Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00383-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.2.13; 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 25 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau– UAB) „Mūsų laikas“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ ieškinį atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl atsisakymo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir administracinio akto pripažinimo negaliojančiu.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose iškelta civilinė byla pagal UAB „Mūsų laikas“ ieškinį atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl atsisakymo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir administracinio akto pripažinimo negaliojančiu.
2. Ieškovė ieškiniu prašo: 1) pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr.16SD-947-(14.16.136E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga pardavimo“ bei jį panaikinti ir įpareigoti atsakovę Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškove UAB „Mūsų laikas“, valstybinės 1.7992 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palanga, pirkimo-pardavimo sutartį; 2) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 18 d. raštą Nr.(4.12.E)D3-2106 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje“ bei jį panaikinti; 3) priteisti iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai inicijuoti, organizuoti, vykdyti, ieškovės valdomo 1.7992 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangos mieste ar teritorijos, į kurią patektų šis žemės sklypas detaliojo planavimo, šio žemės sklypo padalijimo, bet kokio kito pertvarkymo ar valdymo kitokio apsunkinimo veiksmus ir priimti su tuo susijusius administracinius aktus. Ieškovė būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, kad nagrinėjamoje situacijoje yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai), nes atsakovė Palangos miesto savivaldybė nebaigus nuo 2020 m. spalio 31 d. pradėtų ir besitęsiančių ginčo žemės pirkimo-pardavimo procedūrų, 2022 m. gegužės 18 d. rašte nurodė, jog siekia pakeisti faktinę situaciją, t. y. padalyti ginčo žemės sklypą į dvi dalis. Ieškovė akcentuoja, kad atsakovei Palangos miesto savivaldybei įgyvendinus savo ketinimus, iki kol bus išspręstas ginčas dėl žemės pardavimo, padalinus ginčo žemės sklypą į kelias dalis, tokie atsakovės veiksmai padarytų teismo sprendimo įvykdymą dėl įpareigojimo sudaryti 1.7992 ha ploto žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį iš esmės neįmanomu, nes nebeliktų ginčo objektu esančio 1.7992 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių ieškovė mano, kad yra akivaizdi grėsmė teismo sprendimo įvykdymo galimybei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas. Pagrindiniai teismo argumentai:
4.1. Teismas vertino, kad, ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja.
4.2. Teismas nurodė, jog detalusis planas yra aukštesnės galios teritorijos planavimo dokumentas ir būtent į jį, o ne priešingai, turi būti atsižvelgiama sprendžiant šalių ginčą dėl valstybinės žemės pardavimo ne aukciono būdu.
4.3. Teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju pritaikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę būtų uždrausta atsakovei imtis bet kokių veiksmų detaliojo planavimo srityje ir tokiu būdu stabdoma visa teritorijų planavimo dokumento pakeitimų rengimo procedūra.
4.4. Netgi tuo atveju, jei kokie nors atsakovės sprendimai detaliojo planavimo srityje ir būtų priimti, ieškovė turės galimybę šiuos sprendimus skųsti ar teikti pasiūlymus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždrausti atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai inicijuoti, organizuoti, vykdyti ieškovės valdomo 1.7992ha ploto žemės sklypo Palangos mieste ar teritorijos, į kurią patektų šis žemės sklypas detaliojo planavimo, šio žemės sklypo padalijimo, bet kokio kito pertvarkymo ar valdymo, bei nurodyto žemės sklypo pardavimo procedūrų kitokio apsunkinimo veiksmus ir priimti su tuo susijusius administracinius aktus. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į faktinę aplinkybę, jog ieškiniu ieškovė būtent ir reikalauja laikytis Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 38 patvirtinto Šventosios gyvenvietės detalaus plano ir būtent jo pagrindu priimto 2017 m. spalio 2 d. NŽT Palangos skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 16SK-253-(14.16.110.), kuriuo buvo suformuotas ginčo žemės sklypas, kurį prašoma įpareigoti parduoti. Teismas nutartį motyvuodamas tuo, kad reikalinga laikytis Detalaus plano, toliau teikia motyvus, kad juo nereikia vadovautis, todėl teismo motyvai yra prieštaringi galiojančio Detaliojo plano privalomumo klausimu.
5.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažindamas, kad yra būtina vadovautis galiojančiu 2000 m. Detaliuoju planu ir iš pateiktų ginčijamų administracinių aktų matydamas, kad atsakovės siekia keisti faktinę situaciją, vengiant įgyvendinti ieškovės 2020 m. spalio 13 d. prašymą dėl žemės pardavimo, privalėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tik jas pritaikius galima užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai). Pažymi tai, kad pavojus yra realus, t. y. jog nebaigus teismui spręsti ginčo atsakovės įgyvendins savo ketinimus, pakeis faktinę situaciją, nes tokį pavojų patvirtina nurodytos aplinkybės skundžiamuose administraciniuose aktuose.
5.3. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į tai, kad iškeltos civilinės bylos nagrinėjimo metu pakeitus dabar galiojantį Detalųjį planą ir suskaldžius ginčo objektu esantį vientisą l,7992 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, šio objekto (vientiso l,7992 ha ploto žemės sklypo) nebeliks, t. y. neliks ieškovės 2020 m. spalio 13 d. prašyme ir ieškinio dalyke nurodyto vientiso l,7992 ha ploto žemės sklypo ir todėl tiesiog nebus įmanoma nei priimti šioje dalyje teismo sprendimo nei jo įvykdyti.
5.4. Faktiškai teismas nutartyje pasisakė, jog atsisakymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra akivaizdžiai užprogramuojamas teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas ir ginčo išsiplėtimas dėl būsimų administracinių aktų apskundimo.
5.5. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išsaugoti situaciją dėl konkretaus ginčo objektu esančio daikto - vientiso (nepadalyto, nesumažinto) 1.7992ha ploto žemės sklypo. Todėl toks apribojimas iš esmės nevaržo Savivaldybės teisės vykdyti kitų teritorijų detalųjį planavimą ar kitų dalių galiojančio Detalaus plano keitimą, t. y. nebus atsakovės teisės suvaržytos daugiau nei būtina.
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Ieškovė galės dalyvauti planavimo procese, teikti pastabas, pasiūlymus.
6.2. Ieškovė galės prašyti, kad savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumą patikrintų Statybos inspekcija ir teismas.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Mano, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad „<...> šioje proceso stadijoje nėra pagrįsto pagrindo taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, nes ieškovė nepateikė pakankamų argumentų, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nebus galima ateityje įvykdyti būsimo teismo sprendimo“.
7.2. UAB „Mūsų laikas“ turės galimybę dalyvauti planavimo procese, teikti pastabas ir savo pasiūlymus bei prašyti, kad atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atliekamų veiksmų planavimo metu teisėtumas būtų vertinamas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
11. Atskirajame skunde nurodoma. kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į faktinę aplinkybę, jog ieškiniu ieškovė būtent ir reikalauja laikytis Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 38 patvirtinto Šventosios gyvenvietės detalaus plano ir būtent jo pagrindu priimto 2017 m. spalio 2 d. NŽT Palangos skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 16SK-253-(14.16.110.), kuriuo buvo suformuotas ginčo žemės sklypas. Apeliantės nuomone, teismas skundžiama nutartimi pripažindamas, kad yra būtina vadovautis galiojančiu 2000 m. Detaliuoju planu ir iš pateiktų ginčijamų administracinių aktų matydamas, kad atsakovės siekia keisti faktinę situaciją, vengiant įgyvendinti ieškovės 2020 m. spalio 13 d. prašymą dėl žemės pardavimo, privalėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantės vertinimu, teismas neįsigilino į tai, kad iškeltos civilinės bylos nagrinėjimo metu pakeitus dabar galiojantį Detalųjį planą ir suskaldžius ginčo objektu esantį vientisą l,7992 ha ploto žemės sklypą, šio objekto (vientiso l,7992 ha ploto žemės sklypo) nebeliks.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra būtinos dvi įstatyme įtvirtintos sąlygos: 1) prašymą teikiantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą. Šiuo aspektu Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018); 2) prašymą teikiantis asmuo turi pagrįsti teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Nesant bent vienos iš anksčiau minėtų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas.
14. Kadangi ieškinio preliminaraus pagrįstumo pripažinimui teismui pakanka tik įsitikinti, ar šis procesinis dokumentas yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie argumentai pagrindžiami įrodymais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad tokia būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra nustatyta.
15. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, kurios egzistavimą ieškovė siekia pagrįsti, yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
16. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų 2014 m. sausio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-8 (toliai – ir Taisyklės), nustatančių valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės dalies bendrųjų planų, savivaldybės bendrųjų planų, savivaldybės dalies bendrųjų planų ir detaliųjų planų sudėtį ir turinį, rengimo, keitimo, koregavimo tvarką, teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese, šeštajame skirsnyje nustatyta detaliojo plano keitimo ir koregavimo tvarka ir atvejai. Taisyklių 313 punkte numatyta, kad detalieji planai keičiami planavimo organizatoriaus sprendimu dėl detaliojo plano keitimo, taikant Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse numatytą detaliųjų planų rengimo procesą ir tą pačią detaliojo plano tvirtinimo procedūrą. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui keisti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Detalieji planai keičiami, kai savivaldybės administracijos direktorius nusprendžia iš esmės keisti detaliojo plano sprendinius arba kai planuojami keisti detaliojo plano sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu (Taisyklių 314 p.). (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1818-556/2020). Planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas tik tuo atveju, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2212-438/2020).
17. Iš byloje pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr.16SD-947-(14.16.136E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga pardavimo“, matyti, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 14 dalimi, Palangos miesto savivaldybės administracija artimiausiu laiku inicijuos Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimą žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, kurio tikslas padalinti žemės sklypą, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus. Minėtame sprendime nurodyta apskundimo tvarka. Akcentuotina, kad byloje nėra duomenų, kad šitą sprendimą apeliantė apskundė ir gynė savo galbūt pažeistas teises. Be to, detaliojo plano sprendiniai gali būti tikslinami, keičiami ir pagal ieškovės motyvuotus pasiūlymus.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje stadijoje nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes pati procedūra dar tik pradedama inicijuoti, dar nėra priimtas joks teisės aktas, kuriuo būtų apibrėžtos, nustatytos, pakeistos ieškovės teisės be pareigos ar jų apimtis.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą. Taigi, laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios tiesiogiai susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-135-186/2017).
20. Šiuo atveju byloje, kaip nurodyta, nėra sprendžiamas ginčas dėl detaliojo plano sprendinių pakeitimų (jų nėra), nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl priimtų administracinių teisės aktų – būsimų sprendinių inicijavimo. Todėl apeliantės prašomos laikinosios apsaugos priemonės šioje stadijoje neatitinka pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos atliktu situacijos vertinimu, jog priimti ieškovės ginčijami aktai negali apsunkinti teismo sprendimo vykdymo ar padaryti jo neįmanomo, nes jais galbūt tik bus pradedama detaliojo plano keitimo procedūra, o tai nėra susiję su pareikšto ieškinio dalyku.
21. Teismų praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).
22. Pažymėtina ir tai, jog procesinė pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui (nagrinėjamu atveju ieškovei). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalėjo savo prašymą pagrįsti, t. y. įrodyti realios grėsmės ieškovės reikalavimų, kurie galbūt bus patenkinti, įvykdymui egzistavimą. Tačiau ieškovė nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nei atskirajame skunde nepateikė pagrįstų argumentų ar objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl detaliojo plano keitimo proceso vykdymo (galbūt sklypas nebus padalytas) ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
23. Kaip teisingai nurodo atsakovės, ieškovė, jeigu vis tik bus vykdoma detaliojo plano pakeitimo procedūra, turėjo / turės galimybę dalyvauti planavimo procese, teikti pastabas ir savo pasiūlymus bei prašyti, kad atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atliekamų veiksmų planavimo metu teisėtumas būtų vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu, taip pat ieškovė UAB „Mūsų laikas“ turės teisę ginti savo teises teisme.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas byloje priėmus sprendimą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiami laikino pobūdžio klausimai, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.
Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,
n u t a r i a:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Aušra Maškevičienė