Civilinė byla Nr. e2-3619-1071/2017

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02988-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.1.

(S)

KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 28 d.

Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Pliuskevičius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui V. E. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 611,20 Eur žalos atlyginimą. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad V. E., (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros įstaigai pateikęs D. E. Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – ESDK), gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu jis nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšomis. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui padaryta 611,20 Eur žala. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo vaiko gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka, tai yra viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (toliau – TLK) gavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) tarnybinius pranešimus dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. VLK Tarptautinių ryšių skyrius, vadovaudamasis VLK direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1K-27 patvirtintomis Europos Sąjungos (toliau – ES) kompetentingų institucijų pateiktų formos E 125 pažymų priėmimo VLK ir sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų kitose ES šalyse narėse privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims, apmokėjimo taisyklėmis, patikrino, ar ES, Europos ekonominės erdvės šalių ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau – ES šalys) kompetentingų sveikatos draudimo įstaigų pateiktose sąskaitose nurodyti asmenys sveikatos priežiūros paslaugų gavimo metu buvo apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir turėjo ESDK, patvirtintą Europos Bendrijos darbuotojų migrantų socialinės apsaugos administracinės komisijos 1993 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 202, ar sertifikatą, laikinai pakeičiantį Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – sertifikatas). ESDK yra dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gauti PSDF lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas buvimo ES šalyse metu. ESDK išduodama tik Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims (Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 1–2 p.).

VLK iš (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos gavo sąskaitas (E 125 formos pažymas), patvirtinančias, kad (duomenys neskelbtini) V. E. sūnui, D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga.

Remiantis privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ ir Apdraustųjų privalomuoju sveiktos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2017 m. vasario 11 d.) atsakovas V. E. nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Anglijos sveikatos priežiūros įstaigai.

Asmuo, kuriam buvo išduota ESDK, pasirašytinai įsipareigoja informuoti ESDK išdavusią teritorinę ligonių kasą apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą (LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 p.). Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse, nepranešęs apie draudiminio statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims.

Formaliai įvertinus įrodymus, darytina išvada, kad V. E., (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros įstaigai pateikęs D. E. ESDK, gavo vaiko sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu jis nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis, dėl ko PSDF biudžetui padaryta 611,20 Eur žala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina esant visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 611,20 Eur žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 285-287 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) rajonas, 611,20 Eur (šešis šimtus vienuolika eurų 20 ct) žalos atlyginimo ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas 188783981, Pievų Tako g. 38, Klaipėda, gavėja: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Swedbank, banko kodas 73000.

Priteisti iš atsakovo V. E. 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752,  biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                      Vytautas Pliuskevičius