ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės asociacijos „Nacionalinė krepšinio lyga“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos „Atleto krepšinio centras“ ieškinį atsakovei asociacijai „Nacionalinė krepšinio lyga“ dėl sprendimo panaikinimo.  

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė asociacija „Atleto krepšinio centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovės asociacijos „Nacionalinė krepšinio lyga“ 2025 m. birželio 17 d. protokolu įformintą sprendimą, kuriuo nutarta pritarti nelicencijuoti ieškovės 2025/2026 metų NKL čempionato sezonui; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones.  

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. liepos 11 d. nutartimi tenkino ieškovės asociacijos „Atleto krepšinio centras“ atskirąjį skundą; panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinį; priėmė ieškovės asociacijos „Atleto krepšinio centras“ ieškinį atsakovei asociacijai „Nacionalinė krepšinio lyga“ dėl sprendimo panaikinimo; nustatė 20 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti; nustatė atsakovei 20 dienų nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos terminą pateikti teismui atsakovės asociacijos „Nacionalinė krepšinio lyga“ Vykdomojo komiteto 2025 m. birželio 17 d. posėdžio garso įrašą; ieškovės asociacijos „Atleto krepšinio centras“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies - taikė laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovei asociacijai „Nacionalinė krepšinio lyga“, juridinio asmens kodas 300119616, ar kitam kompetentingam valdymo organui priimti sprendimus dėl ieškovės asociacijos „Atleto krepšinio centras“, juridinio asmens kodas 302430021, pašalinimo iš asociacijos „Nacionalinė krepšinio lyga“ narių; kitą ieškovės asociacijos „Atleto krepšinio centras“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį atmetė.

3.       Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieškovės teisę teikti ieškinį. Ieškinio pagrindas ir dalykas suformuluoti tinkamai, ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės, kurioms pagrįsti teikiami įrodymai. Akivaizdūs reikalavimų nepagrįstumo faktai nenustatyti, ieškovė pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė neįrodė pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą. Teismas darė išvadą, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra tenkinama.

4.       Teismas vertino, kad pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovei ar kitam kompetentingam valdymo organui priimti sprendimus dėl galutinio komandų (dalyvių) skaičiaus tvirtinimo/dalyvavimo 2025/2026 m. NKL čempionate bei teikti komandų (dalyvių) sąrašą LKF tvirtinimui; 2) uždrausti atsakovei ar kitam kompetentingam valdymo organui pradėti vykdyti 2025/2026 m. NKL čempionatą, - būtų paveikti ne tik atsakovės, bet ir kitų krepšinio klubų, kurie būtų licencijuoti 2025/2026 m. NKL čempionatui, interesai ir teisės.

5.       Teismas pažymėjo, kad 2024/2025 m. NKL sezono čempionate žaidė net 16 krepšinio klubų. Uždraudus atsakovei ar kitam kompetentingam valdymo organui pradėti vykdyti 2025/2026 m. NKL čempionatą, jis tikėtina 2025 m. rudenį neprasidėtų nustatytu laiku. Todėl būtų sutrikdyta ar apskritai paneigta atsakovės veikla 2025/2026 m. sezono metu, o krepšinio klubai, turintys teisę dalyvauti 2025/2026 m. NKL čempionate, šios teisės negalėtų realizuoti, būtų sutrikdyti, neigiamai paveikti teisiniai santykiai, siejantys šiuos krepšinio klubus su žaidėjais, darbuotojais, rėmėjais ir kitais asmenimis. Tokia situacija gali įtakoti ne vieną teisminį ginčą, sukelti neigiamas pasekmes dideliam ratui asmenų.

6.       Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei ar kitam kompetentingam valdymo organui priimti sprendimus dėl ieškovės pašalinimo iš atsakovės narių. Teismas vertino, jog šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bus užtikrintas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, status quo išsaugojimas, užkirstas kelias žalai padidėti ir teisminiams ginčams dėl kitų atsakovės sprendimų ginčijimo kilti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai). Šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, teismo vertinimu, pernelyg nesuvaržys atsakovės teisių ir interesų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.       Atskiruoju skundu atsakovė asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“ prašo panaikinti 2025 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Nors atsakovės vykdomojo komiteto (toliau –  ir NKL VK) 2025 m. birželio 17 d. posėdžio metu buvo išsakyta idėja spręsti klausimą dėl ieškovės pašalinimo iš atsakovės narių tarpo šis klausimas negali būti vertintinas tik 2025/ 2026 m. ieškovės licencijavimo rungtyniauti atsakovės organizuojamame krepšinio čempionate (toliau – ir NKL Čempionatas) aspektu.

7.2.                      Kadangi ieškovė neturėjo teisės rungtyniauti ir 2024/ 2025 m. NKL Čempionate, NKL turėtų teisę šalinti ieškovę iš savo narių tarpo remiantis atsakovės įstatų 4.5. punkto pagrindu (ir tokios teisės praradimo (nelicencijavimo 2024/ 2025 m. NKL Čempionatui) neskundė, t. y. su ja sutiko). Todėl darytina išvada, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su civilinės bylos dalyku, t. y. ginčijamu 2025 m. birželio 17 d. NKL VK posėdžio sprendimu nelicencijuoti ieškovės krepšinio klubo 2025/ 2026 m. NKL Čempionatui.

7.3.                      2025 m. birželio 17 d. NKL VK posėdžio metu išsakyta pozicija dėl galimo ieškovės šalinimo buvo nukreipta į 2024 m. rugpjūčio mėn. atsakovės įgyta teise pašalinti ieškovę iš savo narių tarpo. Be kita ko, nors ir buvo išsakyta šalinimo idėja 2025 m. birželio 17 d. NKL VK posėdžio metu, tai netapo realybe. 2025 m. liepos 17 d. vykęs NKL VK posėdis savo darbotvarkėje net neturėjo tokio klausimo dėl ieškovės šalinimo iš narių tarpo. NKL VK įvyko, jame buvo diskutuojama įvairiais atsakovės veiklos klausimais, ieškovės atstovas, R. M., drąsiai išsakė įvairias nuomones, į kurias buvo reaguojama iš atsakovės pusės bei kitų atsakovo narių.

7.4.                      Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra perteklinė ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės pagrindžia ir tai, jog teismas pritaikė laikinąją apsaugos priemonę uždraudimą pašalinti ieškovę iš atsakovės narių, nors pati ieškovė ginčija tik nelicencijavimą, t. y. nesuteikimą teisės jai dalyvauti 2025/ 2026 m. NKL Čempionate. Nelicencijavimas savaime nereiškia ieškovės „išmetimo/ pašalinimo“ iš atsakovės narių. Nėra ginčo, kad jeigu ieškovė įvykdys licencijavimo sąlygas, pavyzdžiui 2026/ 2027 m. NKL Čempionatui, jai teisė dalyvauti 2026/ 2027 m. NKL Čempionate bus suteikta. Taigi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su civilinės bylos dalyku, kurį formuoja pati ieškovė.

7.5.                      Ieškovė nepagrindė rizikos galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Net jeigu teismas ir priimtų civilinėje byloje palankų sprendimą ieškovei, palankaus sprendimo priėmimo rezultatas, t. y. rezultatas suteikti teisę rungtyniauti 2025/ 2026 m. NKL Čempionate niekaip nebūtų susijęs su naryste NKL, nes juridinis asmuo turi teisę rungtyniauti NKL Čempionate nepriklausomai nuo buvimo atsakovės nariu.

7.6.                      Nesutiktina, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškovė neturėjo teisės rungtyniauti ir 2024/ 2025 m. NKL Čempionate, o šios teisės ieškovė neįgijo, kai Lietuvos krepšinis perėmusi 2024/ 2025 m. NKL Čempionato dalyvių licencijavimo teisę iš atsakovės, nesuteikė teisės ieškovei rungtyniauti 2024/ 2025 m. NKL Čempionate dėl ieškovės bei ieškovės atstovo  keliamų socialinių rizikų, susijusių su manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybų rezultatais. Būtent šių aplinkybių kontekste ieškovės licencijavimo procesas buvo vertinamas ir peržiūrint ieškovės pateiktus dokumentus ir veiklą dėl galimybės dalyvauti 2025/ 2026 m. NKL Čempionate.

7.7.                      Ieškovė nepateikė jokių įrodymų teiginiams pagrįsti. Ieškovės taip pat buvo pasiteirauta, kokių organizacinių, socialinių, prevencinių priemonių imsis, aiškiai nurodant priemonių planą 2025/ 2026 m. ir įsipareigojimą vykdyti veiklas, kad ieškovės atžvilgiu nebūtų nei neigiamos viešosios informacijos dėl galimo manipuliavimo sporto varžybų rezultatais, nei būtų sulaukta kompetentingų institucijų ir/ arba Sportradar pranešimų dėl ieškovės ar jos valdomos komandos sportininkų abejotinų veiksmų krepšinio varžybose. Atsakovės licencijavimo komisijai nekilo abejonių, kad ieškovė nelinkusi ir toliau bendradarbiauti siekiant išsklaidyti abejones dėl keliamų socialinių rizikų, susijusių su manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybų rezultatais, todėl ieškovė negali būti laikoma tinkamos reputacijos ir atitinkamai negali būti licencijuojama (negali jam būti suteikta teisė) dalyvauti 2025/ 2026 m. NKL Čempionate.

7.8.                      Ieškovė nebuvo vienintelis klubas, kuris sukėlė įtarimus atsakovės licencijavimo komisijai. Kriterijai taikytini krepšinio klubams, siekiantiems dalyvauti 2025/ 2026 m. NKL Čempionate neapsiriboja tik pažodiniais formaliaisiais kriterijais, bet yra susiję su krepšinio sporto šakos skaidrumu bendroje Lietuvos krepšinio sistemoje.

8.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė asociacija „Atleto krepšinio centras“ prašo: atsakovės Asociacijos Nacionalinė krepšinio asociacija atskirojo skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. priimtą nutartį nepakeistą; priteisti ieškovei Asociacijai „Atleto krepšinio centras“ iš atsakovės Asociacijos Nacionalinė krepšinio lyga visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Atsakovės Įstatų 4.5.1 punkte nurodoma, kad narys gali būti šalinamas Reglamento ir Nuostatų nustatyta tvarka praradęs teisę dalyvauti čempionate. 2024-06-11 NKL VK protokolu Nr. 91 buvo patvirtinti 13 licencijuotų klubų dalyvauti 2024/2025 m. NKL čempionate (tarp jų Kauno r. „Atletas“), todėl Reglamento ir Nuostatų nustatyta tvarka klubas neprarado teisės dalyvauti jame. Taigi, 2024 metais, kuomet licencijavimą atlikinėjo tas pats atsakovas - Nacionalinė krepšinio lyga, tik esant kitiems valdymo organų nariams, ieškovei buvo suteikta licencija dalyvauti 2024-2025 metų čempionate. Tačiau Nacionalinei krepšinio asociacijai išrinkus prezidentą, „neįtikusį“ Lietuvos Krepšinio federacijai, NKL Čempionato organizavimą perėmė Lietuvos Krepšinio Federacija. Pastarajai perėmus NKL Čempionato organizavimą, įvyko „antrasis“ licencijavimo procesas, kurio metu ieškovė, prieš tai atitikusi visus licencijavimo kriterijus, staiga jų jau neatitiko.

8.2.                      2024 metais LKF nesuteikus licencijos, atsakovė neinicijavo ieškovės šalinimo iš narių procedūros. Tuo tarpu išnagrinėjus bylą iš esmės, gali paaiškėti, kad sprendimas nesuteikti licencijos ieškovei dalyvauti 2025/2026 metų čempionate yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, tai reikštų, kad ieškovė atitiko licencijavimo kriterijus ir jam privalėjo būti išduota licencija, kartu eliminuojant teisę pašalinti ieškovę iš asociacijos narių, vadovaujantis atsakovės įstatų 4.5. punkto pagrindu, nes ieškovė neprarastų teisės dalyvauti asociacijos organizuojamose varžybose. Taigi, būtent skundžiamas sprendimas sukelia teisines pasekmes, o ne 2024 metų sprendimas nesuteikti licencijos, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ginčo dalyku, priešingai nei nurodo atsakovė.

8.3.                      Atsakovės atstovas, kuris pats ir pirmininkavo 2025-07-17 NKL VK posėdžiui, paprasčiausiai meluoja teismui teigdamas, kad minėtame posėdyje nebuvo ketinama šalinti ieškovės iš asociacijos narių. Iš 2025-07-15 asociacijos nariams NKL vykdančiosios (duomenys neskelbtini) J. S. siųstos posėdžio darbotvarkės matyti,  kad 6 klausimu buvo pristatomas ieškovės šalinimo iš NKL narių klausimas. Tik po kelių valandų, kuomet ieškovės atstovas kreipėsi į NKL telefonu bei priminė apie teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, NKL vykdančioji direktorė asociacijos nariams atsiuntė pakoreguotą darbotvarkę. Tokiu būdu atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, kadangi neva 2025 m. liepos 17 d. vykęs NKL VK posėdis savo darbotvarkėje net neturėjo tokio klausimo dėl ieškovės šalinimo iš narių tarpo. Būtent po to, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, klausimo dėl ieškovės šalinimo iš narių sprendimas tapo neaktualus ir būtent dėl priimtos nutarties šis klausimas nebuvo įtrauktas į patikslintą darbovietę. Net neabejotina, kad nesant priimtos nutarties, asociacija būtų įtraukusi į darbotvarkę klausimą dėl ieškovės šalinimo iš asociacijos narių.

8.4.                      Neuždraudus priimti sprendimų dėl ieškovės pašalinimo iš asociacijos narių, vėliau iškiltų poreikis ginčyti papildomai ir pastarąjį sprendimą, tai nebūtų suderinama su ekonomiškumo principu. Vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų – ginčų eliminavimas, todėl uždraudus priimti sprendimą dėl ieškovės pašalinimo iš asociacijos narių, būtų užkirsta galimybė naujiems teisiniams ginčams.

8.5.                      Tik asociacijos narys, bet ne čempionato dalyvis, turi teisę balsuoti visais su asociacijos veikla susijusias klausimais narių susirinkime, teikti pasiūlymus, spręsti čempionato, kuriame dalyvauja, tvarkaraščio, varžybų formato ar kitus einamuosius klausimus, kitas Asociacijų įstatyme numatytas nariui teises, todėl pašalinus iš narių, tokias teises ieškovė prarastų. Dalyvio statusą turintis klubas negali keisti namų arenos, perleisti NKL licencijos kitam juridiniam subjektui ir t.t. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės susijusios ne tik su teise dalyvauti NKL Čempionate, bet ir teise dalyvauti asociacijos valdyme, teikiant pasiūlymus, balsuojant ir t.t. Šiuo atveju atsakovė nepagrįstai sumenkina ir siaurinamai aiškina nario teises ir pareigas bei jų apimtį.

8.6.                      Pažymėtina, kad apskritai šalinimas iš Asociacijos narių laikytina ultima ratio priemonė ir įprastai ji taikoma nariams, kurie nevykdo jokios sportinės veiklos ir t.t. Akcentuotina, kad atsakovė niekaip atskirajame skunde nepagrindžia, kodėl staiga yra iškilęs toks didelis poreikis šalinti ieškovę iš Asociacijos narių ir kodėl šalinimo/nešalinimo procedūra negalėtų būti nukelta po to, kai bus išnagrinėta ši civilinė byla.

8.7.                      Pati atsakovė nėra nustačiusi jokių gairių ar kriterijų, kuriais klubai turėtų vadovautis dėl keliamų socialinių rizikų, susijusių su manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybų rezultatais, todėl atsakovei suteikiama iš esmės neribota ir subjektyvia paremta nuomone galimybė pritarti ar nepritarti su ieškovės pasirinktomis priemonėmis, skirtomis kovai prieš manipuliavimą. Be to, šių priemonių įgyvendinimas gali būti siejamas tik tuomet, jei būtų gauta licencija, nes neturint licencijos, ieškovė net negali pasirašinėti sutarčių su sportininkais, atitinkamai organizuoti su jais prevencinius susitikimus su antidopingo agentūra, Lošimų priežiūros tarnyba ir t.t. Pagal atsakovės (ne)logiką, ieškovė pirmiausiai turėjo pasirašyti su sportininkais sportinės veiklos ar kitokio pobūdžio sutartis, organizuoti susitikimus su lošimų priežiūros tarnyba ir antidopingo tarnyba bei prisiimti nuostolių atsiradimo riziką, nutraukiant sutartis su žaidėjais, tuo atveju, jei jai nebūtų išduota licencija, prisidengiant išgalvotais atsakovės kriterijais dėl licencijos nesuteikimo, kurių tiesiog net nėra.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

10.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose. 

Dėl naujų įrodymų

11.       Šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo spręstas atsakovei nepranešus, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, jog teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

12.       Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

13.       Apeliantė nesutinka su skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas. Nurodo, kad ieškovė neturėjo teisės rungtyniauti ir 2024/2025 m. NKL Čempionate, o šios teisės ieškovė neįgijo, kai Lietuvos krepšinis perėmusi 2024/ 2025 m. NKL Čempionato dalyvių licencijavimo teisę iš atsakovės, nesuteikė teisės ieškovei rungtyniauti 2024/ 2025 m. NKL Čempionate dėl ieškovės bei ieškovės atstovo keliamų socialinių rizikų, susijusių su manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybų rezultatais. Būtent šių aplinkybių kontekste ieškovės licencijavimo procesas buvo vertinamas ir peržiūrint ieškovės pateiktus dokumentus ir veiklą dėl galimybės dalyvauti 2025/ 2026 m. NKL Čempionate. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

14.       Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

15.       Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan. 

16.       Nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinys grindžiamas jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais pagrindais, pridedami įrodymai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškovės ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Atsakovės nurodomos aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, ir tai, ar atsakovė priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo nutarta pritarti nelicencijuoti ieškovės 2025/2026 metų NKL čempionato sezonui, bus išnagrinėta ir atsakyta išnagrinėjus bylą bei priimant galutinį sprendimą byloje.

17.       Konstatavus, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės pateiktas ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, toliau vertintina antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones tai – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. 

18.       Kai yra poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu, tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017).

19.       CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų. Skundžiama nutartimi teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovei asociacijai „Nacionalinė krepšinio lyga“ ar kitam kompetentingam valdymo organui priimti sprendimus dėl ieškovės asociacijos „Atleto krepšinio centras“ pašalinimo iš asociacijos „Nacionalinė krepšinio lyga“ narių.

20.       Pateiktu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu atsakovės asociacijos „Nacionalinė krepšinio lyga“ 2025 m. birželio 17 d. protokolu įformintą sprendimą, kuriuo nutarta pritarti nelicencijuoti ieškovės 2025/2026 metų NKL čempionato sezonui. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad 2025 m. gegužės 9 d. ieškovė gavo iš atsakovės kvietimą dalyvauti 2025/2026 m. sezono NKL čempionate. Kvietime buvo nurodyta, kad komandos bus licencijuojamos pagal 2022 m. kovo 10 d. redakcijos NKL kriterijus, klubams buvo pateiktos paraiškų 2025/2026 m. sezonui sąlygos. Ieškovė teikė atsakovei dokumentus dėl licencijavimo. 2025 m. birželio 10 d. ieškovė iš atsakovės gavo prašymą dėl papildomos informacijos pateikimo, o būtent dėl ieškovės biudžeto pagrindimo. 2025 m. birželio 10 d. atsakovės prašyme ieškovei taip pat buvo nurodyta, kad 2024/2025 m. NKL sezonui ieškovės klubas nebuvo licencijuotas dėl viešai reiškiamų įvairaus pobūdžio įtarimų, viešos neigiamos informacijos dėl galimo manipuliavimo varžybų rezultatais, ieškovės klubas įpareigotas „išsivalyti“ nuo bet kokių abejonių ir neigiamos viešosios nuomonės, atsakovė prašė ieškovės pateikti klubo 2024/2025 m. veiklų aprašymą, kaip klubas įgyvendino LKF nustatytas aplinkybes, kokių priemonių ėmėsi, imasi ir ketina imtis, kad ateityje nekiltų viešas nepasitikėjimas klubo veikla dėl galimo manipuliavimo sporto varžybomis. 2025 m. birželio 13 d. ieškovė pateikė atsakovei paaiškinimą dėl biudžeto ir dėl su „išsivalymu“ susijusių aplinkybių. 2025 m. birželio 17 d. įvyko atsakovės Vykdomojo komiteto posėdis. Posėdyje balsavimui buvo pateiktas pasiūlymas pritarti nelicencijuoti ieškovės 2025/2026 m. sezonui. Atsakovė priėmė sprendimą nelicencijuoti ieškovės. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad posėdžio metu ieškovė buvo informuota apie tai, kad 2025 m. liepos 17 d. vyksiančiame atsakovės Vykdomojo komiteto posėdyje balsavimui bus teikiamas klausimas dėl ieškovės pašalinimo iš atsakovės lygos, kadangi ieškovė yra nelicencijuota 2025/2026 m. sezonui.

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išnagrinėjus bylą iš esmės ir paaiškėjus, kad sprendimas nesuteikti licencijos ieškovei dalyvauti 2025/2026 metų čempionate yra neteisėtas, tai reikštų, kad ieškovė atitiko licencijavimo kriterijus ir jai privalėjo būti išduota licencija bei nebuvo pagrindo pašalinti ieškovę iš asociacijos narių, atsirastų pagrindas kitiems teisminiams ginčams dėl kitų atsakovės sprendimų ginčijimo kilti bei kol viskas būtų atstatyta į pradinę (esamą) padėtį, neigiami padariniai kiltų tiek ieškovei, tiek kitiems nariams. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždrausti atsakovei ar kitam kompetentingam valdymo organui priimti sprendimus dėl ieškovės pašalinimo iš atsakovės narių,  bus užtikrintas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, status quo išsaugojimas, užkirstas kelias žalai padidėti ir teisminiams ginčams dėl kitų atsakovės sprendimų ginčijimo kilti.

22.       Apeliantė teigia, kad 2025 m. birželio 17 d. NKL VK posėdžio metu išsakyta pozicija dėl galimo ieškovės šalinimo buvo nukreipta į 2024 m. rugpjūčio mėn. atsakovės įgyta teise pašalinti ieškovę iš savo narių tarpo. Be kita ko, nors ir buvo išsakyta šalinimo idėja 2025 m. birželio 17 d. NKL VK posėdžio metu, tai netapo realybe. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš 2025-07-15 asociacijos nariams NKL vykdančiosios direktorės J. S. siųstos posėdžio darbotvarkės matyti, kad 6 klausimu buvo pristatomas ieškovės šalinimo iš NKL narių klausimas. Kaip nurodo ieškovė, tik kuomet ieškovės atstovas kreipėsi į NKL telefonu bei priminė apie teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, NKL vykdančioji direktorė asociacijos nariams atsiuntė pakoreguotą darbotvarkę, kurioje matyti tokio klausimo nebėra. Todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, kadangi nesant pritaikytų šių laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė tikėtina siektų pašalinti ieškovę iš narių, nors teisme vyksta ginčas dėl atsakovės sprendimo.

23.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepagrįstai apeliantė teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su civilinės bylos dalyku, kurį formuoja pati ieškovė, nes pati ieškovė ginčija tik nelicencijavimą. Išnagrinėjus bylą iš esmės ir konstatavus, kad sprendimas nesuteikti licencijos ieškovei dalyvauti 2025/2026 metų čempionate neteisėtas, tai reikštų, kad ieškovė atitiko licencijavimo kriterijus ir jai privalėjo būti išduota licencija, ir  ieškovė neprarado teisės dalyvauti asociacijos organizuojamose varžybose, būtent skundžiamas sprendimas sukelia teisines pasekmes, o ne 2024 metų sprendimas nesuteikti licencijos, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ginčo dalyku, priešingai nei nurodo atsakovė.

24.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju siekiant išvengti nereikalingų teisminių procesų, reikalinga išsaugoti status quo. Nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja tikimybė, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas.

25.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovės teisių daugiau nei būtina būsimo, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Apeliantė nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl būtų svarbu, skubu pašalinti ieškovę iš asociacijos narių nesulaukus šios civilinės bylos išnagrinėjimo, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliantė tiesiog nurodo, jog turi teisę pašalinti ieškovę iš asociacijos narių, tačiau nenurodo kaip jos nepašalinimas pažeistų jos teises ar teisėtus interesus. Prašomas taikyti draudimas yra tikslingas ir būtinas, užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamos padėties) išsaugojimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė šias laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.

26.       Pažymėtina, kad dauguma atskirojo skundo argumentų susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės ir į juos bus atsakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Kaip jau nutartyje minėta, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pats ieškinys nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

27.       Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.       Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu (pvz., nutarties sustabdyti bylą ar nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones), kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021). Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nespręstinas. Jis bus išspręstas pirmosios instancijos teismui priimant galutinį sprendimą byloje.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1  punktu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                         Lina Muchtarovienė