Civilinė byla Nr. e2S-520-779/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12863-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4; 3.3.4.2; 3.3.2.5; 3.3.2.6; 3.3.2.6.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. A. ir atsakovo S. T. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. T. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. A., G. U., B. J., A. L. ir I. Z. patikslintą ieškinį atsakovams S. T. ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl įpareigojimo uždrausti atlikti veiksmus bei įpareigojimo atlikti privalomąjį remontą ir atstatyti sunaikintą turtą,
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai M. A., G. U., B. J., A. L. ir I. Z. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) uždrausti atsakovams Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai ir jos pirmininkui S. T. organizuoti ir apmokėti jų pasitelktam (sub)rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), įėjimo aikštelių dangos išardymo, griovimo ir remonto darbus pagal prie 2023 m. gegužės 11 d. susirinkimo medžiagos pridėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinę sąmatą; 2) įpareigoti atsakovą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininką S. T. ne vėliau kaip per 60 dienų po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti sunaikintus 3 metalinius požeminius konteinerius, buvusius daugiabučio namo kiemo aikštelėje, (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti atsakovus daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendriją ir jos pirmininką S. T. ne vėliau kaip per 60 dienų po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti privalomuosius darbus – daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kompleksinį įėjimo aikštelių ir visų daugiabučio namo terasų dangų remontą, atliekant 2021 m. kovo 4 d. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus statybos darbus ir pašalinant 2021 m. kovo 4 d. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus trūkumus.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-18038-599/2023 2023 m. lapkričio 28 d. priimtas sprendimas už akių, kuriuo nutarta: uždrausti atsakovams Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai (toliau – ir Bendrija) ir jos pirmininkui S. T. (toliau – ir atsakovas) organizuoti ir apmokėti, jų pasitelktam (sub)rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo aikštelių dangos išardymo, griovimo ir remonto darbus pagal prie 2023 m. gegužės 11 d. susirinkimo medžiagos pridėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinę sąmatą; įpareigoti atsakovą S. T. ne vėliau kaip per 60 dienų po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti sunaikintus 3 vnt. metalinius požeminius konteinerius, buvusius Daugiabučio namo kiemo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovus ne vėliau kaip per 60 dienų po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti privalomuosius darbus – Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kompleksinį įėjimo aikštelių ir visų Daugiabučio namo terasų dangų remontą, atliekant 2021 m. kovo 4 d. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus statybos darbus ir pašalinant 2021 m. kovo 4 d. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus trūkumus; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas valstybei lygiomis dalimis 327 Eur, t. y. iš kiekvieno po 163,50 Eur; ir priteisti valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 18 d. priėmė papildomą sprendimą byloje, kuriuo priteistos bylinėjimosi išlaidos.
4. Atsakovas 2024 m. sausio 11 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašė atnaujinti procesinį terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taip pat prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių bei 2023 m. gruodžio 18 d. papildomą sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 15 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Atsakovui pateikus atskirąjį skundą dėl 2024 m. sausio 15 d. nutarties, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį paliko nepakeistą.
6. Atsakovas 2024 m. balandžio 12 d. byloje pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-18038-599/2023, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių ir 2023 m. gruodžio 18 d. papildomą sprendimą. Taip pat atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir atmesti jam civilinėje byloje pareikštus reikalavimus.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą byloje. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1669-432/2024 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-18038-599/2023 klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
8. Klausimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjant iš naujo, atsakovas S. T. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-18038-599/2023; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-18038-599/2023 ir 2023 m. gruodžio 18 d. papildomą sprendimą bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir atmesti civilinėje byloje Nr. e2-18038-599/2023 pareikštus reikalavimus S. T. atžvilgiu; 3) lygiomis dalimis priteisti iš M. A., G. U., B. J., A. L. ir I. Z. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodė, kad neturėjo galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą ir nebuvo išklausytas. Priimant sprendimą už akių, nebuvo įvertinti atsakovo turimi įrodymai, teisiniai argumentai, kurie patvirtina, jog atsakovas, kaip fizinis asmuo, negalėjo būti savarankišku atsakovu dėl reikalavimų, kurie reiškiami Bendrijos atžvilgiu. Atsakovo įsitikinimu, sprendimas už akių yra neteisėtas, kadangi jis netinkamas atsakovas byloje. Atsakovu byloje turėjo būti tik Bendrija, tačiau teismas, nors ir turėjo pareigą, nenustatė, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1669-432/2024 konstatavo, kad bylos atnaujinimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatose egzistuoja.
10. Ieškovai G. U., B. J., A. L. ir I. Z. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė atmesti atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir priteisti iš atsakovo jų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodė, kad didžioji dalis ieškinio reikalavimų yra išspręsti ieškovų ir Bendrijos sudaryta taikos sutartimi, todėl yra išnykusi dalis ginčo objekto. Remiantis sudaryta taikos sutartimi, Bendrija įsipareigojo vienašališkai, savo lėšomis įvykdyti 3-ąjį reikalavimą (pagal 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių) – atlikti privalomuosius darbus. Ieškovai atsisakė sprendime už akių nustatyto įpareigojimo atlikti privalomuosius darbus atsakovo atžvilgiu. Pažymėjo, kad atsakovas byloje neginčija, jog sunaikino 3 vnt. požeminių konteinerių. Lygiai taip pat, iš esmės byloje nėra ginčo, kad tokie požeminiai konteinerių nuosavybės teise priklausė ieškovams ir kitiems bendraturčiams.
12. Atkreipė dėmesį, jog ieškovai reiškė reikalavimą atsakovui todėl, kad S. T. sunaikino svetimą ieškovų ir kitų bendraturčių turtą. Ieškovai pasirinko teisių gynybos būdą – žalos atlyginimą natūra, įpareigojant S. T. atstatyti ieškovams priklausantį turtą – 3 vnt. požeminių konteinerių, o teismas sprendimu už akių visiškai pagrįstai tokį reikalavimą tenkino.
13. Ieškovas M. A. pateikė papildomus įrodymus bei nurodė, jog 2024 m. kovo 14 d. vykusiame bendrijos narių susirinkime buvo nuspręsta atšaukti atsakovą iš Bendrijos pirmininko pareigų. Susirinkime buvo išrinkta nauja pirmininke. Ieškovai su Bendrija susitarė dėl 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo už akių įvykdymo ir 2024 m. spalio 4 d. sudarė taikos sutartį vykdymo procese.
14. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškovo prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo nurodė, kad nei ieškovo įrodymai, nei aplinkybės dėl sudarytos taikos sutarties, kuria yra susitarta tik dėl dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-18038-599/2023 vykdymo, nepaneigia atsakovo pateikto prašymo pagrįstumo.
15. Bendrija atsiliepime į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo paaiškino, kad tarp šalių buvo pasiekta procesinė taika. Teismui atnaujinus procesą, būtų pasiektas tas pats procesinis rezultatas ir toks teismo sprendimas neatitiktų teisingumo, ekonomiškumo ir protingumo principų, kadangi tik sąlygotų papildomas laiko sąnaudas ir papildomas bylinėjimosi išlaidas Bendrijai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo (atsakovo) S. T. pareiškimo dėl proceso atnaujinimo ir priteisė iš S. T. bylinėjimosi išlaidas: ieškovo M. A. naudai 2400 Eur; ieškovo G. U. naudai 726 Eur; ieškovo B. J. naudai 726 Eur; ieškovės A. L. naudai 726 Eur; ieškovės I. Z. naudai 726 Eur; valstybei 8,64 Eur.
17. Teismas nustatė, kad, atsakovo teigimu, 2023 m. gruodžio 21 d. jam įteikus papildomą sprendimą, jis suprato, jog sprendimu už akių buvo pasisakyta ir dėl atsakovo, kaip fizinio asmens, teisių ir pareigų. Be to, jis tik 2023 m. gruodžio 27 d. susirado atstovą, o konsultacija dėl nagrinėjamos situacijos buvo suteikta tik 2024 m. sausio 11 d.
18. Atsakovui S. T. buvo pranešta ir žinoma apie Vilniaus miesto apylinkės teismo procesą civilinėje byloje Nr. e2-18038-599/2023. Tai, kad atsakovas, gavęs informaciją apie teismo procesą, nepasidomėjo, ar ši informacija teisinga ir nesureagavo, yra atsakovo veiksmų (neveikimo) padarinys.
19. Pareiškėjo (atsakovo) argumentai, jog prašyme nurodomos aplinkybės jam tapo žinomos tik sudarius atstovavimo sutartį, teismo įvertinti kritiškai, kadangi pareiškėjas (atsakovas), būdamas bendrijos pirmininku, turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai.
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino aplinkybes, kad atsakovas yra ilgametis (duomenys neskelbtini). Organizavo (duomenys neskelbtini) baigiamųjų ataskaitų vertinimą ir administravo podoktorantūros stažuočių projektus. Atsižvelgiant į tai konstatavo, kad pareiškėjas yra išsimokslinęs asmuo, ir negalėjo nesuprasti, ką reiškia ieškinys ir kokie jam, kaip atsakovui, keliami reikalavimai.
21. Prašymas atnaujinti procesą teisme gautas 2024 m. balandžio 12 d., tuo tarpu apie iškeltą bylą pareiškėjas žinojo nuo 2023 m. lapkričio 3 d. Aplinkybė, jog pareiškėjas (atsakovas) į advokatą kreipėsi tik 2024 m. sausio mėnesį, nesudarė teismui pagrindo spręsti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
22. Teismo vertinimu, ieškovai pareikštu ieškiniu įrodinėjo, jog pareiškėjas, nesant bendrijos narių daugumos pritarimui, savavališkai, pasitelkdamas trečiuosius asmenis, sunaikino 3 požeminius konteinerius. Ieškinio reikalavimas įpareigoti savo lėšomis atstatyti sunaikintus 3 vnt. metalinius požeminius konteinerius buvo tiesiogiai nukreiptas į pareiškėją (atsakovą), kaip tuometinį pirmininką, nes ne bendrijos sprendimu buvo sunaikinti požeminiai konteineriai.
23. Remiantis 2024 m. spalio 4 d. tarp ieškovų ir bendrijos sudaryta taikos sutartimi dalyje dėl privalomųjų darbų atlikimo reikalavimas yra išspręstas ir jį pilnai įvykdyti yra įsipareigojusi bendrija.
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui (atsakovui) yra likęs įvykdyti vienas reikalavimas, t. y. ne vėliau kaip per 60 dienų po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti sunaikintus 3 metalinius požeminius konteinerius, buvusius daugiabučio namo kiemo aikštelėje, (duomenys neskelbtini).
25. Atsakovas (pareiškėjas) byloje neginčija, kad sunaikino 3 požeminius konteinerius. Byloje taip pat nėra ginčo, kad tokie požeminiai konteinerių nuosavybės teise priklausė ieškovams ir kitiems bendraturčiams, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas buvo tinkamas atsakovas byloje.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
26. Atskiruoju skundu pareiškėjas (atsakovas) S. T. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį (toliau – skundžiama nutartis) ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-18038- 599/2023. Taip pat nustačius, kad S. T. praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, atnaujinti praleistą procesinį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti arba proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-18038-599/2023 klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:
26.1. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ignoravo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1669-432/2024 pateiktus teisės išaiškinimus tiek dėl CPK 368 straipsnio nuostatų taikymo, tiek ir dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų taikymo.
26.2. Skundžiama nutartimi netinkamai nustatytas momentas, nuo kurio skaičiuojamas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.
26.3. Nepagrįsta išvada, kad apeliantas, reikšdamas prašymą atnaujinti terminą, iš esmės nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios galėtų būti pripažintinos svarbiomis sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.
26.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškindamas materialinės teisės normas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas neva buvo tinkamas atsakovas civilinėje byloje.
26.5. CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2023 m. gruodžio 21 d., kai apeliantui buvo įteiktas papildomas sprendimas. Būtent papildomo sprendimo įteikimas apeliantui yra tas objektyvus momentas, su kuriuo anksčiausiai gali būti siejamas prašymo padavimo terminas. Tokiu atveju turėjo būti laikoma, kad 2024 m. kovo 21 d. buvo paskutinė prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo diena.
26.6. Taikos sutarties sudarymas nepaneigia apelianto pateikto prašymo pagrįstumo, o tuo labiau negali paneigti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1669-432/2024 konstatuotų aplinkybių dėl proceso atnaujinimo pagrindo, kuris yra numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, egzistavimo.
26.7. Nurodytos aplinkybės, kad atsakovas byloje neginčija, jog sunaikino 3 požeminius konteinerius, nepagrįstos. Konteinerio išmontavimą organizavo Bendrija, o ne apeliantas, kaip fizinis asmuo. Bendrija nusprendė išmontuoti negrįžtamai sugadintą konteinerį ir siekiant apsaugoti gyventojų saugumą, buvo užkasta duobė ir sudėtos trinkelės.
26.8. Bendrijos pirmininkas negali būti savarankišku atsakovu kartu su pačia Bendrija. Šioje civilinėje byloje apskritai nebuvo įrodinėjamos jokios teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl apelianto, kaip buvusio Bendrijos pirmininko įgaliojimų viršijimo. Sprendimą už akių priėmęs teismas taip pat turėjo pareigą vadovaujantis CPK 45 straipsnio nuostatomis pasiūlyti ieškovams pakeisti netinkamą atsakovą.
27. Ieškovai G. U., B. J., A. L. ir I. Z. atsiliepimu į atsakovo (apelianto) atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžią šiais pagrindiniais argumentais:
27.1. Atsakovas pateikė prašymą atnaujinti procesą tik 2024 m. balandžio 11 d., nors apie iškeltą bylą sužinojo ne vėliau kaip 2023 m. lapkričio 3 d. Prašydamas atnaujinti praleistą terminą, apeliantas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios galėtų būti pripažintinos svarbiomis.
27.2. Ieškovai reiškė reikalavimą atsakovui dėl to, nes jis savavališkai sunaikino svetimą ieškovų ir kitų bendraturčių turtą, todėl atlikęs neteisėtus veiksmus, jis buvo tinkamu atsakovu byloje.
27.3. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu (procesas gali būti atnaujinamas jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka).
27.4. Atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis (civilinėje byloje Nr. e2S-1669-432/2024) yra tik tarpinė teismo nutartis, neturinti res judicata galios. Dalyvaujantiems byloje asmenims pateikus naujus įrodymus, pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nukrypo nuo nutartyje pateiktų išaiškinimų.
27.5. Skundžiama nutartimi pagrįstai nuspręsta, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą – pareiškėjas (apeliantas) nenurodė jokių svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
27.6. Pareiškėjas (apeliantas) neneigė, kad gavo sprendimą už akių, tačiau nepateikė priežasčių, kodėl gavęs sprendimą už akių, nesiėmė absoliučiai jokių priemonių.
27.7. Pažymėjo, kad didžioji dalis ieškinio reikalavimų yra išspręsti ieškovų ir Bendrijos sudaryta taikos sutartimi (patikslinta 2024 m. lapkričio 5 d.), todėl yra išnykusi dalis ginčo objekto.
28. Ieškovas M. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti bei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantui skirti 500 eurų baudą, 50 procentų iš šios baudos sumokant ieškovams lygiomis dalimis. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
28.1. Apeliantas visais įmanomais būdais siekia „pateisinti“ prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino praleidimą ir bet kokiomis įmanomomis priemonėmis atsinaujinti bylos nagrinėjimą. Apelianto dėstoma pozicija dėl sužinojimo momento yra itin prieštaringa. Apeliantas prieš tai teigęs, kad nei procesinių dokumentų įteikimo, nei sprendimo už akių įteikimo apeliantui faktai negali būti laikomi objektyviu sužinojimo momentu, atskirajame skunde teigia, kad 2023 m. gruodžio 18 d. papildomo sprendimo įteikimo apeliantui faktas jau turėtų būti laikomas objektyviu momentu, su kuriuo anksčiausiai gali būti siejamas prašymo padavimo terminas.
28.2. Apelianto dėstoma pozicija dėl atstovavimo sutarties sudarymo datos laikytina visiškai nepagrįsta, nes tokios sutarties sudarymo diena negali būti laikoma objektyvia aplinkybe. Atstovavimo sutarties sudarymas laikytinas subjektyvia, t. y. išimtinai tik nuo apelianto valios priklausančia aplinkybe.
28.3. Ieškovus atstovaujantis advokatas 2023 m. rugsėjo 1 d. pranešimu buvo informavęs apeliantą apie tai, kad gyventojai kreipėsi su ieškiniu į teismą, kurio pagrindu buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-18038-599/2023.
28.4. Apeliantas nuo pat procesinių dokumentų priėmimo turėjo visas galimybes išdėstyti savo poziciją, pateikti argumentus ir įrodymus, tačiau elgėsi itin aplaidžiai ir pasyviai, kadangi atstovavimo sutartį sudarė tik praėjus kone 3 mėnesiams po procesinių dokumentų priėmimo.
28.5. Apeliantas S. T. elgiasi itin nesąžiningai, toliau teismui teikia tikrovės neatitinkančią informaciją ir tokiu būdu bando nepagrįstai vilkinti procesą siekdamas atitolinti sprendimo už akių vykdymą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuomone tikslinga apeliantui skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
29. Ieškovas M. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį, kuria apeliantui M. A. priteistos 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir klausimą išnagrinėti iš esmės - priteisti apeliantui M. A. iš pareiškėjo S. T. 2 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
29.1. Atkreipė dėmesį, kad skundžiama nutartimi netenkinus atsakovo (pareiškėjo) pareiškimo dėl proceso atnaujinimo, ieškovui buvo priteistos ne visos patirtos bylinėjimosi išlaidos (2 600 Eur), o tik dalis (2 400 Eur).
29.2. Paaiškino, kad papildomus paaiškinimus teismui pateikė teismo nustatytu terminu, todėl nebuvo pagrindo šių paaiškinimų nepriimti. Be to, net ir laikant, jog papildomi paaiškinimai nebuvo priimti, už atstovavimą (ir kitų procesinių dokumentų rengimą ir teikimą) civilinėje byloje Nr. eA2-27900-984/2024 pateiktų išlaidų dydis (400 Eur) neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) įtvirtinto maksimalaus priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
29.3. Pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs terminą iki 2024 m. spalio 31 d. pateikti visus turimus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus. Ieškovo prašymu šis terminas buvo pratęstas iki 2024 m. lapkričio 7 d. Papildomi paaiškinimai buvo pateikti 2024 m. lapkričio 7 d. Apeliantui nustatyto procesinio termino pabaiga laikytina 2024 m. lapkričio 7 d. 23.59 val. (CPK 1751 straipsnio 8 dalis).
29.4. Pažymėjo, jog tai, kad teisme atitinkamas procesinis dokumentas, pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) po darbo valandų 2024 m. lapkričio 7 d., įregistruotas kitą dieną (2024 m. lapkričio 8 d.), nekeičia aplinkybės, kad pareiga pateikti procesinis dokumentą buvo įvykdyta laiku.
29.5. Nurodė, kad be rašytinių paaiškinimų, taip pat rengė ir teikė teismui ir kitus procesinius dokumentus – prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
31. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti pareiškimo dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
32. Apeliantas (atsakovas) S. T. kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo skaitmeninę kopiją; įstatų skaitmeninę kopiją.
33. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
34. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
35. Nagrinėjamu atveju įvertinus pateiktus papildomus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, valstybės įmonės (toliau – VĮ) ,,Registrų centras“ išplėstinis išrašas apie bendriją galėjo būti pateiktas ir vertinamas pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą. Taigi, šiuo atveju nėra tikslinga priimti prašomą dokumentą. Bendrijos įstatai taip pat turėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neprijungia jų prie nagrinėjamos bylos.
36. Ieškovas M. A. kartu su atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pateikė 2024 m. lapkričio 26 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateiktas patvarkymas yra 2024 m. lapkričio 26 d. ir galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovo prašymas prijungti šį įrodymą atmetamas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-18038-599/2023 2023 m. lapkričio 28 d. priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovų ieškinys buvo patenkintas visiškai. Nutarta uždrausti atsakovams Bendrijai ir jos pirmininkui S. T. organizuoti ir apmokėti, jų pasitelktam (sub)rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo aikštelių dangos išardymo, griovimo ir remonto darbus pagal prie 2023 m. gegužės 11 d. susirinkimo medžiagos pridėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinę sąmatą; įpareigoti atsakovą S. T. ne vėliau kaip per 60 dienų po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti sunaikintus 3 vnt. metalinius požeminius konteinerius, buvusius Daugiabučio namo kiemo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovus ne vėliau kaip per 60 dienų po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti privalomuosius darbus – Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kompleksinį įėjimo aikštelių ir visų Daugiabučio namo terasų dangų remontą, atliekant 2021 m. kovo 4 d. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus statybos darbus ir pašalinant 2021 m. kovo 4 d. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus trūkumus; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas valstybei lygiomis dalimis 327 Eur, t. y. iš kiekvieno po 163,50 Eur; ir priteisti valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
38. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas už akių įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 19 d., o civilinėje byloje Nr. e2-18038-599/2023 procesiniai dokumentai įteikti S. T. adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 3 d.
39. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 18 d. priėmė papildomą sprendimą byloje, kuriuo priteistos bylinėjimosi išlaidos.
40. Civilinėje byloje e2-18038-599/2023 2024 m. sausio 11 d. atsakovas S. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atnaujinti procesinį terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taip pat prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių bei 2023 m. gruodžio 18 d. papildomą sprendimą. Pirmosios instancijos teismui nutartimi netenkinus atsakovo prašymo, jis pateikė atskirąjį skundą, kuris Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo atmestas. Tačiau atsakovas 2024 m. balandžio 12 d. pateikė byloje prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-18038-599/2023, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių ir 2023 m. gruodžio 18 d. papildomą sprendimą. Taip pat atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir atmesti jam civilinėje byloje pareikštus reikalavimus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nutartimi netenkinus atsakovo prašymo, apeliacinės instancijos teismas tenkino atsakovo pateiktą atskirąjį skundą ir proceso atnaujinimo klausimą perdavė spręsti iš naujo.
41. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, skundžiama nutartimi netenkintas pareiškėjo (atsakovo) S. T. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo.
42. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtinta tarp ieškovų ir Bendrijos 2024 m. lapkričio 5 d. sudaryta taikos sutartis vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis taikos sutartimi, Bendrija įsipareigojo vienašališkai, savo lėšomis įvykdyti sprendimu už akių nustatytą įpareigojimą atlikti privalomuosius darbus. Taip pat ieškovai atsisakė nustatyto įpareigojimo atlikti privalomuosius darbus nukreipti priverstine tvarka vykdyti į S. T. ir sprendimo už akių įvykdymo šioje dalyje iš S. T. nereikalaus.
43. Remiantis 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu už akių, atsakovas S. T. turi savo lėšomis turi atstatyti sunaikintus 3 vnt. metalinius požeminius konteinerius, buvusius Daugiabučio namo kiemo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl atsakovo S. T. atskirojo skundo argumentų
44. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ignoravo aukštesnės instancijos teismo, t. y. Vilniaus apygardos teismo, 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1669-432/2024 pateiktus teisės išaiškinimus tiek dėl CPK 368 straipsnio nuostatų taikymo, tiek ir dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų taikymo.
45. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
46. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. (civilinė byla Nr. e2S-1669-432/2024) nutartyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino tikrųjų CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino praleidimo priežasčių ir nenurodęs šio termino neatnaujinimo motyvų neatskleidė bylos esmės. Taip pat pažymėta, kad atsakovas turėtų nurodyti aplinkybes, dėl kurių 2024 m. sausio 11 d. buvo sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, o pirmosios instancijos teismas turėjo šias aplinkybes įvertinti ir nuspręsti, kokią reikšmę tai turėjo atsakovo galimybei laiku paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išspręsti prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo termino atnaujinimo klausimą.
47. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis darytina pagrįsta išvada, kad bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, buvo įvertintos visos nurodytos aplinkybės. Proceso dalyviams, taip pat ir atsakovui buvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus, teikti byloje paaiškinimus, atsikirtimus. Be to, tarp ieškovų ir Bendrijos buvo sudaryta ir taikos sutartis, pagal kurią dalies reikalavimų atsakovo atžvilgiu atsisakyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teiginiai, kad skundžiama nutartimi buvo ignoruojami aukštesnės instancijos teismo išaiškinimai, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.
48. Apeliantas iš esmės atskirąjį skundžią grindžia tuo, kad skundžiama nutartimi netinkamai nustatytas momentas, nuo kurio skaičiuojamas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Teigia, jog CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2023 m. gruodžio 21 d., kai apeliantui buvo įteiktas papildomas sprendimas. Akcentavo, jog tik gavus papildomą sprendimą, jam tapo žinoma ir apie jo atsakomybę byloje.
49. CPK 366 straipsnyje yra įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai. Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija(bylos Nr.28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr.3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).
50. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
51. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui (apeliantui) procesiniai dokumentai buvo įteikti 2023 m. lapkričio 3 d. Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja šalis joms suteiktomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, domėtis bylos eiga, siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovus atstovaujantis advokatas 2023 m. rugsėjo 1 d. telefonu ir el. paštu kreipėsi į atsakovą, kaip bendrijos pirmininką, ir informavo apie tai, jog gyventojai (ieškovai) kreipsis į teismą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad atsakovas nesidomėjo bylos eiga, neteikė atsiliepimo byloje. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas, gavęs informaciją apie teismo procesą, nepasidomėjo, ar ši informacija teisinga ir niekaip nesureagavo, o tai yra atsakovo veiksmų (neveikimo) padarinys.
52. Atkreiptinas dėmesys, kad teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas byloje nepateikė jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti atnaujinamas procesas. Apeliantas turėjo galimybę aktyviai dalyvauti nagrinėjamoje byloje, taip pat laiku pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, ir jei reikalinga, susirasti atstovą. Taigi, šiuo atveju atsakovas turėjo visas galimybes gintis nuo jam pareikštų reikalavimų, tačiau tokia teise nepasinaudojo, buvo pasyvus, todėl turi prisiimti dėl to kilusias teisines pasekmes.
54. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad taikos sutarties sudarymas nepaneigia apelianto pateikto prašymo pagrįstumo, o tuo labiau negali paneigti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1669-432/2024 konstatuotų aplinkybių dėl proceso atnaujinimo pagrindo, kuris yra numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, egzistavimo.
55. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
56. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti atnaujintas jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi šiuo pagrindu proceso atnaujinimas yra galimas tik dėl pirmosios instancijos teismo galbūt padarytų teisės normų taikymo klaidų ir tik tuo atveju, jei šis pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-378/2024).
57. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatyme neatskleidžiama, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018).
58. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad sprendimas už akių jo atžvilgiu negalėjo būti priimtas, nes jis buvo netinkamas atsakovas byloje, kadangi ieškinio reikalavimai galėjo būti pareikšti tik bendrijai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju byla nėra nagrinėjama iš naujo, o yra vertinama, ar buvo pagrindas atnaujinti procesą pagal atsakovo prašymą.
59. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai reiškė reikalavimą pareiškėjui dėl to, kad S. T. savavališkai sunaikino svetimą ieškovų ir kitų bendraturčių turtą. Skundžiama nutartimi konstatuota, kad atsakovas galėjo būti asmuo, atlikęs neteisėtus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis skundžiamos nutarties išvadomis, todėl akivaizdu, kad nebuvo pagrindo atnaujinti procesą, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Be to, kaip ir buvo minėta, dalies reikalavimų atsakovo atžvilgiu atsisakyta.
60. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus sprendžia, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo atnaujinti proceso civilinėje byloje Nr. e2-18038-599/2023. Apeliantui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, taigi jis žinojo apie nagrinėjamą bylą ir turėjo visas galimybes gintis nuo jam reiškiamų reikalavimų. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo remiantis atskirojo skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Dėl ieškovo M. A. atskirojo skundo argumentų
61. Ieškovas M. A. atskiruoju skundu iš esmės nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (400 Eur) priteisimo tenkintas iš dalies ir ieškovui priteista 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
62. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartimi proceso dalyviams buvo nustatytas terminas iki 2024 m. spalio 31 d. pateikti teismui visus turimus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus. Ieškovas 2024 m. spalio 29 d. pateikė byloje prašymą pratęsti procesinį terminą paaiškinimams pateikti. Teisėjos rezoliucija prašymas tenkintas ir terminas pratęstas iki 2024 m. lapkričio 7 d.
63. CPK 74 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Pastarojo straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu.
64. CPK 1751 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu procesiniai dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas nelaikomas praleistu.
65. Remiantis elektroninės bylos duomenimis, ieškovas rašytinius paaiškinimus byloje pateikė per EPP 2024 m lapkričio 7 d. 19:30:09. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad rašytiniai paaiškinimai pateikti nepraleidus nustatyto termino. Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad terminas rašytinius paaiškinimus pateikti yra praleistas. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 12 d. rezoliucijoje, atsisakydamas priimti ieškovo rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad terminas pateikti rašytinius paaiškinimus ir įrodymus baigėsi 2024 m. spalio 31 d., tačiau tenkindamas ieškovo prašymą dėl termino pratęsimo, pratęsė terminą iki 2024 m. lapkričio 7 d.
66. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai nustatęs ir apskaičiavęs terminą, nepagrįstai ieškovo M. A. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies.
67. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Rekomendacijos.
68. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad ieškovo M. A. atskirojo skundo argumentai yra pagrįsti, todėl tenkintini, todėl yra pagrindas šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir priteisti ieškovui M. A. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo S. T.
Dėl baudos skyrimo
69. Ieškovas M. A., pateikdamas atsiliepimą į atsakovo (apelianto) atskirąjį skundą, prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantui skirti 500 eurų baudą, 50 procentų iš šios baudos sumokant ieškovams lygiomis dalimis.
70. CPK 95 straipsnyje reglamentuojami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
71. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
72. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).
73. Nagrinėjamu atveju atsakovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu atnaujinti procesą, tokia galimybė įtvirtinta CPK ir jis šia galimybe pasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti, kad atsakovas (apeliantas) piktnaudžiavo savo teisėmis, todėl nėra pagrindo skirti baudą.
74. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
75. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
76. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
77. Ieškovai G. U., B. J., A. L. ir I. Z. pateikė byloje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurio prašo kiekvienam priteisti po 151,25 Eur. Ieškovas M. A. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas 1 600 Eur sumai (800 Eur už atskirąjį skundą ir 800 Eur už atsiliepimą į atskirąjį skundą). Atmetus atsakovo (apelianto) S. T. atskirąjį skundą, ieškovams iš atsakovo priteistina apeliacinės instancijos teisme ieškovų patirtos atstovavimo išlaidos.
Dėl bylos procesinės baigties
78. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties turinį, atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad tikslinga pakeisti skundžiamą nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, t. y. priteisti ieškovui M. A. iš pareiškėjo S. T. iš viso 2 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo (pareiškėjo) S. T. atskirasis skundas atmetamas.
79. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Apelianto S. T. atskirąjį skundą atmesti.
Apelianto M. A. atskirąjį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:
,, Priteisti ieškovui M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjo S. T. 2 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.“
Priteisti ieškovės A. L. naudai iš atsakovo S. T. 151,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovo B. J. naudai iš atsakovo S. T. 151,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovo G. U. naudai iš atsakovo S. T. 151,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovės I. Z. naudai iš atsakovo S. T. 151,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovo M. A. naudai iš atsakovo S. T. 1 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Inga Staknienė