Civilinė byla Nr. 2A-160/2010
Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir
pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Nijolės
Piškinaitės,
sekretoriaujant
Joanai Tamašauskienei,
dalyvaujant
ieškovo atstovams adv. Viačeslavui Blaščiuk, A. S.,
atsakovei
ir atsakovo N. L. įstatyminei
atstovei bei trečiojo asmens UAB ,,Heraldikos statyba“ vadovei E. L. ,
atsakovų
A. P. , D. P. ir V. L. atstovui advokatui E. S. ,
trečiajam asmeniui ir
trečiojo asmens UAB ,,Heraldika“ vadovui G. J. ,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. P. , E. L. ir N. L. apeliacinius skundus dėl Kauno
apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas,
civilinėje byloje Nr. 2-568-343/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės
Medicinos bankas ieškinį atsakovams E.
J. , E. L. , S. L. , A. P. , D.
P. , V. L. , N. L. , tretiesiems asmenims
uždarajai akcinei bendrovei „Heraldija“, uždarajai akcinei bendrovei
„Heraldijos statyba“, G. J. ,
tretiesiems asmenims E. M. ,
E. M. , Kauno miesto
savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl tariamų sandorių pripažinimo
negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n
u s t a t ė :
Ieškovas AB Medicinos bankas kreipėsi į teismą su
ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais: 1) 2008 m. rugsėjo 4 d. sandorį, pagal kurį atsakovė E. J. pardavė
49,53 m2 dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini),
A. P. ir D. P. , 2) 2008 m. gegužės 15 d. sandorį, pagal
kurį atsakovė E. L. padovanojo
37,80 m2 vieno kambario butą N. L. , 3) 2008 m. rugsėjo 11 d. sandorį, pagal
kurį atsakovai E. L. ir S. L. pardavė 43,78 m2 dviejų kambarių butą, esantį (duomenys
neskelbtini), V. L. ,
4) taikyti dvišalę restituciją, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad UAB „Heraldijos statyba“ neapmokėjus 2008 m. sausio 30 d. ir 2008 m. vasario 29 d. paprastųjų neprotestuotinų vekselių, už kuriuos laidavo
E. L. , G. J. , S. L. , E. J. ir
UAB „Heraldija“, bei UAB „Heraldija“ neapmokėjus 2008 m. birželio 13 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, už kurį laidavo E. L. , G. J. , S. L. ,
E. J. ir UAB „Heraldijos
statyba“, vekselių pagrindu buvo išduoti vykdomieji įrašai. Pateikus
vykdomuosius įrašus vykdyti antstoliui paaiškėjo, kad vekselių laiduotojai E. J. , E. L. ir S. L. sudarė prašomus pripažinti negaliojančiais
sandorius. Sandoriai buvo sudaryti laiduotojams žinant, kad vekseliai nebus
apmokėti, prieš pasibaigiant vekselių apmokėjimo terminams, nekilnojamas turtas
sandoriais perleistas laiduotojų giminaičiams, todėl sandoriai vertintini kaip
pažeidžiantys kreditoriaus teises, tuo tarpu turto įgijėjų elgesys - kaip
nesąžiningas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovo atstovas
nurodė, kad ieškinį palaiko, prašė ieškinį patenkinti pilnai, be to, prašė pripažinti
negaliojančiu sandorį, sudarytą tarp V.
L. ir E. M. .
Nurodė, kad vykdymo metu paaiškėjo, kad niekas, nei skolininkai, nei
laiduotojai vekselių neapmoka. Jų nuomone, ginčijami sandoriai sudaryti
siekiant išvengti atsiskaitymo. Bendra skolos suma viršija 530 000 Lt.
Sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, jie neturi jokio turto,
restruktūrizavimo planas nėra patvirtintas. Realių atsiskaitymų nebuvo, tai
patvirtina antstolės pažyma. Visi sandoriai yra sudaryti su artimais
giminaičiais. Prašo taikyti CK 6.66 str. 1d. Yra 8 vekseliai, yra pažyma iš
antstolės, registro išrašai pagrindžia aplinkybę, kad laiduotojai neturi
registruotino turto, o įmonės yra sunkioje finansinėje būklėje. Antstolė
Adomaitienė išdavė pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovai turto, į kurį būtų
galima nukreipti išieškojimą, neturi. Ginčijamus sandorius atsakovai
neprivalėjo sudaryti, nes neprivalėjo turtą perleisti nei pagal įstatymą, nei
pagal sprendimus. Nesąžiningumas yra preziumuojamas pagal CK 6.67str. 1d. E. M. pripažino, kad pažįsta
V. L. , kad draugauja su S. L. . Todėl ir jo
sudarytas sandoris yra tariamas, E.
M. buvo nesąžiningas. UAB „Heraldijos statyba“ turtas yra įkeistas
Hansa Bankui (dabar – UAB ,,Swedbank“). Laidavimas nėra stabdomas. Yra taikoma
Vekselių įstatymo 34 str. Laiduotojai patys pripažino, kad yra nemokūs, nebuvo
paneigta nesąžiningumo prezumpcija.
Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu
ieškinį patenkino: 1) pripažino negaliojančiu 2008 m. rugsėjo 4 d.
pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą tarp E. J. iš vienos pusės (pardavėja) ir A. P. ir D. P. (pirkėjai), pagal kurį atsakovė E. J. pardavė, o A. P. ir D. P. nupirko 49,53 kv. m dviejų kambarių butą,
esantį (duomenys neskelbtini), už 150 000 Lt; taikė abišalę restituciją
ir 49,53 kv. m dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini),
grąžino E. J. nuosavybėn,
o iš E. J. priteisė A. P. ir D. P. 150 000 Lt; 2) pripažino iš dalies
negaliojančiu 2008 m. gegužės 9 d. dovanojimo sandorį, dalyje dėl buto, esančio
(duomenys neskelbtini), sudarytą tarp N. L. (dovanos gavėjas) ir E. L. ir S. L. (dovanos davėjai), pagal kurį atsakovė E. L. ir S. L. padovanojo 37,80 kv. m vieno
kambario butą N. L. ;
taikė restituciją ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) grąžino E. L. ir S. L. nuosavybėn; 3) pripažino negaliojančiu 2008
m. rugsėjo 11 d. pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą tarp E. L. ir S. L. (pardavėjai) ir V. L. (pirkėja), pagal kurį atsakovai E. L. ir S. L. pardavė 43,78 kv. m dviejų
kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) V. L. ; E. L. ir S. L. iš V. L. priteisė 150 000 Lt; iš V. L. priteistą 150 000 Lt sumą, iš N. L. išreikalautą butą,
esantį (duomenys neskelbtini), iš Antano ir D. P. išreikalautą butą, esantį (duomenys
neskelbtini) skyrė AB Medicinos bankas kreditoriniam 561 215,49 Lt
reikalavimui patenkinti; priteisė iš atsakovų S. L. , E. L. , N. L. ,
E. J. , A. P. , D.
P. ieškovui AB Medicinos bankas po 333,33 Lt atstovavimo išlaidų ir
valstybei po 30,03 Lt pašto išlaidų; priteisė iš atsakovų S. L. ir E. L. ieškovui AB Medicinos bankas po 1343,16 Lt
žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovų E. J. , A. P. ,
D. P. ieškovui AB
Medicinos bankas po 1333, 34 Lt ir valstybei po 816,67 Lt žyminio mokesčio.
Teismas nurodė, kad ieškovas ginčijamus sandorius
prašė pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad actio
Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu,
pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes
galima tik esant CK 6.66
straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkertamas kelias galimam
kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių
suvaržymui. Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1)
kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2)
ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių
metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo
sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad
sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su
skolininku atlygintinį sandorį, buvo nesąžiningas.
1. Actio Pauliana institutui taikyti būtina,
kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę
skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies
prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Teismo teigimu, atsakovai A. P. , D. P. , V. L. nurodė, kad vykdomieji įrašai ieškovei buvo išduoti 2008
m. rugsėjo 17 d. ir 2008 m. spalio 3 d. A. P. , D.
P. , V. L. sandoriai
buvo sudaryti anksčiau – 2008 m. rugsėjo 4 d. ir 2008 m. rugsėjo 11 d., todėl,
jų nuomone, laikytina, kad tų sandorių sudarymo momentu ieškovas neturėjo
galiojančios reikalavimo teisės šiems asmenims. Teismas nustatė, kad 2008 m.
sausio 30 d. ir 2008 m. vasario 29 d. UAB ,,Heraldijos statyba“ pardavė
vekselius UAB Medicinos bankas po 100 000 Lt, apmokėjimo terminas yra
nustatytas atitinkamai 2008 m. liepos 24 d. ir 2008 m. rugpjūčio 22 d. (t. 1,
b. l. 8,10), o 2008 m. birželio 13 d. UAB ,,Heraldija“ pardavė UAB Medicinos
bankas paprastąjį vekselį 50 000 Lt, apmokėjimo terminas – 2008 m. rugsėjo 11
d. (t. 1, b. l. 12). Šių vekselių apmokėjimą garantavo atsakovai E. L. , S. L. , G. J. , E. J. ir
įmonės viena už kitą. Actio Pauliana ieškinio pareiškimo metu
nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina. Teismas nurodė, kad
reikalavimo teisė atsirado nuo įsipareigojimų priėmimo dienos, t. y. nuo
pirmojo vekselio pardavimo dienos – 2008 m. sausio 30 d. Ieškovas ieškinį
pareiškė jau suėjus prievolės įvykdymo terminui. Kadangi skolininkas ir
laiduotojas atsako pagal prievoles solidariai, tai jų atžvilgiu taikytinas actio
Pauliana institutas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad
ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkams.
2. Actio
Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus
interesus ir teises. Teismo nurodė, kad iš byloje esančios ieškovo UAB
Medicinos bankas pažymos matyti, kad pagal vekselius UAB „Heraldijos statyba“
bankui yra skolinga 341 756,21 Lt , o UAB „Heraldija“ – 189 548,03Lt (t.
2, b. l. 83). Iš antstolės pažymos apie išieškojimą matyti, kad išieškojimas iš
atsakovų nevyksta (t. 2. b. l. 81-82). Iš antstolės pažymos (t. 3, b. l. 51-52)
matyti, kad nei vienas iš atsakovų neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti
išieškojimą. Viso pagal vykdomuosius įrašus skola sudaro 574 089,35 Lt, o
išieškota yra tik 12 873,86 Lt. Iš atsakovo S. L. yra išieškota 889,60 Lt, iš E. L. nebuvo nieko
išieškota, iš E. J. buvo
išieškota 1448,85 Lt, iš G. J. buvo
išieškota 872,45 Lt, iš UAB „Heraldijos statyba“ – 179,68 Lt, iš UAB
„Heraldija“ – 9483,28 Lt. Teismo teigimu, atsakovai ar jų atstovai pripažino,
kad atsakovai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto nebeturi, UAB „Heraldija“
atstovas pripažino, kad įmonė niekada turto neturėjo, apie gaunamas pajamas
taip pat nepasakė, paaiškindamas, jog tai yra komercinė paslaptis, UAB
„Heraldijos statyba“ iškelta restruktūrizavimo byla, ruošiamas
restruktūrizavimo planas. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovai,
perleisdami turėtą nekilnojamąjį turtą, ženkliai sumažino turėto turto masę,
nenurodė jokių galimybių atsiskaitymui su kreditoriumi, todėl tokiu būdu
pažeidė kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Teismas taip pat pažymėjo,
jog sandoris, sudarytas tarp A. ir D.
P. ir E. J. pažeidė
ieškovo teises dar ir dėl to, kad šiuo sandoriu kaip paaiškino tiek P. atstovas, tiek E. J. sutuoktinis G. J. , buvo grąžinta dalis
paskolos P., t. y. buvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui prieš kitą. Šiuo atveju
svarbu paminėti ir tą aplinkybę, kad apie J. skolą P. nei J., nei P. nei savo
atsiliepimuose, nei parengiamųjų teismo posėdžių metu neužsiminė, paskolos
sutartis buvo pateikta tik 2009 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio metu, be to,
paskolos sutartyje nėra užfiksuotas pinigų perdavimo Jonikams faktas (t. 3,
b.l. 53-54), nes iš paskolos sutarties p. 2.1 matyti, kad paskolos davėjai
įsipareigojo paskolos pasirašymo metu perduoti 80 000 Lt, tačiau ar pinigai
buvo perduoti – neaišku.
3. Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas
negaliojančiu, jeigu nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.
Teismas nurodė, kad ginčijami sandoriai šioje byloje buvo sudaryti 2008 m.
gegužės – rugsėjo mėnesiais. Ieškinys teisme pareikštas 2008 m. spalio 20 d.
4. Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas
negaliojančiu, jei skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Teismas nurodė, kad
atsakovai L. būtinybę sudaryti ginčijamus sandorius grindė pasiruošimu
išsituokti ir tokiu būdu pasidalijimu santuokiniu turtu. Teismas sprendė, kad
sudaryti ginčijamus sandorius L. neprivalėjo, o atvirkščiai, sutinkamai su CK
3.118 straipsniu, jie, dalindamiesi santuokoje įgytą turtą, privalėjo pirma
išspręsti klausimą dėl atsiskaitymo su kreditoriais, o tik po to, paaiškėjus,
kad bendro turto liko, galėjo svarstyti santuokoje įgyto turto pasidalijimo
klausimus.
E. J. ginčijamo sandorio sudarymo būtinybę siejo su pareiga
grąžinti skolą. Tačiau, kaip paminėta aukščiau, tokio sandorio ji neprivalėjo
sudaryti, o iš kitos pusės tokio sandorio sudarymu akivaizdžiai suteikė
pirmenybės teisę vienam kreditoriui prieš kitą. Pažymėtina ir tai, kad
skolininko teisinė prievolė sudaryti sandorius CK 6.66 straipsnio prasme
aiškinama siaurai, todėl neprivalomais sandoriais laikomi tokie, kurie sudaromi
nesant įstatymo ar kitos susitarimo pagrįstos teisinės prievolės.
5. Kad sandoris būtų
pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turi būti nustatomas
tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jei sandoris
atlygintinis. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas
negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Teismas
nurodė, kad iš bylos medžiagos
matyti, jog ieškovui netenka pareigos įrodinėti trečiojo asmens nesąžiningumą,
kadangi jis yra preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktą. E. J. yra D. P. dukra, V. L. yra S. L. mama, N. L. yra Editos ir S. L. sūnus. CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1
punktas nustato, kad yra preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio
sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo
sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Visi ginčijami
sandoriai sudaryti tarp vaikų ir tėvų. CK 6.66 straipsnio 2 dalis nustato, kad
neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo
asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Todėl dovanojimo sandoriui ši nuostata ir
taikytina.
Atsakovas A. P. apeliaciniu
skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti
ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą
grindžia šiais argumentais:
1. CK 3.135 straipsnyje ir 6.67 straipsnio 1 dalyje
konkrečiai įvardinti subjektai, su kuriais skolininkui sudarius kreditoriaus
ginčijamą actio Pauliana pagrindu sandorį, preziumuojamas abiejų
sandorio šalių nesąžiningumas. Todėl kreditoriui ginčijant skolininko sudarytą
turto perleidimo sandorį actio Pauliana pagrindu ir taikant CK 6.67
straipsnio 1-3, 6, 7 punktus, būtina nustatyti, ar skolininkas ir trečiasis
asmuo atitinka CK 3.135 straipsnyje nustatytą artimųjų giminaičių sąvoką.
Atsakovas A. P. nėra E. J. giminaitis ir niekada
juo nebuvo. Teismas, neišsiaiškinęs kokie ryšiai sieja A. P. ir E. J. , bei konstatavęs atsakovo A. P. nesąžiningumą taikant nesąžiningumo
prezumpciją, t. y. nenustatęs jokių atsakovo A. P. nesąžiningumą įrodančių aplinkybių ar
faktų, pažeidė materialinės teisės normas – netinkamai taikė byloje CK 6.67
straipsnio 1 punkto nuostatas.
2. Skundžiamu sprendimu teismas nusprendė iš V. L. priteistą 150 000 Lt
sumą, iš N. L. išreikalautą
butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš A. ir D. P. išreikalautą butą, esantį (duomenys
neskelbtini), Kaune skyrė AB Medicinos bankas kreditoriniam 561 215,49 Lt
reikalavimui patenkinti. Tačiau tokio reikalavimo ieškovas nereiškė. Ieškinyje
ieškovas nurodė, kad atsakovai laidavo už tris vekselius, kurių bendra suma yra
250 000 Lt. Tačiau teismas sprendimu faktiškai patvirtino UAB Medicinos bankas
kreditorinį reikalavimą 561 215,49 Lt sumai, nors UAB ,,Heraldijos statyba“
pateikė teismui dokumentus, įrodančius faktinę aplinkybę, jog šiai bendrovei
yra iškelta restruktūrizavimo byla.
3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką jeigu
byloje nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turėjo
tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas pripažintų sandorį
negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų būti
tenkinamas. Ieškovas pareiškė ieškinį tik dėl sandorių pripažinimo
negaliojančiais, o savo kreditorinį reikalavimą prašė patvirtinti kitoje byloje
– UAB ,,Heraldijos statyba“ restruktūrizavimo byloje. Todėl vadovaujantis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, toks ieškinys CK 6.66
straipsnio pagrindu negalėjo būti patenkintas.
4. CPK 664 straipsnyje nurodoma išieškojimo iš
skolininko fizinio asmens turto eilė. Iš nekilnojamojo turto yra
išieškoma trečiąja eile, kai nėra skolininkui priklausančių turtinių teisių,
vertybinių popierių ar kilnojamojo turto. Teismui buvo pateikti atsakovės E. J. , trečiojo asmens G. J. , trečiųjų asmenų –
UAB ,,Heraldija“ ir UAB ,,Heraldijos statyba“ raštu pateikti ieškovui
pasiūlymai nukreipti išieškojimą į kitą turtą. Be to, UAB ,,Heraldijos statyba“
ieškovui yra įkeitusi savo nekilnojamąjį turtą, kurio rinkos vertė ženkliai
viršija visus UAB ,,Heraldijos statyba“ įsiskolinimus ieškovui, bei siūlė
ieškovui papildomai įkeisti kitą nekilnojamąjį turtą dar didesniam ieškovo
reikalavimų užtikrinimui. Tačiau ieškovas atmetė visus UAB ,,Heraldijos
statyba“ pasiūlymus. Prieš priimdamas sprendimą teismas privalėjo įvertinti ne
tik ginčo sandoriu perleisto turto piniginę išraišką, bet ir visą skolininko
iki ginčijamo sandorio turėtą turtą ir turimą po jo sudarymo. Ieškovas neįrodė
ne tik atsakovų nemokumo, bet ir aplinkybės, kad atsakovai neturi turto, į kurį
galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Dėl šios priežasties actio Paliana
ieškinys negalėjo būti patenkintas.
5. Viena iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio
Pauliana sąlygų yra tai, kad actio Pauliana institutui taikyti
būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę
skolininkui. Ieškovas įgijo reikalavimo teisę laiduotojams tik po to, kai
skolininkai – UAB ,,Heraldija“ ir UAB ,,Heraldijos statyba“ neįvykdė savo prievolės
pagal išduotus vekselius. Vykdomieji įrašai ieškovui buvo išduoti 2008 m.
rugsėjo 17 d. ir 2008 m. spalio 3 d. Atsakovo A. P. sandoris su E. J. , kurį ieškovas prašo pripažinti
negaliojančiu, yra sudarytas anksčiau – 2008 m. rugsėjo 4 d. Todėl laikytina,
kad šio sandorio sudarymo momentu ieškovas neturėjo galiojančios reikalavimo
teisės laiduotojai – E. J. .
6. Ieškovas nepateikė teismui nei vienos vekselių
pirkimo-pardavimo sutarties. Teismas neišreikalavo ir netyrė vekselių pirkimo
pardavimo sutarčių, dėl ko teisme nebuvo nustatinėjama, ar šiuo atveju ieškovas
– kreditorius tinkamai pasinaudojo jo paties pasirinktais kitais prievolių
užtikrinimo būdais ir ar šiuo atveju nėra pagrindo laiduotojus atleisti nuo
atsakomybės CK 6.86 straipsnio pagrindu.
7. UAB ,,Heraldija“ ir UAB ,,Heraldijos statyba“
niekada nebuvo ir nėra nemokios įmonės. Jokių šių įmonių nemokumo įrodymų
nepateikė ir ieškovas. Todėl laikytina, kad teismas sprendimą priėmė
neatsižvelgęs į šias aplinkybes, bei neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų.
8. Atsakovė E.
J. ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo už
atsakovo A. P. paskolintus
pinigus. Ginčo sandoris – 2008 m. rugsėjo 4 d. pirkimo-pardavimo sandoris,
pagal kurį atsakovė E. J. pardavė,
o A. P. su D. P. nusipirko butą, esantį (duomenys
neskelbtini), už 150 000 Lt, buvo sudarytas A. P. reikalaujant, o E. J. šį sandorį privalėjo sudaryti vadovaujantis
1998 m. rugpjūčio 15 d. paskolos sutarties nuostatomis. Teismas nenustatinėjo
aplinkybių, dėl kurių E. J. pardavė
butą, ir priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai pritaikė CK 6.66 straipsnio
1 dalies nuostatą. Sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį su E. J. A. P. nežinojo apie UAB ,,Heraldija“ ir UAB ,,Heraldijos statyba“
įsiskolinimus, nei apie E. J. laiduotus
ieškovui vekselius. Todėl teiginiai, kad A. P. yra nesąžiningas turto įgijėjas visiškai
nepagrįsti.
9. Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 19 d.
nutartimi UAB ,,Heraldijos statyba“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Ieškovas
pateikė šios įmonės administratoriui pareiškimą dėl finansinių reikalavimų UAB
,,Heraldijos statyba“ restruktūrizavimo byloje, į pareikštą kreditorinį
reikalavimą įtraukdama ir visus tris vekselius, dėl kurių laidavimo yra
pareikštas ieškinys. Ši aplinkybė patvirtina ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis
teisėmis, vienu metu išieškant tas pačias sumas ir iš skolininko, ir
išlaiduotojų.
Atsakovė E.
L. ir N. L. apeliaciniu
skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti
ir perduoti bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti
bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. E. L. nėra
sudariusi laidavimo sutarties su UAB Medicinos baku. Jos kaip laiduotojos,
parašas pačiame vekselyje neatima iš jos teisės disponuoti savo nekilnojamuoju
turtu ir šios teisės nevaržo. Laiduodama ji jokių konkrečių įsipareigojimų dėl
nekilnojamojo turto neperleidimo neprisiėmė, jokios laidavimo sutarties su
konkrečiais įsipareigojimais nepasirašė. E. L. butą, esantį (duomenys
neskelbtini) pardavė S. L. motinai V. L. , nes E. L. ir S. L. nutarė nutraukti santuoką ir ši
pirkimo-pardavimo sutartis buvo vienas iš sandorių, kuriais jie pasidalino
bendrai įgytą turtą.
2. Teismas išnagrinėjo ieškinį neįtraukęs į bylą
asmens – S. L. , dėl
kurios teisių ir teisėtų interesų pasisakė skundžiamame sprendime. Vadovaujantis
CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, t. y. absoliutus sprendimo negaliojimo
pagrindas.
3. Skundžiamu sprendimu teismas nusprendė iš V. L. priteistą 150 000 Lt
sumą, iš N. L. išreikalautą
butą, esantį Šiaurės per. 42-72, Kaune, iš Antano ir D. P. išreikalautą butą, esantį (duomenys
neskelbtini) skyrė AB Medicinos bankas kreditoriniam 561 215,49 Lt
reikalavimui patenkinti. Tačiau tokio reikalavimo ieškovas nereiškė. Ieškinyje
ieškovas nurodė, kad atsakovai laidavo už tris vekselius, kurių bendra suma yra
250 000 Lt. Tačiau teismas sprendimu faktiškai patvirtino UAB Medicinos bankas
kreditorinį reikalavimą 561 215,49 Lt sumai, nors UAB ,,Heraldijos statyba“
pateikė teismui dokumentus, įrodančius faktinę aplinkybę, jog šiai bendrovei
yra iškelta restruktūrizavimo byla.
4. CPK 664 straipsnyje nurodoma išieškojimo iš
skolininko fizinio asmens turto eilė. Iš nekilnojamojo turto yra išieškoma
trečiąja eile, kai nėra skolininkui priklausančių turtinių teisių, vertybinių
popierių ar kilnojamojo turto. Teismui buvo pateikti atsakovės E. J. , trečiojo asmens G. J. , trečiųjų asmenų – UAB ,,Heraldija“ ir UAB
,,Heraldijos statyba“ raštu pateikti ieškovui pasiūlymai nukreipti išieškojimą
į kitą turtą. Be to, UAB ,,Heraldijos statyba“ ieškovui yra įkeitusi savo
nekilnojamąjį turtą, kurio rinkos vertė ženkliai viršija visus UAB ,,Heraldijos
statyba“ įsiskolinimus ieškovui, bei siūlė ieškovui papildomai įkeisti kitą
nekilnojamąjį turtą dar didesniam ieškovo reikalavimų užtikrinimui. Tačiau
ieškovas atmetė visus UAB ,,Heraldijos statyba“ pasiūlymus. Prieš priimdamas
sprendimą teismas privalėjo įvertinti ne tik ginčo sandoriu perleisto turto
piniginę išraišką, bet ir visą skolininko iki ginčijamo sandorio turėtą turtą
ir turimą po jo sudarymo. Ieškovas neįrodė ne tik atsakovų nemokumo, bet ir
aplinkybės, kad atsakovai neturi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas
išieškojimas. Dėl šios priežasties actio Paliana ieškinys negalėjo būti
patenkintas.
5. Vienas iš vekselių, kurį laidavo atsakovui, buvo
pasirašytas 2008 m. birželio 13 d., t. y. jau po to, kai 2008 m. gegužės 5 d.
sandoriu šio sandorio laiduotojai atsakovai E. L. ir S. L. padovanojo butą, esantį (duomenys
neskelbtini), savo sūnui N. L. .
Šis vekselis ieškovo buvo nupirktas iš trečiojo asmens UAB ,,Heraldija“, kuri
jokio nekilnojamojo turto neturi. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas
pirko vekselius visiškai neatsižvelgdamas į atsakovų – laiduotojų disponuojamą
nekilnojamąjį turtą, ir net nekreipdamas dėmesio į sandorius, kuriuos vekselių
pirkimo metu sudarinėjo laiduotojai, bei šių sandorių nedrausdamas ir
neribodamas.
6. Ieškovas nepateikė teismui nei vienos vekselių
pirkimo-pardavimo sutarties. Teismas neišreikalavo ir netyrė vekselių pirkimo
pardavimo sutarčių, dėl ko teisme nebuvo nustatinėjama, ar šiuo atveju ieškovas
– kreditorius tinkamai pasinaudojo jo paties pasirinktais kitais prievolių
užtikrinimo būdais ir ar šiuo atveju nėra pagrindo laiduotojus atleisti nuo
atsakomybės CK 6.86 straipsnio pagrindu.
7. UAB ,,Heraldija“ ir UAB ,,Heraldijos statyba“
niekada nebuvo ir nėra nemokios įmonės. Jokių šių įmonių nemokumo įrodymų
nepateikė ir ieškovas. Todėl laikytina, kad teismas sprendimą priėmė
neatsižvelgęs į šias aplinkybes, bei neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų
8. Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 19 d.
nutartimi UAB ,,Heraldijos statyba“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Ieškovas
pateikė šios įmonės administratoriui pareiškimą dėl finansinių reikalavimų UAB
,,Heraldijos statyba“ restruktūrizavimo byloje, į pareikštą kreditorinį
reikalavimą įtraukdama ir visus tris vekselius, dėl kurių laidavimo yra
pareikštas ieškinys. Ši aplinkybė patvirtina ieškovo piktnaudžiavimą
procesinėmis teisėmis, vienu metu išieškant tas pačias sumas ir iš skolininko,
ir išlaiduotojų.
Ieškovas UAB Medicinos bankas atsiliepimu į atsakovo A. P. apeliacinį skundą prašo
Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o
apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodo, kad:
1. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas
neteisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias trečiojo asmens
nesąžiningumą actio Pauliana prasme. Bylos nagrinėjimo metu buvo
nustatyta, kad ginčo sandoris – 2008 m. rugsėjo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis
buvo sudaryta tarp giminystės ryšiais susijusių asmenų. Buto pardavėja E. J. yra vieno iš buto
pirkėjų – D. P. dukra, o
apeliantas A. P. yra D. P. sutuoktinis.
2. Apeliantas A. P. būdamas susijęs su ieškovo skolininkų laiduotoja E. J. , kurios sutuoktinis G. J. tuo metu buvo UAB
,,Heraldija“ ir UAB ,,Heraldijos statyba“ l. e. p. administracijos vadovas ir
akcininkas, negalėjo nežinoti apie UAB ,,Heraldija“, UAB ,,Heraldijos statyba“
įsiskolinimus ieškovui, apie E. J. įsipareigojimus
ieškovui bei apie tai, kad sudarant sandorį bus pažeisti ieškovo kaip
kreditoriaus interesai. Todėl apelianto teiginiai, kad jis buvo sąžiningas
ginčo buto įgijėjas turi būti vertinami kaip nepagrįsti.
3. Neteisingas apelianto argumentas, kad ginčo
sutarties 2008 m. rugsėjo 4 d. sudarymo metu ieškovas neturėjo galiojančios
reikalavimo teisės į laiduotoją E. J.
. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB ,,Heraldijos statyba“
ieškovui 2008 m. sausio 30 d. ir 2008 m. vasario 9 d. pardavė vekselius po 100
000 Lt, kurių apmokėjimo terminas suėjo atitinkamai 2008 m. liepos 27 d. ir
2008 m. rugpjūčio 22 d., o UAB ,,Heraldija“ 2008 m. birželio 13 d. ieškovui
pardavė 50 000 Lt vertės paprastąjį vekselį, kurio apmokėjimo terminas 2008 m.
rugsėjo 11 d. E. J. ieškovui
solidariai laidavo visų šių vekselių apmokėjimą. Įsakomųjų ir paprastųjų
vekselių įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, kad laiduotojas yra įpareigotas
lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo. Ieškovo reikalavimo teisei
atsiradus 2008 m. sausio 30 d. bei UAB ,,Heraldijos statyba“ ir UAB
,,Heraldija“ neįvykdžius vekselių pagrindu kilusios prievolės nustatytu
terminu, ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo neginčytiną ir
neabejotiną reikalavimo teisę laiduotojai E. J. .
4. CK 6.14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta
kreditoriaus teisė pareikti ieškinį iš karto keliems bendraskoliams. Todėl
ieškovas pareiškęs savo reikalavimą tiesiogiai į bendraskolius laiduotojus,
tame tarpe ir E. J. ,
turėjo teisę nukreipti savo reikalavimą ir skolininkui UAB ,,Heraldijos statyba“
restruktūrizavimo byloje ir toks ieškovo veiksmas negali būti vertinamas kaip
piktnaudžiavimas teise.
5. Jeigu atsakovai nebūtų sudarę ginčijamų sandorių,
ieškovas savo reikalavimą būtų galėjęs patenkinti iš jų turėto nekilnojamojo
turto. Esant tokiai situacijai, teismas neprivalėjo įvertinti kiekvieno buto
vertės ir butų perleidimo įtakos skolininkų mokumui.
6. Neteisingas apelianto argumentas, kad teismas
išeidamas už ieškinio ribų padidino ieškovo reikalavimą. Remdamasis antstolės
2009 m. balandžio 21 d. pažymos Nr. 0036 duomenimis, teismas pagrįstai
konstatavo, kad pagal vykdomuosius dokumentus išieškotina suma sudarė 574
089,35 Lt ir palūkanos. Išieškota buvo 12 873,86 Lt, todėl 2009 m. balandžio 21
d. įsiskolinimo suma sudarė 561 215,49 Lt. Pagal ieškovo pateiktus duomenis
teismas pagrįstai nustatė, kad sprendimo priėmimo dieną ieškovo reikalavimai
yra didesni nei ieškinio pareiškimo dieną.
Ieškovas UAB Medicinos bankas atsiliepimu į atsakovų E. L. ir N. L. apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos
teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą
atmesti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo atsiliepime į
atsakovo A. P. apeliacinį
skundą nurodytus argumentus bei šiuos argumentus :
1. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad E. L. su ieškovu nėra
sudariusi jokių laidavimo sutarčių, o jos kaip laiduotojos parašas ant UAB
,,Heraldijos statyba“ ir UAB ,,Heraldija“ vekselių neatima jos teisės
disponuoti turtu. Tarp ieškovo ir UAB ,,Heraldijos statyba“ 2008 m. sausio 30
d. ir 2008 m. vasario 29 d. pasirašytuose vekseliuose ir tarp ieškovo ir UAB
,,Heraldija“ 2008 m. birželio 13 d. pasirašytame vekselyje E. L. savo laidavimą vekselyje yra išreiškusi
įrašu ,,laiduoju ir atsakau solidariai“ ir savo parašu. Toks laidavimas
atitinka Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 33 straipsnio reikalavimus.
2. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga,
kuri gali kilti trim pagrindais: ją gali nustatyti įstatymas, ji gali būti
nustatyta teismo sprendimu, ji gali kilti iš skolininko vienašališko
įsipareigojimo. Sutuoktinių turto pasidalijimas ruošiantis ištuokai negali būti
vertinamas kaip skolininkės E. L. pareiga,
nes ji nebuvo nustatyta įstatymo, teismo sprendimo ar vienašalio E. L. įsipareigojimo.
Apeliaciniai
skundai netenkintini.
Pirmosios
instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino
ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės
instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde
nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Lietuvos
Respublikos Civilinio proceso kodekso nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo
pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje
kilo ginčas dėl laiduotojų atsakomybės kreditoriui, kai pagrindinis skolininkas
dar nėra įvykdęs prievolės ir dėl actio Pauliana taikymo laiduotojų
atžvilgiu.
Pagal
Civilinio kodekso 6.81 straipsnį, reglamentuojantį laiduotojo atsakomybę,
skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę
turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.
Byloje
nustatyta, kad atsakovai E. L. ,
S. L. , G. J. , E.
J. pasirašė Medicinos banko išduotuose vekseliuose kaip laiduotojai
(t. 1, b. l. 8, 10, 12). Vekseliuose pažymėta, kad laiduotojai pagal vekselius
atsako solidariai. Reiškia, jų atsakomybei netaikytina Civilinio kodekso 6.80
str. 2 dalis, numatanti, kad laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius
pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, o
taikoma minėto CK 6.81 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti laiduotoją atsakyti už
prievolės neįvykdymą solidariai su skolininku.
Dėl
šių aplinkybių teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir atmestinu apeliacinių
skundų argumentą, kad ieškovui (Medicinos bankui) nepareikalavus įvykdyti
prievolę iš pagrindinio skolininko, negalima ir laiduotojų atsakomybė.
Tačiau
nagrinėjamoje byloje laiduotojų atsakomybę svarbu nustatyti ne tiesiogiai dėl
jos taikymo konkrečiu atveju, o dėl galimybės taikyti vieną iš kreditoriaus
teisių gynimo būdų – actio Pauliana ieškinį laiduotojų atžvilgiu, nes
ieškinys dėl prievolės įvykdymo šiuo atveju nepareikštas. Šiuo atveju ieškovas
(kreditorius) pateikė į bylą įrodymus, kad vykdomas išieškojimas per antstolį
pagal vekselius, kuris taip pat nukreiptas tiek į pagrindinius skolininkus,
tiek ir į laiduotojus solidariai (t. 1, b. l. 9, 11, 13). Išieškojimo veiksmų
laiduotojai (atsakovai) neginčijo. Tai dar kartą patvirtina aplinkybę, kad jie
kreditoriui už prievolės įvykdymą atsakingi lygiai tiek, kiek ir pagrindinis
skolininkas. Todėl lygiai tiek, kiek ir prieš pagrindinius skolininkus,
kreditoriui galimi jo teisių gynimo būdai laiduotojų atžvilgiu, numatyti
įstatyme, tame tarpe ir pareikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu,
nustačius tam atitinkamas aplinkybes.
Lietuvos teismų praktikoje yra ne kartą išsamiai
analizuotos actio Pauliana taikymo sąlygos. Jos įtvirtintos Civilinio
kodekso 6.66 straipsnyje, taip pat nurodomos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikoje. Sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną
ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti
kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;
4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo
nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis
kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį
dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „
Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008
m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje BUAB „ Multiimpex“ v. UAB „ Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008).
Kreditorius gali ginčyti tik tokį skolininko sudarytą
sandorį, kuris pažeidžia kreditoriaus teises. Ši actio Pauliana taikymo
sąlyga įtvirtinta CK 6.66
straipsnio 1 dalyje kartu nurodant ir kai kuriuos pavyzdinius kreditoriaus
teisių pažeidimo atvejus - sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo
skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus skolininkas suteikia pirmenybę
kitam kreditoriui. Šių atvejų sąrašas nėra baigtinis, pagal CK 6.66
straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimas gali pasireikšti ir kitais
būdais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad
kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais,
kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį
gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto
neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Be to, kreditoriaus teisės gali
būti pažeistos ir kitais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R., M. B., S. V. ir A. K. v. Jumber Tsetskhladze ir UAB „
Teisita“, bylos Nr. 3K-3-191/2006).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditoriaus –
Medicinos banko teisių pažeidimas padarytas laiduotojų nekilnojamojo turto
perleidimu. Apeliantai nurodo, kad ieškovas nepagrįstai ginčijo nekilnojamojo
turto sandorius, nes neva jie turi kito turto, į kurį nebuvo nukreiptas išieškojimas
pagal vekselius. Tačiau šios aplinkybės nepagrįstos jokiais įrodymais.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal išduotus vykdomuosius
dokumentus skola Medicinos bankui yra 574 089,35 Lt. Vykdymą atliekanti
antstolė nurodė, kad atsakovai turto, į kurį galėtų būti nukreiptas
išieškojimas, neturi (t. 3, b. l. 51-52). Patys skolininkai tokio turto nei
antstolei, nei bylą nagrinėjančiam teismui nenurodė. Apeliacinės instancijos
tesimo posėdyje apeliantai ar jų atstovai jokių įrodymų apie kitą turtą,
pakankamą prievolės įvykdymui, įrodymų nepateikė. Todėl pirmosios instancijos
teismas padarė pagrįstą išvadą, kad laiduotojai ginčijamais sandoriais perleido
savo nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu visiškai sumažindami savo mokumą.
Įrodinėjant
skolininko mokumo sumažėjimą, svarbi ir aplinkybė, už kokią kainą buvo
parduotas turtas – realią rinkos kainą ar aiškiai mažesnę nei rinkos kaina.
Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės įrodinėjamos nebuvo, to neteigė ieškinyje ir
ieškovas. Tačiau, net ir konstatavus, kad du butų pirkimo-pardavimo sandoriai
atitiko realią rinkos kainą, jų pardavėjas ir laiduotojas pagal sutartį – E. L. neteikė teismui
įrodymų, kad gautus už parduotus butus pinigus panaudos ar kad šiuo metu gali
panaudoti atsiskaitymui su kreditoriumi – Medicinos banku.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad kreditoriaus teisių
pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo
sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš
likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio
12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007), arba nors skolininkas,
perleidęs turtą, ir netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir
sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (LAT
CBS teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-535/2007).
Šios
aplinkybės paneigia apeliacinių skundų argumentą, kad nekilnojamojo turto
perleidimo sandoriais atsakovai (laiduotojai) netapo visiškai nemokiais ir kad
bankas savo reikalavimo patenkinimą galėjo gauti iš kito turto.
Sandoris
gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu
skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66
straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės
sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje
privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių
sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti
ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v.
UAB „ Cetarium“, UAB „ Ortofina“ ir R. G. K.,
bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. G. B., E. B.,
bylos Nr. 3K-3-425/2000).
Aiškinantis,
ar ginčo atveju sandorį sudaryti asmuo privalėjo ar ne, reikia turėti omenyje,
kad šiuo atveju įstatymas, ribojantis asmens laisvę sudaryti sandorį, numato ir
atvejus, kai asmuo privalo sudaryti sutartis, tai gali būti pvz., viešojo
pirkimo sutartys (CK 6.380 str.), energijos pirkimo sutartys (CK 6.383 str.) ir
pan., arba skolininko pareiga sudaryti sandorį gali būti nustatyta teismo
sprendimu. Kitais atvejais privalėjimo sudaryti sandorį prezumpcija netaikoma,
todėl asmuo, kurio sudarytas sandoris ginčijamas actioPauliana ieškinio
pagrindu, turi įrodyti, kad jis privalėjo sudaryti tokį sandorį.
Narinamoje
byloje pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šių aplinkybių
atsakovai neįrodė.
Atsakovė
E. L. teismui nurodė, kad
ji buvo užvedusi bylą dėl santuokos nutraukimo ir turto pasidalinimo su buvusiu
sutuoktiniu ir neva todėl turto dalinimosi pasėkoje butą (duomenys
neskelbtini) padovanojo savo mažamečiui sūnui N., o butą (duomenys
neskelbtini) kartu su sutuoktiniu S. pardavė sutuoktinio motinai V. L. . Pirmosios
instancijos teismas šios aplinkybės nelaikė svarbia sandorių sudarymo
privalomumui įrodyti, ir priešingai, nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 3.118
straipsnį, reikalaujama, dalijantis santuokoje įgytą turtą, pirmiausi išspręsti
klausimą dėl atsiskaitymo su kreditoriais, o tik paskui svarstyti santuokoje
įgyto turto pasidalijimo klausimus. Su šia teismo išvada teisėjų kolegija
visiškai sutinka ir konstatuoja, kad atsakovai (laiduotojai) neįrodė, kad jie
privalėjo sudaryti ginčo sandorius.
Kai
actio Pauliana pagrindu ginčijamas atlygintinis sandoris, be kitų
sąlygų, turi būti nustatytas ir trečiojo asmens nesąžiningumas. Trečiasis asmuo
yra nesąžiningas, jeigu, sudarydamas su skolininku sandorį, jis žinojo arba
turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises (CK 6.66
straipsnio 2 dalis). Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens
informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens
turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga
veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas
vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas
įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis
sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų
interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu
asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių).
Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos
atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai
skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Svarbu
įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m.
vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010).
Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ginčo
sandorius, teisingai nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 6.67 straipsnio 1 dalį
yra preziumuojamas kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių
nesąžiningumas, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais,
tėvais ar kitais artimais giminaičiais, o pagal Civilinio kodekso 6.66
straipsnio 2 dalį neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu
nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Byloje neginčijamai
nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp E. J. (laiduotojos) ir jos
mamos D. P. ; 2008 m.
gegužės 15 d. dovanojimo sutartimi butas padovanotas E. L. sūnui N. ir 2008 m. rugsėjo 11 d.
pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp E. ir S. L. ir Sigito motinos V. L. . Apeliantės E. L. apeliacinio skundo argumentas, kad jos
sūnui N. buvo tik aštuoneri metai ir kad neva absurdiška konstatuoti jo
nesąžiningumą, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, nes, kaip minėta, dovanojimo
(neatlygintinam) sandoriui sąžiningumas nėra svarbus, be to, nepilnamečių iki
14 metų sandorius sudaro įstatyminiai atstovai, todėl šiuo atveju būtų svarbus
atstovo, o ne paties mažamečio vaiko sąžiningumas (CK 2.7 str.).
Teisėjų
kolegija sutinka su apelianto A. P. atstovo
argumentu, kad apeliantui teismas negalėjo taikyti CK 6.67 str. 1 d. 1 p.
įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos, nes jis nėra E. J. nei šeimos narys, nei artimas giminaitis,
jis yra tik E. J. motinos
sutuoktinis. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, net ir nesant šios prezumpcijos,
A. P. sandorio sudaryme
galima konstatuoti nesąžininga šalimi. Jis, kaip apdairus ir protingas asmuo,
privalėjo įsitikinti, ar pardavėja (šiuo atveju E. J. ) neturi kreditorių, ar sandoriu nebus
pažeisti kreditorių interesai. Be to, preziumuojant D. P. nesąžiningumą, atkreiptinas dėmesys, kad su
A. P. buvo sudaromas ne
atskiras sandoris, o jis buvo to paties sandorio šalimi kaip sutuoktinis, todėl
privalėjo žinoti, kad jo sutuoktinė sudaro sutartį su savo dukra, kuri turi
neįvykdytą prievolę bankui. Dėl šių aplinkybių konstatuotinas A. P. nesąžiningumas.
Kaip
minėta, ginčijant sandorį actio Pauliana pagrindu, būtina nustatyti, kad
kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t.
y. actia Pauliana institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs
visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai.
Apeliantų
nurodytas argumentas, kad kreditoriaus – Medicinos banko reikalavimas, kylantis
iš tos pačios prievolės, yra patvirtintas UAB ,,Heraldijos statyba“ restruktūrizavimo
byloje, nėra pagrindas konstatuoti, kad jis (kreditorius) neturi galiojančios
ir neabejotinos reikalavimo teisės. Laiduotojas kartu su skolininku atsako
kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1
d.), todėl tas faktas, kad pareikštas reikalavimas (šiuo atveju, patvirtintas
kreditorinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje) pagrindiniam skolininkui,
savaime nepanaikina kreditoriaus reikalavimo teisės laiduotojui. Todėl teisėjų
kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kreditorius –
Medicinos bankas turi neabejotiną ir galiojančią teisę laiduotojams, todėl
galėjo pareikšti jiems ieškinį actio Pauliana pagrindu.
Apeliantė
E. L. nurodė, kad UAB
,,Heraldijos statyba“ restruktūrizavimo byloje patvirtinus restruktūrizavimo
planą ir pagal jį atidėjus mokėjimus kreditoriams, Medicinos banko kreditorinį
reikalavimą numatoma patenkinti iki 2012 metų birželio 31 d. Šias aplinkybes
patvirtina jos pateiktas UAB ,,Heraldijos statyba“ restruktūrizavimo planas
(plano 45 psl., 46 psl., 48 psl.). Apeliantes nuomone, taikant Civilinio
kodekso 6.82 straipsnio 4 dalį, prievolės įvykdymo atidėjimas, kurį kreditorius
suteikia skolininkui, taikomas ir laiduotojui. Teisėjų kolegija sutinka su
tokia apeliantės pozicija ir konstatuoja, kad restruktūrizavimo plane numatyto
kreditorinio reikalavimo tenkinimo atidėjimas prilygsta prievolei su
atidedamuoju terminu (CK 6.33 str.), jis įvykdytas kreditoriui (šiuo atveju,
Medicinos bankui) sutinkant, todėl taikytinas ir prievolės įvykdymo atidėjimas
laiduotojui (CK 6.8 str. 2 d., 6.82 str. 4 d.). Tačiau nagrinėjamoje byloje,
kaip jau minėta, reiškiamas reikalavimas ne įvykdyti prievolę, o ginčijami
sandoriai, siekiant atkurti skolininkų (šiuo atveju laiduotojų) mokumą. Actio
Pauliana kreditorius gali reikšti per visą savo reikalavimo teisės
galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi iki
visiško prievolės įvykdymo. Todėl actio Pauliana ieškiniui pareikšti
nėra svarbi aplinkybė, kad prievolės įvykdymo terminas dėl vienų ar kitų
priežasčių yra atidėtas. Priešingu atveju tai prieštarautų pačiai actio
Pauliana instituto esmei ir jo paskirčiai – ginti kreditorių nuo
nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu
mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.
Pagal
CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines
pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam
kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti,
išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal
skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Tokią nuostatą lemia actio
Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į
skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus
teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-201/2001;2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003;
2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m.
lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006). Todėl
atmestinas apeliacinių skundų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas
ginčo sandoriais perleistą ir restitucijos būdu išreikalautų atsakovų turtą
skyrė Medicinos banko reikalavimui pagal vekselius patenkinti.
Teisėjų
kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą E. L. apeliacinio skundo argumentą, kad
skundžiamu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktos į bylą S. L. teisių ir pareigų, nes
tokių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė.
Netenkindama apeliacinio skundo, teisėjų kolegija
atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Iš atsakovų E. L. ir A. P. priteistinos procesinių dokumentų
apeliacinės instancijos teisme įteikimo išlaidos po 10 Lt (t. 3, b. l. 182) (CPK
92 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n
u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimą
palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 10 (dešimt) Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teisėjai
Alė Bukavinienė
Virginija Čekanauskaitė
Nijolė Piškinaitė