Civilinė byla Nr. e2S-78-856/2021

 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03238-2019-4

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.8.9; 

                                                                                        3.1.14.3. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorvin group“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-447-344/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorvin group“ ieškinį atsakovams Bravo Eiendomsdrift (Anglija) ir Bravo Eiendomsdrift (Norvegija) dėl skolos ir delspinigių priteisimo. 

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dorvin group“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų Bravo Eiendomsdrift (Anglija) ir Bravo Eiendomsdrift (Norvegija) 7 140 Eur skolą, 115,58 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu už akių ieškinys buvo partenkintas visiškai.

3.       Minėtas teismo sprendimas ir jo vertimas atsakovui Bravo Eiendomsdrift (Norvegija) buvo išsiųstas elektroniniu paštu ir atsakovas patvirtino, kad jį gavo.

4.       2020 m. rugsėjo 29 d. atsakovas Bravo Eiendomsdrift (Norvegija) elektroniniu paštu pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (įvardindamas jį apeliaciniu skundu). Prašymas teisme buvo užregistruotas 2020 m. spalio 1 d., dokumento Nr. (duomenys neskelbtini).

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. spalio 16 d. nutartimi atsakovui Bravo Eiendomsdrift (Norvegija) nustatė 20 (dvidešimties) dienų terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti: pateikti visus atsakovo turimus įrodymus, susijusius su byla; sumokėti 50 Eur žyminį mokestį.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovas neteisingai įvardijo procesinio dokumento pavadinimą, nes apeliaciniu skundu apskųsti minėto sprendimo jis negali. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir pagrindas taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį, t. y. nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, todėl teismas minėtą apeliacinį skundą laikė pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

7.       Teismas nurodė, kad nors atsakovas nepateikė prašymo atnaujinti terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendimas už akių ir jo vertimas atsakovui buvo išsiųstas tik 2020 m. rugsėjo 15 d., vadovaudamasis protingumo, ekonomiškumo ir teisingumo principais, atnaujino atsakovo praleistą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo terminą. CPK 287 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, o šio straipsnio 3 dalis nustato, jog kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Be to, CPK 80 straipsnio 3 dalis nustato, jog už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis.

8.       Teismas pažymėjo, jog atsakovas kartu su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių nenurodė jokių naujų aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių priimto sprendimo nepagrįstumą, argumentų ir įrodymų, susijusių su byla, o taip pat nesumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio.

                           III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Dorvin group“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo Bravo Eiendomsdrift (Norvegija) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakyti priimti ir ieškovei UAB „Dorvin group“ išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-447-344/2020. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.       Teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi nustatė atsakovui Bravo Eiendomsdrift (Norvegija) terminą atsiliepimo trūkumams pašalinti. Be kita ko teismas detaliai išaiškino atsakovui, jog jis, kaip užsienyje gyvenantis asmuo, privalo paskirti byloje įgaliotą atstovą, gyvenantį Lietuvoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, nevykdant šios pareigos ir nenurodžius įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, bus paliekami byloje ir laikomi įteiktais. Teismas, įvertinęs gautą atsakovo atsiliepimą į ieškinį lietuvių kalba bei pridėtus išverstus priedus, 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi nustatė, kad atsakovo pateiktas dokumentas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nurodė, kad atsiliepimo turinys yra neaiškus, tekstas dėstomas nelogiškai, pažymėjo, kad nors atsiliepime atsakovas kelia reikalavimus ieškovei, tačiau atsiliepimo negalima laikyti priešieškiniu, nes jis visiškai neatitinka priešieškiniui keliamų reikalavimų, atsakovas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalino, todėl nutarė atsakovo atsiliepimą į ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas, gavęs atsakovo atskirąjį skundą, kuriame atsakovas nurodė, kad nesutinka su 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu, 2020 m. birželio 17 d. nutartimi, nustatęs, kad atsakovo pateiktas atskirasis skundas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų turinio ir formos reikalavimų bei kitų nutartyje nurodytų papildomų reikalavimų, nutarė nustatyti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Be kita ko teismas pasiūlė atsakovui rengiant atskirąjį skundą pasinaudoti profesionalaus teisininko-advokato pagalba ir profesionalaus vertėjo paslaugomis. Teismas, įvertinęs 2020 m. gegužės 11 d. atsakovo atsiųstą elektroninį laišką, 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nustatė, kad atsakovas, vykdydamas teismo nutartį, siųstame elektroniniame laiške nurodė atstovą, kuriam būtų įteikiami susiję su byla dokumentai – G. V. Law Firm biurą Vilniuje. Teismui išsiuntus procesinius dokumentus atsakovo nurodytam įgaliotam atstovui, procesiniai dokumentai buvo grąžinti, pažymint, kad G. V. Law Firm nėra teisėta atsakovo atstovė, todėl neturi prievolės perduoti dokumentus atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nurodė klaidingą įgaliotą atstovą, teismas padarė išvadą, kad atsakovas tinkamai neįvykdė nustatytos pareigos paskirti įgaliotą asmenį ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalino, nutarė atsakovo atskirąjį skundą laikyti nepaduotu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, per teismo nustatytą terminą atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2020 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą už akių. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovai pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui nustatytu terminu nepadavė, 2020 m. spalio 6 d. prašymu kreipėsi į teismą ir prašė išduoti vykdomąjį raštą, tačiau teismo pranešimu buvo informuota, kad teismas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje nagrinės kai bus išnagrinėtas atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo bei peržiūrėjimo. 

9.2.       Iš viso to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad atsakovui buvo realiai užtikrintas šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą principų įgyvendinimas, suteikta galimybė išdėstyti savo argumentus. Teismas, kiekvienu kartu gavęs atsakovo kreipimąsi, jį vertino, atsižvelgė, detaliai ir aiškiai nurodydavo atsakovo kreipimųsi trūkumus, nustatydavo pakankamus terminus nurodytiems trūkumams pašalinti. Byloje esantys duomenys visiškai patvirtina, jog atsakovams ieškovės ieškinys buvo tiek siųstas, tiek įteiktas tinkamai, kartu pripažintina, jog aiškiai buvo nurodytos atsiliepimo nepateikimo ar atstovo byloje nepaskyrimo teisinės pasekmės. Darytina išvada, kad kiekvieno atsakovo kreipimosi atveju teismas, pasinaudodamas trūkumų šalinimo institutu, nepaneigė atsakovo teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, priešingai, vertinęs teismui pateiktą užsienio kalba atsakovo dokumentą, nesant jo oficialaus vertimo į valstybinę kalbą, vėliau vertindamas kitus atsakovo elektroninius laiškus kaip procesinius dokumentus, sudarė privilegijuotą galimybę atsakovui naudotis procesinėmis teisėmis ne pagal paskirtį. Nors po procesinių dokumentų įteikimo atsakovas reagavo į civilinės bylos iškėlimo faktą, tačiau, kaip matyti, visiškai netinkamai. Teismui aiškiai tai nurodžius, atsakovas nekeitė savo elgesio ir kas kartą teikė teismui neišsamaus turinio, įrodymais nepagrįstus procesinius dokumentus, manytina, netgi tyčia nepasirinkdamas įgalioto atstovo, klaidindamas teismą dėl pastarojo paskyrimo, akivaizdžiai piktnaudžiaudamas kreipimosi į teismą teise vilkino civilinį procesą.

9.3.       Pagal CPK 285 straipsnio 7 dalį, sprendimo už akių patvirtinta kopija ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiama neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai. Kadangi teismas sprendimą už akių priėmė 2020 m. rugsėjo 7 d., atsakovui šio sprendimo kopijos paskutinė išsiuntimo diena buvo 2020 m. rugsėjo 10 d. Ieškovei aplinkybės, dėl kokių priežasčių ir ar tikrai, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, sprendimas už akių ir jo vertimas atsakovui buvo išsiųstas tik 2020 m. rugsėjo 15 d., nežinomos. Atsakovui nors ir praleidus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo terminą nežymiai, nagrinėjamu atveju teismas savo iniciatyva neturėjo pagrindo atnaujinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo terminą.

9.4.       Atsakovas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavė praleidęs terminą dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis teisminei gynybai užtikrinti, be to, ir teismas konkrečių aplinkybių, įrodančių, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nenurodė, įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, byloje nėra, todėl teismo nutartis naikintina kaip negrįsta ir neteisėta, atsakovo kreipimasis (apeliacinis skundas), teismo laikytinas pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepriimtinas.

10.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Bravo Eiendomsdrift (Norvegija) nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Bravo Eiendomsdrift yra įmonė, veikianti Norvegijoje, ir įmonės vadovas R. A. W., atstovaujantis šiai įmonei, yra ne Lietuvos pilietis ir lietuvių kalbos nemoka. Kadangi teisminiai dokumentai turi būti pateikiami lietuvių kalba, dėl vertimo sunkumų, dokumentai teismui buvo pateikiami duoto termino pabaigoje.

10.2.       Bravo Eiendomsdrift anksčiau nebuvo informuota dėl tinkamo dokumentų pateikimo būdo, todėl visi dokumentai buvo siunčiami elektroniniu paštu, o ne per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Dokumentus iš teismo įmonė gavo taip pat elektroniniu paštu, bet ne visada tą pačią dieną, kaip kad jie buvo patalpinami į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Įmonė taip pat nebuvo informuota, kad reikia sumokėti žyminį mokestį. Įmonė negalėjo to žinoti, nes neturi atstovo Lietuvoje ir nežino Lietuvos įstatymų.

10.3.       Pagal CPK 51 straipsnio 1 punktą, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Todėl atsakovas turi teisę rinktis, turėti ar ne savo atstovą Lietuvoje.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

Atskirasis skundas netenkinamas.

11.       Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl atsakovo teisės į teismą tinkamo įgyvendinimo

12.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnis reikalauja bei leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti sprendimus už akių (žr., pvz., 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. 2017 m. vasario 16 d. sprendimą byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06).

13.       EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimą byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08).

14.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į susiklosčiusią specifinę situaciją – atsakovas Bravo Eiendomsdrift Norvegijoje veikianti įmonė, dalis bylos proceso vyko karantino metu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo). Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, atsakovas visą bylos nagrinėjimo procesą veikė aktyviai, teikdamas procesinius dokumentus. Ta aplinkybė, jog atsakovo teikiami procesiniai dokumentai neatitiko įstatymo reikalavimų ar tai, kad atsakovas neturėjo įgalioto atstovo bei nepasinaudojo vertėjo paslaugomis, negali būti laikoma, kaip teigia ieškovė, akivaizdžiu atsakovo piktnaudžiavimu kreipimosi į teismą teise vilkinant civilinį procesą.

15.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, EŽTT praktiką, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad šioje konkrečioje situacijoje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas buvo atsisakęs ginti savo teises, kas būtų pagrindas apriboti atsakovo procesinę teisę teikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo termino atnaujinimo

16.       CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

17.       CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal šio straipsnio 3 dalį, paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Be to, pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).

18.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimas už akių ir jo vertimas atsakovui buvo išsiųstas tik 2020 m. rugsėjo 15 d. (LITEKO duomenimis atsakovui įteiktas 2020 m. rugsėjo 16 d.), vadovaudamasis protingumo, ekonomiškumo ir teisingumo principais, pagrįstai atsakovui atnaujino praleistą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo terminą. Nors atsakovas elektroniniu paštu pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tik 2020 m. rugsėjo 29 d., tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas susipažinti su teismo įteiktais dokumentais galėjo tik nuo jų įteikimo dienos (2020 m. rugsėjo 16 d), laikytina, jog atsakovas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė per protingą terminą.

19.       Vien tai, kad atsakovas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, nereiškia, kad toks terminas negali būti atnaujintas teismo iniciatyva, nes tokia teisė teismui yra numatyta CPK 78 straipsnio 1 dalyje. Kartu pažymėtina, kad įstatymas neįpareigoja teismo motyvuoti savo procesinio sprendimo (veiksmo) dėl praleisto termino atnaujinimo (CPK 78 straipsnio 5 dalis), todėl atskirojo skundo argumentai, jog praleisto termino atnaujinimo klausimas teismo išspręstas nepakankamai motyvuotai, laikytini nepagrįstais.

20.       Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

21.       Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.    

Teisėja                                                                                                                                                      Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė