Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-48-212-/2009
teisėja Violeta Petkevičienė Procesinio
sprendimo kategorija 121.15;121.21;
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m.vasario 4 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės, Rimanto Savicko, Zinos
Mickevičiūtės (pranešėja),
sekretoriaujant Lolitai
Kudabienei,
dalyvaujant ieškovui O. N. ir jo atstovui adv. Sigitui Žostautui,
viešame teismo
posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
UAB „Arvera“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4040-811/2008 pagal ieškovo O.
N. ieškinį atskovui UAB „Arvera“ dėl šmokų, susijusių su darbo santykias,
priteismo,
n u s t a t ė:
Ieškovas prašė
priteisti iš atsakovo priskaičiuotą darbo užmokestį su visais priedais,
priteisti 0,06 procento delspinigius nuo nesumokėtos darbo užmokesčio sumos už
kiekvieną dėl darbdavio kaltės pavėluotą išmokėti dieną, pradedant skaičiuoti
nuo aštuntos pavėlavimo atsiskaityti dienos iki atsakovas pilnai atsiskaitys,
priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo dienos už laiku
neišmokėtą darbo užmokestį ir 500 Lt atstovavimo išlaidų. Nurodė, kad pas
atsakovą dirbo nuo 2007-02-17 iki 2008-03-26 pagal neterminuotą darbo sutartį (duomenys
neskelbtini). Sutartį nutraukė 2008-03-26 pagal DK 127 str. 1 d., tačiau
atsakovas jam nesumokėjo darbo užmokesčio už paskutinį reisą apie 5700 Lt (į jį
įeina dienpinigai ir kelionės išlaidos). Taip pat atsakovas turi sumokėti
vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti nuo atleidimo dienos.
Kadangi atsakovas jam nepateikia duomenų apie įsiskolinimą, dėl to negali
nurodyti atskovo įsiskolinimo. Pateikus teismui ieškinį, atsakovas sumokėjo
ieškovui 2000 Lt, todėl šiuo metu likusi atsakovo skola ieškovui 4672,44 Lt.
Panevėžio miesto
apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė
iš atsakovo 4672,44 Lt dienpinigių ir kelionės išlaidų; 5099,87 Lt vidutinio
darbo užmokesčio už uždelsimo laiką; vidutinį darbo užmokestį nuo 2008 m. lapkričio 12 d. iki priteistos 4672,44 Lt sumos sumokėjimo dienos įskaitytinai, skaičiuojant
po 30,09 Lt per dieną už penkių darbo dienų savaitę; 33,10 Lt delspinigių;
500 Lt išlaidų už advokato paslaugas ir bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Nustatė, kad ieškovas dirbo pas atsakovą nuo 2007-02-17 iki 2008-03-26 (duomenys
neskelbtini) ir pagal darbo sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 1045 Lt
darbo užmokestį nuo 2008-01-02 iki kito mėnesio 25 dienos. Darbo sutartis su
ieškovu nutraukta 2008-03-26 pagal DK 127 str. 1 d., tačiau atleidimo dieną
atsakovas neatsiskaitė su ieškovu, kaip to reikalauja DK 206 str. l d. 1 p.
nuostatos. Ieškovui sumokėjo tik 597,90 Lt darbo užmokesčio už 2008 m. kovo mėnesį. Už 2008 m. sausio–vasario mėnesius ieškovui darbo užmokestis po 843,49 Lt
sumokėtas 2008-03-13. Ieškovas buvo komandiruotas į užsienį nuo 2008-01-20 iki
2008-03-03, o prieš vykstant į komandiruotę atsakovas jam sumokėjo 637,56 Lt
kelionės išlaidų. Komandiruotės metu ieškovo patirtos išlaidos sudarė 7310 Lt. Konstatavo,
kad atleidimo iš darbo dieną atsakovas buvo skolingas ieškovui 6672,44
Lt dienpinigių ir kelionės išlaidų, kad 2008-04-21 bei 2008-05-12
pervedė į ieškovo banko sąskaitą 2000 Lt. Ieškovui priklausančios kelionės
išlaidos ir dienpinigiau apskaičiuoti pagal ieškovo ir bendrovės buhalterio
pasirašytus kelionės lapus ir ieškovo 2008-03-12 pateiktą apyskaitą. Nurodė,
kad DK 141 str. 3 d. norma taikoma tuo atveju, kai darbdavys uždelsia
atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės, tuo pačiu ji yra kompensacinio
pobūdžio, nes nustato mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui
neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Teismas
laikė nepagrįstais ir atmetė atsakovo argumentus, kad su ieškovu negalėjo
atsiskaityti laiku dėl to, kad ieškovas nepateikė tachografo diskelių, o jų
neturėdamas negalėjo sutikrinti su kelionės lapų duomenimis ir
paskaičiuoti kelionės išlaidas bei dienpinigius; kad ieškovas pats neatėjo į darbovietę
pasiimti jam priklausančių sumų, kaip nustato įmonės vidaus darbo tvarkos
taisyklės.
Sprendė, jog Vyriausybės
2003-01-28 nutarimu Nr. 99, patvirtintų Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš
pajamų taisyklių 13 p. nustato, kad dokumentai, patvirtinantys komandiruočių
sąnaudas, turi atitikti Pelno mokesčio įstatymo 11 str. 4 ir 6 dalių
reikalavimus, t. y., kad įmonėse buhalterinė komandiruočių metu patirtų išlaidų
apskaita vykdoma juridinę galią turinčiais dokumentais, turinčiais visus teisės
aktų nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus. Tachografo diskelių duomenys
apskaičiuojant komandiruotės išlaidas ne tik, kad jokios reikšmės neturi, bet
ir negali turėti, nes jie neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str.
apskaitos dokumentams nustatytų rekvizitų. Atsakovas galėjo ir privalėjo
kelionės išlaidas apskaičiuoti tik pagal ieškovo pateiktus komandiruotės dokumentus.
Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovui buvo sudaryta galimybė apskaičiuotas
kelionės išlaidas pagal ieškovo pristatytus kelionės lapus ir kitus dokumentus
patikslinti su duomenimis, esančiais tachografo diskelyje. Paaiškėjo, kad
atsakovo pateikta kelionės išlaidų suma po duomenų sutikrinimo nesiskyrė su
atsiliepime nurodyta kelionės išlaidų suma. Todėl teismas ieškovo kaltę dėl pavėluoto
atsiskaitymo atmetė kaip neįrodytą.
Bylos duomenys
patvirtina, kad atsakovui buvo žinomi ieškovo banko sąskaitos rekvizitai,
anksčiau ne kartą į šią sąskaitą buvo pervedami pinigai, todėl atsakovo motyvai,
kad neatsiskaitė dėl ieškovo kaltės, jam pačiam neatvykus į įmonę pasiimti
priklausančių sumų neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra formalūs ir
neįrodyti. Dėl uždelsimo atsiskaityti su ieškovu atsakovui kyla DK 141 str.
numatytos pasekmės. Teismas nustatė, kad darbdavys pažeidė imperatyvią įstatymo
normą, neatsiskaitė su ieškovu jo atleidimo dieną ir todėl priteisė vidutinį
darbo užmokestį už visą uždelsimo laiką, kuris sudarė 5099,87 Lt.
Teismas nurodė,
kad ieškovo reikalavimas priteisti darbo užmokestį su visais priedais yra
pareikštas siekiant atgauti ne tik darbo užmokestį, bet ir visas jam
priklausančias iš darbdavio pinigų sumas, t. y. kelionės išlaidas bei
dienpinigius. Atsakovo nesumokėtos ieškovui sumos tiesiogiai susijusios su
pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, todėl CPK 417 str. pagrindu teismas gali
išeiti už ieškinio ribų, viršyti ieškovo reikalavimą ir priteisti kelionės
išlaidas bei dienpinigius. Nustatė, kad darbo užmokestis už sausio mėnesį ieškovui
buvo sumokėtas 2008-03-13, o ne 2008-02-25, kaip įsipareigojo atsakovas,
priteisė 0,06 procento dydžio delspinigius nuo priklausančios sumokėti sumos už
kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių
dienų, kurie sudarė 33,10 Lt.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio
miesto apylinkės teismo 2008-11-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą –
ieškinį atmesti. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, nes ieškovas
nereiškė reikalavimo dėl kelionės išlaidų ir dienpinigių priteisimo. Ieškiniu
prašė priteisti darbo užmokestį su visais priedais. Pirmosios instancijos
teismas konstatavo, kad darbo užmokestis ieškovui išmokėtas 2008-03-26, t. y. jo
atleidimo iš darbo dieną. Todėl atsakovas neskolingas ieškovui darbo
užmokesčio, nes darbo sutartyje šalys nesulygo dėl jokių priedų prie darbo
užmokesčio ir todėl ieškovo reikalavimas priteisti priedus yra visiškai
nepagrįstas. Teismas, priteisdamas ieškovui dienpinigių, kelionės išlaidas,
viršijo ieškovo pareikštų reikalavimų ribas, o CPK 417 str. numato, kad byloje
pagal darbuotojo ieškinį teismas gali priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie
nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir
pagrindu. Dienpinigių ir kelionės išlaidų priteisimas nėra tiesiogiai susijęs
su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Tai papildomos kompensacinę funkciją
turinčios išmokos, kurios tiesiogiai nesusijusios su darbuotojo darbo užmokesčiu
bei darbo užmokesčio priedais.
Dienpinigių
ir kelionės išlaidų ieškovo atleidimo dieną negalėjo paskaičiuoti, nes ieškovas
nepateikė tachografų diskelių, kurių pagrindu yra paskaičiuojami dienpinigiai. Tik
teismo posėdžio metu ieškovas perdavė šiuos diskelius, todėl nuo tada ir
atsirado pareiga apskaičiuoti dienpinigius, o ieškovui atsirado teisė
reikalauti dienpinigių atlyginimo. Mano, kad teismas neteisingai taikė Pelno
mokesčio įstatymo 11 str., Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. nuostatas, nes
šie teisės aktai nieko bendro neturi su dienpinigiais. Be to, teismas
neišskyrė, kokią dalį iš priteistos sumos 4672,44 Lt sudaro komandiruotės
išlaidos, o kokią dalį – dienpinigiai, todėl nurodytų teisės normų taikymas,
konstatuojant, kad tachografų diskelių duomenys, apskaičiuojant komandiruotės išlaidas,
neturi jokios reikšmės, nes jie neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo 13
str. numatytų rekvizitų, yra nepagrįstas. Komandiruotės išlaidoms ši teisės
norma gali būti taikoma, o dienpinigiai turi būti skaičiuojami vadovaujantis
faktiškai kelionėje sugaištu laiku, įvertinant skirtingus dienpinigių tarifus
atskirose valstybėse, kas yra nustatoma remiantis tachografų diskelių
parodymais, kelionės lapais, kuriuos pildo pats (duomenys neskelbtini). Tachoografo
diskelių negrąžinimas buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovui nebuvo
išmokėti įpinigiai. Dėl tos pačios priežasties negali būti taikoma DK 141 str.
3 d. norma. Darbuotojo neteisėti (kalti) veiksmai yra pagrindas nepriteisti
vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką. Be to, darbuotojas nesilaikė įmonės
vidaus darbo tvarkos taisyklių 5.6 p. reikalavimų, pagal kuriuos darbuotojui
darbo užmokestis yra išmokamas įmonės patalpose, o esant darbuotojo rašytiniam
prašymui, jo alga pervedama į prašančiojo asmeninę sąskaitą. Ieškovas ne tik
neatvyko į įmonę, nepateikė tachografo parodymo diskelių, tačiau ir nepareiškė
prašymo dėl pinigų pervedimo į jo sąskaitą. Tokiu būdu aktyviais veiksmais
prisidėjo prie aplinkybių, dėl kurių darbuotojui priklausantys išmokėti dienpinigiai
negalėjo būti tiksliai paskaičiuoti ir išmokėti. Nurodo, kad atsakovas nuo 2008 m. birželio mėnesio dirba, gauna pajamas, susijusiasias su darbo užmokesčiu, todėl nuo ieškovo
naujų darbo santykių pradžios kompensuoti mokėto darbo užmokesčio sumas, jas
priteisiant iš atsakovo, nėra teisinio pagrindo. Turi būti įvertinta ir ta
aplinkybė, kad priklausantis darbo užmokestis ieškovui buvo išmokėtas jo
atleidimo dieną.
Atsiliepimu
į apeliacinį ieškovas atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti ir Panevėžio
miesto apylinkės teismo 2008-11-12 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti
apeliacinėje instancijoje turėtas išlaidas. Nurodo, kad jis, pareikšdamas reikalavimą
atsakovui, ieškinį suformulavo taip todėl, kad atsakovas nepateikė jokių pažymų
apie įsiskolinimą atleidimo iš darbo dienai. Pirmos instancijos teisme net atsakovo
finansininkas nesugebėjo paaiškinti, kurios sumos yra atlyginimas, kurios
komandiruotpinigiai ir kurios kelionės išlaidos. Atsakovo reikalavimas pateikti
tachografus atsirado tik prasidėjus teismo posėdžiams, o iki tol tokių
reikalavimų atsakovas nereiškė. Taip pat niekuo
neparemti apelianto tvirtinimai, kad jis negalėjo laiku atsiskaityti, nes tai
turėjo būti daroma bendrovės patalpose. Pagal nusistovėjusią bendrovėje tvarką,
didžioji dalis su darbo santykiais susijusių mokėjimų buvo atliekama pavedimu į
jo banko sąskaitą. Atsakovo noras su juo atsiskaityti atsirado tik po ieškinio
pareiškimo jam.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas
paliktinas galioti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1
d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo
pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant
apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo
pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje
nustatyta, kad šalys 2007-02-14 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 61 pagal
kurią O. N. priimtas dirbti į UAB „Arvera“ (duomenys
neskelbtini). Darbdavys UAB „Arvera“ įsipareigojo mokėti darbuotojui
(ieškovui O. N.) šį darbo užmokestį: 1045 Lt (nuo
2008-01-02) mėnesinę algą vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 25
dienos. Mokėti dienpinigius pagal nustatytas normas (sutarties 3 punktas). Ši
darbo sutartis nutraukta 2008-03-26 pagal DK 127 straipsnį. Atsakovas
2008-03-26 sumokėjo ieškovui 597,90 Lt. Ieškovas 2008-06-04 kreipėsi į
Panevėžio miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo
jam priskaičiuotą darbo užmokestį su visais priedais; 0,06 % delspinigių už
kiekvieną darbo užmokestį išmokėti pavėluotą dieną; vidutinį atlyginimą už
uždelsimą atsiskaityti laiką. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas, atleisdamas jį
iš darbo, neatsiskaitė už paskutinį reisą.
Panevėžio
miesto apylinkės teismas ieškinį patenkino visiškai. Atsakovas nesutinka su
pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliaciniame skunde nurodo: teismas
viršijo reikalavimų ribas, nes ieškovas neprašė priteisti delspinigių ir
kelionės išlaidų; delspinigių ir kelionės išlaidų atleidimo dieną negalėjo
paskaičiuoti, nes ieškovas nepateikė tachografo diskelių; teismas neteisingai
taikė Pelno mokesčio ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatas bei DK 141
str. 3 d., nes atsiskaityti buvo uždelsta dėl darbuotojo kaltės.
Darbo
užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį
(DK 186 str. 1 d.). Kaip teisingai nurodo apeliantas, dienpinigiai, kelionės
išlaidos yra kompensacinės išmokos ir jos skiriasi nuo darbuotojams mokamų
priedų, priemokų, padidintų mokėjimų, kurie dažniausiai susiję su nukrypimais
nuo normalių darbo sąlygų. Kompensacinės išmokos nelaikomos darbo užmokesčiu,
jos neįtraukiamos ir į vidutinio darbo užmokesčio sumas (DK 204 str.). Tačiau
darbdavys, atleisdamas darbuotoją iš darbo, privalo visiškai atsiskaityti
su juo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu
nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, t. y. darbdavys privalo
išmokėti darbuotojui visas jam priklausančias pinigų sumas pagal DK 206
str. taisykles (DK 141 str.). Įstatymas nenumato, kad darbdavys atleidimo dieną
turi sumokėti darbuotojui tik darbo užmokestį, o įsakmiai įpareigoja visiškai
atsiskaityti su juo, išmokėti visas priklausančias išmokas, vadinasi ir
kompensacines. Įstatymo leidėjas šią prievolę susieja su kita darbdaviui
atsirandančia prievole: neatsiskaičius su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo
dieną, atsiranda pavėluoto atsiskaitymo su darbuotoju teisiniai padariniai,
numatyti DK 141, 207 straipsniuose.
Teisėjų kolegija
nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas viršijo reikalavimų
ribas, priteisdamas ieškovui
kelionės išlaidas ir dienpinigius, nes ieškovas to neprašė. Kaip jau minėta,
ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas neatsiskaitė su juo už paskutinį reisą
ir nurodė apytikslią sumą – 5700 Lt. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimą
išmokėti atleidžiamam iš darbo darbuotojui visas jam priklausančias
pinigų sumas, darytina išvada, kad atsakovas prievolės neįvykdė, su ieškovu
neatsiskaitė, nes neišmokėjo kelionės išlaidų ir dienpinigių. Pirmosios
instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą, o atsižvelgiant į
darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (CPK 410 – 418 str.), turėjo teisę viršyti
ieškinio dalyką ir pagrindą. Atsakovo veiksmai patvirtina, pirmosios
instancijos teismo išvadas dėl pavėluoto atsiskaitymo su ieškovu. Iš byloje
esančių duomenų matyti, kad kelionės išlaidos ir dienpinigiai, 6672,44 Lt,
ieškovui paskaičiuoti, tačiau neišmokėti 2008-03-26, t. y. atleidimo dieną.
Atsakovas šią išmoką mokėjo dalimis: 1000 Lt sumokėta 2008-04-21 ir 1000 Lt –
2008-05-12 (b. l. 16, 41–42). Šie atsakovo veiksmai paneigia jo apeliacinio
skundo motyvus, kad dienpinigių ir kelionės išlaidų jis negalėjo ieškovui
paskaičiuoti dėl tachografo diskelių nepateikimo (įteismą ieškovas kreipėsi tik
2008-06-04).
Be to, tachografas yra visa įranga, skirta įrengti
transporto priemonėse automatiškai arba pusiau automatiškai rodyti, registruoti
ir laikyti išsamią informaciją apie šių transporto priemonių judėjimą ir tam
tikrus jų vairuotojų darbo ir poilsio laikotarpius („Dėl skaitmeniniuose
tachografuose naudojamų identifikavimo kortelių išdavimo taisyklės“,
ptavirtintos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo
ministerijos viršininko 2005-03-23 įsakymu Nr. 2B-88). Iš šios sąvokos matyti,
kad tachografo funkcijos nesusijusios su komandiruočių išlaidų apskaita
ir atsakovo nurodoma priežastis visiškai nepagrįsta. Pirmosios
instancijos teismas nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą,
patvirtinusį komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, kurių
13 p. reglamentuoja, jog komandiruočių išlaidas patvirtinantys dokumentai gali
būti išrašyti tiek vieneto, tiek komandiruojamo asmens vardu, tačiau kiekvienu
atveju dokumentai turi atitikti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 11
str. 4, 6 d. reikalavimus. Apskaitos dokumentų rekvizitų reikalavimus nustato
Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis. Darytina
išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įstatymus,
reglamentuojančius komandiruočių išlaidų apskaitą, todėl apelianto argumentas
dėl neteisingai taikytų šių įstatymų nuostatų, atmestinas.
Nustačius, kad su atleidžiamu iš
darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta ir kad dėl
tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, teismas turi taikyti DK 141 str. 3 d.
nustatytas pasekmes: darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už
uždelsimo laiką. Darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už
uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį
darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.
Pirmosios
instancijos teismas 2008-11-12 sprendime aiškiai ir smulkiai išdėstė DK 141
str. 3 d. numatytos sankcijos paskaičiavimą ir teisėjų kolegija visiškai su juo
sutinka.
Teisėjų
kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos
išsprendimui visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal
įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė
teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą
sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo
(CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Kadangi
apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos
(CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., t. 2, b. l. 108).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a
:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „ARVERA“, įm.k. 148165621, O. N., a.
k. (duomenys neskelbtini), 500 Lt (penkis šimtus
litų) išlaidų, susijusių su advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme, ir
7 Lt (septynis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,
valstybei.
Teisėjai Zina
Mickevičiūtė
Rimantas
Savickas
Laimutė
Sankauskaitė