Civilinė byla Nr. e2A-677-381/2020
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00229-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo
2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Biržų autobusų parkas“ dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Viada LT“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alauša“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės UAB „Biržų autobusų parkas“ atviro konkurso būdu vykdomo supaprastinto viešojo pirkimo „Degalų pirkimas degalinėse“, pirkimo Nr. 457540, (toliau – Pirkimas) sąlygų 2.5, 2.6 punktus ir pasiūlymo formos 2 punkte pateiktą palyginamosios kainos apskaičiavimo tvarką bei Pirkimą nutraukti.
2. Ieškovės nuomone, Pirkimo sąlygų 2.5 ir 2.6 punktuose numatyta Pirkime taikytina degalų kainodara, pagrįsta AB „Orlen Lietuva“ vienašališkai nustatytomis kainomis, dirbtinai sumažina konkurenciją, neteisėtai įtvirtina dominuojančią AB „Orlen Lietuva“ padėtį degalų rinkoje ir tokiu būdu pažeidžia lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Ginčo kainodara gali lemti ir racionalaus lėšų naudojimo principo pažeidimą, nes vienašališkai AB „Orlen Lietuva“ nustatyta bazinė degalų kaina, pagal kurią bus nustatoma ketinamų įsigyti degalų kaina, nebūtinai gali būti žemiausia rinkoje. Juodeikių terminalas, kurio kainos imamos kaip pagrindas, yra tik vienas iš daugelio AB „Orlen Lietuva“ degalų pardavimo terminalų, todėl jo kainos negali reprezentuoti realių rinkos kainų, be to, ginčijama kainodara sudaromos sąlygos manipuliuoti Juodeikių terminalo vienos dienos kainomis kaip bus naudinga AB „Orlen Lietuva“, jai priklausančiam degalinių tinklui ar stambiems degalinių tinklams. Ieškovės nuomone, Pirkimo sąlygų 2.5 ir 2.6 punktai taip pat prieštarauja PĮ 50 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatoms, nes juose įtvirtinami reikalavimai Pirkimo objektui, t. y. konkrečiai nurodomas degalų tiekimo šaltinis (AB „Orlen Lietuva“ terminalas, esantis Juodeikių kaime), bei neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 24.2 punkte išdėstyto reikalavimo dėl įkainio priklausomumo nuo tam tikro išorinio parametro, kadangi, perkant degalus iš AB „Orlen Lietuva“ pagal ilgalaikes sutartis, perkamų degalų kaina priklauso ne nuo Pirkimo sąlygose nurodytos AB „Orlen Lietuva“ skelbiamos bazinės degalų kainos, o nuo kitų rodiklių (Platts „European Marketscan“ leidinyje publikuotų kotiruočių, EUR / USD kurso ir kt.). Ieškovė akcentavo, kad, priešingai nei privalomos galios neturinčiose rekomendacijose, privalomoje Metodikoje tiesiogiai nurodytas kaip leidžiamas ieškovės siūlytas įkainių nustatymo būdas pagal degalinių kainas, o ginčijamose Pirkimo sąlygose nurodytas įkainių nustatymo būdas nepaminėtas. Be to, ieškovės teigimu, Metodikos 26.2 ir 16 punktams prieštarauja ir pasiūlymo formos 2 punkte pateiktoje lentelėje nustatyta palyginamosios kainos apskaičiavimo tvarka, kuri yra ydinga, nes nurodydami antkainius / nuolaidas tiekėjai gali manipuliuoti šiais duomenimis taip, kad perkantysis subjektas pirkimo laimėtoju išrinktų pasiūlymą, kuriame didžiąją siekiamų įsigyti prekių dalį (dyzeliną) perkantysis subjektas būtų priverstas įsigyti brangiau nei iš didesnę nuolaidą dyzelinui (tačiau didesnį antkainį dujoms) pasiūliusio tiekėjo.
3. Atsakovė UAB „Biržų autobusų parkas“ su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad ginčo kainodara buvo pasirinkta vadovaujantis VPT rekomendacija dėl degalų degalinėse pirkimo. Ieškovės reikalavimai yra paremti tik prielaidomis, nepagrįsti jokiais patikimais įrodymais, parodančiais, kaip nustatytos Pirkimo sąlygos realiai riboja ieškovės teises ir galimybes dalyvauti Pirkime. Analogiška kainodara buvo pripažinta tinkama Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. e2A-609-302/2019. Atsakovė taip pat pabrėžė, jog nė viena Pirkimo sąlygų nuostata neįpareigoja tiekėjų degalų įsigyti tik iš Juodeikių terminalo. Pirkimo sąlygų 2.5 ir 2.6 punkte įtvirtinti reikalavimai yra taikomi tik apskaičiuoti tiekėjui mokamą kainą, tačiau jie jokiu būdu nedraudžia Pirkimo dalyviui įsigyti degalų iš kito terminalo. Atsakovės nuomone, ieškovė, kritikuodama pasiūlymo formos 2 punkte nustatytą palyginamosios kainos apskaičiavimo tvarką, savo teiginiams pagrįsti nepateikia jokių skaičiavimų, įrodančių tvarkos ydingumą ir lemiančių neracionalaus pasiūlymo išrinkimą laimėtoju. Palyginamoji pasiūlymo kaina yra apskaičiuojama atskirai sudauginus kiekvienos rūšies kurui siūlomą nuolaidos / antkainio vertę su preliminariu atitinkamų degalų kiekiu ir vėliau šias vertes sudedant tarpusavyje. Apskaičiuojant palyginamąją pasiūlymo kainą, yra atsižvelgiama į visą per sutarties galiojimo laikotarpį ketinamo įsigyti kuro kiekį, taigi vertinama ne atskiros kuro rūšies nuolaida (antkainis), bet tai, kurio tiekėjo nuolaida bus didžiausia (antkainis mažiausias), įvertinus preliminarius degalų kiekius. Perkančiajam subjektui racionaliausias pasiūlymas yra tas, kuriame siūloma didžiausia nuolaida (mažiausias antkainis) visam (bendram) ketinamam įsigyti įvairių kuro rūšių kiekiui. Atsakovės įsitikinimu, VPT rekomendacija šiuo atveju laikytina Metodikos nuostatų paaiškinimu ir dėl to nėra pagrindo pritarti ieškinyje nurodytoms tariamoms šių dokumentų neatitiktims. Pirkimo sąlygos atitinka Metodikos nuostatas. Išoriniu parametru turėtų būti laikomas dydis, nepriklausantis nuo Pirkimo dalyvių valios, užtikrinantis tai, kad visiems sudaromos vienodos sąlygos, taigi viešai skelbiamos Juodeikių terminalo kainos šiuo požiūriu gali būti laikomos išoriniu parametru. Metodikos 24.2 punkto nuostata buvo pakoreguota Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus
2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 1S-162, kuriuo nurodomas pavyzdys apie tiesioginę tiekiamo kuro kainos priklausomybę nuo viešai skelbiamos kainos degalinėje panaikintas. Nepaisant to, ir anksčiau galiojusi Metodikos redakcija nedraudė nustatyti ir kitokio pobūdžio priklausomybę, pavyzdžiui, tokią, kokia nustatyta ginčijamose Pirkimo sąlygose. Ieškovės siūloma pasiūlymų vertinimo tvarka, palyginus su nustatyta Pirkimo sąlygose, nekeičia Pirkimo laimėtojo, todėl vien šiuo pagrindu negalima sutikti, kad ji neatitinka Metodikos 16 ir
26.2 punktų nuostatų.
4. VPT išvadoje nurodė, kad yra parengusi ir viešai paskelbusi rekomendacinio pobūdžio pranešimą dėl degalų degalinėse pirkimo, kuriame nurodoma, kad pirkimo vykdytojas gali pasirinkti kainodaros mechanizmą, kai kintama įkainio dalimi yra laikoma Lietuvos naftos produktus gaminančios įmonės AB „Orlen Lietuva“ Juodeikių kaimo terminalo protokolo bazinė degalų kaina (o ne tiekėjo degalinėje viešai skelbiama kaina, kaip buvo rekomenduojama iki tol). VPT teigimu, tokiu kainodaros mechanizmu yra užtikrinamas pasiūlymo kainos aiškumas. AB „Orlen Lietuva“ yra įmonė, parduodanti naftos produktus įvairiems ūkio subjektams, todėl kainos manipuliavimo galimybė dėl Pirkimo vykdymo yra menka, taigi ginčijamos Pirkimo sąlygos, t. y. nustatytos kainodaros taisyklės, nesudaro sąlygų pažeisti viešųjų pirkimų principus. VPT taip pat pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos pasirinkimas vienu iš kainodaros elementų nustatyti konkretaus ūkio subjekto paskelbtas kainas nėra susijęs su techninės specifikacijos reikalavimais, todėl nėra pagrindo pripažinti Pirkimo sąlygų nuostatas neatitinkančiomis PĮ 50 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų. Pirkimo sąlygos neprieštarauja Metodikos 24.2 punkte išdėstytam reikalavimui, nes pasirinktas kainodaros mechanizmas užtikrina, kad skirtingiems tiekėjams kainodaros taisyklės bus taikomos vienodai ir taip eliminuojama galimybė tiekėjams manipuliuoti degalinės iškabose (švieslentėse) arba prekių čekiuose nurodomomis kainomis, dirbtinai sumažinant degalų kainas trumpam laikotarpiui, kurį pirkimo vykdytojai naudoja pasiūlymams palyginti bei vertinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 3 593,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Ieškovės teiginius, kad taikant ginčo kainodarą bus pažeidžiami skaidrumo, konkurencijos ir racionalaus lėšų panaudojimo principai, teismas vertino kaip paremtus tik prielaidomis. Teismo vertinimu, tai, kad AB „Orlen Lietuva“ turi dominuojančią padėtį Lietuvos degalų rinkoje ir kad nėra taisyklių, kurių pagrindu apskaičiuojamos AB „Orlen Lietuva“ skelbiamos didmeninės degalų kainos, savaime neįrodo, kad šiomis kainomis bus manipuliuojama. Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, jog AB „Orlen Lietuva“ naudojasi savo dominuojančia padėtimi rinkoje ir taip jos kontroliuojamam degalinių tinklui parduoda degalus mažesne kaina nei kitiems vartotojams, tuo labiau, kad „Orlen“ degalinių tinklą valdo ne AB „Orlen Lietuva“, o AB „Orlen Baltics retail“. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė 2019 m. spalio 1 d. ir 2019 m. spalio 30 d. sudarė su atsakove degalų pardavimo sutartis, kuriose įtvirtinta analogiška kainodara, tačiau ieškovė tokios kainodaros neginčijo.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė nepaneigė, jog atsakovės perkamų degalų rūšis tiekia tik du terminalai, t. y. Juodeikių ir UAB „Okseta“ terminalas Kaune, todėl ir pasirinkimas apsiriboja tik iš dviejų terminalų. Degalus iš Juodeikių terminalo perka iš esmės visi Lietuvos vartotojai, o ne tik nagrinėjamos bylos šalys, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pažeidžiama konkurencija, o tiekėjai diskriminuojami. Teismas sprendė, kad pagal ginčijamas Pirkimo sąlygas pirkimo dalyviai laisvi pasirinkti, iš kurio terminalo pirks degalus. Teismo nuomone, tiek atsakovė, tiek ir VPT, argumentuodamos siūlomos kainodaros mechanizmą, pagrįstai vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje
Nr. e2A-609-302/2019 išdėstytu vertinimu.
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad teiginiai apie pasiūlymo formos 2 punkte pateiktoje lentelėje nustatytos palyginamosios kainos apskaičiavimo tvarkos ydingumą yra deklaratyvūs, neparemti jokiais rimtais skaičiavimais, kaip bus galima manipuliuoti metodikoje nustatytais antkainiais ir nuolaidomis. Atsakovė konkrečiai nurodė, kaip bus apskaičiuota palyginamoji pasiūlymo kaina ir kad gaunama vertė parodys, kurio tiekėjo siūloma nuolaida didžiausia (ar antkainis mažiausias), atsižvelgiant į planuojamą įsigyti kiekvienos iš degalų rūšių preliminarų kiekį. Teismas pažymėjo, kad VPT siūlo vertinti pasiūlymus būtent pagal tokią metodiką.
9. Teismas nepritarė ieškovės argumentams, kad Pirkimo sąlygos prieštarauja Metodikos
24.2 punkto nuostatai. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai nurodo, kad išorinis parametrų dydis turi užtikrinti visiems vienodas sąlygas ir neturi priklausyti nuo pirkimo dalyvių valios, todėl viešai skelbiamos Juodeikių terminalo kainos gali būti laikomos išoriniu parametru. Teismas konstatavo, kad Pirkimo sąlygose nustatytas pasiūlymų vertinimas tik pagal siūlomą nuolaidą / antkainį neprieštarauja Metodikos nuostatoms, atsakovė tinkamai pagrindė ir įrodė, kad pirkimo sąlygose nustatyta metodika yra teisinga ir objektyvi. Pasirinktas kainodaros mechanizmas užtikrina, kad skirtingiems tiekėjams kainodaros taisyklės bus taikomos vienodai ir taip eliminuojama galimybė tiekėjams manipuliuoti degalinės iškabose arba prekių čekiuose nurodomomis kainomis, kai degalų kainos sumažinamos tik trumpam laikotarpiui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė UAB „Alauša“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Alauša“ ieškinį tenkinti. Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai taikė PĮ 29 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis. Pirkimo sąlygų 2.5 ir
2.6 punktų formuluotė lemia tai, jog vienas iš Pirkime ketinamų įsigyti degalų kainos komponentų yra tiesiogiai priklausomas nuo vienašališkų AB „Orlen Lietuva“ sprendimų, o tai gali lemti ir PĮ 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto racionalaus lėšų naudojimo principo pažeidimą. AB „Orlen Lietuva“ nustatyta bazinė degalų kaina nebūtinai gali būti žemiausia rinkoje, tačiau, pagal Pirkimo sąlygų 2.5 ir 2.6 punktų nuostatas Pirkime ketinamų įsigyti degalų kaina bus nustatoma ne pagal žemiausią, bet pagal konkrečiai AB „Orlen Lietuva“ nustatytą bazinę degalų kainą. Sprendimas Pirkime remtis vien tik AB „Orlen Lietuva“ skelbiamomis kainomis tiekėjų (išskyrus „Orlen“ degalinių tinklą) veiklos atsiperkamumą daro neprognozuojamu, tai daro neigiamą įtaką tiekėjų galimybėms pasiūlyti perkančiajam subjektui palankesnes kainas. Be to, tiekėjai privalo apsidrausti nuo neprognozuojamų AB „Orlen Lietuva“ veiksmų ir pasiūlyti didesnes, t. y. mažiau konkurencingas kainas.
10.2. Rėmimasis AB „Orlen Lietuva“ skelbiamomis kainomis pažeidžia ir skaidrumo principą, nes nėra jokių AB „Orlen Lietuva“ privalomų metodikų ar taisyklių, pagal kurias turėtų būti apskaičiuojamos skelbiamos didmeninės degalų kainos. AB „Orlen Lietuva“, kaip dominuojančią padėtį Lietuvos degalų rinkoje užimantis subjektas, turi galimybę vienašališkai nustatyti degalų kainas ir taip neigiamai veikti tiek Pirkime degalus siūlančių tiekėjų, tiek paties perkančiojo subjekto interesus.
10.3. AB „Orlen Lietuva“ skelbiamos kainos negali reprezentuoti realių rinkos kainų, nes Juodeikių terminalas yra tik vienas iš daugelio AB „Orlen Lietuva“ degalų pardavimo terminalų. Juodeikių terminalo kainos gali būti keičiamos iš esmės nedarant įtakos AB „Orlen Lietuva“ veiklos rezultatams ir prekybai kituose terminaluose, todėl, nustačius ginčijamą kainodarą, sudaromos sąlygos manipuliuoti Juodeikių terminalo vienos dienos kainomis, kaip bus naudinga AB „Orlen Lietuva“, jai priklausančiam degalinių tinklui ar stambiems degalinių tinklams. Nors VPT AB „Orlen Lietuva“ manipuliavimo galimybę įvertino kaip menką, tačiau tokios savo nuomonės nepagrindė, o kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ir prielaidą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų nuostatų bei principų pažeidimui sudarančios viešojo pirkimo konkurso sąlygos turi būti pripažintos neteisėtomis.
10.4. Tai, kad AB „Orlen Lietuva“ naudojasi dominuojančia padėtimi rinkoje įrodo tai, kad Konkurencijos taryba 2010 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 2S-31 yra pripažinusi, jog AB „Orlen Lietuva“, taikydama ekonomiškai nepagrįstą ir diskriminacinę kainodarą, metinius lojalumo, nekonkuravimo įsipareigojimus ir ribodama paralelinio importo galimybes bei savo pirkėjų klientus, kuriems pirkėjai galėtų parduoti prekes, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, 9 straipsnio 3 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnį.
10.5. Ginčijamame sprendime nepagrįstai teigiama, kad atsakovės perkamas kuro rūšis galima įsigyti ne iš daugelio, o tik iš dviejų terminalų. Pagrindines atsakovės perkamo kuro rūšis, t. y. A95 benziną ir dyzeliną, galima įsigyti iš penkių terminalų.
10.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo
2019 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019 išdėstytu vertinimu. Minėtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas neturi prejudicinės galios šiai bylai, nes jame nevertinti visi nagrinėjamoje byloje ieškovės pateikiami argumentai dėl lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo ir racionalaus lėšų naudojimo principų pažeidimo, nespręstas klausimas dėl PĮ 50 straipsnio 3 ir 5 dalių taikymo, taip pat dėl Metodikos ir Rekomendacijų taikymo ir kt.
10.7. VPT rekomendacijose pateiktas pasiūlymas Pirkimo sąlygų patvirtinimo metu prieštaravo Metodikos nuostatoms. Šį prieštaravimą patvirtina faktas, kad jau po Pirkimo sąlygų paskelbimo VPT 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 1S-162 panaikino Metodikos 24.2 punkte nurodytą pavyzdį, kad galima nustatyti tiesioginę tiekiamo kuro kainos priklausomybę nuo viešai skelbiamos kainos degalinėje. Metodikos 24.2 punkte numatyta, kad kintamo įkainio kainodara gali būti taikoma, kai perkamų prekių ir (ar) paslaugų kaina skirtingu laikotarpiu priklauso nuo aiškiai apibrėžiamos kainos dalies, kuri priklauso nuo tam tikro išorinio parametro. Tačiau nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog atitinkamos dienos kuro kainos degalinėse priklauso nuo Pirkimo sąlygose nurodytos AB „Orlen Lietuva“ Juodeikių k. terminalo protokolo bazinės degalų kainos, todėl šios AB „Orlen Lietuva“ skelbiamos kainos negali būti laikomos išorinėmis kainomis. Nėra jokio pagrindo AB „Orlen Lietuva“ skelbiamas kainas laikyti išoriniu parametru, nes kainas skelbianti įmonė yra susijusi su potencialiu Pirkimo dalyviu.
10.8. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nenurodė jokių motyvų, kodėl nesutiko su ieškinio teiginiais, kad Pirkimo sąlygų 2.5, 2.6 punktuose iš esmės yra įtvirtinti reikalavimai Pirkimo objektui. Jei sprendimas yra be motyvų, tai toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Šiuo atveju Pirkimo sąlygų 2.5 ir 2.6 punktų nuostatos yra sukonstruotos taip, jog tiekėjai yra priversti degalus įsigyti iš konkretaus degalų gamintojo – AB „Orlen Lietuva“, o tai prieštarauja PĮ
50 straipsnio 3 ir 5 dalims. Atsakovė Pirkimo kainodarą turėjo grįsti degalinių skelbiamomis kainomis, nes degalinėse skelbiamos degalų kainos – tai lygiaverčių dalyvių rinkoje, kurioje vyrauja konkurencija, nustatomos kainos, tokios kainos priklauso nuo konkurencijos ir rinkos sąlygų, o ne nuo vienašališkų sprendimų, priimamų dominuojančią padėtį rinkoje užimančios įmonės.
10.9. Ginčijamas sprendimas grindžiamas VPT į bylą pateikta išvada, tačiau pirmosios instancijos teismas šios išvados pagrįstumo iš esmės neanalizavo ir dėl šio rašytinio įrodymo nepateikė jokio vertinimo, mechaniškai į ginčijamą sprendimą perkeldamas išvados motyvus. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą, o tai laikytina absoliučiu ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindu.
11. Atsakovė UAB „Biržų autobusų parkas“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ginčo kainodara buvo pasirinkta vadovaujantis VPT rekomendacija dėl degalų degalinėse pirkimo. Kainodara visiškai atitiko VPT rekomendacijas, ką patvirtino ir VPT į bylą pateikta išvada.
11.2. Apeliaciniame skunde nurodyti tariami PĮ 29 straipsnio nuostatų pažeidimai yra paremti tik prielaidomis, jų nepagrindžiant jokiais patikimais įrodymais, parodančiais, kaip nustatytos Pirkimo sąlygos realiai riboja apeliantės teises ir galimybes dalyvauti Pirkime, taigi ieškovė neįrodė teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, todėl jos ieškinys apskritai neturėjo būti nagrinėjamas teisme.
11.3. Nėra pagrindo sutikti su teiginiais, kad kainodaros susiejimas su AB „Orlen Lietuva“ skelbiamomis kainomis neigiamai veikia tiekėjų galimybes pasiūlyti perkančiajam subjektui palankesnes kainas. Tais atvejais, kai kainodara yra priklausoma nuo išorinių veiksnių, visuomet egzistuoja nenumatytų aplinkybių atsiradimo rizika, todėl vien būtinybė nuo jų apsidrausti niekaip nepagrindžia apeliantės argumentų, kad dėl taikomos kainodaros bus siūlomos didesnės kainos.
11.4. Nėra jokių įrodymų, kad ginčijama kainodara sudaro palankesnes sąlygas „Orlen“ degalinių tinklui. Tai, kad nėra jokių taisyklių, pagal kurias turėtų būti apskaičiuojamos AB „Orlen Lietuva“ skelbiamos didmeninės degalų kainos, nereiškia ir neįrodo, jog jomis galima manipuliuoti. „Orlen“ degalinių tinklą valdo ne UAB „Orlen Lietuva“, o AB „Orlen Baltics retail“. Nepateikus jokių įrodymų, kad šios atskiros įmonės tarpusavyje derina veiksmus, nėra pagrindo pripažinti ieškovės prielaidų pagrįstomis. AB „Orlen Lietuva“ Juodeikių terminalas parduoda degalus ne tik tiekėjams, siekiantiems laimėti Pirkimą, tačiau ir kitiems Lietuvoje veikiantiems ūkio subjektams, todėl, įvertinus tai, kad pagal Pirkimą planuojamas įsigyti degalų kiekis yra nereikšmingai mažas, palyginus su bendru terminale parduodamų degalų kiekiu, ieškovės argumentai, jog siekdama laimėti Pirkimą AB „Orlen Lietuva“ manipuliuos kainomis, yra visiškai nelogiški.
11.5. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo naują aplinkybę dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kurios nebuvo pateikusi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl šį naujai pateiktą įrodymą turėtų būti atsisakyta priimti. Be to, nurodytas AB „Orlen Lietuva“ konkurencijos teisės pažeidimas nėra analogiškas ginčo byloje ieškovės įtariamam, todėl neįrodo, jog AB „Orlen Lietuva“ skelbiamomis kainomis bus manipuliuojama įvykus ginčo Pirkimui.
11.6. Apeliantė painioja precedentą su prejudiciniu faktu. Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-609-302/2019 faktinės aplinkybės (nustatyta kainodara) yra iš esmės identiškos šios bylos aplinkybėms, be to, tiek nurodytoje byloje, tiek ginčo byloje taikoma iš esmės ta pati teisė, todėl minimoje apeliacinės instancijos teismo byloje pateiktas vertinimas laikytinas precedentu ginčo bylos atžvilgiu ir yra privalomas tiek žemesnės, tiek tos pačios instancijos teismams. Tai, kad apeliantė ginčo byloje analogiškus tariamus pažeidimus grindžia papildomais deklaratyvaus pobūdžio motyvais ir prielaidomis, neturi reikšmės minėtoje byloje pateikto aiškinimo vertinimui, nes aktualios faktinės aplinkybės ir taikoma teisė dėl to nepasikeičia.
11.7. Nors VPT rekomendacija nėra privalomo pobūdžio teisės aktas, tačiau ginčo rekomendaciją parengė ir paviešino VPT, t. y. ta pati institucija, kuri parengė ir privalomo pobūdžio teisės aktą Metodiką. VPT rekomendacija šiuo atveju laikytina Metodikos nuostatų paaiškinimu ir jai neprieštarauja, ką patvirtina ir Metodiką bei rekomendacijas parengusi institucija – VPT.
11.8. Nė viena Pirkimo sąlygų nuostata neįpareigoja tiekėjų degalų įsigyti tik iš Juodeikių terminalo. Pirkimo sąlygų 2.5 ir 2.6 punkte įtvirtinti reikalavimai yra taikomi tik tiekėjui mokamai kainai apskaičiuoti, tačiau jie jokiu būdu nedraudžia Pirkimo dalyviui įsigyti degalų iš kito terminalo.
11.9. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas sutampa su VPT išvada, nesudaro prielaidų teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Aplinkybė, kad teismas nepateikė išsamios analizės dėl kiekvieno VPT išvados motyvo, nereiškia, kad teismas apskritai neanalizavo šios išvados. Teismas VPT išvados necitavo, o sprendimo motyvuose VPT argumentai minimi tik vieną kartą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. Apeliacijos dalyką sudaro Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl Pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė apeliaciniame skunde nebenurodo argumentų dėl pasiūlymo formos 2 punkte pateiktoje lentelėje nustatytos palyginamosios kainos apskaičiavimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas ta apimtimi, kiek jame atmesti ieškovės argumentai dėl Pirkimo sąlygose nustatytos kainodaros teisėtumo.
Dėl atsakovės pasirinktos kainodaros (ne)teisėtumo
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė atviro konkurso būdu vykdė Pirkimą, kurio objektas – degalai (benzinas A95, dyzelinas ir suskystintos automobilinės dujos). Pagal Pirkimo sąlygų 2.5 punktą Pirkimui taikoma kintamojo įkainio kainodara. Kintamojo įkainio dalimi yra laikoma Lietuvos naftos produktus gaminančios įmonės AB „Orlen Lietuva“ Juodeikių k. terminalo protokolo bazinė degalų kaina, viešai skelbiama AB „Orlen Lietuva“ internetiniame tinklalapyje http://www.orlenlietuva.lt/LT/Wholesale/Puslapiai/Kainu-protokolai.aspx. Pagal Pirkimo sąlygų 2.6 punktą Pirkimu siekiamų įsigyti prekių įkainį sudaro: 1) kintamojo įkainio dalis – AB „Orlen Lietuva“ viešai interneto tinklalapyje skelbiama bazinė degalų kaina su akcizo mokesčiu ir PVM (esant +15oC temperatūrai), galiojusi degalų pylimo dieną; 2) pastovioji įkainio dalis – nuolaida / antkainis nuo kintamosios įkainio dalies, t. y. tiekėjų siūloma nuolaida / antkainis nuo AB „Orlen Lietuva“ viešai skelbiamos bazinės degalų kainos su akcizo mokesčiu ir PVM (esant +15oC temperatūrai). Pirkimo sąlygų 12.1 punkte nustatyta, kad ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu laikomas mažiausias antkainis (didžiausia nuolaida). Pasiūlymų vertinimo metu vertinama tik pasiūlyta nuolaida ar antkainio dydis 1000 litrų degalų. Pasiūlymo vertinimo metu pati AB „Orlen Lietuva“ protokolo bazinė degalų kaina nelyginama ir į vertinimą neįtraukiama (Pirkimo sąlygų 12.2 punktas). Kaip matyti iš Pirkimo sąlygų 1 priede pateiktos pasiūlymo formos, tiekėjų siūlomos kainos išreiškiamos kaip tiekėjo siūloma nuolaida arba antkainis.
15. Ieškovės nuomone, nurodytais Pirkimo sąlygų punktais nustatyta kainodara yra neteisėta, neatitinka skaidrumo, lygiateisiškumo, racionalaus lėšų panaudojimo principų, riboja konkurenciją ir pažeidžia PĮ 29 straipsnio 1–3 dalių, 50 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-25/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309-248/2015). Viešųjų pirkimų principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos. Šių principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.
17. Pagal PĮ 29 straipsnio 1 dalį perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Vadovaujantis PĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu, perkantysis subjektas turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. PĮ
29 straipsnio 3 dalis nustato, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamų Pirkimo sąlygų turinį, ieškovės nurodomų viešųjų pirkimų principų pažeidimų nenustatė. Dėl ieškovės argumentų, jog ginčo kainodara sudaro sąlygas AB „Orlen Lietuva“ manipuliuoti terminalo kainomis, teisėjų kolegija pažymi, kad, nors tokia tikimybė visada egzistuoja, tačiau ji yra labai menka ir daug mažesnė nei tuo atveju, jei galutinė pirkimo kaina būtų nustatoma ieškovės minimu būdu – pagal degalinėse skelbiamas kainas. Pažymėtina, jog VPT būtent dėl to, kad atskiri tiekėjai degalų pirkimuose piktnaudžiauja bei elgiasi nesąžiningai (manipuliuoja degalinės iškabose (švieslentėse) arba prekių čekiuose nurodomomis kainomis, dirbtinai sumažindami degalų kainas trumpam laikotarpiui, kurį pirkimo vykdytojai naudoja pasiūlymams palyginti bei vertinti), patikslino kuro pirkimo degalinėse rekomendacijas, siūlydama, taikant kintamo įkainio kainodarą rinktis kainodaros mechanizmą, kai kintama įkainio dalimi yra laikoma Lietuvos naftos produktus gaminančios įmonės AB „Orlen Lietuva“ Juodeikių k. terminalo protokolo bazinė degalų kaina, o ne tiekėjo degalinėje viešai skelbiama kaina, kaip buvo rekomenduojama iki tol. Ginčo Pirkimo sąlygos parengtos būtent pagal šias atnaujintas VPT kuro pirkimo degalinėse rekomendacijas.
19. Atsižvelgiant į tai, jog AB „Orlen Lietuva“ degalus pagal skelbiamas terminale taikomas kainas parduoda daugybei pirkėjų ir iš anksto nežino, kurią tiksliai dieną konkrečios perkančiosios organizacijos atstovai užsuks į degalinę užsipilti kuro, be to, Pirkimas savo apimtimi sudaro tik mažą dalį visų AB „Orlen Lietuva“ degalų pardavimų, tikimybė, kad AB „Orlen Lietuva“ keis viso terminalo degalų pardavimo kainas vien dėl to, kad viena ar kelios degalinės tą dieną galėtų daugiau uždirbti iš konkrečios perkančiosios organizacijos, yra labai maža, nes tokiu būdu manipuliuodama kainomis AB „Orlen Lietuva“ rizikuotų prarasti iš terminalo degalus perkančius klientus ir patirti nuostolių dėl jiems taikomos kainodaros.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, VPT paskelbtos rekomendacijos neprieštarauja Metodikos
24.2 punktui. Pirkimo sąlygų patvirtinimo metu galiojusi Metodikos 24.2 punkto redakcija nustatė, kad kintamo įkainio kainodara gali būti nustatoma tik pagrįstais atvejais, kai yra neracionalu naudoti kitus kainos apskaičiavimo būdus ir perkamų prekių ir (ar) paslaugų rinkos kaina skirtingu laikotarpiu tiesiogiai priklauso nuo aiškiai apibrėžiamos kainos dalies, kuri priklauso nuo tam tikro išorinio parametro (pavyzdžiui, sudarant ilgalaikę sutartį dėl kuro tiekimo, sutartyje galima nustatyti tiesioginę tiekiamo kuro kainos priklausomybę nuo viešai skelbiamos kainos degalinėje ir kita). Nors šioje nuostatoje yra nurodoma, kad kuro kainą galima nustatyti priklausomą nuo viešai skelbiamos kainos degalinėje, tačiau tai pateikta tik kaip pavyzdys, nedraudžiant pasirinkti kitokią aiškiai apibrėžiamą kainos dalį, taigi atsakovės pasirinkta ir rekomendacijose patariama taikyti kuro kainos kintamoji dalis – AB „Orlen Lietuva“ skelbiamos bazinės degalų kainos – neprieštarauja Metodikos 24.2 punktui.
21. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria ieškovės teiginiams, kad AB „Orlen Lietuva“ skelbiamos bazinės degalų kainos negali būti laikomos išoriniu parametru. Iš Metodikos 2.7 punkto, apibrėžiančio kintamą kainos dalį (kintamą įkainį) matyti, kad išorinis parametras turėtų kiek įmanoma mažiau priklausyti tiek nuo pirkimo vykdytojo, tiek nuo tiekėjo. AB „Orlen Lietuva“ skelbiamos bazinės degalų kainos nepriklauso nuo atsakovės. Duomenų, kad AB „Orlen Lietuva“ dalyvautų Pirkime, nėra, be to, kaip teisingai pažymi atsakovė, „Orlen“ degalinių tinklą valdo ne AB „Orlen Lietuva“, o AB „Orlen Baltics retail“, todėl nesant įrodymų, kad šie subjektai derina veiksmus ir manipuliuoja kainomis, teigti, kad AB „Orlen Lietuva“ skelbiamos bazinės degalų kainos yra priklausomos nuo tiekėjų, taip pat nėra pagrindo. Tuo tarpu ieškovės siūlomu atveju, kintamu įkainiu laikant degalinėse skelbiamas kuro kainas, toks įkainis iš esmės būtų priklausomas nuo tiekėjo ir negalėtų būti laikomas išoriniu parametru. Atsižvelgiant į tai, kad AB „Orlen Lietuva“ skelbiamos bazinės kainos gali būti laikomos išoriniu parametru, atsakovės pasirinkta kainodara užtikrinamas tiek skaidrumo, tiek lygiateisiškumo principų laikymasis.
22. Ieškovės nuomone, Pirkimo sąlygomis pažeidžiamos PĮ 50 straipsnio 3 ir 5 dalys, nes atsakovė ginčo kainodaroje įtvirtino konkretų degalų gamintoją – AB „Orlen Lietuva“, iš kurio tiekėjai turi įsigyti degalus, tokiu būdu įtvirtindama konkrečius reikalavimus pirkimo objektui.
23. PĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Pagal PĮ 50 straipsnio 5 dalį, apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leidžiamas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais ir dėl nurodytų PĮ nuostatų pažeidimo. Apeliantė šiuo atveju klaidingai teigia, kad ginčo kainodaroje yra nurodytas konkretus degalų gamintojas, iš kurio tiekėjai turi įsigyti degalus. Pažymėtina, kad tokią išvadą pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad pagal ginčijamas Pirkimo sąlygas, Pirkimo dalyviai laisvi pasirinkti, iš kurio terminalo pirks degalus, taigi teigti, kad teismo sprendimas dėl šio klausimo yra be motyvų, nėra pagrindo. Šiuo atveju ieškovė neteisingai supranta kainodaroje nurodytų AB „Orlen Lietuva“ skelbiamų protokolų reikšmę. Pirkimo sąlygose nėra jokių reikalavimų, iš kokio subjekto turi būti perkami degalai, o Pirkimo kainodaroje minimi AB „Orlen Lietuva“ kainų protokolai nustato tik Pirkime siekiamų įsigyti atskirų degalų rūšių kainos apskaičiavimo būdą, tačiau neįpareigoja tiekėjų pirkti degalus būtent iš nurodytos bendrovės terminalo, t. y. šiuo atveju konkretus pardavėjas nenustatytas, tik jo nustatytos kainos bazė pasirinkta kaip objektyvus kriterijus tiekėjų kainai pasiūlyti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės argumentais dėl konkurencijos ribojimo.
25. Ginčo kainodaros neteisėtumo neįrodo ir abstraktūs ieškovės teiginiai apie AB „Orlen Lietuva“ padarytus konkurencijos teisės pažeidimus, konstatuotus Konkurencijos tarybos 2010 m. gruodžio 16 d. nutarimu. Ieškovė Konkurencijos tarybos 2010 m. gruodžio 16 d. nutarimo kopijos kaip naujo įrodymo teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti klausimą dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Net jei tokie įrodymai būtų pateikti ir priimti, sutiktina su atsakove, kad vien tai, jog AB „Orlen Lietuva“ praeityje yra pažeidusi konkurencijos teisės normas, neįrodo ieškovės įtariamų pažeidimų nagrinėjamoje situacijoje. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad argumentus, susijusius su Konkurencijos tarybos nustatytais pažeidimais, ieškovė pateikė tik apeliacinės instancijos teismui. CPK 306 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija. Tai susiję su tuo, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal ieškovo parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu bei pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis, sprendžia, kad detaliau nagrinėti praeityje padarytus AB „Orlen Lietuva“ konkurencijos teisės pažeidimus ir jų santykį su ginčo situacija nėra pagrindo.
26. Ieškovės argumentai, kad atsakovės siekiamą įsigyti kurą galima įsigyti ne tik iš AB „Orlen Lietuva“ terminalo, teisėjų kolegijos vertinimu, jokių viešųjų pirkimų principų pažeidimų neįrodo, juo labiau, kad ieškovė nepaaiškina, kaip kitų terminalų pasirinkimas eliminuotų jos nurodomus PĮ nuostatų pažeidimus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal byloje esančius duomenis, nors Pirkimo objektu esančiomis kuro rūšimis atskirai prekiauja ne vienas terminalas, tačiau tik du terminalai – AB „Orlen Lietuva“ terminalas Juodeikių k. ir UAB „Okseta“ terminalas Kaune – prekiauja visomis kuro rūšimis, t. y. tiek benzinu, tiek dyzelinu, tiek automobilinėmis dujomis.
27. Įvertinus atsakovės parengtas Pirkimo sąlygas, darytina išvada, kad tiekėjai kurą gali pirkti iš bet kokio šaltinio. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiekėjai savo pasiūlymus turi išreikšti planuojama taikyti nuolaida arba antkainiu, kurių dydžius turėtų nustatyti atsižvelgdami į galimas rizikas, susijusias su degalų rinkos kainų galimais svyravimais visu sutartinių įsipareigojimų laikotarpiu, taigi ir į AB „Orlen Lietuva“ skelbiamo kuro kainos bazinio įkainio pokyčius. Tokia kainodara neriboja tiekėjų teisių dalyvauti pirkime. Tiekėjai visada laisvi nustatyti kuro kainos antkainius, siūlyti lanksčias nuolaidas arba nedalyvauti pirkime, jei pirkimo sąlygose nustatyta perkamo kuro kainos nustatymo kainodara neatitinka jų interesų. Kaip minėta, tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina gali būti išreikšta ne tik antkainiu, bet ir nuolaida, kuri, skaičiuojant kuro kainą, bus atimama iš AB „Orlen Lietuva“ terminalo bazinės kainos. Taigi apeliantės nuogąstavimai, kad tokiu atveju bus neracionaliai naudojamos lėšos, nes tiekėjai gali būti priversti perkančiajai organizacijai parduoti degalus brangiau, nei jis realiai galėtų pasiūlyti, laikytini nepagrįstais.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
28. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir ieškovės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo sprendime vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019 pateiktais išaiškinimais.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas savo sprendimo negrindė minėto Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo išvadomis, tuo labiau nevertino minėto sprendimo kaip turinčio prejudicinę galią. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas tik pripažino, kad atsakovė ir VPT minėtu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu vadovavosi pagrįstai, tačiau pats skundžiamas teismo sprendimas paremtas išsamia Pirkimo sąlygų, PĮ nuostatų analize, individualiu situacijos vertinimu.
30. Nors minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje buvo vertinamas kito viešojo pirkimo sąlygų teisėtumas, tačiau, be kita ko, buvo vertinama ir analogiškai suformuluota Pirkimo sąlyga dėl prekių įkainių apskaičiavimo. Minėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirkime pasirinktas kintamo įkainio apskaičiavimo būdas yra pagrįstas bei labiausiai objektyvus, sumažina galimybes užsakovėms permokėti už prekes bei nesuteikia nepagrįsto pranašumo AB „Orlen Lietuva“ degalinių tinklui, tuo tarpu siekis, kad prekių įkainis būtų apskaičiuojamas remiantis tiekėjų degalinėse nurodytomis kainomis, neatitinka ekonomiškumo principo. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, jog visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (motyvacija), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-381/2014).
31. Ieškovė taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi VPT išvada ir tokiu būdu pažeidė pareigą motyvuoti teismo sprendimą.
32. VPT išvados nėra privalomojo pobūdžio ir viešųjų pirkimų bylose vertintinos kaip paprasti rašytiniai įrodymai visų byloje surinktų įrodymų bendrame kontekste. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas vien VPT išvados argumentais, o yra paremtas išsamia Pirkimo sąlygų ir visų bylos dokumentų analize. Tai, kad teismas pritarė minėtos institucijos išvadose pateiktai nuomonei, nesudaro pagrindo teigti, kad teismo sprendimas yra be motyvų.
33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Pirkimo sąlygose nustatytą kainodarą pripažino tinkama, nepažeidžiančia PĮ nustatytų principų, todėl skundžiamas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas nėra tenkinamas, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
35. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė
1 851,30 Eur išlaidas, kurias sudaro 108,90 Eur išlaidos už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą ir 1 742,40 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu
Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), 7 ir
8.11 punktais nustatytą maksimalų priteistiną išlaidų dydį už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl nurodytos išlaidos mažintinos iki 1 712,88 Eur (1 317,60 Eur x 1,3). Išlaidos už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą neviršija pagal Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktus apskaičiuoto maksimalaus dydžio, todėl gali būti priteisiamos visiškai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovei iš ieškovės priteistinos iš viso 1 822 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Biržų autobusų parkas“ (juridinio asmens kodas 154742789) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ (juridinio asmens kodas 183615620) 1 822 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Artūras Driukas
Dalia Kačinskienė
Danguolė Martinavičienė