Civilinė byla Nr. 2-954/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 106.7

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lietrusa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-2794-431/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lietrusa“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė Latlita“, išvadas teikianti valstybės institucija - Viešųjų pirkimų tarnyba) dėl viešųjų pirkimų konkurso sprendimų panaikinimo,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcija paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Dažymo medžiagų garvežių dažymui pirkimas DL-12-107“. 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 2(DL)-3722 atsakovas informavo, kad visų trijų pirkimų nugalėtoju pripažįstama UAB „Latlita“.
Ieškovas UAB „Lietrusa“ kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti 2012 m. gruodžio 12 d. atsakovo nutarimą Nr. 2(DL)-12-107 ir UAB „Latlita“ pasiūlymą visoms trims pirkimo dalims atmesti kaip neatitinkantį konkurso sąlygose iškeltų kvalifikacinių reikalavimų.
2013 m. sausio 14 d. teismas priėmė nutartį, kuria nutarė pasirengti bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovas teismui privalėjo pateikti dubliką.
Ieškovas 2013 m. sausio 17 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas jį priimti ir nurodydamas, kad jame yra išdėstyti visi argumentai, kuriuos taip pat reikėtų laikyti ir dubliko motyvais. Nurodė, kad patikslintu ieškiniu keičiamas ieškinio pagrindas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį. Teismas nustatė, kad pateiktąjį patikslintą ieškinį ieškovas jau grindžia naujomis aplinkybėmis (neva UAB „Latlita“ nepateikė PVM mokėtojo pažymėjimo, kad pagrįstų, jog yra veikianti įmonė, nepateikė pasiūlymą pasirašiusio asmens įgaliojimus patvirtinančio dokumento, su pasiūlymu pateikė į lietuvių kalbą neišverstus dokumentus, UAB „Latlita“ privalėjo arba pateikti jungtinės veiklos sutartį su dažų gamintoju, arba įrodyti, kad ji galės pasinaudoti kitų ūkio subjektų ištekliais vykdant sutartį) bei prašo panaikinti 2012 m. gruodžio 12 d. atsakovo nutarimą Nr. 2(DL)-12-107, kuriuo pripažino UAB „Latlita“ pasiūlymą visoms trims pirkimo dalims nugalėtoju, kaip neatitinkantį Konkurso sąlygose iškeltų kvalifikacinių reikalavimų, bei įpareigoti perkančiąją organizaciją sugrįžti į pirminę pasiūlymų vertinimo stadiją.
Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovas nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, kad naujai patikslintame ieškinio pareiškime nurodomi pagrindai jam tapo žinomi tik po to, kai buvo paskelbtas ginčijamas atsakovo sprendimas. Ieškovas savo 2012 m. spalio 26 d. pretenzijoje perkančiajai organizacijai nurodė, kad 2012 m. spalio 25 d. ieškovo atstovas susipažino su konkurso medžiaga ir minėtoje pretenzijoje jau buvo įvardijęs tuos pagrindus, kurie nurodomi ieškovo pateiktame ieškinio patikslinime, todėl konstatavo, kad ieškinio pagrindo pakeitimo būtinybė neiškilo vėliau, o patikslinto ieškinio pateikimas, kai šalys jau yra pateikusios atsiliepimus į ieškinį ir ieškovui yra suėjęs terminas dublikui pateikti, užvilkins bylos nagrinėjimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Lietrusa“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti ieškinio patikslinimą. Nurodo šiuos argumentus:
1. 2012 m. spalio 26 d. pretenzijoje jau buvo išdėstytos visos aplinkybės, kurios nurodytos 2013 m. sausio 17 d. ieškinio patikslinime, todėl negalima teigti, kad patikslintu ieškiniu visiškai keičiamas ieškinio pagrindas bei dalykas. Juo labiau, kad viešai prieinamoje informacijoje iki šiol nurodoma, kad UAB „Latlita“ 2012 m. spalio 24 d. buvo skolinga Sodros biudžetui.
2. Ieškovo nuomone, būtinybė keisti ieškinio pagrindą iškilo vėliau po ieškinio pateikimo teismui, nes apie tai, kad trečiasis asmuo nebuvo skolingas VSDFV Vilniaus skyriui, ieškovui iš dalies tapo aišku tik po atsakovo atsiliepimo į ieškinį pateikimo.
3. Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo operatyvumas nereiškia skubotumo, kurio pasekoje būtų pažeistas teisingumas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
CPK 4233 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad keisti pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Taigi, minėtas imperatyvas konkrečiai įvardija atvejus, kada gali būti keičiamas ieškinio pagrindas ir dalykas. Tačiau teigti, kaip tai daro apeliantas, jog ieškinio pagrindo keitimą sąlygojo atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybė apie UAB „Latlita“ skolos VSDFV nebuvimą, nėra jokio pagrindo, nes ši aplinkybė buvo nurodyta jau atsakovo 2012 m. gruodžio 13 d. rašte Nr. 2(DL)-3737 (18 b. l.). Be to, nors ieškovas akcentuoja tai, kad patikslintame ieškinyje išdėstytos aplinkybės išdėstytos jau 2012 m. spalio 26 d. pretenzijoje (12, 13 b. l.), tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad minėta ieškovo pretenzija apskritai nebuvo nagrinėta (14 b. l.), o vėlesnės pretenzijos (17, 19 b. l.) ir ieškinys buvo grindžiamas vien trečiojo asmens skolos VSDFV biudžetui faktais. Tokiu būdu ieškovas pats pasirinko savo teisių gynimo faktinį pagrindą (CK 1.137 str., CPK 4233 str. 3 d.) ir būtent tokio ieškinio pagrindu atsakovas pateikė atsiliepimą (37 – 40 b. l.), nors, kaip nurodo pats apeliantas, patikslintame ieškinyje išdėstytos aplinkybės buvo nurodytos jau 2012 m. spalio 26 d. pretenzijoje, t. y. ieškovui buvo žinomos iki pirminio ieškinio pateikimo. Atitinkamai patikslinto ieškinio priėmimas nagrinėjamu atveju aiškiai neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir, kaip nurodė jau pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjas Konstantinas Gurinas