Procesinio sprendimo kategorija 94.4
LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U T A R T I S
2007 m. rugsėjo 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius, susipažinęs su pareiškėjos O. D. prašymu dėl civilinės bylos Nr. 2-902-578/2007 pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovams O. D. ir A. S. dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais perdavimo nagrinėti kitam teismui,
n u s t a t ė:
Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas pareiškėjo O. D. 2007 m. rugpjūčio 27 d. prašymas nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2-902-578/2007 pagal ieškovės T. K. I. ieškinį atsakovams O. D. ir A. S. dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Prašymas motyvuojamas tuo, kad labai daug Vilniaus apygardos teismo teisėjų yra nagrinėję šią bylą, todėl objektyvus, bešališkas ir teisingas bylos išnagrinėjimas negalimas. Pasak pareiškėjos, byla yra nagrinėjama nuo 1994 m., todėl labai brangiai kainavo valstybei. Be to, pareiškėja pažymi, jog nepasitiki teisėju R. Račkausku ir teisėja V. Volskiene, kurie sąmoningai vilkina bylos nagrinėjimą. Teismui priėmus pareiškėjos atžvilgiu nepalankų sprendimą, pareiškėja teigia negalėsianti pasinaudoti teise į apeliaciją, nes dėl didelės ieškinio sumos, būdama pensininkė neįstengtų sumokėti žyminio mokesčio.
Prašymas netenkintinas.
CPK 35 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad byla išimtiniais atvejais gali būti perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, siekiant, kad ji būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau. Pareiškėja nepateikė jokių motyvų, kodėl jos prašomos perduoti bylos nagrinėjimas kitos apygardos teisme būtų ekonomiškesnis ir operatyvesnis. Iš bylos medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, todėl priešingai nei teigia pareiškėja, perdavus bylą nagrinėti kitam apygardos teismui, ji būtu nagrinėjama iš naujo, dėl ko bylos nagrinėjimas užsitęstų, o kaštai tik padidėtų.
Be to, iš O. D. prašymo turinio galima spręsti, jog prašyme išdėstyti bylos perdavimo motyvai yra susiję ne su bylos išnagrinėjimo operatyvumu ir ekonomiškumu, o su pareiškėjos abejonėmis dėl Vilniaus apygardos teismo nešališkumo. CPK 69 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Aukštesnės pakopos teismas nušalinimo pareiškimą sprendžia tik, kai teisme, kurio teisėjams reiškiamas nušalinimas, nėra pakankamo skaičiaus teisėjų. Įvertinus prašymo argumentus, nėra pagrindo pripažinti, kad Vilniaus apygardos teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, kurie galėtų spręsti pareiškėjos bylą nagrinėjančių teisėjų nušalinimo klausimą, todėl pripažintina, kad pareiškėja nušalinimo pareiškimą turėjo paduoti Vilniaus apygardos teismui. Paduodama nušalinimo pareiškimą Lietuvos apeliaciniam teismui, pareiškėja pažeidė CPK 69 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas teismingumo taisykles.
Pareiškėjai išaiškintina, jog teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-902-578/2007 dar nėra priimtas, todėl šiuo metu negalima spręsti, kuriai iš šalių jis bus palankus. Tuo atveju, jei pareiškėja ketintų apskųsti būsimą teismo sprendimą, tinkamam teisės į apeliaciją įgyvendinimui, CPK numato net keletą procesinių garantijų, tokių kaip žyminio mokesčio sumažinimas, sumokėjimo atidėjimas ar atleidimas nuo žyminio mokesčio, todėl pareiškėjos teiginys, jog esant nepalankiam teismo sprendimui, ji negalės pasinaudoti teise į apeliaciją, yra nepagrįstas.
Dėl aukščiau nurodytų priežasčių konstatuotina, kad pagrindų perduoti bylos nagrinėjimą Klaipėdos apygardos teismui nėra.
Vadovaudamasis CPK 35 ir 69 straipsniais, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas
n u t a r i a:
Pareiškėjos O. D. 2007 m. rugpjūčio 27 d. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-902-578/2007 perdavimo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui atmesti.
Teismo pirmininkas Vytas Milius