Nr. DOK-3851

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07361-2024-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

                                                               2025 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2025 m. spalio 28 d. paduotu

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Rukma“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 4 d. sprendimo peržiūrėjimo, kuriuo atmestas jos ieškinys atsakovui A. E. N. dėl žalos atlyginimo priteisimo.  

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

 Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnio 9 dalį, 6.246–6.249 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi, grindžiami prielaidomis ir prieštarauja dispozityvumo principui, pagal kurį ieškovė turi teisė pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai perkėlė ieškovei atsakomybę už prievolės nevykdymą, nevertindama atsakovo įstatyminių pareigų nevykdymo CK 2.70 straipsnio 9 dalies kontekste. Teisės aktai neatleidžia įmonės vienasmenio dalyvio ir vadovo nuo pareigos teikti juridinių asmenų registrui (toliau – JAR) finansines atskaitomybės dokumentus, jei įmonė nevykdo veiklos. Atsakovas daugiau kai 25 metus nevykdė šios pareigos, o tai lėmė bendrovės likvidavimą JAR tvarkytojo iniciatyva. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovei padarytos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis privalo atsakyti pagal bendrovės prievoles savo turtu. Atsakovo išvykimas gyventi į užsienį nelaikytina svarbia priežastimi, pateisinančia fiduciarinių pareigų ir įstatymo reikalavimų nevykdymą. Atsakovas neinicijavo bendrovės nemokumo proceso nei iki išvykimo į kitą šalį, nei po grįžimo į Lietuvą. Atsakovo veiksmai, kai bendrovei daugiau nei per 20 metų nebuvo inicijuotas nemokumo procesas laikytini nesąžiningais CK 2.70 straipsnio 9 dalies kontekste. Kadangi bendrovė turėjo neįvykdytų kreditoriams prievolių, atsakovas, kaip rūpestingas ir apdairus bendrovės vienasmenis akcininkas ir vadovas, galėjo CK 2.70 straipsnio 5 dalies pagrindu kreiptis į teismą dėl JAR tvarkytojo inicijuojamo bendrovės likvidavimo atšaukimo. Tačiau atsakovas šia įstatymo teises nepasinaudojo, nesamdė asmens, kuris parengtų finansinės atskaitomybės dokumentus ir juos pateiktų JAR.

2. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovės atsakovui 4 000 Eur advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, netinkamai taikė proceso teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Advokatas pateikė teismui mokėjimo dokumentą, kuriame nėra atsakovo parašo ir įrašytas nepilnas jo vardas, todėl toks dokumentas yra negaliojantis ir laikytina, kad atsakovas bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. 

            Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

        Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti UAB „Rukma“ (j. a. k. 124131945) 148 (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. spalio 22 d. AB „SEB bankas“, mokėjimo nurodymo Nr. 3542, žyminio mokesčio užduoties kodas ZO83710.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                          Goda Ambrasaitė-Balynienė

                                                                                                              Andžej Maciejevski

                                                                                                              Algirdas Taminskas