Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-48-212-2009].doc
Bylos nr.: 2A-48-212/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

KRISTINA TAMOŠIŪNAITĖ

Pirmosios instancijos teismo                                                   Civilinė byla Nr. 2A-48-212-/2009

teisėja Violeta Petkevičienė                               Procesinio sprendimo kategorija 121.15;121.21;

 (S)

                                   

 

 

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m.vasario 4 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės, Rimanto Savicko, Zinos Mickevičiūtės (pranešėja),

sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,

dalyvaujant ieškovui O. N. ir jo atstovui adv. Sigitui Žostautui,

 

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Arvera“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4040-811/2008 pagal ieškovo O. N. ieškinį atskovui UAB „Arvera“ dėl šmokų, susijusių su darbo santykias, priteismo,

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo priskaičiuotą darbo užmokestį su visais priedais, priteisti 0,06 procento delspinigius nuo nesumokėtos darbo užmokesčio sumos už kiekvieną dėl darbdavio kaltės pavėluotą išmokėti dieną, pradedant skaičiuoti nuo aštuntos pavėlavimo atsiskaityti dienos iki atsakovas pilnai atsiskaitys, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo dienos už laiku neišmokėtą darbo užmokestį ir 500 Lt atstovavimo išlaidų. Nurodė, kad pas atsakovą dirbo nuo 2007-02-17 iki 2008-03-26 pagal neterminuotą darbo sutartį (duomenys neskelbtini). Sutartį nutraukė 2008-03-26 pagal DK 127 str. 1 d., tačiau atsakovas jam nesumokėjo darbo užmokesčio už paskutinį reisą apie 5700 Lt (į jį įeina dienpinigai ir kelionės išlaidos). Taip pat atsakovas turi sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti nuo atleidimo dienos. Kadangi atsakovas jam nepateikia duomenų apie įsiskolinimą, dėl to negali nurodyti atskovo įsiskolinimo. Pateikus teismui ieškinį, atsakovas sumokėjo ieškovui 2000 Lt, todėl šiuo metu likusi atsakovo skola ieškovui 4672,44 Lt.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo 4672,44 Lt dienpinigių ir kelionės išlaidų; 5099,87 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką; vidutinį darbo užmokestį nuo 2008 m. lapkričio 12 d. iki priteistos 4672,44 Lt sumos sumokėjimo dienos įskaitytinai, skaičiuojant po 30,09 Lt per dieną už penkių darbo dienų savaitę; 33,10 Lt delspinigių; 500 Lt išlaidų už advokato paslaugas ir bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nustatė, kad ieškovas dirbo pas atsakovą nuo 2007-02-17 iki 2008-03-26 (duomenys neskelbtini) ir pagal darbo sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 1045 Lt darbo užmokestį nuo 2008-01-02 iki kito mėnesio 25 dienos. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2008-03-26 pagal DK 127 str. 1 d., tačiau atleidimo dieną atsakovas neatsiskaitė su ieškovu, kaip to reikalauja DK 206 str. l d. 1 p. nuostatos. Ieškovui sumokėjo tik 597,90 Lt darbo užmokesčio už 2008 m. kovo mėnesį. Už 2008 m. sausio–vasario mėnesius ieškovui darbo užmokestis po 843,49 Lt sumokėtas 2008-03-13. Ieškovas buvo komandiruotas į užsienį nuo 2008-01-20 iki 2008-03-03, o prieš vykstant į komandiruotę atsakovas jam sumokėjo 637,56 Lt kelionės išlaidų. Komandiruotės metu ieškovo patirtos išlaidos sudarė 7310 Lt. Konstatavo, kad atleidimo iš darbo dieną atsakovas buvo skolingas ieškovui 6672,44 Lt dienpinigių ir kelionės išlaidų, kad 2008-04-21 bei 2008-05-12 pervedė į ieškovo banko sąskaitą 2000 Lt. Ieškovui priklausančios kelionės išlaidos ir dienpinigiau apskaičiuoti pagal ieškovo ir bendrovės buhalterio pasirašytus kelionės lapus ir ieškovo 2008-03-12 pateiktą apyskaitą. Nurodė, kad DK 141 str. 3 d. norma taikoma tuo atveju, kai darbdavys uždelsia atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės, tuo pačiu ji yra kompensacinio pobūdžio, nes nustato mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Teismas laikė nepagrįstais ir atmetė atsakovo argumentus, kad su ieškovu negalėjo atsiskaityti laiku dėl to, kad ieškovas nepateikė tachografo diskelių, o jų neturėdamas negalėjo sutikrinti su kelionės lapų duomenimis ir paskaičiuoti kelionės išlaidas bei dienpinigius; kad ieškovas pats neatėjo į darbovietę pasiimti jam priklausančių sumų, kaip nustato įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklės.

Sprendė, jog Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99, patvirtintų Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 13 p. nustato, kad dokumentai, patvirtinantys komandiruočių sąnaudas, turi atitikti Pelno mokesčio įstatymo 11 str. 4 ir 6 dalių reikalavimus, t. y., kad įmonėse buhalterinė komandiruočių metu patirtų išlaidų apskaita vykdoma juridinę galią turinčiais dokumentais, turinčiais visus teisės aktų nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus. Tachografo diskelių duomenys apskaičiuojant komandiruotės išlaidas ne tik, kad jokios reikšmės neturi, bet ir negali turėti, nes jie neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. apskaitos dokumentams nustatytų rekvizitų. Atsakovas galėjo ir privalėjo kelionės išlaidas apskaičiuoti tik pagal ieškovo pateiktus komandiruotės dokumentus. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovui buvo sudaryta galimybė apskaičiuotas kelionės išlaidas pagal ieškovo pristatytus kelionės lapus ir kitus dokumentus patikslinti su duomenimis, esančiais tachografo diskelyje. Paaiškėjo, kad atsakovo pateikta kelionės išlaidų suma po duomenų sutikrinimo nesiskyrė su atsiliepime nurodyta kelionės išlaidų suma. Todėl teismas ieškovo kaltę dėl pavėluoto atsiskaitymo atmetė kaip neįrodytą.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui buvo žinomi ieškovo banko sąskaitos rekvizitai, anksčiau ne kartą į šią sąskaitą buvo pervedami pinigai, todėl atsakovo motyvai, kad neatsiskaitė dėl ieškovo kaltės, jam pačiam neatvykus į įmonę pasiimti priklausančių sumų neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra formalūs ir neįrodyti. Dėl uždelsimo atsiskaityti su ieškovu atsakovui kyla DK 141 str. numatytos pasekmės. Teismas nustatė, kad darbdavys pažeidė imperatyvią įstatymo normą, neatsiskaitė su ieškovu jo atleidimo dieną ir todėl priteisė vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo laiką, kuris sudarė 5099,87 Lt.

Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti darbo užmokestį su visais priedais yra pareikštas siekiant atgauti ne tik darbo užmokestį, bet ir visas jam priklausančias iš darbdavio pinigų sumas, t. y. kelionės išlaidas bei dienpinigius. Atsakovo nesumokėtos ieškovui sumos tiesiogiai susijusios su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, todėl CPK 417 str. pagrindu teismas gali išeiti už ieškinio ribų, viršyti ieškovo reikalavimą ir priteisti kelionės išlaidas bei dienpinigius. Nustatė, kad darbo užmokestis už sausio mėnesį ieškovui buvo sumokėtas 2008-03-13, o ne 2008-02-25, kaip įsipareigojo atsakovas, priteisė 0,06 procento dydžio delspinigius nuo priklausančios sumokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kurie sudarė 33,10 Lt.

 

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-11-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, nes ieškovas nereiškė reikalavimo dėl kelionės išlaidų ir dienpinigių priteisimo. Ieškiniu prašė priteisti darbo užmokestį su visais priedais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad darbo užmokestis ieškovui išmokėtas 2008-03-26, t. y. jo atleidimo iš darbo dieną. Todėl atsakovas neskolingas ieškovui darbo užmokesčio, nes darbo sutartyje šalys nesulygo dėl jokių priedų prie darbo užmokesčio ir todėl ieškovo reikalavimas priteisti priedus yra visiškai nepagrįstas. Teismas, priteisdamas ieškovui dienpinigių, kelionės išlaidas, viršijo ieškovo pareikštų reikalavimų ribas, o CPK 417 str. numato, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį teismas gali priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Dienpinigių ir kelionės išlaidų priteisimas nėra tiesiogiai susijęs su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Tai papildomos kompensacinę funkciją turinčios išmokos, kurios tiesiogiai nesusijusios su darbuotojo darbo užmokesčiu bei darbo užmokesčio priedais.

Dienpinigių ir kelionės išlaidų ieškovo atleidimo dieną negalėjo paskaičiuoti, nes ieškovas nepateikė tachografų diskelių, kurių pagrindu yra paskaičiuojami dienpinigiai. Tik teismo posėdžio metu ieškovas perdavė šiuos diskelius, todėl nuo tada ir atsirado pareiga apskaičiuoti dienpinigius, o ieškovui atsirado teisė reikalauti dienpinigių atlyginimo. Mano, kad teismas neteisingai taikė Pelno mokesčio įstatymo 11 str., Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. nuostatas, nes šie teisės aktai nieko bendro neturi su dienpinigiais. Be to, teismas neišskyrė, kokią dalį iš priteistos sumos 4672,44 Lt sudaro komandiruotės išlaidos, o kokią dalį – dienpinigiai, todėl nurodytų teisės normų taikymas, konstatuojant, kad tachografų diskelių duomenys, apskaičiuojant komandiruotės išlaidas, neturi jokios reikšmės, nes jie neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. numatytų rekvizitų, yra nepagrįstas. Komandiruotės išlaidoms ši teisės norma gali būti taikoma, o dienpinigiai turi būti skaičiuojami vadovaujantis faktiškai kelionėje sugaištu laiku, įvertinant skirtingus dienpinigių tarifus atskirose valstybėse, kas yra nustatoma remiantis tachografų diskelių parodymais, kelionės lapais, kuriuos pildo pats (duomenys neskelbtini). Tachoografo diskelių negrąžinimas buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovui nebuvo išmokėti įpinigiai. Dėl tos pačios priežasties negali būti taikoma DK 141 str. 3 d. norma. Darbuotojo neteisėti (kalti) veiksmai yra pagrindas nepriteisti vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką. Be to, darbuotojas nesilaikė įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių 5.6 p. reikalavimų, pagal kuriuos darbuotojui darbo užmokestis yra išmokamas įmonės patalpose, o esant darbuotojo rašytiniam prašymui, jo alga pervedama į prašančiojo asmeninę sąskaitą. Ieškovas ne tik neatvyko į įmonę, nepateikė tachografo parodymo diskelių, tačiau ir nepareiškė prašymo dėl pinigų pervedimo į jo sąskaitą. Tokiu būdu aktyviais veiksmais prisidėjo prie aplinkybių, dėl kurių darbuotojui priklausantys išmokėti dienpinigiai negalėjo būti tiksliai paskaičiuoti ir išmokėti. Nurodo, kad atsakovas nuo 2008 m. birželio mėnesio dirba, gauna pajamas, susijusiasias su darbo užmokesčiu, todėl nuo ieškovo naujų darbo santykių pradžios kompensuoti mokėto darbo užmokesčio sumas, jas priteisiant iš atsakovo, nėra teisinio pagrindo. Turi būti įvertinta ir ta aplinkybė, kad priklausantis darbo užmokestis ieškovui buvo išmokėtas jo atleidimo dieną.

 Atsiliepimu į apeliacinį ieškovas atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-11-12 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti apeliacinėje instancijoje turėtas išlaidas. Nurodo, kad jis, pareikšdamas reikalavimą atsakovui, ieškinį suformulavo taip todėl, kad atsakovas nepateikė jokių pažymų apie įsiskolinimą atleidimo iš darbo dienai. Pirmos instancijos teisme net atsakovo finansininkas nesugebėjo paaiškinti, kurios sumos yra atlyginimas, kurios komandiruotpinigiai ir kurios kelionės išlaidos. Atsakovo reikalavimas pateikti tachografus atsirado tik prasidėjus teismo posėdžiams, o iki tol tokių reikalavimų atsakovas nereiškė. Taip pat niekuo neparemti apelianto tvirtinimai, kad jis negalėjo laiku atsiskaityti, nes tai turėjo būti daroma bendrovės patalpose. Pagal nusistovėjusią bendrovėje tvarką, didžioji dalis su darbo santykiais susijusių mokėjimų buvo atliekama pavedimu į jo banko sąskaitą. Atsakovo noras su juo atsiskaityti atsirado tik po ieškinio pareiškimo jam.

 

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad šalys 2007-02-14 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 61 pagal kurią O. N. priimtas dirbti į UAB „Arvera“ (duomenys neskelbtini). Darbdavys UAB „Arvera“ įsipareigojo mokėti darbuotojui (ieškovui O. N.) šį darbo užmokestį: 1045 Lt (nuo 2008-01-02) mėnesinę algą vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 25 dienos. Mokėti dienpinigius pagal nustatytas normas (sutarties 3 punktas). Ši darbo sutartis nutraukta 2008-03-26 pagal DK 127 straipsnį. Atsakovas 2008-03-26 sumokėjo ieškovui 597,90 Lt. Ieškovas 2008-06-04 kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo jam priskaičiuotą darbo užmokestį su visais priedais; 0,06 % delspinigių už kiekvieną darbo užmokestį išmokėti pavėluotą dieną; vidutinį atlyginimą už uždelsimą atsiskaityti laiką. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas, atleisdamas jį iš darbo, neatsiskaitė už paskutinį reisą.

Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškinį patenkino visiškai. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliaciniame skunde nurodo: teismas viršijo reikalavimų ribas, nes ieškovas neprašė priteisti delspinigių ir kelionės išlaidų; delspinigių ir kelionės išlaidų atleidimo dieną negalėjo paskaičiuoti, nes ieškovas nepateikė tachografo diskelių; teismas neteisingai taikė Pelno mokesčio ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatas bei DK 141 str. 3 d., nes atsiskaityti buvo uždelsta dėl darbuotojo kaltės.

Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 186 str. 1 d.). Kaip teisingai nurodo apeliantas, dienpinigiai, kelionės išlaidos yra kompensacinės išmokos ir jos skiriasi nuo darbuotojams mokamų priedų, priemokų, padidintų mokėjimų, kurie dažniausiai susiję su nukrypimais nuo normalių darbo sąlygų. Kompensacinės išmokos nelaikomos darbo užmokesčiu, jos neįtraukiamos ir į vidutinio darbo užmokesčio sumas (DK 204 str.). Tačiau darbdavys, atleisdamas darbuotoją iš darbo, privalo visiškai atsiskaityti su juo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, t. y. darbdavys privalo išmokėti darbuotojui visas jam priklausančias pinigų sumas pagal DK 206 str. taisykles (DK 141 str.). Įstatymas nenumato, kad darbdavys atleidimo dieną turi sumokėti darbuotojui tik darbo užmokestį, o įsakmiai įpareigoja visiškai atsiskaityti su juo, išmokėti visas priklausančias išmokas, vadinasi ir kompensacines. Įstatymo leidėjas šią prievolę susieja su kita darbdaviui atsirandančia prievole: neatsiskaičius su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, atsiranda pavėluoto atsiskaitymo su darbuotoju teisiniai padariniai, numatyti DK 141, 207 straipsniuose.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas viršijo reikalavimų

ribas, priteisdamas ieškovui kelionės išlaidas ir dienpinigius, nes ieškovas to neprašė. Kaip jau minėta, ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas neatsiskaitė su juo už paskutinį reisą ir nurodė apytikslią sumą – 5700 Lt. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimą išmokėti atleidžiamam iš darbo darbuotojui visas jam priklausančias pinigų sumas, darytina išvada, kad atsakovas prievolės neįvykdė, su ieškovu neatsiskaitė, nes neišmokėjo kelionės išlaidų ir dienpinigių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą, o atsižvelgiant į darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (CPK 410 – 418 str.), turėjo teisę viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą. Atsakovo veiksmai patvirtina, pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pavėluoto atsiskaitymo su ieškovu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kelionės išlaidos ir dienpinigiai, 6672,44 Lt, ieškovui paskaičiuoti, tačiau neišmokėti 2008-03-26, t. y. atleidimo dieną. Atsakovas šią išmoką mokėjo dalimis: 1000 Lt sumokėta 2008-04-21 ir 1000 Lt – 2008-05-12 (b. l. 16, 41–42). Šie atsakovo veiksmai paneigia jo apeliacinio skundo motyvus, kad dienpinigių ir kelionės išlaidų jis negalėjo ieškovui paskaičiuoti dėl tachografo diskelių nepateikimo (įteismą ieškovas kreipėsi tik 2008-06-04).

Be to, tachografas yra visa įranga, skirta įrengti transporto priemonėse automatiškai arba pusiau automatiškai rodyti, registruoti ir laikyti išsamią informaciją apie šių transporto priemonių judėjimą ir tam tikrus jų vairuotojų darbo ir poilsio laikotarpius („Dėl skaitmeniniuose tachografuose naudojamų identifikavimo kortelių išdavimo taisyklės“, ptavirtintos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-03-23 įsakymu Nr. 2B-88). Iš šios sąvokos matyti, kad tachografo funkcijos nesusijusios su komandiruočių išlaidų apskaita ir atsakovo nurodoma priežastis visiškai nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, patvirtinusį komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, kurių 13 p. reglamentuoja, jog komandiruočių išlaidas patvirtinantys dokumentai gali būti išrašyti tiek vieneto, tiek komandiruojamo asmens vardu, tačiau kiekvienu atveju dokumentai turi atitikti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 11 str. 4, 6 d. reikalavimus. Apskaitos dokumentų rekvizitų reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įstatymus, reglamentuojančius komandiruočių išlaidų apskaitą, todėl apelianto argumentas dėl neteisingai taikytų šių įstatymų nuostatų, atmestinas.

Nustačius, kad su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta ir kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, teismas turi taikyti  DK 141 str. 3 d. nustatytas pasekmes: darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.

Pirmosios instancijos teismas 2008-11-12 sprendime aiškiai ir smulkiai išdėstė DK 141 str. 3 d. numatytos sankcijos paskaičiavimą ir teisėjų kolegija visiškai su juo sutinka.

 Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., t. 2, b. l. 108).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „ARVERA“, įm.k. 148165621, O. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų, susijusių su advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme, ir 7 Lt (septynis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

 

 

Teisėjai                                                            Zina Mickevičiūtė

 

                                                                        Rimantas Savickas

 

                                                                        Laimutė Sankauskaitė