti tretiesiems asmenims ir dėl to ieškovas patyrė didžiulę gėdą, buvo pažemintas, sumažėjo jo bendravimo galimybės, buvo paniekinta jo reputacija.

        Atsakovai šioje dalyje nurodė, jog ieškovas neįrodė visų būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų, kas sudaro pagrindą ieškovo pareikštą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

       Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog  esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdi. Vertinant tai, ką ieškovas nurodė, ieškovui neigiamas pasekmes sukėlė ieškinyje nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, tačiau įrodymai kurie yra reikalingi nustatant akivaizdžius neigiamus ieškovo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju nėra pateikti.

           Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas daro išvada, jog ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų su kuriais siejo turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą, neteisėtumo bei visų privalomų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, įrodymais nepagrindė patirtų neigiamų pasekmių, todėl atsakovams nekyla prievolė atlyginti ieškovo prašomą turtinę ir neturtinę žalą.

       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamoje dalyje atsakovai A. V. ir A. V. pateikė teismui įrodymus apie 1100,00 Eur patirtas advokato atstovavimo išlaidas. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo.

        Vadovaudamasis išdėstytu,  CPK 259 str., 260 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ė :

         ieškovo K. E. ieškinį atsakovams A. V., A. V., VĮ Registrų centras, Lietuvos Respublikai dėl neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo atmesti. 

      Iš K. E. priteisti 550,00Eur bylinėjimosi išlaidas A. V. naudai.

      Iš K. E. priteisti 550,00Eur bylinėjimosi išlaidas A. V. naudai.

      Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

                  Teisėja                        Rita Kisielienė