Administracinė byla Nr. eI2-4602-583/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06463-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

(S) 

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 10 d.

Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Laimutės Jokubauskaitės ir Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. (G. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo,

Teismas

nustatė :

Pareiškėja G. M. kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimą „Dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pagal Sprendimo Nr. 25S238309 metaduomenis matyti, kad jo priėmimo ir pasirašymo data yra 2025 m. lapkričio 5 d., todėl skunde nurodomą Sprendimo priėmimo datą teismas pripažįsta rašymo apsirikimu ir konstatuoja, jog skundo į teismą dalyku yra 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. Nr.25S238309. 

Pareiškėja paaiškina, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė, nei karto nebuvo teista. Pareiškėja Rytų Ukrainos nacionaliniame V. D. universitete įgijo aukštąjį išsilavinimą organizacijų vadyboje ir administravime. Pareiškėja Ukrainoje dirbo kaip laisvai samdoma darbuotoja, pagal individualią veikla. Pareiškėja 2014 m. balandžio 16 d. – 2022 m. vasario 24 d. laikotarpiu vertėsi informacinių technologijų sistemų administratorės bei grafikos dizainerės veikla. Prasidėjus neramumams Ukrainoje, 2021 m. išvyko į Lenkiją, kur pragyveno iki 2023 m., kadangi dėl Covid-19 pandemijos buvo apribotos galimybės judėti tarp valstybių. 2023 m. atvyko į Lietuvą siekdama įsitvirtinti, savo ateitį siejant su konkrečia valstybe – Lietuvos Respublika. Pareiškėja nuo 2023 m. nepertraukiamai gyvena Lietuvoje, mokosi lietuvių kalbą ir čia yra faktiškai įsikūrusi. Pareiškėja su Lietuva sieja savo ilgalaikius socialinius, ekonominius bei profesinius interesus ir ateities planus, todėl Lietuvos teritorija tapo nuolatinių ir pagrindinių jos gyvenimo ryšių vieta. Pareiškėja atvykusi į Lietuvą, naudodamasi tuo metu galiojusiomis įsidarbinimo lengvatomis, 2023 m. gegužės 15 d. įsidarbino UAB „Frogdom“ (toliau – ir Bendrovė) kaip informacinių technologijų sistemų administratorė. Pareiškėja 2025 m. kovo 6 d. pateikė prašymą dėl laikinojo leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, kurį kaip tarpininkas pasirašė ir UAB „Frogdom“. Pareiškėja faktiškai dirbo UAB „Frogdom“, kuri pareiškėjai mokėjo darbo užmokestį, o kartu ir susijusius už pareiškėja mokėtinus mokesčius valstybei. Pareiškėjai laikinas leidimas gyventi Lietuvoje buvo išduotas 2025 m. birželio 30 d., pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą, kuris turėjo galioti iki 2028 m. birželio 30 d.

Nurodo, kad per daugiau nei dvejus metus pareiškėja ne tik sėkmingai integravosi į vietos bendruomenę, bet ir ėmėsi aktyvios ūkinės-komercinės veiklos. Pareiškėja nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. vadovauja MB „Baltic Go“. 2025 m. rugsėjo 1 d. MB „Baltic Go“ sudarė paskolos sutartį su UAB „Frogdom, LTD“, kuria buvo paskolinta 3 505 Eur suma, įsipareigojant ją gražinti iki 2030 m. rugsėjo 1 d., mokant 3,15 proc. palūkanas.

Pareiškėja, siekdama ilgalaikio teisinio saugumo, gyvenimo stabilumo ir verslo plėtros Lietuvos Respublikoje, manydama, jog turimas leidimas gyventi galioja iki 2028 m., atliko reikšmingas finansines investicijas į Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą. Šis nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso jos valdomai MB „Baltic Go“, o investicijų pobūdis ir apimtis aiškiai patvirtina pareiškėjos tikslą nuolat ir ilgalaikiai įsikurti Lietuvos valstybėje bei vykdyti čia tęstinę ekonominę veiklą.

Teigia, kad pareiškėjai atėmus leidimą laikinai gyventi būtų suvaržytos jos teisės disponuoti atstovaujamos MB „Baltic Go“ įgytu turtu, faktiškai jį valdyti, vykdyti komercinę – ūkinę veiklą, tuo labiau, atlikti atitinkamus veiksmus iš savo gimtinės – Ukrainos, kurioje vyksta karas.

Aktualu ir tai, kad pareiškėja dar 2025 m. lapkričio 3 d. sudarė darbo sutartį su UAB „Frogdom“, pagal kurią ji buvo priimta dirbti kaip dizainerė. Darbo santykiai įsigaliojo nuo sutarties sudarymo momento (2025 m. lapkričio 3 d.), tačiau dėl darbdavio administracinės klaidos informacija apie naujai priimtą darbuotoją nebuvo laiku pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai „Sodrai“, pranešimas apie apdraustųjų socialinio draudimo pradžią buvo pateiktas 2025 m. lapkričio 7 d. Be to, UAB „Frogdom“ suteikė pareiškėjai gyvenamąsias patalpas prieš sudarant darbo sutartį, kas įrodo darbdavio norą įdarbinti pareiškėją kaip ilgametę darbuotoją, o kartu ir pareiškėjos sąsajas su Lietuva.

Pareiškėjos vertinimu, jeigu Migracijos departamentas būtų įgyvendinęs pareigą veikti rūpestingai ir objektyviai bei būtų susisiekęs su pareiškėjos darbdaviu ar pačia pareiškėja, Migracijos departamentui būtų buvusi pateikta informacija apie faktiškai sudarytą darbo sutartį, nebūtų kilę pagrindo taikyti tokios griežtos ir neproporcingos administracinės sankcijos.

Teigia, kad pareiškėja yra itin išgąsdinta ir paveikta Ukrainoje vykstančio karo, jaučia stiprią grėsmę dėl savo gyvybės ir ateities. Pasak pareiškėjos, ji turėjo pagrįstus lūkesčius tęsti savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Netikėtas leidimo laikinai gyventi panaikinimas sąlygojo dar didesnius išgyvenimus bei baimes dėl ateities. Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas savo turiniu pažeidžia pamatines žmogaus teises, o kartu ir teisėtų lūkesčių principus. Pareiškėja atitiko visas reikalaujamas sąlygas ir buvo teisėtai įgijusi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, šiuo metu tokias sąlygas atitiktų. Pareiškėjos, kaip nepriekaištingos aukštos kvalifikacijos asmens, lūkestis tęsti prisiimtų įsipareigojimų Lietuvos Respublikoje vykdymą, mokesčių mokėjimą ir ateities kūrimą Lietuvos Respublikoje, buvo nepagrįstai paneigtas išimtinai formaliu Migracijos departamento Sprendimu, kuris pareiškėjai sukėlė milžiniškas pasekmes.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad nors pareiškėja išdėsto aplinkybes, kuriomis ji atvyko į Lietuvą bei kaip čia įsikūrė ir nurodo, kad ėmėsi aktyvios ūkinės – komercinės veiklos (nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. vadovauja MB „Baltic Go“, kuri yra sudariusi paskolos sutartį ir įsigijusi nekilnojamąjį turtą), Migracijos departamentas pažymi, kad šios aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su ginčijamu sprendimu.

Pažymi, kad pareiškėjos darbdavys, su kuriuo pareiškėja sudarė darbo sutartį, pareigos neatliko. Pranešimas buvo pateiktas tik po to, kai Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą ir pareiškėją 2025 m. lapkričio 6 d. informavo apie ginčijamo sprendimo priėmimą.

Pažymi ir tai, kad Migracijos departamentas, remdamasis oficialaus šaltinio – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV IS) teikiamais duomenimis nustatė, kad pareiškėjos darbdavys iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos nepateikė informacijos, kad su pareiškėja būtų sudaryta darbo sutartis.

Nesutinka su pareiškėjos skundo baigiamaisiais argumentais, kad pareiškėja turėjo Migracijos departamento išduoto leidimo pagrindu pagrįstus lūkesčius tęsti savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Teigia, kad pareiškėjai leidimas gyventi buvo išduotas ketinant dirbti, ir ne bet kur, o pas konkretų darbdavį, todėl, pareiškėjai netenkinant imperatyvių Įstatymo reikalavimų pareiškėja negalėjo turėti ir pagrįstų lūkesčių gyventi Lietuvoje. Pažymi, kad pareiškėja, gyvendama Lietuvoje, turi pareigą laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, o ne laisvai interpretuoti įstatymų reikalavimus, kai jie skiriasi nuo pareiškėjos lūkesčių (pvz., vykdyti komercinę ūkinę veiklą, o ne dirbti bendrovėje, teikusioje tarpininkavimo raštą).

Mano, kad ginčijamas sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis ginčijamo sprendimo priėmimo metu konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai, kad praėjus 2 dienoms po sprendimo priėmimo Bendrovė pateikė pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, nesuteikia pagrindo vertinti ginčijamo sprendimo priėmimo metu konstatuotas faktines aplinkybes kitaip, nei jas vertino Migracijos departamentas. Mano, kad Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą, vadovaudamasis ginčijamo sprendimo priėmimo metu VSDFV IS buvusiais duomenimis, iš kurių vertinti, kad su pareiškėja sudaryta darbo sutartis, neturėjo pagrindo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 25S238309, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760465200 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal Įstatymo 44¹ straipsnio nuostatas).

Migracijos departamentas nustatė, kad UAB „Frogdom” (Bendrovė), kuri pateikė tarpininkavimo raštą ketindama įdarbinti pareiškėją, darbo sutarties su pareiškėja nesudarė.

Migracijos departamentas priėmė 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 25S238309 ir panaikino pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Nr. 760465200, galiojantį iki 2028 m. birželio 30 d., pagrindu, jog darbo sutartis su pareiškėja nesudaryta.

Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu kreipėsi į teismą.

Užsieniečių teisinę padėtį reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką.

Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Pagal Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą užsienietis, kuriam išduota viza kaip atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti ir pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Pažymėtina, kad Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir LLG aprašas) 1292 punktas numato, jog jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui buvo išduotas ar pakeistas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte ar 441 straipsnyje nurodytais pagrindais arba jeigu Migracijos departamentas priėmė Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje arba Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir praėjus 2 mėnesiams atitinkamai nuo šio leidimo išrašymo dienos ar nuo sprendimo leisti pakeisti darbdavį priėmimo dienos (jeigu užsienietis nutraukia darbo sutartį su buvusiu darbdaviu) Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas nustato, kad VSDFV IS nėra duomenų apie šio užsieniečio įdarbinimą, atliekami Aprašo 130 punkte nurodyti veiksmai. Praėjus 2 mėnesiams nuo leidimų laikinai gyventi, išduotų darbo konkrečioje bendrovėje pagrindu, išrašymo užsieniečiams, nesant duomenų apie jų įdarbinimą bendrovėje, jiems išduoti leidimai gyventi yra panaikinami.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) konstatavo, jog Aprašo 129² punkte įtvirtintas 2 mėnesių nuo leidimo laikinai gyventi išrašymo terminas nėra savitikslis, juo iš esmės yra apibrėžtas protingas laikotarpis, per kurį užsienietis ir jį dirbti pasikvietęs darbdavys turi sutvarkyti visus su užsieniečio įdarbinimu bei darbo sutarties sudarymu susijusius formalumus, kurių nustatytu terminu nepabaigus Departamentas privalo imtis Aprašo 130 punkte nurodytų veiksmų, t. y. įvertinęs su konkrečiu atveju susijusias faktines aplinkybes spręsti, ar egzistuoja kuris nors iš Įstatymo 50 str. 1 d. nurodytų pagrindų panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi (žr. LVAT 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2823-261/2021, LVAT 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1777-602/2024).

Nesutikimą su ginčijamu sprendimu pareiškėja iš esmės grindžia tuo, kad ji vykdė ūkinę komercinę veiklą, turi turto Lietuvos Respublikoje ir jau integravosi į darbo rinką, visuomenę. Pareiškėjos vertinimu Migracijos departamentas neįgyvendino pareigos – veikti rūpestingai ir objektyviai, todėl priėmė neproporcingą sprendimą.

Teismo vertinimu, tokie pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti, nes iš skundžiamo Sprendimo turinio aiškiai matyti, kad leidimas buvo panaikintas vadovaujantis Migracijos departamento turimais duomenimis, kad Bendrovė, tarpininkavusi dėl leidimo išdavimo, darbo sutarties su pareiškėja nesudarė. Atsižvelgiant į tai, kad leidimas buvo išduotas darbo pagrindu, tačiau darbo sutartis nebuvo sudaryta, sprendime konstatuota, jog pareiškėja nesilaikė Įstatyme numatytų sąlygų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal Įstatymo 44¹ straipsnio nuostatas) pareiškėjai buvo išduotas 2025 m. birželio 30 d. Pareiškėja įvardijamu laikotarpiu iki 2025 m. lapkričio 3 d. Bendrovėje nebuvo įdarbinta Tarpininkavimo rašte numatytu pagrindu, o apie sudarytą darbo sutartį Bendrovės VSDFV pranešimas pateiktas tik 2025 m. lapkričio 7 d.

Taigi akivaizdu, kad per daugiau nei keturis mėnesius pareiškėja nebuvo įdarbinta bendrovėje dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir tuo nebuvo įvykdytos sąlygos atitikti reikalavimus visą buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu pagal kurias išduotas leidimas laikinai gyventi. Taigi Bendrovei neįvykdžius tarpininkavimo rašte prisiimtų įsipareigojimų įdarbinti, o vėliau įdarbinus pareiškėją neįvykdžius pareigos laiku įstatymų nustatyta tvarka pateikti informaciją VSDFV IS apie darbuotojos priėmimą, tai suponuoja, kad pareiškėja neatitiko sąlygų, pagal kurias buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Nepagrįstais laikytini ir pareiškėjos argumentai, jog ji vykdydama ūkinę komercinę veiklą – vadovaudama MB „Baltic Go“ atitiko šias sąlygas. Nors Įstatymu ir neuždrausta pareiškėjai dirbti ir pas kitą darbdavį ar sudaryti civilinių paslaugų sutartį, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pareiškėjos pareigos laikytis įstatymo nuostatų, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Šios veiklos vykdymui pareiškėja turėjo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu Įstatyme numatytuoju pagrindu.

Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja nebuvo įdarbinta Bendrovėje apskritai, tačiau Sprendimo priėmimo metu Migracijos departamentas, remdamasis oficialaus šaltinio – VSDFV IS teikiamais duomenimis nustatė, kad pareiškėjos darbdavys iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos nepateikė informacijos, kad su pareiškėja būtų sudaryta darbo sutartis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėja neatitiko sąlygų pagal kurias jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ir nebuvo įvykdyti UAB „Frogdom” tarpininkavimo rašte prisiimti įsipareigojimai, dėl ko atsakovas turėjo pakankamą pagrindą panaikinti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal Įstatymo 44¹ straipsnio nuostatas) pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentas rėmėsi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu egzistavusiais duomenimis, kad darbo sutartis su pareiškėja nebuvo sudaryta, t. y. buvo nustatyti teisiniai pagrindai panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Teismas pažymi, kad nors pareiškėja nurodo Lietuvos Respublikoje įgijusi nekilnojamojo turto ir vadovaujanti juridiniam asmeniui, šios aplinkybės savaime nėra ir negali būti laikomos susijusiomis su pareiškėjos pareiga laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Nekilnojamojo turto įsigijimas ar vadovavimas juridiniam asmeniui nesuteikia išimčių ar privilegijų, leidžiančių nesilaikyti galiojančių teisės normų, taip pat nepaneigia pareigos vykdyti įstatymuose nustatytas prievoles. Aplinkybė, kad pareiškėjos valdomo juridinio asmens veikla ar valdymas, pareiškėjai praradus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galimai pasunkėtų, vertintina kaip pačios pareiškėjos (Bendrovės) veiksmų ar neveikimo pasekmė. Šios pasekmės negali būti laikomos objektyviu pagrindu panaikinti skundžiamą Sprendimą.

Be kita ko, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėja negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jai palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad ji yra įvykdžiusi visus Įstatyme keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjai tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį, daroma išvada, kad sprendime yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamo Sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, Sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai, todėl darytina išvada, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 25S238309, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760465200, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,

nusprendžia :

Pareiškėjos G. M. (G. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai                                                  Eglė Kiaurakytė

          Laimutė Jokubauskaitė

           Remigijus Arminas