Civilinė byla Nr. e2-58-1111/2023

Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00034-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.9; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.1.1; 3.4.1.2

 (S)

 

 

 

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. balandžio 25 d.

Skuodas

 

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėjas Dainius Gecevičius,

sekretoriaujant Loretai Liaučienei, Vilijai Štombergienei,

dalyvaujant ieškovės E. Ž. atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui,

atsakovui V. Ž.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys UAB Mano Būstas Baltija, Klaipėdos kredito unija.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė prašo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno m. CMS, tarp E. Ž. (B.), gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės. Padalinti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu: priteisti atsakovui V. Ž. asmeninės nuosavybės teisėmis keleivinį automobilį OPEL OMEGA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 Eur; priteisti ieškovei E. Ž. asmeninės nuosavybės teisėmis 2-jų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti ieškovei E. Ž. 250 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkantį automobilį. Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę „Ž.“. Priteisti ieškovei iš atsakovo išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki atsakovo gyvos galvos, kasmet indeksuojant šias išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti ieškovei iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nustatyti, kad po šalių santuokos nutraukimo atsakovas V. Ž. privalo vykdyti įsipareigojimus kreditoriui UAB Mano Būstas Baltija savo asmeninėmis lėšomis. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas V. Ž. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) su Klaipėdos kredito unija, įm. k. 302574840, vykdys savo asmeninėmis lėšomis ir tai bus jo asmeninė prievolė.

Ieškinyje nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – atsakovas vartojo prieš ją fizinį ir psichologinį smurtą, buvo jai neištikimas. Tokių atsakovo veiksmų pasėkoje susirgo psichine liga, todėl mano, kad atsakovas privalo atlyginti jai padarytą neturtinę žalą, kurią vertina 2000 Eur.

Santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įsigijo dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21548 Eur rinkos vertės; automobilį OPEL OMEGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės; viso santuokoje įsigijo 22048 Eur vertės turtą.

Prašo padalinti santuokoje įgytą turtą, nukrypstant nuo lygių dalių principo, ir priteisti jai asmeninės nuosavybės teise butą, adresu (duomenys neskelbtini). Prašo atsižvelgti į jos sveikatos būklę, kuri pablogėjo gyvenant santuokoje. Dėl jos sveikatos būklės ir jos turtinės padėties butas jai yra gyvybiškai svarbus, ją turi lankyti socialiniai darbuotojai, o buto gyvenamojo ploto dalis yra vos 20,70 kv. m. Be to, atsakovas turi daugiau turto, turi kur gyventi. Toks nukrypimas yra tiesiog būtinas, siekiant apginti sutuoktinio interesus dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Prašo priteisti jai iš atsakovo išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi yra nedarbinga dėl savo sveikatos būklės, o gaunamų išmokų nepakanka net būtiniems jos poreikiams tenkinti.

Nurodė, kad ji kreditorių neturi. Atsakovas yra pasirašęs kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) su Klaipėdos kredito unija dėl 13400,00 Eur. Kredito likutis 6935,35 Eur. Šią sutartį atsakovas pasirašė vienasmeniškai ir kreditą naudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, todėl prašo šią prievolę pripažinti asmenine atsakovo prievole. Atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą UAB Mano Būstas Baltija (skolos likutis 299,66 Eur). Ši skola susidarė šalims gyvenant atskirai, todėl po santuokos nutraukimo atsakovas privalo atsiskaityti su UAB Mano Būstas Baltija savo asmeninėmis lėšomis.

 

Atsakovas atsiliepimuose į ieškinį prašo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės E. Ž. kaltės. Santuokoje įgytą turtą padalinti tokiu būdu: priteisti atsakovui V. Ž. asmeninės nuosavybės teisėmis ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (½ buto dalies vertė 10774 eurų); priteisti ieškovei E. Ž. asmeninės nuosavybės teisėmis ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (½ buto dalies vertė 10774 eurų). Automobilį OPEL OMEGA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 eurų, pripažinti atsakovo V. Ž. asmenine nuosavybe. Priteisti iš ieškovės E. Ž. visas bylinėjimosi išlaidas. Su kitais pareikštais patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka ir teismo prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodė, kad po santuokos sudarymo šalims gimė dvi dukros I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), J. R., gim. (duomenys neskelbtini). Faktiškai jo ir ieškovės santuoka buvo pasibaigusi po antros dukters gimimo. Tada ieškovės elgesys pasikeitė, ji visiškai nebesusitvarkė su dukterų priežiūra, su namų buities darbais, todėl jam teko visa buities ir išlaikymo našta, ne tik dirbti, kad šeimai nieko netrūktų pragyvenimui, bet grįžus po darbų pasirūpinti mažametėmis dukromis, gaminti joms maistą, skalbti rūbus, tvarkyti kambarius. Ieškovė nuo pat santuokos pradžios nesistengė prisidėti finansiškai, niekada niekur nedirbo, visiškai nesirūpino namų ūkio darbais. Niekada nėra finansiškai prisidėjusi prie santuokoje įgyto turto ir gyvenant kartu niekada nemokėjo jokių mokesčių su šio turto išlaikymu. Laikui bėgant jam tokia našta pasidarė per sunki, pavargo nuo ieškovės aplaidumo, papildomai prie jos tinginystės, protarpiais jai pasireikšdavo agresija, kurią išliedavo ant jo.

Šalių santuokinis gyvenimas nutrūko visiškai 1999 metais, nuo tada bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena, gyvena atskirai. Prie visų ieškovės neigiamų veiksnių prisidėjo ir tai, kad ji 1999 metais būdama Kauno klinikose susipažino su vyriškiu ir su juo turėjo lytinių santykių, apie šią jos neištikimybę sužinojo iš jos pačios. Grįžus ieškovei iš ligoninės, ji toliau bendravo su tuo pačiu vyru. Toks jos poelgis jų santuokoje padėjo galutinį tašką, nusprendė su ja nebegyventi. 2000 metų pradžioje išvyko. Palikęs savo sutuoktinę ir nepilnametes dukras su ieškove, grįžo gyventi pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), šioje vietoje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Neilgai trukus, maždaug po vienerių metų, dukras pasiėmė gyventi kartu pas savo tėvų, nes dukros pačios nenorėjo likti su ieškove, norėjo gyventi kartu su juo. Nepilnametes dukras nuo 2000 metų augino savarankiškai, ieškovė neprisidėjo prie jų išlaikymo, nes niekada niekur nedirbo ir pajamų negavo, nesidomėjo jų priežiūra, auklėjimu. Kai dukras pasiėmė gyventi su savimi, iki 2006 metų gyveno pas jo tėvus (duomenys neskelbtini) ir tada susipažino su dabartine savo sugyventine R. Su ja ir dukromis I. ir J. apsigyveno (duomenys neskelbtini). Sugyventinė R. padėjo užauginti dukras, jomis rūpinosi kaip savomis. Su R. gyvenant kartu jiems gimė sūnus J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini).

Nėra vartojęs prieš ieškovę fizinio ir psichologinio smurto, nėra buvęs jai neištikimas, ieškovė nepateikia įrodymų tam pagrįsti. Ieškovė pati naudojo prieš dukras ir jį psichologinį smurtą, buvo ir tokių dienų, kada dukras bijodavo palikti jai vienai prižiūrėti, bet turėjo dirbti, kad išlaikyti šeimą. Visas aplinkybes dėl ieškovės netinkamo elgesio gali paliudyti jų dukros I. ir J., jos puikiai žino, kad jų šeima iširo dėl ieškovės kaltės.

Nesutinka su patikslinto ieškinio reikalavimu, kad teismas priteistų ieškovei E. Ž. asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėjo, ieškovė per visą jų gyvenimo kartu laikotarpį niekur nedirbo, pajamų negavo, prie dukrų ir šio buto išlaikymo visiškai neprisidėjo finansiškai. Be to, atsakovas neturi kitos nuosavybės, o jo gyvenamoji vieta, kuri yra jo sūnaus J. Ž., motinos tėvų asmeninė nuosavybė, taip pat reikalauja išlaidų. Prisideda kiekvieną mėnesį prie elektros ir kitų komunalinių paslaugų savo daliai ir sūnaus daliai. Sūnus yra nepilnametis, todėl jo pareiga jį remti finansiškai ir užtikrinti geriausius jo interesus. Butą, įgytą santuokoje su ieškove išlaiko ir dabar, apmoka susidariusias skolas, kurių reikalauja išieškotoja UAB Mano Būstas Baltija. Mano, kad nekilnojamas turtas įgytas santuokoje, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo principais, bei nenukrypstant nuo lygių dalių principo, turėtų būti dalinamas po lygiai.

Automobilis OPEL OMEGA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pristatytas į autolaužyną ir tuo pagrindu pateikia teismui šio automobilio sunaikinimo pažymėjimą. Remiantis šia pažyma ir tai, kad automobilis buvo įsigytas po to, kai jie su ieškove nebegyveno santuokiniuose santykiuose, teismo prašo atmesti ieškovės reikalavimą priteisti jai 250 eurų kompensaciją už atsakovui atitekusį automobilį, kaip nepagrįstą. Prašo pripažinti automobilį OPEL OMEGA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 eurų, atsakovo asmenine nuosavybe, kuri, nutraukiant santuoką su ieškove, yra nedalinama.

Su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo nesutinka. Ieškovei neįgalumas nustatytas (duomenys neskelbtini), duomenų, kad ieškovė buvo neįgali dar gyvendama su juo teismui nėra pateikta. Iki 1999 metų, iki ieškovės neištikimybės Kauno klinikose, ieškove asmeniškai rūpinosi, vežė kiek išgalėjo pas gydytojus, specialistus, kad būtų nustatyta jos elgesio priežastis ir paskirtas gydymas, tačiau, iki jam išsikraustant iš jų bendrų namų, jai nebuvo pripažinta jokia liga, nebuvo paskirtas gydymas, gydymo įstaigose šių įrašų nėra. Nuo 1999 metų jo ir ieškovės faktiškai nesieja santuokiniai ryšiai, todėl jis negali būti įpareigotas teikti ieškovei išlaikymą.

Jo gaunamos pajamos yra minimalus darbo užmokestis, kuris yra vienintelis šeimoje, yra pagrindinis šeimos išlaikytojas. Nepilnametį sūnų J. Ž. išlaiko iš savo gautų pajamų ir kiekvieną mėnesį jam skiria 150 eurų. Norėtų skirti daugiau, tačiau jo pajamos yra nedidelės. Kiekvieną mėnesį moka už elektrą (gyvenamojoje vietoje) apie 100 eurų, perka maistą, kuris jam mėnesiui kainuoja apie 300 eurų, turi asmeninių išlaidų. Prisideda prie kuro ir automobilio išlaikymo (draudimas, servisas), kurį nuosavybės teise valdo jo sugyventinė, kiekvieną mėnesį po 50 eurų. Pilnai išlaiko butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovė ir naudojasi visais patogumais.

Dėl 2000 eurų žalos atlyginimo ieškovei nesutinka, nes santuoka faktiškai iširo dėl jos kaltės. Dėl to taip pat nesutinka, kad po santuokos nutraukimo ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė „Ž.“. Atsakovui paliktina turima pavardė - „Ž.“.

UAB Mano Būstas Baltija teikia daugiabučių administravimo paslaugas Klaipėdoje, yra sudaryta su šia įmone sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovė. Atsakovas šiame bute negyvena nuo 1999 metų, ieškovė jame gyvena ir nuomos iš jos nereikalauja, leidžia jai naudotis visu šiuo butu neatlygintinai. Ieškovė šiuo metu pati susimoka už šiuos komunalinius mokesčius: elektrą, šildymą, dujas. Apie tai, kad yra susidariusi skola sužinojo tik tada, kai gavo iš antstolio laišką, kad jo atžvilgiu yra užvesta vykdomoji byla dėl skolos kreditoriui UAB Mano Būstas Baltija. Kaip ieškovė pati nurodo, skola susidarė jiems gyvenant atskirai, tačiau teismui reiškia reikalavimą, kad ši skola būtų pripažinta kaip jo asmeninė. Su tokiu ieškovės reikalavimu visiškai nesutinka, nes mano, kad atsakovė pati elgiasi nesąžiningai norėdama išvengti asmeninės skolos kreditoriui. Antstolis pagrįstai užvedė jo vardu bylą, nežinodamas faktinių aplinkybių, kad šis butas priklauso ne tik jam, bet ir atsakovei, kuri faktiškai nuo 2000 metų naudojasi šiuo butu ir jame gyvena. Todėl sąžininga būtų pripažinti šią skolą kaip ieškovės asmenine skola kreditoriui po santuokos nutraukimo.

 

Trečiasis asmuo Klaipėdos kredito unija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarautų, jeigu teismas patvirtintų atsakovo V. Ž. kreditorinį įsipareigojimą Klaipėdos kredito unijai pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo prievole, bei V. Ž. atsakomybė prieš kreditorių Klaipėdos kredito uniją būtų asmeninė ir po santuokos nutraukimo V. Ž. keditorinius įsipareigojimus unijai vykdytų asmeniškai kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytomis sąlygomis ir tvarka.

 

Teismo posėdyje ieškovės E. Ž. atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovas V. Ž. su ieškiniu sutiko iš dalies. 

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

ieškinys tenkinamas iš dalies.

 

Dėl santuokos nutraukimo, pavardžių, neturtinės žalos

 

Ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos ketvirtajame skirsnyje. Pagal CK 3.60 straipsnio 1 dalį sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51-3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Pagal CK 3.27 straipsnio 1 dalį, sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 3K-3-24/2010). Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas vartojo prieš ją fizinį ir psichologinį smurtą, buvo jai neištikimas. Tokių atsakovo veiksmų pasėkoje susirgo psichine liga, todėl mano, kad atsakovas V. Ž. privalo atlyginti jai padarytą neturtinę žalą, kurią vertina 2000 Eur. Atsakovas nurodė, kad prieš ieškovę nenaudojo fizinio ir psichologinio smurto, nebuvo jai neištikimas, pati ieškovė buvo jam neištikima, todėl santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės.

Teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad  atsakovas vartojo prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą, kad buvo jai neištikimas ir tokių atsakovo veiksmų pasėkoje ieškovė susirgo psichine liga. Byloje taip pat nėra įrodymų ir apie tai, kad ieškovė buvo neištikima atsakovui. Teismo posėdyje kaip liudytojos apklaustos šalių dukros I. Ž., J. R., ieškovės draugė G. M. taip pat nepatvirtino šalių nurodytų aplinkybių dėl jų santuokos iširimo priežasčių. Atsakovas nurodė, kad šalys kaip sutuoktiniai negyvena nuo 1999 m., ieškovė šios aplinkybės neginčija. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo 2022 m. vasario 7 d. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šalių santuokinis gyvenimas pašlijo anksčiau, nei šalys pradėjo gyventi atskirai. Darytina išvada, kad santuokinio gyvenimo metu abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam pakankamai tolerantiški, supratingi, pagarbūs todėl pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir yra nutrauktina (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal CK 3.69 straipsnio 1 dalį, sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl to po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė – Ž., atsakovui – Ž.

Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės atmestinas ieškovės reikalavimas dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo.

 

Dėl turto ir prievolių padalijimo, kompensacijų priteisimo

 

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013).

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas, turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, kiekvienoje byloje teismas turėtų individualizuoti būtinybę patvirtinančias faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ir netaptų taisykle visoms šeimos byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-505/2014).

Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal minėto straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal minėto straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį, nagrinėdamas šeimos bylas teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

(duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovo vardu nupirktas dviejų kambarių bendro 35,56 kv. m ploto, 20,70 kv. m gyvenamojo ploto  butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras duomenimis 21548 Eur rinkos vertės.

(duomenys neskelbtini) atsakovo vardu buvo įgytas automobilis OPEL OMEGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) eksploatuoti netinkamos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas minėtą automobilį pardavė IĮ „Andriaus autolaužynas“ už 50 Eur. 2022 m. balandžio 11 d. dėl šio automobilio išduotas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas. Minėtas automobilis atsakovo buvo įsigytas šalims gyvenant atskirai, automobilio nebėra, todėl nėra pagrindo jį įtraukti į dalijamo turto balansą, taip pat nėra pagrindo ir pripažinti jį asmenine atsakovo nuosavybe.

Esant nurodytoms aplinkybėms tarp šalių dalintinas turtas yra tik pirmiau minėtas butas.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą turtą, nukrypstant nuo lygių dalių principo, ir priteisti jai asmeninės nuosavybės teise butą, adresu (duomenys neskelbtini). Prašo atsižvelgti į jos sveikatos būklę, kuri pablogėjo gyvenant santuokoje. Nurodo, kad dėl jos sveikatos būklės ir jos turtinės padėties butas jai yra gyvybiškai svarbus, ją turi lankyti socialiniai darbuotojai, o buto gyvenamojo ploto dalis yra vos 20,70 kv. m. Be to, atsakovas turi daugiau turto, turi kur gyventi. Mano, kad toks nukrypimas yra tiesiog būtinas, siekiant apginti sutuoktinio interesus dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, prašo minėtą butą padalinti šalims lygiomis dalimis.

Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas; kt.).

Nustatyta, kad ieškovė turi negalią, jai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 25 proc. darbingumas. Ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ieškovės pajamas per mėnesį sudaro 387,76 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensija ir 128,70 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, iš viso 516,46 Eur. Sprendžiant klausimą dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai vienai visą pirmiau minėtą butą atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas šiame bute negyvena, juo nesinaudoja, moka už jį mokesčius. Taigi faktiškai ir dabar ieškovė naudojasi visu butu nuo to laiko, kai šalys pradėjo gyventi atskirai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinybės nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei visą butą, todėl minėtas butas padalintinas šalims lygiomis dalimis po ½.

Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

(duomenys neskelbtini) atsakovas su trečiuoju asmeniu Klaipėdos kredito unija sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui suteiktas 13400 Eur kreditas (kredito likutis su palūkanomis 2022-11-03 dienai 6935,53 Eur), kredito grąžinimo terminas 2025-02-20.

Atsakovas sutinka, jog ši prievolė Klaipėdos kredito unijai būtų pripažinta jo asmenine prievole. Trečiasis asmuo Klaipėdos kredito unija atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad taip pat neprieštarautų, jeigu teismas patvirtintų atsakovo V. Ž. kreditorinį įsipareigojimą Klaipėdos kredito unijai pagal minėtą kredito sutartį asmenine atsakovo prievole. Esant nurodytoms aplinkybėms minėta atsakovo prievolė Klaipėdos kredito unijai pripažįstama asmenine atsakovo prievole.

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų (duomenys neskelbtini)teismo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu antstolio Svajūno Degimo kontoroje 2022-01-04 yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 296,25 Eur sumos išieškojimo iš atsakovo V. Ž. išieškotojai UAB Mano Būstas Baltija (išieškoma suma 2023-03-27 duomenimis 19,60 Eur). Šis įsiskolinimas yra susijęs su minėto tarp šalių dalintino buto išlaikymu. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad jis sutinka sumokėti skolą trečiajam asmeniui UAB Mano Būstas Baltija, todėl minėta prievolė pripažįstama asmenine atsakovo prievole.

 

Dėl išlaikymo buvusiai sutuoktinei priteisimo

 

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Pagal CK 3.72 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Pagal CK 3.72 straipsnio 4 dalį, sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Pagal CK 3.72 straipsnio 5 dalį, teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Pagal CK 3.72 straipsnio 6 dalies 4 punktą, išlaikymo dydis mažinamas ar priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba atsisakoma priteisti išlaikymą, jeigu išlaikymo reikalaujantis sutuoktinis santuokos metu neprisidėjo prie bendro turto gausinimo ar tyčia kenkė kito sutuoktinio ar šeimos interesams.

Išlaikymo reikalaujantis sutuoktinis gali pasinaudoti CK 3.72 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia prezumpciją, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. Ž. v. S. Ž., bylos Nr. 3K-3-1090/2003). CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į išlaikymą pagrindai savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Esant teisės į išlaikymą pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas išlaikymas. Ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-328/2010).

Vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011. Teismų praktika. 2011, 35).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki atsakovo gyvos galvos, kasmet indeksuojant šias išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad yra nedarbinga dėl savo sveikatos būklės, o gaunamų išmokų nepakanka net būtiniems jos poreikiams tenkinti. Atsakovas su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo nesutinka.

Kaip pirmiau minėta ieškovė turi negalią, jai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 25 proc. darbingumas. Ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ieškovės pajamas per mėnesį sudaro 387,76 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensija ir 128,70 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, iš viso 516,46 Eur. Nutraukiant šalių santuoką ieškovei priteistina ½ pirmiau minėto buto. Kreditorinių įsipareigojimų ieškovė neturi.

Nutraukiant šalių santuoką atsakovui taip pat priteistina ½ pirmiau minėto buto. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamos pajamos iki mokesčių yra 845 Eur. Atsakovas turi sūnų J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kurį privalo išlaikyti. Atsakovas turi pirmiau minėtą kreditorinį įsipareigojimą Klaipėdos kredito unijai. Teismas sprendžia, kad įvertinus pirmiau nurodytus duomenis negalima daryti išvados, kad atsakovo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei ieškovės. Atsakovas nuosavybės teise turi 2,75 ha žemės sklypą Skuodo r. sav., 6760 Eur vidutinės rinkos vertės; 2,26 ha žemės sklypą (miškų ūkio paskirties) Skuodo r. sav., 4349 Eur vidutinės rinkos vertės; 8,95 ha žemės sklypą Skuodo r. sav., 21900 Eur vidutinės rinkos vertės.

Su ieškiniu ieškovė pateikė savo vieno mėnesio išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodė, kad išlaidos maistui sudaro 200 Eur, drabužiams, avalynei 50 Eur, vaistams 200 Eur, mokesčiai būsto išlaikymui 100 Eur, higienos priemonės 30 Eur, išlaidos telefonui, transportui 80 Eur, iš viso 660 Eur.

Teismo vertinimu, ieškovė į bylą nepateikė duomenų, tinkamai pagrindžiančių jos išlaidų paskaičiavimą. Iš pateiktų vaistinių kasos čekių negalima daryti išvados, kad visi juose nurodyti vaistai, maisto papildai ieškovei buvo būtini ir priskirti gydytojų, kad vaistai kainuoja 200 Eur per mėn. Taip pat nėra duomenų apie kas mėnesį rūbams ir avalynei išleidžiamus po 50 Eur. Dėl būsto išlaikymo ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad už elektros energiją paskutiniu metu moka apie 10 Eur per mėn. Laikotarpiu nuo 2017-12-11 iki 2019-01-13 už gamtines dujas sumokėjo 38,54 Eur. Kitų duomenų apie pačios ieškovės atliktus mokėjimus už būsto išlaikymą byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovės turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankamos save išlaikyti, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra atmestinas.

Kaip pirmiau minėta pagal CK 3.72 straipsnio 4 dalį, sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl vadovaujantis CK 3.72 straipsnio 4 dalimi taip pat nėra pagrindo priteisti išlaikymą ieškovei iš atsakovo (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-83-265/2022, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-25-538/2017).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

Ieškovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 proc.), kurios išlaidų dydis yra 633,08 Eur. Ji taip pat visiškai atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus numatytas CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose,  mokėjimo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Byloje tenkinama 50 proc. ieškovės reikalavimo dėl santuokos nutraukimo (ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės); 49,5 proc. reikalavimo dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo (ieškovė prašė priteisti turto už 21548 Eur ir 250 Eur kompensaciją, priteisiama turto už 10774 Eur); atmetami ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo ir dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismo vertinimu, iš viso yra tenkinama 25 proc. ieškovės reikalavimų.

Už ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo jo pateikimo teismui metu (2022-02-07) turėjo būti mokamas 94 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 punktas). Už ieškinio reikalavimą dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo mokėtinas 491 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 punktas).

Dėl to iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotinas 146 Eur žyminis mokestis ir 158,27 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

 Duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. Ž. palikti pavardę – Ž., atsakovui V. Ž. palikti pavardę – Ž.

Padalyti E. Ž. ir V. Ž. santuokos metu įgytą turtą:

E. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

V. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

V. Ž. prievolę Klaipėdos kredito unijai  pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine V. Ž. prievole.

V. Ž. prievolę UAB Mano Būstas Baltija pagal Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų (duomenys neskelbtini) teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu antstolio Svajūno Degimo kontoroje (duomenys neskelbtini) užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine V. Ž. prievole.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Išieškoti valstybei iš atsakovo V. Ž. 146,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį.

 Išieškoti valstybei iš atsakovo V. Ž. 158,27 Eur (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų 27 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                             Dainius Gecevičius