Baudž. byla Nr. 1-288-610/-2012; Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2; 1-64-1-01652-2011-0;
(S)
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Marijampolė
2012 06 19
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, dalyvaujant prokurorui V.Paltanavičiui, nukentėjusiai J. P., kaltinamajam V. M., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje, V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal BK 281 str. 2d.,
Teismas išnagrinėjęs bylą
NUSTATĖ:
V. M. būdamas neblaivus pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, bei buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2011-12-19 apie 18 val., Marijampolės m., Kauno g., vairuodamas automobilį VW Golf valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios Kauno g. prie namo Nr. 51, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14p., 37p., reikalavimus – nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, vairavo būdamas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kuriame nurodoma, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėstįjį, jis, nepraleido pėsčiųjų perėja per kelio važiuojamą dalį ėjusios J. P. ir ją partrenkė, ko pasekoje J. P. dėl dešinio šeivikaulio lūžimo, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, muštinės žaizdos galvoje ir veide, lengvo bendro sumušimo sindromo, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo V. M. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2011 12 19 dieną grįždamas iš darbo vartojo alkoholinius gėrimus. Po to, Rimi prekybos centro aikštelėje, apie 18 valandą sėdo už savo automobilio vairo ir būdamas neblaivus važiavo. Pėsčiųjų perėjoje partrenkė moterį. Nukentėjusios nepastebėjo, tam turėjo įtakos girtumas.. Pareikštą civilinį ieškinį turtinės žalos dalyje pripažino visiškai. Neturtinės žalos dalyje nurodė, kad prašoma priteisti žala per didelė, gali atlyginti 1000 litų.
Nukentėjusi J. P. parodė, kad 2011 12 19 eidama per pėsčiųjų perėją buvo partrenkta transporto priemonės. Prieš eidama per gatvę prie perėjos sustojo. Automobiliams sustojus praleisti ėjo per gatvę ir pusiaukelėje buvo partrenkta transporto priemonės. Pareikštą civilinį ieškinį prašė tenkinti, žalą priteisti iš draudimo bendrovės ir kaltinamojo. Paaiškino, kad turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams, receptus ir vaistų įsigijimo kvitus pateikė, įvykio metu sugadintų drabužių vertė. Sugadinus striukę padaryta 300 litų žala, rankinę 70 litų, pirštines 80 litų, laikrodį 180 litų žala. Po įvykio ilgą laiką juto skausmus, 3,5 mėnesio praleido gydymo įstaigose, atsiradusi baimė eiti per gatvę. Mano, kad neturtinę žalą 15000 litų įvertino objektyviai.
2011-12-19 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad, eismo įvykio vieta yra Marijampolės m., Kauno g., pėsčiųjų perėja prie namo Nr. 51. Kelio danga – asfaltas, sausa. Galiojant kelio ženklui Nr. 534 (pėsčiųjų perėja). Automobilis VW Golf nutolęs nuo perėjos 25 metrus (b.l.5-9).
Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, , kad apžiūrint automobilį VW Golf, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) užfiksuoti apgadinimai – priekinio stiklo dešinės pusės apačia sutrūkusi, apgadintas dešinės pusės priešrūkinis žibintas, apgadintas dešinės pusės šoninis veidrodėlis.(b.l. 10-16).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. 1061/11(09), nustatyta, kad J. P. klinikiniais duomenimis konstatuoti dešinio šeivikaulio lūžimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos galvoje ir veide, lengvas bendras sumušimo sindromas. Kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l.31).
Alkotesterio kvitu(b.l. 51) nustatyta, kad V. M. 2011 12 19 18 val. 52 min. nustatytas 2,58 promilių sunkus girtumo laipsnis.
Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes, V. M. kaltę, jie papildo vienas kitą, abejoti jais teismas neturi pagrindo.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis V. M. būdamas eismo dalyviu bei turėdamas pareigą laikytis Kelių eismo taisyklių, turėdamas galimybę konkrečioje situacijoje suprasti veiksmų pavojingumą bei numatyti sužalojimą kaip veikimo pasėkmę, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, nesilaikė visų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, nepraleido pėsčiųjų perėja per kelio važiuojamą dalį ėjusios nukentėjusios ir ją partrenkė, tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių, 14p., 37p, sukėlė eismo įvykį ir neatsargiai nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą.
Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 2d..
Kaltinime nurodyti Kelių eismo taisyklių 9 p.. reikalavimai yra bendro pobūdžio bei dubliuojantys 37 p. kuris yra specialus jo atžvilgiu, todėl nuoroda į šį Kelių eismo taisyklių pažeidimą iš kaltinimo šalintina.
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra.
V. M. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, jis charakterizuojamas teigiamai, vienok dėl nusikalstamos veikos atsirado itin neigiamos pasekmės nukentėjusios sveikatai, girtumo laipsnis nustatytas sunkus, automobilį vairavo iš karto po alkoholinių gėrimų pavartojimo, šios aplinkybės rodo veikos ir asmenybės pavojingumą, teismas įvertinęs, nustatytą kaltinamojo neblaivumo laipsnį, atsižvelgdamas į jo asmenybę, tai, kad anksčiau neteistas, šiuo metu nedirbantis, baustas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant BK 281 str. 2d. sankcijoje numatytą arešto bausmę.
Kadangi nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant neblaiviam naudojantis specialia teise, skirtin baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Nukentėjusi J. P. pareikšė civilinį ieškinį, pašė priteisti iš atsakingos draudimo bendrovės ir kaltinamojo 963.52 litus turtinės žalos ir 15000 litų neturtinės žalos. Civilinis atsakovas V. M. civilinį ieškinį iš esmės pripažino, tačiau nurodė, kad dėl savo turtinės padėties gali atlyginti tik 1000 litų neturtinę žalą. Civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ veikiantis per Lietuvos filialą, atstovas, atsiliepimu nurodė, kad ieškovė nepateikė pretenzijos draudimo bendrovei bei turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų, todėl negali įvertinti ieškinio pagrįstumo. Nurodė, kad draudimo bendrovė remiantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. gali atlyginti iki 8632 litų neturtinę žalą. Neturtinė žala nustatoma remiantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 12p. nuostatomis, kurios reglamentuoja, kad atsakingas draudikas ar biuras nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dydį , privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, priežastis ir kitais dokumentais. Už kiekvieną laikino nedarbingumo dieną mokama 20 litų suma, kadangi J. P. ligos pašalpa buvo mokama 74 dienas, todėl neturtinė žala yra 1480 litų.
Teismas konstatuoja, kad neabejotina, jog nukentėjusi turi(turėjo) teisę į žalos atlyginimą CK 6.263 str., 6.249 str., 6.250 str. pagrindais. To iš esmės neginčijo ir atsakovai. Tačiau teismas sprendžia , kad ieškinys turi būti tenkinamas dalinai. Ieškovė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą prašo priteisti iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės. Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai eismo įvykio metu automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo bendrovė patirtą neturtinę žalą atlygina 2500 eurų (8632Lt) ribose, bei žalą asmeniui ir turtui taip pat įstatymo nustatytose ribose, pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Kaltinamajam atsakomybė kyla delikto pagrindu. Draudimo įmonės civilinė atsakomybė yra sutartinė. Jeigu draudimo bendrovė nėra atlyginusi visos nukentėjusiai padarytos žalos nėra pagrindo teigti , kad prievolę įvykdė, todėl pirmiausiai turi atsakyti įstatymo nustatytose ribose.
Dėl neturtinės žalos
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (LR CK 6.250 str.) nenustato, todėl neturtinę žalą vertina teismas, nes tai yra fakto klausimas.
Neturtinė žala kiekvienu atveju vertintina individualizuotai, atsižvelgiant į įstatyme (CK 6.250 str.)numatytus kriterijus. Teismas sprendžia, kad AAS „Gjensidige Baltic“ paskaičiuodama neturtinę žalą remdamasi vien formaliu nedarbingumo dienų kriterijum šias nuostatas įvertino netinkamai. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusi dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, bei nepatogumus. Nukentėjusi dėl kaltinamojo nusikaltimo gydoma ilgą laiko tarpą, dėl sužalojimų patyrė diskomfortą, bei turėjo buitinių nepatogumų, baimės jausmą. Kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, tačiau kaltinamojo padarytas KET pažeidimas pasižymėjo šiurkštumu, nes jis automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas rodo itin didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams, įvertinus nurodytas aplinkybes , kaltinamojo ir nukentėjusios turtines padėtis(kaltinamasis darbingas , tačiau nedirba, nukentėjusios pajamos nėra didelės), tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus. Teismas sprendžia, kad prašoma priteisti neturtinė žala nepilnai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, užtikrinant nukentėjusio ir kaltininko interesų pusiausvyrą įvertinant nurodytas aplinkybes , nukentėjusios patirtą neturtinę žalą teismas vertina 8000 litų (CK 6.250 str.,). Atsižvelgiant į nurodytą iš draudimo bendrovės priteistina neturtinė žala įstatymo ribose.
Dėl turtinės žalos
Remiantis CK 6.263 str. žala padaryta asmeniui visais atvejais turi būti atlyginta atsakingo asmens. Tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nesant ginčo dėl pareigos atlyginti žalą, kyla klausimas dėl žalos dydžio. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų(b.l23-28) bei ieškovės paaiškinimų, ieškovė turėjo 343,52 litus gydymo išlaidų bei išlaidas kurui vykti į gydymo įstaigą, bei 620 litų dėl sugadintų daiktų. Įvertinus nukentėjusios sužalojimo aplinkybes teismas neabejoja, kad jos parodymai apie sugadintus daiktus teisingi. Remiantis CK 249 str. 1d., jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai įrodyti negali, jų dydį nustato teismas. Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad nukentėjusios nurodytas patirtų nuostolių dydis yra realus, todėl civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje tenkintinas visiškai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 304 str. 305 str. 307 str., teismas
NUSPRENDĖ:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 281 str. 2d. ir nuteisti jį areštu 50(penkiasdešimt) parų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinės pradėjimo vykdyti dienos, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 12 19 iki 2011 12 20 vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis BK 67 str. 3d., 68 str. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, uždrausti V. M. naudotis teise vairuoti transporto priemones 3(trejiems) metams. .
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinės ieškovės J. P. (gim. 1962 08 13 , gyv. Kauno g. 74-10,Marijampolė) pareikštą ieškinį tenkinti dalinai, priteisti jos naudai iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ (T. Š. g. 21/Vytenio g. 12, Vilnius) 8000 litų neturtinės žalos ir 963.52 litus turtinės žalos, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti automobilį VW GOLF V.Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui arba teisėtam valdytojui.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Nerijus Brinevičius