Civilinė byla Nr. e2-346-934/2024

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00007-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4; 3.3.2.5; 3.4.3.1; 3.4.3.2.2.1; 3.4.4.1; 3.4.4.2

(S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties, kuria viešajai įstaigai Aukštaitijos Krepšinio Mokyklai iškelta nemokumo (bankroto) byla civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei viešajai įstaigai Aukštaitijos krepšinio mokykla ir pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos buvo grąžintas pareiškėjai civilinėje byloje pagal viešosios įstaigos Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo viešajai įstaigai Aukštaitijos Krepšinio mokyklai.

 

Teismas

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

Dėl bankroto bylos iškėlimo

1.       2024 m. sausio 29 d. pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir VSDFV Panevėžio skyrius, ar pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Aukštaitijos Krepšinio Mokyklai (toliau – ir atsakovė, ar bendrovė) nemokumo (bankroto) bylą.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 4 straipsniu, 12 straipsnio 2 dalimi ir 17 straipsniu, bendrovė privalėjo mokėti įmokas už samdomus darbuotojus, tačiau šią įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintą pareigą vykdė netinkamai, todėl VSDFV Panevėžio skyrius taikė priverstinio poveikio priemones, t. y. į bendrovės atsiskaitomąsias sąskaitas kredito įstaigose pateikti debeto mokėjimo nurodymai, kurie iki šiol neįvykdyti, perduotas skolos išieškojimas antstolių kontorai, įsiskolinimas neišieškotas.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad bendrovė 2021 m. liepos 22 d. pateikė prašymą dėl įmokų įsiskolinimo už apdraustuosius sumokėjimo atidėjimo. VSDFV Panevėžio skyrius išnagrinėjęs minėtą bendrovės prašymą, 2021 m. liepos 22 d. sprendimu atidėjo 14 777,24 Eur įsiskolinimo sumokėjimą. Tačiau bendrovė nevykdė sprendime nurodytų sąlygų, todėl 2023 m. sausio 27 d. sprendimas neteko galios. Bendrovė apie tai buvo informuota žinute elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje (toliau – EDAS), kuri buvo perskaityta 2023 m. sausio 31 d. VSDFV Panevėžio skyrius 2023 m. vasario 1 d. bendrovei parengė ir per EDAS bei elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą dėl dokumentų pateikimo. Šiame pranešime pareiškėjas prašė iki 2023 m. vasario 15 d. pateikti bendrovės finansinius dokumentus bendrovės mokumui nustatyti, piniginių srautų judėjimo kasoje ir banko sąskaitų patikrinimui už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. VSDFV Panevėžio skyrius atliko bendrovės ūkinės - finansinės būklės vertinimą ir nustatė, kad bendrovė nevykdė VSDĮ 12 straipsnio 2 dalies (apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas draudėjai už samdomus darbuotojus sumoka iki sekančio mėn. 15 dienos), 17 straipsnio 2 dalies (draudėjas privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų) nuostatų ir patikrinimo surašymo dienai bendrovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – VSDF biudžetui) skolinga buvo 13 352,70 Eur.

4.       Pareiškėjas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 9 straipsnio nuostatomis 2023 m. lapkričio 8 d. informavo bendrovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be kita ko, šiame pranešime pareiškėjas įpareigojo bendrovę sumokėti 14 431,27 Eur įsiskolinimą VSDF biudžetui per penkiolika kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos ir įspėjo, kad neįvykdžius įsipareigojimų, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Draudėjas taip pat buvo informuotas, kad susitarimas nebus sudaromas. Pranešimas buvo per EDAS buvo perskaitytas 2023 m. lapkričio 14 d., tačiau praėjus pranešime nurodytam terminui, įsiskolinimas VSDF biudžetui nepadengtas.

5.       Pareiškėjas nurodė, kad bendrovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuriam pritaikyta priverstinė hipoteka ir turto areštas.  Paskutinę finansinę ataskaitą Valstybės įmonei Registrų centrui bendrovė yra pateikusi už 2022 m., tuo metu Bendrovė turėjo turto už 185 298,00 Eur, o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų už 138 900,00 Eur. Už 2023 m. finansinė ataskaita nepateikta. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) duomenimis, 2024 m. sausio 23 d. deklaruotų mokesčių mokestinė nepriemoka siekė 15 631,28 Eur. Bendrovės įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2024 m. sausio 24 d. buvo 18 880,98 Eur, iš jų: 18 110,03 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus, 770,95 Eur valstybinio socialinio draudimo delspinigių už samdomus darbuotojus.

6.       Pareiškėjas vertino, kas bendrovė yra nemoki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes laiku negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo

7.       2024 m. kovo 12 d. VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokykla kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą; nustatyti papildomą terminą patikslintam pareiškimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimui; nustatyti papildomą terminą restruktūrizavimo plano projektui pateikti.

8.       VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokykla paaiškino, kad bendrovė šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau nėra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme – jos įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės. Bendrovė susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, nes ženkliai sumažėjo Panevėžio savivaldybės dotacijos, kas lemia, kad bendrovė iš karto negali atsiskaityti su kreditoriais ir tuo pačiu stabilizuoti vykdomą veiklą. Bendrovės vertinimu, ji turi realią galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų, nes vykdoma veikla yra sėkminga, turi nuolatinių klientų, yra pasirašiusi ilgalaikes paslaugų teikimo sutartis. Bendrovės nuomone, šiuo metu ji turi finansinių sunkumų, kuriuos būtų galima įveikti taikant restruktūrizavimo procesą.

9.       VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokykla nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikti teismui restruktūrizavimo plano projekto ir kitos JANĮ 17 straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos. Šią įstatymo nuostatą bendrovė galės įgyvendinti teikiant teismui patikslintą pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

10.       Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartimi bendrovei nustatytas terminas iki 2024 m. kovo 27 d. pašalinti pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei trūkumus, tai yra pateikti teismui pareiškimą ir jo priedus atitinkančius JANĮ reikalavimus. Teismas pareiškėjai paaiškino, kad iki nustatyto termino pašalinus pareiškimo trūkumus, pareiškimas bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi gražinamas jį padavusiam asmeniui.

11.       2024 m. kovo 28 d. teisme buvo gauti papildomi duomenys: 2024 m. kovo 27 d. restruktūrizavimo planas ir 2024 m. kovo 27 d. Vienintelio dalininko sprendimas patvirtinti VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos restruktūrizavimo planą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė

 

Dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties, kuria bendrovei iškelta nemokumo (bankroto) byla

12.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą tenkino – iškėlė atsakovei VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklai bankroto bylą, išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus.

13.       Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-207-425/2024 nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklai pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklai, kadangi bendrovė neįvykdė teismo nustatyto įpareigojimo iki 2024 m. kovo 27 d. pateikti teismui bendrovės restruktūrizavimo planą, nenurodė praleisto termino praleidimo priežasčių.

14.       Teismas nustatė, kad bendrovėje nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų yra už 123 819 Eur, o mokėtinos sumos per vienerius metus siekia 73 782 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 88 393 Eur, iš viso – 162 175 Eur. Teismas vertino, kad nors balanse apskaityta 30 561 Eur dydžio per vienerius metus gautina suma, tačiau tai yra tik optimistinė prognozė, niekuo nepagrįsta ir į balansą neturėtų būti traukiama ir vertinama. Teismas nusprendė, kad bendrovės įsipareigojimai kreditoriams, kurių bendra suma 162 175 Eur, viršija balanse apskaitytą turto vertę 123 819 Eur.

15.       Teismas nustatė, kad per pareiškėjo 2023 m. lapkričio 8 d. VSDFV Panevėžio skyriaus pranešime nurodytą terminą bendrovė su pareiškėju neatsiskaitė, susitarimas dėl pagalbos sudarytas nebuvo, sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka nebuvo priimtas. Teismas nurodė, kad bendrovė nebegali vykdyti turtinių prievolių savo kreditoriams, be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovė yra gyvybinga, nėra pateikta duomenų apie jos vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią tikėtis įvykdyti prievoles ateityje. Teismas nenustatė, jog atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Teismas vertino, kad tokia bendrovės būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą juridinio asmens nemokumo būseną, todėl nusprendė, kad  yra visos JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatytos nemokumo bylos iškėlimo bendrovei sąlygos.

Dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties, kuria bendrovės pareiškimas dėl jos restruktūrizavimo bylos iškėlimo laikomas nepaduotu ir grąžintas

16.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos pareiškimą dėl jos restruktūrizavimo bylos iškėlimo laikė nepaduotu ir grąžino VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklai.

17.       Teismas nurodė, kad 2024 m. kovo 12 d. nutartimi bendrovei buvo nustatytas terminas iki 2024 m. kovo 27 d. pašalinti pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei trūkumus, t. y. pateikti teismui pareiškimą ir jo priedus, atitinkančius JANĮ 17 straipsnio reikalavimus – pateikti restruktūrizavimo plano projektą, juridinio asmens  dalyvių susirinkimo sprendimą dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui, taip pat duomenis, kad restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse (JANĮ 107 straipsnis) ir kt.

18.       Teismas nustatė, kad bendrovė neįvykdė teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo iki 2024 m. kovo 27 d. pateikti teismui bendrovės restruktūrizavimo planą, kuriam pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse, nenurodė praleisto termino praleidimo priežasčių. Kadangi bendrovė nepateikė restruktūrizavimo plano, todėl teismas nusprendė, kad nėra galimas ir restruktūrizavimo proceso pradėjimas. Atitinkamai, bendrovės pareiškimą laikė nepaduotu ir jį grąžino vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 3 dalimi.

 

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

 

Dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties, kuria bendrovei iškelta nemokumo (bankroto) byla

19.       Atsakovė VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokykla atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo ir pareiškėjo ieškinį atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai tirdamas ir vertindamas byloje esamus įrodymus bei duomenis, neišsamiai ir netinkamai išnagrinėjo susidariusią procesinę situaciją dėl ko priėjo prie nepagrįstų išvadų, kad bendrovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą juridinio asmens nemokumo būseną ir, kad yra visos JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatytos nemokumo bylos iškėlimo bendrovei sąlygos.

19.2.                      JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos dvi bankroto bylos kėlimo sąlygos: pirma, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir antra, jeigu jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl antrosios sąlygos nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi bendrovės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas bendrovei, nes bendrovė neįvykdė teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo iki 2024 m. kovo 27 d. pateikti teismui restruktūrizavimo planą, tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta nei nagrinėjamoje byloje dėl bankroto esamais įrodymais, nei civilinės bylos Nr. eB2-207-425/2024 bylos medžiaga. Teismas neturėjo teisinio pagrindo atmesti bendrovės pareiškimą dėl restruktūrizavimo ir iškelti bankroto bylą, nes teismo procesiniai pažeidimai (abiejuose bylose buvo priimti bendrovės 2024 m. kovo 27 d. restruktūrizavimo plano projektas ir dalininko sprendimas, tačiau teismas jų nenagrinėjo, netyrė ir apie juos nepasisakė) lėmė abiejų procesinių sprendimų, nepagrįstumą ir neteisėtumą.

19.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovė yra nemoki. Iš byloje esančių duomenų apie turimą turtą ir įsipareigojimus matyti, kad 2024 m. sausio 31 d. duomenimis bendrovės balansinis turtas sudaro 123 819 Eur, galima turto rinkos vertė 193 941 Eur, o bendra įsipareigojimų suma 136 781,41 Eur, iš kurių pradelstų įsipareigojimų yra viso už 34 372,32 Eur, kai leistina (kritinė) pradelstų įsipareigojimų suma nemokumo kontekste neturėtų viršyti 50 proc. turto vertės. Taigi, pradelstų įsipareigojimų 34 372,32 Eur suma yra ženkliai mažesnė už kritinės (leistinos) ribos sumą, kuri nagrinėjamu atveju būtų 61 909,50 Eur ir kurią viršijus, galimai būtų konstatuotas bendrovės nemokumas.

19.4.                      Bendrovė vykdo ir ketina vykdyti veiklą ateityje, pajamos iš veiklos laikinai sumažėjusios, bendrovės bankroto siekia tik nedidelė dalis kreditorių, dauguma bendrovės kreditorių siekia reabilituoti įmonę restruktūrizavimo proceso pagalba. Taigi, bendrovė neatitinka JANĮ reikalavimų pripažinti įmonę nemokia, bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Bankroto byla bendrovei negalėjo būti keliama, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

20.       Atsiliepimu į atsakovės VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos  atskirąjį skundą pareiškėjas VSDFV Panevėžio skyrius prašo atsakovės VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos  atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Bendrovė patiria finansinius sunkumus, nes nuo pranešimo gavimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pati neatliko nei vieno mokėjimo į VSDF biudžetą. 2024 m. balandžio 11 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas VSDF biudžetui yra 22 140,71 Eur, iš jų 21 141,89 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus, 998,82 Eur valstybinio socialinio draudimo delspinigių už samdomus darbuotojus.

20.2.                      Nors bendrovė 2024 m. vasario 23 d. pateikė prašymą Panevėžio apygardos teismui dėl procesinio termino pratęsimo atsiliepimui ir JANĮ 17 straipsnyje nurodytai informacijai pateikti, bei išreiškė nuostabą dėl keliamos bankroto bylos, tačiau pranešimas apie tai EDAS buvo perskaitytas dar 2023 m. lapkričio 14 d. Vis dėl to, teismas, atsižvelgęs į bendrovės argumentus, atidėjo 2024 m. vasario 27 d. paskirtą posėdį civilinėje byloje Nr. eB2-183-425/2024 ir perkėlė į 2024 m. kovo 12 d. bei pratęsė terminą JANĮ 17 straipsnyje nurodytai informacijai pateikti. 2024 m. kovo 12 d. bendrovė pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi, atsižvelgęs į bendrovės gautą pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, perkėlė paskirtą teismo posėdį byloje Nr. eB2-183-425/2024 į 2024 m. kovo 27 d. ir laiku negavęs restruktūrizavimo plano, priėmė skundžiamą nutartį.

20.3.                      JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Bendrovės balanso duomenys yra įvertinti Panevėžio apygardos teismo nutartyje, o negalėjimas laiku atsiskaityti su kreditoriais yra neginčijamas faktas. JANĮ 2 straipsnio 7 punkte yra jungtukas „arba“, kuris reiškia, kad nemokumui įvardinti užtenka vienos iš 7 punkte nurodytų aplinkybių. VSDFV Panevėžio skyriaus nuomone, nuo 2023 m. lapkričio mėnesio įmonės situacija nepagerėjo, įsiskolinimas ne mažėja, o didėja, tai patvirtina ilgiau nei tris mėnesius besitęsiančius bendrovės finansinius sunkumus ir įmonės nemokumą.

Dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties, kuria bendrovės pareiškimas dėl jos restruktūrizavimo bylos iškėlimo laikomas nepaduotu ir grąžintas

21.       Atsakovė VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokykla atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį, kuria bendrovės pareiškimas dėl jos restruktūrizavimo bylos iškėlimo laikomas nepaduotu ir grąžintas ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą; prijungti prie bylos rašytinius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Pirmosios instancijos teismas, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esamus įrodymus bei duomenis, kurie teismui buvo reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bendrovės 2024 m. kovo 12 d. pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo.

21.2.                      Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad bendrovė neįvykdė teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo iki 2024 m. kovo 27 d. pateikti teismui bendrovės restruktūrizavimo planą, kuriam pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse, nenurodė praleisto termino praleidimo priežasčių. Pirmosios instancijos teismas minėtą išvadą konstatavo, nepasisakęs ir nesiaiškinęs aplinkybių, kad: i) tiek bankroto bylą, tiek restruktūrizavimo bylą nagrinėjama tos pačios sudėties teismas; ii) 2024 m. kovo 28 d. 8.51 val., bendrovės direktorius Ž. K. informavo teismą, kad yra komandiruotėje ir restruktūrizavimo plano projektą pasirašęs pateiks per EPP į abi bylas iki paskirto teismo posėdžio momento, t. y. iki 2024 m. kovo 28 d. 16.00 val.; iii) dar prieš teismui priimant 2024 m. kovo 28 d. procesinius sprendimus, bendrovės vadovas per EPP pateikė 2024 m. kovo 27 d. restruktūrizavimo plano projektą su 2024 m. kovo 27 d. dalininko sprendimu, pasirašytu elektroniniu parašu 2024 m. kovo 28 d. nuo 15.24 val. iki 15.28 val.; iv) teismui 2024 m. kovo 28 d. 16.00 val. teismo posėdyje nagrinėjant bylą dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo buvo žinoma, kad civilinėje byloje Nr. eB2-207-425/2024 bendrovės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas bendrovei dėl procesinių pažeidimų, nors realiai bendrovė pažeidimų nepadarė, t. y. teismo įpareigojimą įvykdė, nurodytą dokumentą teismui pateikė tik nereikšmingai praleidusi terminą (terminas suėjo: 2024 m. kovo 27 d. 23.59 val., o pateikė 2024 m. kovo 28 d. 15.25–15.45 val.; v) nagrinėjamu atveju teismas turėjo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais bei kasacinio teismo suformuota teismų praktika, todėl formalus ir nereikšmingas procesinis pažeidimas negalėjo užkirsti bendrovės teisės į tinkamą procesą.

21.3.                      Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atmesti bendrovės pareiškimą dėl restruktūrizavimo ir iškelti bankroto bylą, nes teismo procesiniai pažeidimai lėmė abiejų procesinių sprendimų, t. y. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-183425/2024 dėl bankroto bylos iškėlimo ir 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-207-425/2024 dėl restruktūrizavimo, nepagrįstumą ir neteisėtumą.

22.       Atsiliepimu į atsakovės VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos atskirąjį skundą pareiškėja VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokykla prašo Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, kad palaiko VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos atskirojo skundo argumentus ir jų nekartoja.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

23.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

24.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinė byla pagal bendrovės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties, kuria bendrovei iškelta nemokumo (bankroto) byla (civilinė byla Nr. e2-346-934/2024) ir civilinė byla pagal bendrovės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas bendrovei (civilinė byla Nr. Nr. e2-357-XX/2024) buvo sujungtos, prie civilinės bylos Nr. e2-346-934/2024 prijungiant civilinę bylą Nr. e2-357-XX/2024.

25.       Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas, taip pat, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė bendrovės pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (bendrovei).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

26.       Apeliantė kartu su atskiraisiais skundais pateikė: 2024 m. kovo 28 d. skambučio išklotinę; 2024 m. kovo 25 d. įsakymą dėl komandiruotės, EPP bylų informaciją. Minėtais duomenimis apeliantė siekia įrodyti savo argumentus dėl tinkamo 2024 m. kovo 12 d. nutarties įvykdymo.

27.       Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į apeliantės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties, kuria bendrovei iškelta nemokumo (bankroto) byla, pateikė aktualius (naujausius) duomenis apie bendrovės įsiskolinimą VSD biudžetui.

28.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

29.       Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs akivaizdaus apeliantės piktnaudžiavimo įrodinėjimo teise fakto bei įvertinęs, kad pateikti duomenys gali būti susiję su sprendžiamu procesiniu klausimu, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad bendrovė neįvykdė 2024 m. kovo 12 d. nutartyje nurodytų įpareigojimų (neištaisė trūkumų) ir atitinkamai apeliantės pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo laikė nepaduoti ir grąžino, pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).

30.       Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, pareiškėjo (VSDFV Panevėžio skyriaus) pateiktų įrodymų turinį ir sąsają su nagrinėjamu klausimu, atsižvelgęs į byloje esantį viešąjį interesą, priima ir vertina pareiškėjo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjo pateikti įrodymai gali būti reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, atsakant į klausimą – ar atsakovė yra (ne)moki (CPK 314 straipsnis).

 

Dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo tvarkos ir skundžiamų teismo nutarčių (ne)pagrįstumo

 

31.       JANĮ 15 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu teismas gauna kelis pareiškimus dėl bankroto ir (arba) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tam pačiam juridiniam asmeniui, jie privalo būti nagrinėjami kartu.

32.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad sistemiškai aiškinant JANĮ nuostatas dėl juridinių asmenų nemokumo bylos iškėlimo ir nemokumo proceso veiksmingumo tikslo, galima teigti, kad tais atvejais, kai teismui pateikiamas prašymas dėl to paties juridinio asmens bankroto bylos ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tokie prašymai privalo būti nagrinėjami kartu. Tokiu būdu teismas, vertindamas pateiktus prašymus kartu, užtikrina veiksmingą nemokumo ginčų sprendimą, skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą bei lygiateisiškumą. Be to, toks pareiškimų dėl nemokumo procesų inicijavimo vertinimas yra operatyvus, aiškus ir nuspėjamas nemokumo proceso dalyviams. Teismas, įvertinęs prašymus dėl to paties juridinio asmens bankroto bylos ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pateiktus duomenis ir šalių argumentus, gali nuspręsti, kokiu būdu (restruktūrizavimo ar bankroto) veiksmingiau būtų spręsti kilusias juridinio asmens nemokumo problemas. Taip pat toks pateiktų pareiškimų iškelti ir bankroto, ir restruktūrizavimo bylą nagrinėjimas kartu padeda išvengti tų pačių aplinkybių skirtingo vertinimo ir prieštaringų sprendimų priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020).

33.       Be to, teismų praktikoje taip pat pažymima, kad teismas, spręsdamas dėl juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo, kai teismui pateiktas prašymas dėl to paties juridinio asmens bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo, visų pirma, turi spręsti, ar nėra restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų. Teismui nusprendus, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų nėra, jis turi spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020).

34.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2024 m. sausio 29 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bendrovei nemokumo (bankroto) bylą ir šio prašymo pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. eB2-183-425/2024. Be to, bendrovė 2024 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai restruktūrizavimo bylą, šio prašymo pagrindu buvo užvesta kita civilinė byla Nr. eB2-207-425/2024. Taigi, nagrinėjamoje byloje susiklostė procesinė situacija, kuomet teismui pateikti prašymai dėl to paties juridinio asmens bankroto ir restruktūrizavimo bylų iškėlimo buvo nagrinėjami atskirai, nors pirmosios instancijos teismas turėjo kompleksiškai vertinti susidariusią situaciją ir visų pirma įvertinti, ar nėra restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų ir tik nustačius tokių pagrindų nebuvimą, galėjo spręsti dėl bendrovės bankroto bylos (ne)iškėlimo (žr. šios nutarties 31–33 punktus).

35.       Bylos duomenimis nustatyta, kad spręsdamas VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos pareiškimo dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pareiškimo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-207-425/2024 nustatė VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklai terminą iki 2024 m. kovo 27 d. pašalinti pareiškimo trūkumus – pateikti pareiškimą ir jo priedus, atitinkančius JANĮ reikalavimus. Iš minėtos nutarties turinio matyti, kad bendrovei buvo priminta, kad ji kartu su restruktūrizavimo plano projektu, be kita ko, turi pateikti ir JANĮ 107 straipsnio 1 dalyje numatytą restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių grupėse pritarimą restruktūrizavimo plano projektui (1 t., b. l. 70–72). Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokykla neįvykdė teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo pašalinti trūkumus, 2024 m. kovo 28 d. nutartimi (kuri priimta ir pasirašyta 14 val. 16 min.) konstatavo, kad nėra galimas restruktūrizavimo proceso pradėjimas, todėl VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. 2024 m. kovo 28 d. bendrovės direktorius tiek į bendrovės restruktūrizavimo bylą (pateikta 15 val. 35 min.; DOK-1788), tiek į bendrovės bankroto bylą (pateikta 15 val. 50 min.; DOK-1790) pateikė teismui 2024 m. kovo 27 d. bendrovės restruktūrizavimo plano projektą bei bendrovės 2024 m. kovo 27 d. vienintelio dalininko sprendimą, kuriuo nuspręsta patvirtinti bendrovės 2024 m. kovo 27 d. restruktūrizavimo plano projektą. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi (kuri priimta ir pasirašyta 16 val. 39 min.) iškėlė bendrovei bankroto bylą. 

36.       Apibendrindamas aptartas aplinkybes (žr. šios nutarties 34–35 punktus), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, viena vertus, bendrovė iki teismo nustatyto termino užvestoje civilinėje byloje Nr. eB2-207-425/2024 nepašalino teismo nustatytų trūkumų, kita vertus, tuos pačius duomenis (restruktūrizavimo plano projektą) pateikė į kitą užvestą civilinę bylą Nr. eB2-183-425/2024, kurioje dar nebuvo priimta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo.

37.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją restruktūrizavimo, kaip prioritetinio įmonių nemokumo sprendimo būdo, kontekste, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, kuria iškėlė bendrovei bankroto bylą, nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad bendrovės vadovas iki nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą pateikė teismui (be kita ko, ir į bendrovės bankroto bylą) restruktūrizavimo plano projektą, taip pat vienintelio dalininko sprendimą, kuriuo nuspręsta patvirtinti bendrovės 2024 m. kovo 27 d. restruktūrizavimo plano projektą. Kaip minėta šios nutarties 32 ir 33 punktuose, esant situacijai, kai gauti atskiri prašymai dėl to paties juridinio asmens bankroto ir restruktūrizavimo bylų iškėlimo, visų pirma, pateikti prašymai turi būti nagrinėjami kartu, visų antra, pirmiausia turi būti įvertinta, ar nėra restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų. Taigi, pirmosios instancijos teismas, formaliai remdamasis 2024 m. kovo 28 d. priimta nutartimi, kuria bendrovės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, ir konstatuodamas, kad bendrovei nėra inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas, neatsižvelgė į faktinės situacijos ypatumus, kad pati bendrovė siekė spręsti savo mokumo problemas restruktūrizavimo būdu, nepagrįstai nevertino bankroto byloje bendrovės vadovo pateikto restruktūrizavimo plano, taip pat neanalizavo, ar nėra restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų, nors šiuos prašymus turėjo nagrinėti kartu, o ir byloje nėra duomenų, kad teismas būtų sprendęs bylų sujungimo klausimo.   

38.       Kadangi tiek Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, tiek Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis, kuria bendrovės pareiškimas dėl jos restruktūrizavimo bylos iškėlimo laikomas nepaduotu ir grąžintas, yra vieno kompleksinio klausimo dėl bendrovės nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos (ne)iškėlimo nagrinėjimo dalykas, todėl remiantis nurodytais argumentais (žr. šios nutarties 37 punktą) ir atsižvelgiant į tai, kad nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas priskirtas apygardos teismo kompetencijai (JANĮ 15 straipsnio 1 dalis) bei siekiant nepaneigti asmens teisės į apeliaciją, naikinamos abi skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartys ir klausimas dėl bendrovės nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos (ne)iškėlimo perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

39.       Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacine tvarka nebuvo vertintos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų egzistavimo, todėl šios nutarties priėmimas savaime nereiškia, jog nagrinėjamoje byloje neegzistuoja pagrindas kelti bankroto bylą, tačiau šiuo atveju turi būti kompleksiškai įvertintas pareiškimas tiek dėl restruktūrizavimo, tiek dėl bankroto bylos iškėlimo ir nusprendus, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų nėra, turi būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo.

40.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bendrovės vadovo nurodytas priežastis dėl nesavalaikio duomenų pateikimo civilinėje byloje Nr. eB2-207-425/2024, papildomai išaiškina, kad asmuo, kaip ir bet kuria savo teise, taip pat ir teise kreiptis į teismą privalo naudotis sąžiningai, bendradarbiauti su teismu, siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Pastarųjų procesinių pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas gali būti vertinamas kaip sąmoningas siekis veikti prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Viena iš reakcijos formų į piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – 5000,00 Eur baudos skyrimas (CPK 95 straipsnis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 

 

41.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį apeliantės atskirieji skundai laikomi patenkintais, todėl už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, t. y. bendrovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

 

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

nutaria:

 

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis, priimtas civilinėje bylose Nr. eB2-183-425/2024 ir Nr. eB2-207-425/2024, panaikinti ir perduoti viešosios įstaigos Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos (ne)iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Grąžinti viešajai įstaigai Aukštaitijos Krepšinio Mokyklai, juridinio asmens kodas 302649499, 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2024 m. balandžio 24 d. mokėjimu.

 

 

Teisėjas                                                                        Žilvinas Terebeiza