Civilinė byla Nr. e2-20907-592/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09863-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4;

 (S)

2.6.1.5; 2.6.8.4; 2.6.2.1; 3.2.6.1 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,

sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,

dalyvaujant ieškovui V. B. ir jo advokatui Liutaurui Lukošiui,

atsakovei G. M. ir jos advokatui Vaidotui Vaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei G. M. dėl piniginių lėšų grąžinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 10 000 Eur negražintų piniginių lėšų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

Ieškovas nurodo, kad 2018 m. liepos 30 d. sudarė preliminariąją sutartį, kuria atsakovė ir ieškovas įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 20 d. sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį.

Pagal šią sutartį butas turėjo būti parduodamas ieškovui už bendrą 105 000 eurų kainą, kuri turėjo būti sumokėta atsakovei tokia tvarka: 45 000 Eur ieškovas turėjo sumokėti atsakovei preliminariosios sutarties 3.1 punkte nurodyta tvarka, o likusią buto kainos dalį, t. y. 60 000 Eur ieškovas privalėjo sumokėti atsakovei ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 20 d.

Ieškovas, užtikrindamas savo prievolių pagal preliminariąją sutartį tinkamą įvykdymą,  sumokėjo atsakovei 45 000 Eur sumą.

Atsakovė pažeidė preliminariosios sutarties 4.2 bei 4.5 punktus, kuriuose nurodyta, jog atsakovės teisės naudotis, valdyti ir disponuoti butu nesuvaržytos ar kitaip neapribotos, išskyrus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytus apribojimus, t. y. „įsiskolinimas už įgytą turtą“ ir „apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu“, kad nėra jokių viešosios teisės apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos ieškovo nuosavybės teisėms į butą, kad sutarties pasirašymo dieną nėra jokių atsakovei žinomų paslėptų buto trūkumų, dėl kurių buto naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovas apie tuos trūkumus žinodamas arba visai nepirktų buto, arba už jį mokėtų mažiau.

Tik praėjus kuriam laikui po preliminariosios sutarties sudarymo atsakovė ieškovui pateikė 2018 m. lapkričio 27 d. Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktą Nr. A631-225/18(2.3.3.3-MP4), kuriame nurodyta, jog butas yra įkurtas pastatų komplekse, kuris laikytinas kultūros paveldo objektu.

Ieškovas mano, kad atsakovė pažeidė preliminariojoje sutartyje numatytus prisiimtus įsipareigojimus, nurodė (nuslėpė) netikslią informaciją apie parduodamą butą, dėl ko tyčia suklaidino ieškovą dėl esminių sutarties sąlygų. Nuslėpdama paminėtą itin svarbią informaciją, t. y. informaciją, jog butas yra įrengtas pastatų komplekse, kuris pripažintas kultūros paveldo objektu, nuslėpė atitinkamą buto trūkumą, dėl kurio buto naudingumas sumažėjo taip, kad ieškovas apie tuos trūkumus žinodamas arba visai būtų nepirkęs buto (nebūtų sudaręs preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties ir pervedęs atsakovei 45 000 Eur), arba būtų už butą atitinkamai mažiau mokėjęs, atsižvelgiant į tai, kiek papildomai sudarytų kultūros paveldo objekto remonto išlaidos lyginant su paprasto nekilnojamojo objekto remontu.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškinį.

Ji nurodo, kad ieškovas iki preliminariosios sutarties sudarymo apžiūrėjo butą ir buvo informuotas, kad butas yra pastate, kuris yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Ši aplinkybė yra išviešinta nekilnojamojo turto registre. Iš NTR centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žyma apie tai, jog butas yra pastate, kuris įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, padaryta nuo 2009-09-04.

Jau po preliminariosios sutarties sudarymo, su ieškovu buvo derinamas laikas, kada į butą galėtų patekti Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus specialistai, tam, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų išduotas kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktas (buto raktai ieškovui buvo atiduoti preliminariosios sutarties sudarymo metu).

Sudarant 2018-11-27 Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktą buvo ne sprendžiama apie pastato įrašymą į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, o tikrinama jau seniai į šį registrą įrašyto pastato (kultūros paveldo objekto) būklė (ankstesnis patikrinimas buvo atliktas 2016-01-25).

Atsakovė pažymi, kad iki pat ieškovo 2019-03-01 pretenzijos pateikimo atsakovei jokiu būdu nereiškė jokių pretenzijų dėl fakto, jog butas yra pastate, kuris įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Ieškovas nepasinaudojo savo teise nutraukti preliminariąją sutartį ar atsisakyti sudaryti sutartį raštu (preliminarios sutarties 6.1 punktas), tariamai paaiškėjus, kad atsakovė pateikė neatitinkančias tikrovės garantijas ir patvirtinimus, niekada nereikalavo atsakovės sumokėti nustatytą 10 000 Eur baudą.

Ieškovas buto raktus grąžino tik 2019 m. vasario 12 d. Nuo preliminarios sutarties sudarymo iki raktų grąžinimo butu naudojosi tik ieškovas.

Pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl to, kad atsakovė tariamai nuslėpė nuo ieškovo svarbią informaciją sudarant preliminariąją sutartį, o pačiam ieškovui nurodžius atsakovės nekilnojamojo turto tarpininkei L. K., kad jis pervertino savo finansines galimybes ir negalės buto nupirkti. Tai ieškovas nurodė susitikimo su tarpininke metu jos ofise 2018 m. gruodžio pradžioje.

Atsakovė pažymi, kad ji iš karto buvo pasiruošusi sudaryti buto pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, o preliminarioji sutartis buvo sudaryta tik dėl to, kad ieškovui, kaip pirkėjui, reikėjo surinkti lėšas butui įsigyti. Todėl buto pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovo atsisakymo.

Atsakovė 10 000 Eur pagrįstai ir teisėtai įskaitė kaip netesybas (baudą) pagal preliminariosios sutarties sąlygas dėl atsakomybės už nustatytų įsipareigojimų nevykdymą.

Ji nurodo, kad pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pirkėjo (ieškovo) kaltės.

Žyma, kuri NTR yra padaryta dar 2009-09-04, apie tai, kad butas yra pastate, kuris įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, niekaip negali būti vertinama kaip ribojanti atsakovės, kaip pardavėjos, teises disponuoti, valdyti ar naudoti butą.

Aplinkybė, kad butas yra pastate, kuris yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, niekaip negali būti vertinamas kaip buto trūkumas, o tik kaip butą, kaip daiktą, charakterizuojanti savybė. Atsakovės nuomone, tai tik didina buto kaip nekilnojamojo turto vertę.

Atsakovė nurodo, kad ieškovas neturėjo jokio teisėto pagrindo atsisakyti sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį ir šis nepagrįstas atsisakymas užtraukė jam sutartinę civilinę atsakomybę netesybų (10 000 Eur bauda) forma.

Pažymi, kad ieškovo nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį ir tuo susijusio buto kainos nesumokėjimo atsakovė patyrė ženklių nuostolių: atlyginimas sumokėtas nekilnojamojo turto tarpininkei, tarpininkavusiai preliminariosios sutarties sudarymui (ieškovo, kaip buto pirkėjo suradimą) – 3 811,50 Eur; bankui sumokėtos palūkanos už kreditą, kuris turėjo būti dengiamas iš lėšų gautų pardavus butą (pagal banko pažymą nuo 2018-07-20 iki 2018-12-20 buvo sumokėta 452,07 Eur palūkanų); 4 960 Eur už kito buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuoma; 992,59 Eur sumokėta už paslaugas, teikiamas nuomojant butą; 457,37 Eur atsakovė sumokėjo už buto šildymo paslaugas (nuo preliminarios sutarties sudarymo iki raktų grąžinimo butu naudojosi ieškovas); 228,65 Eur paslaugos butui, kai juo naudojosi ieškovas.

Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus į juos, pagrįsdami iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2018-07-30 sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo iki 2018-12-20 parduoti ir perduoti ieškovui nuosavybės teise butą (su rūsiu), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o ieškovas įsipareigojo nupirkti ir priimti nuosavybės teise iš atsakovės šį butą, sumokėdamas bendrą 105 000 Eur kainą (e. b. 1 t., l. 21-25). 2018-07-30 mokėjimo nurodymu ieškovas sumokėjo atsakovei 45 000 Eur, t. y. dalį kainos kaip numatyta Sutarties 2.2 punkte (e. b. 1 t., l. 26). Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad ieškovui atsisakius sutaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė privalės grąžinti 35 000 Eur, o 10 000 Eur liks atsakovei kaip bauda už prievolių neįvykdymą. Tuo pačiu pagal Sutarties 3.2 punktą atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 10 000 Eur dydžio baudą, jei pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl jos kaltės (iš esmės analogiškos nuostatos aptartos Sutarties 6.1 ir 6.2 punktuose).

Atsakovė 2019-01-29 mokėjimo nurodymu grąžino ieškovui 35 000 Eur sumą (e. b. 1 t., l. 5), tuo pačiu pasilikdama sau 10 000 Eur sumą kaip baudą pagal Sutartį.

Sutarties 4.2 punkte aptarta, kad atsakovė patvirtina ieškovui, jog į ginčo butą tretieji asmenys neturi jokiu teisių ar pretenzijų, kad butas neįkeistas (išskyrus šios sutarties 4.4 punkte nurodytą įkeitimą), neareštuotas, neišnuomotas, neperduotas neatlygintinai naudotis, jis nėra jokio atsakovei žinomo teisminio ar ikiteisminio ginčo objektas, kad atsakovės teisės naudotis, valdyti ir disponuoti butu neatimtos, nesuvaržytos ar kitaip neapribotos (išskyrus apribojimus, nurodytus šios sutarties 4.3 punkte), nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos ieškovo nuosavybės teisėms į butą.

Sutarties 4.5 punkte numatyta, kad atsakovė patvirtina, kad Sutarties pasirašymo dieną nėra jokių atsakovei žinomų paslėptų buto trūkumų, dėl kurių buto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovas apie tuos trūkumus žinodamas arba visai nepirktų buto arba mažiau už jį mokėtų.

Kultūros paveldo objekto būklės 2018-11-27 patikrinimo akte nurodoma, kad apžiūrėjus patalpas ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) užfiksuotas saugotinas lubų dekoras - lipdyba patalpose 11-1, 11-2 ir lubų rozetė patalpoje 11-3, akmenų mūras patalpoje 11-7; primenama, kad prieš projektuojant ar vykdant patalpų arba viso pastato restauravimo, rekonstravimo, remonto ar kitus tvarkybos darbus, būtina nustatyti vertingąsias savybes ir parengti projektą (e. b. 1 t., l. 11-20).

Iš VĮ Registrų centro duomenų (išrašo žymos 8.1) matyti, kad ginčo butas yra pastate, kuris yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, o įrašas galioja nuo 2009-09-04 (e. b. 1 t., l. 90-93)

Nagrinėjamoje byloje spręstinas ginčas dėl Sutarties (ne)tinkamo vykdymo, 10 000 Eur dydžio baudos taikymo pagrįstumo ir atitinkamai prievolės grąžinti šią sumą ieškovui.

Sutartis yra labiausiai paplitusi sandorių rūšis ir reiškia dviejų ar daugiau asmenų susitarimą sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitokiais šalių veiksmais, patvirtinančiais bei įrodančiais sutarties sudarymą. Taigi sutartis dažniausiai sudaroma (išskyrus įprastinius nesudėtingus, pvz., buitinius vartojimo sandorius) pradėjus derybas, kurių metu kai kuriais atvejais gali būti sudaryta ne šalių siekiama sudaryti sutartis, o preliminarioji sutartis. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo, t. y. sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti šiuos tokios sutarties bruožus: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; 2) aptariami būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos; 3) nurodomas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 4) susitarimas įforminamas raštu.

Įstatyme pateikta preliminariosios sutarties samprata (CK 6.165 straipsnyje) leidžia daryti išvadą, kad šia sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atliktų mokėjimo – atsiskaitymo funkciją, nes šia sutartimi nė viena šalių neįgyja turtinės naudos. Vis dėlto, nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Tokiu atveju, susitarus dėl pinigų perdavimo kitai šaliai, būtų išeita už preliminariosios sutarties ribų ir toks susitarimas neatliks mokėjimo – atsiskaitymo funkcijos, bet gali turėti kitą preliminariajai sutarčiai aktualią reikšmę. Įstatyme nustatyta, kad įsipareigojimų nevykdymo atveju šalims gali atsirasti civilinė atsakomybė, nes, šią sutartį sudariusiai šaliai nepagrįstai vengiant ar atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Dėl to pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2013).

Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 - 6.195 straipsniuose. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog esminiai sutarčių aiškinimo principai (t.y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-288/2010).

Nagrinėjamoje byloje aktuali ir teismų praktika dėl įrodymų vertinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas privalo įvertinti byloje esančių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą, įrodomąją reikšmę, palyginti tiriamose įrodinėjimo priemonėse esančią informaciją ir patikrinti, ar ji nėra prieštaringa. Objektyvus įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas juos privalo vertinti nešališkai, visapusiškai ir pagrįsti savo išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, civilinėje byloje 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje matyti, jog Sutartyje, kuri nėra ginčijama ar nuginčyta, aptartas konkretus pagrindinės sutarties sudarymo terminas - 2018-12-20. Ieškovas teigia, kad pastaroji sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės, nes ji nurodė (nuslėpė) netikslią informaciją apie parduodamą butą, suklaidino ieškovą dėl esminių Sutarties sąlygų (jog butas yra įrengtas pastatų komplekse, kuris pripažintas kultūros paveldo objektu), nuslėpė atitinkamą buto trūkumą. Atsakovė gi nurodo, kad tokių duomenų ji nenuslėpė, be to, jie buvo išviešinti viešame registre, o ieškovas neturėjo pakankamai lėšų, kad įsigyti butą.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir esamus įrodymus, minėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad būtent atsakovės nurodyti argumentai iš esmės yra pagrįsti.

Teisme apklaustas ieškovas nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, apie 5 metus iki Sutarties sudarymo gyveno tame pačiame name (gretimame bute), buto kaina jam ženkli, bendravo su nekilnojamojo turto tarpininke, kuri tarpininkavo dėl šio buto pirkimo-pardavimo. Tokiu atveju labiau tikėtina, kad jis turėjo ir privalėjo žinoti apie šį pastatą, t. y. jog namas yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Ieškovas patvirtino, kad Sutartis sudaryta jo iniciatyva ir notarine forma, o kodėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo data numatyta tik po beveik 5 mėnesių, nors jam Sutarties sudarymo metu perduoti ir buto raktai, nuosekliai, aiškiai bei pagrįstai (remiantis įrodymais) nepaaiškino ir nepagrindė. Ieškovas pripažino, kad likusios reikalingos sumos gavimą jis siejo su tuo metu jo sugyventinės nekilnojamojo turto pardavimu, tačiau teismui nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių objektyvių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Taip pat nepateikė įrodymų, kad pagrindinės sutarties sudarymo dieną turėjo likusią pinigų sumą.

Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas dar 2018 m. vasario-kovo mėnesį svarstė apie šio buto pirkimą, ir šios aplinkybės ieškovas neginčijo. Atsakovė taip pat nurodė, kad jai nekilnojamojo turto tarpininkė sakė, jog ieškovas negali atsiskaityti. Buto raktai grąžinti tik pagrasinus policija. 

Liudytoja apklausta tarpininkė L. K., kuri tarpininkavo sudarant Sutartį, patvirtino, kad ginčo butą pardavinėjo nuo 2018 metų pradžios, su ieškovu telefonu bendravo 3-4 mėnesius, su juo suderino kainą, vėliau ieškovo iniciatyva sudaryta Sutartis ir notarine forma, ieškovas teigė, kad jam reikia laiko surinkti pinigų, 2018 m. gruodžio 3 d. ieškovas minėjo, kad pervertino savo finansines galimybes, nes neturi pinigų. Tačiau 2018 gruodžio pabaigoje ieškovas jau kalbėjo, kad dėl kultūros paveldo pažymos neperka buto. Iki Sutarties sudarymo ieškovui buvo pateikti nuosavybės dokumentai su žyma apie kultūros paveldą.

Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad nuosavybės teisės į butą nėra ribojamos vien tuo faktu, kad butas yra name, kuris įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Sutarties 4.2 ir 4.5 punktų sąlygos neįpareigojo atsakovės informuoti apie minėtą įrašą (CK 6.193 straipsnis). Akivaizdu, kad toks įrašas negali būti laikomas daikto trūkumu kaip nurodo ieškovas.

Taigi konstatuotina, kad pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, todėl ieškovui taikytina sutartinė atsakomybė dėl netesybų (baudos) taikymo.

Atsižvelgiant į ketinamo sudaryti sandorio kainą baudos dydis sudaro mažiau kaip 10 proc. Atsakovė pakankamai pagrindė, kad dėl Sutarties netinkamo vykdymo ir pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo ji turėjo išlaidų tarpininkei (akivaizdu, jog šios paslaugos yra atlygintinos), ginčo buto išlaikymui, kito būsto nuomai (nes ginčo butas buvo perduotas ieškovui). 

Tokiu atveju darytina išvada, kad laisva valia sudaryta Sutartimi aptarta 10 000 Eur dydžio bauda yra pagrįsta ir atsakovei neatsiranda prievolė grąžinti šią sumą ar jos dalį ieškovui. Atitinkamai atmestinas reikalavimas dėl šių lėšų grąžinimo (CPK 178, 179, 185 straipsniai).

Konstatavus, kad nepagrįstas reikalavimas dėl piniginių lėšų grąžinimo, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo (CPK 6.37, 6.210 straipsniai).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistina atsakovei 2 420 Eur advokato pagalbai, o į valstybės  biudžetą – 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; ieškovui nepriteistina jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti ieškinį.

Priteisti iš atsakovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                             Igoris Kasimovas