Civilinė byla Nr. e2-13961-1098/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08948-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.39.2.5.1.1; 2.6.39.2.6.4.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,
sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,
dalyvaujant ieškovo atstovui M. K.,
liudytojai L. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ieškovas), pateikė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano Būstas Neris“ (toliau – atsakovė), prašydamas priteisti iš atsakovės 534,00 Eur nuostolių atlyginimui, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis su draudėja L. P. (toliau – draudėja) sudarė draudimo sutartį Nr. 710-300-327910, remiantis kuria buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, jis minėtos draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 534,00 Eur dydžio nuostolius, patirtus dėl 2020 m. birželio 21 d. įvykusio vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdyno. Pažymi, kad atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“ administruoja bendro naudojimo objektus minėtame name, todėl yra atsakinga dėl kilusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis ir kt.).
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodo, kad įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad ieškovas tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Taigi tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Pažymėjo, kad ieškovas pateiktame ieškinyje neįrodinėja būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Siekdamas pagrįsti atsakovės civilinę atsakomybę, ieškovas turėtų įrodyti, kad buvo pažeistos atsakovei nustatytos pareigos. Ieškovas apsiriboja konstatavimu, kad įvyko avarija, o tuo metu atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratore. Ieškovas visiškai nebando įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Ieškovas nepateikia nei vieno įrodymo, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai. Kartu su ieškiniu nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai kurioje konkrečioje vietoje yra, pasak ieškovo, trūkęs nuotekų vamzdis ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovė turėjo galimybę realiai jį patikrinti atliekamos techninės priežiūros metu, nėra duomenų apie tai kaip šis nuotekų vamzdis įtakojo žalos atsiradimą, nepateikti duomenys ir įrodymai apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Pažymėtina, kad ieškovas, būdamas draudiku neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos – draudimo objektas. Draudikas neatliko jokių įvykio tyrimo veiksmų paremtų ekspertų, specialistų išvadomis. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo administratorė būtų gavusi pranešimų apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą pakeisti vamzdžius ar apie kitus trūkumų ir kad dėl to būtų galima daryti išvadą, jog administratorė gavusi tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokių vamzdžių trūkimui (tokios avarijos atsiradimui).
5. Siekiant tinkamai pasirengti civilinės bylos nagrinėjimui teisme, teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi nutarta byloje paskirti pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnio 1 dalis).
6. Ieškovas pateiktame dublike nurodo, kad ieškinį palaiko ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais, prašo ieškinį tenkinti, apklausti liudytoją (draudėją) L. P., gyvenančią (duomenys neskelbtini).
7. Ieškovas dublike papildomai nurodo, kad tinkamai nustatė žalos dydį, pateikia apgadinto turto fotografijas, kuriuose užfiksuota netvarkinga bendro naudojimo įranga. Be to, pateikia atsakovės rašytą atsakymą į ieškovo pretenziją, kuriame atsakovė pripažino savo atsakomybę ir sutiko atlyginti žalą.
8. Atsakovė pateiktame triplike palaiko poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Atsakovė triplike papildomai nurodo, kad pagrindinis administratorės uždavinys yra apibrėžiamas kitaip nei nurodė ieškovas, t. y. administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Taip pat nurodo, kad administratorė turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto tik tuo atveju kai kyla reali grėsmė, t. y. įvyksta avarija arba gaunama iš patalpų savininkų ar techninio prižiūrėtojo duomenų apie tokios grėsmės egzistavimą.
10. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad 2020 m. birželio 21 d. draudėja informavo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėjo tualete tekėti vanduo, pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad trūko vamzdis, kuris yra bendro naudojimo, dėl šio įvykio ieškovas apskaičiavimo žalą ir buvo išmokėta 534,00 Eur draudimo išmoka. Žalos vertinimo skaičiuoklėje yra pažymėti darbai, kuriuos reikia atlikti remontui. Pažymi, kad atsakovė nevertino vamzdyno būklės iki įvykusio įvykio, taip pat nėra informacijos, kad buvo vertinama bendra inžinerinės sistema pasibaigus šildymo sezonui. Taip pat pažymi, kad iš pradžių atsakovė sutiko su pretenzija, tačiau ieškovui pareiškus ieškinį teisme atsakovė pradėjo neigti savo kaltę.
11. Teismo posėdžio metu liudytoja L. P. paaiškino, kad grįžusi namo iš sodo pastebėjo, kad koridorius buvo šlapias, iš vamzdžio tualete bėgo karštas vanduo, paskambino iš karto į pagalbą, kadangi butas buvo apdraustas, kreipėsi į savo draudiką. Paaiškino, kad karštas vanduo bėgo iš bendro vamzdyno, kuris yra koridoriuje, kur randasi šaltas ir karštas vanduo. Po įvykio reikėjo daryti remontą visame koridoriuje, keisti tapetus per visą koridorių, dažyti lubas, keisti duris. Liudytoja į atsakovę kreipėsi iš karto po įvykio, prašė keisti vamzdį ir kažkur po savaitės atvyko atstovas iš UAB „Mano Būstas Neris“, kuris padarė nuotraukas. Taip pat paaiškino, kad prieš tai neturėjo jokių problemų su vamzdžiu. Iki kol nepakeistas vamzdys bijo darytis remontą, nes jis visiškai netinkamos būklės. Planuoja šlifuoti grindis, iš naujo lakuoti. Ant parketo buvo padėtas kilimas, dėl įvykusio įvykio buvo visas šlapias. Jokios sąskaitos iš atsakovės dėl įvykusio įvykio negavo. Niekas nevertino vamzdyno būklės. Iki įvykusio įvykio jokio prašymo keisti vamzdį nebuvo.
Ieškinys tenkinamas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
12. Remiantis byloje esančiais duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų paaiškinimais, liudytojos parodymais nustatyta, kad:
1.1. 2019 m. liepos 11 d. ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, su draudėja L. P., laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2020 m. liepos 25 d. sudarė draudimo sutartį Nr. 710-300-327910, kuria apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini).
1.2. Draudimo sutarties pagrindu ieškovas atlygino draudėjai 534,00 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė 2020 m. birželio 21 d. dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdyno.
1.3. Ieškovas įgijo teisę reikalauti draudėjai išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi už namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendruosius inžinerinius tinklus yra atsakinga namo administratorė UAB „Mano Būstas Neris“ ir ji privalėjo užtikrinti tinkamą vamzdžių funkcionavimą, todėl ieškinį dėl išmokėtų sumų grąžinimo pareiškė būtent atsakovei UAB „Mano Būstas Neris“. Ieškovas atsakovės atsakomybę grindžia CK 6.266 straipsniu.
13. Ieškovas laikosi pozicijos, kad atsakovei buvo pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus ginčo pastate, jais rūpintis bei prižiūrėti, todėl jai tenka pareiga atsakyti dėl apdraustame objekte kilusios ir draudikei atlygintos žalos kompensavimo subrogacijos tvarka.
14. Atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutinka bei tvirtina, kad ji, kaip administratorė, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti kokios nors žalos atsiradimą, nėra jokio priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė jos atžvilgiu negali kilti.
15. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai).
16. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).
17. Jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012).
18. Taigi, tokio pobūdžio bylose ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, asmens neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o atsakovė turi paneigti kaltės prezumpciją (CK 6.246-6.249 straipsniai).
19. Nagrinėjamu atveju atsakovė draudiminio įvykio atsiradimo metu teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, administratoriui pavesta administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, rengti ilgalaikį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, organizuoti namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros darbus (nuostatų 3, 4 punktai).
20. Ieškovas atsakovės kaltę grindžia aplinkybėmis, jog namo administratorė nesiėmė visų būtinų sprendimų, priemonių ir veiksmų kad užtikrintų administruojamo namo tinklų ir bendrojo naudojimo objektų tinkamą būklę ir funkcionavimą, dėl ko dėl gyvenamajame name įrengto bendro naudojimo vamzdyno vandens pratekėjimo ir įvyko apdraustų patalpų name apliejimas. Įstatymų leidėjas CK 6.263 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinęs asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.
21. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių išvengti įvykio ir dėl jo atsiradusios žalos – t. y. nepateikė duomenų, kad tam tikru periodiškumu atliko namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. (CPK 178 straipsnis). Aplinkybes, kad atsakovė iki įvykio nesiėmė reikiamų veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo vamzdyno nuolatine priežiūra, teismui patvirtino apklausta liudytoja (draudėja), kuri iki įvykio kreipėsi į administratorę su prašymais spręsti problemą.
22. Atsižvelgiant į tai, kad už bendro naudojimo vamzdžių priežiūrą atsakinga atsakovė, būtent atsakovė turėjo pareigą vykdyti ginčo bendrojo naudojimo objekto priežiūrą, užtikrinti jo sandarumą. Nors atsakovė bando buto užliejimo kaltę perkelti buto savininkams, tačiau, ši aplinkybė nepašalina atsakovės pareigos tinkamai organizuoti namo techninę priežiūrą.
23. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė netinkamai vykdė savo kaip administratorės pareigą organizuoti namo techninę priežiūrą, todėl esant visų minėtų aplinkybių visumai darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai.
24. Nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad buto užliejimas įvyko dėl vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdyno, atsakovė nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo objekto – bendro vamzdyno – priežiūrą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis, elgėsi nerūpestingai, todėl yra pagrindas konstatuoti egzistuojant priežastiniam ryšiui tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
25. Nors atsakovė deklaratyviai nurodė apie tariamai netinkamą žalos dydžio apskaičiavimą, tačiau konkrečiai nenurodė ir neįrodinėjo, kokia apimtimi žalos dydis buvo nustatytas netinkamai. Atsakovė net nebandė įrodinėti, kokia apimtimi ieškovo pateiktas žalos skaičiavimas yra nepagrįstas, kokio dydžio nusidėvėjimas, atsakovės manymu, turėtų būti taikomas, nepateikė teismui įrodymų, remiantis kuriais galima butų žalos dydį mažinti ir laikyti nurodytas sąmatoje/išvadoje remonto būsimas išlaidas nepagrįstais. Teismo vertinimu, atsakovė visiškai nevykdė CPK 178 straipsnyje nustatytos pareigos ir bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumą.
26. Apibendrinant bylos duomenys patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdyno, kurį administruoja ir valdo atsakovė. Taigi butui padaryta žala (534,00 Eur) kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, neužtikrinant tinkamos namo bendrojo naudojimo konstrukcijų būklės (CK. 6.246-6.249 straipsniai). Remiantis CK 6.1051 straipsnio 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kadangi ieškovas, veikdama kaip draudikas, atlygino žalą, padarytą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), jis įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos sumos (534,00 Eur) iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės. Dėl nurodytų motyvų ir nustatytų aplinkybių ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 534,00 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis).
27. Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės priimam sprendimui.
28. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 6,00 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 6,00 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (534,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovui priteistinas 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) atlyginimas.
31. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302912288) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ (juridinio asmens kodas 121483222) 534,00 Eur (penkių šimtų trisdešimt keturių eurų 00 ct) nuostolių atlyginimą, 6,00 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (534,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jelena Leščinskienė