Civilinė byla Nr. e2-15966-429/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08358-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugpjūčio 30 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Jegorovienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui J. V. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. V. 311 Eur turtinės žalos atlyginimo, 7,54 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2017 m. spalio 28 d. vandeniu buvo užlietas butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini). Šio įvykio metu butas buvo apdraustas ieškovės būsto draudimu, ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju. Ieškovės draudimu apdraustam butui buvo padaryta 311 Eur dydžio žala. Butas buvo užlietas iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), tačiau jis žalos neatlygino. Atsakovas netinkamai rūpinosi jam priklausančiu butu, dėl ko buvo užlietos ieškovės draudimu apdraustas butas, todėl atsakovas privalo atlyginti dėl to atsiradusią žalą.
Atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį) išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), tačiau teismui grąžinti neįteikti, su pašto atžyma „neatsiėmė pašte“. Atsakovui procesinius dokumentus įteikti per darbovietę nėra galimybės, nes VSDFV duomenimis jis niekur nedirba. Procesiniai dokumentai pakartotinai išsiųsti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikomi jam įteikti 2018 m. liepos 20 d. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteikiamus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškinys tenkinamas.
Teismas, atlikęs formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą nustatė, kad G. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini). G. S. jai nuosavybės teise priklausantį butą nuo 2017 m. spalio 22 d. iki 2018 m. spalio 21 d. apdraudė pas ieškovę būsto draudimu. Atsakovui nuo 1992 m. balandžio 6 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ieškovės 2017 m. lapkričio 2 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad 2017 m. spalio 28 d. buvo užlietas butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iš kito buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ieškovės 2017 m. lapkričio 2 d. turto remonto sąmatoje nurodyta, kad butui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dėl užliejimo vandeniu buvo padaryta 291,45 Eur žala. Bute esančiam turtui buvo padaryta 20 Eur žala. Ieškovė 2017 m. lapkričio 3 d. dviem bankiniais mokėjimo nurodymais G. S. sumokėjo 311 Eur sumą. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis atlygino ieškovei turtinę žalą ir pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą privalo atlyginti kaltas asmuo. Asmuo laikomas kaltu, jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė išmokėjo draudėjui draudimo išmoką, todėl ieškovė turi teisę reikšti atsakovui subrogacinį reikalavimą dėl ieškovės G. S. išmokėtos draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo, kaip iš asmens, atsakingo už draudėjui 2017 m. spalio 28 d. padarytą žalą dėl jai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų sugadinimo užliejus jas vandeniu. Ieškovės reikalavimas nagrinėjamas vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Bylose dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Kadangi minėtu atveju asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomų patalpų, o ne iš kitų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo patalpų, ieškovė neprivalo įrodinėti. Ji privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad gyvenamųjų patalpų užpylimo židinys yra viršuje esančios atsakovo patalpos, o ne kiti šaltiniai. Įvykus buto ar gyvenamojo namo lubų užpylimui, tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų, užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas.
Iš ankščiau formaliai nustatytu aplinkybių matyti, kad G. S. priklausantis butas buvo užlietas vandeniu iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto. Byloje nėra duomenų, kad šis butas būtų užlietas iš kitų šaltinių ar dėl nenugalimos jėgos, G. S. (nukentėjusiojos) tyčios ar didelio neatsargumo. Dėl atsakovo netinkamo naudojimosi jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis buvo užlietos G. S. priklausantis butas dėl ko buvo apgadintas jos turtas, todėl šie atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais. Dėl šių atsakovo veiksmų G. S. patyrė žalą, kurią atlygino ieškovė išmokėdama jai 311 Eur draudimo išmoką. Byloje esančios buto fotonuotraukos ir turto remonto sąmata patvirtina G. S. patirtą žalą. Patirtą žalą sąlygojo netinkamas atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudojimas, t. y. tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir G. S. patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, atsakovo kaltė preziumuojama, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama 311 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Ieškovė atsakovui 2017 m. lapkričio 8 d. pateikė pretenziją dėl 311 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atsakovas laiku ieškovei turtinės žalos neatlygino, todėl iš jo ieškovei priteisiama 7,54 Eur palūkanų pagal ieškovės paskaičiavimą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovo atžvilgiu priimamas sprendimas už akių – ieškinį patenkinti ir ieškovei iš atsakovo priteisti 311 Eur turtinės žalos atlyginimo, 7,54 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteisiama 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminio mokesčio ir 70,08 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Kaune, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834, buveinė Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 12) 311 Eur (tris šimtus vienuolika eurų) turtinės žalos atlyginimo, 7,54 Eur (septynis eurus 54 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Vida Jegorovienė