Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-03-01][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-1154-258-2018].docx
Bylos nr.: e2S-1154-258/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
CIVILINIS PROCESAS
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl iškeldinimo iš patalpų
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio
Bylinėjimosi išlaidos
Ieškinys

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2S-1154-258/2018

Teisminio proceso Nr. 3-68-3-35297-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.6; 3.1.7.6; 3.3.1.18.

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 27 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. M., A. M. (buvusi pavardė – Č.), A. Č., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams J. M., A. M., A. Č., atstovaujamai įstatyminės atstovės A. M., dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

  1. Ieškovas ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus J. M., A. Č. ir A. Č. iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
  2. Pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo ieškovas prašė tenkinti pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukti, grąžinti ieškovui 75 proc. žyminio mokesčio, priteisti iš atsakovų 600 EUR išlaidų už advokato pagalbą. Nurodė, kad po civilinės bylos iškėlimo atsakovas ir jo šeimos nariai įvykdė ieškovo ieškinio reikalavimą ir išsikėlė iš buto. Patvirtino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punkte ir 294 straipsnyje įtvirtintos atsisakymo nuo ieškinio procesinės pasekmės ieškovui yra suprantamos ir žinomos.
  3. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Atsakovai nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas advokato pagalbos išlaidas, prašė priteisti atsakovui J. M. iš ieškovo 200 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovų teigimu, nors jų išsikėlimo iš buto rezultatas ir sutampa su ieškiniu siektu materialiniu rezultatu, tačiau tai nereiškia, jos šie atsakovų veiksmai turi būti vertinami procesine prasme, kaip ieškinio pripažinimas ir ieškovo reikalavimų įvykdymas. Ieškovas neteisėtai pranešė nutraukiantis nuomos sutartį, po to nutraukė sutartį su interneto tiekėju ir išsivežė atitinkamą įrangą, nesiuntė sąskaitų už komunalines paslaugas, su atsakovų pasiūlymais spręsti ginčą taikiai, suteikiant atsakovams tiesiog daugiau objektyviai reikalingo laiko kitam būstui susirasti, nesutiko, be to, dar ir su nepagrįstu ieškiniu kreipėsi į teismą dėl atsakovų priverstinio iškeldinimo. Atsakovai prarado saugumo, užtikrintumo dėl savo ir savo mažamečių vaikų ateities jausmą, gyvendami ieškovo bute, todėl ėmė ieškotis kito jų ir mažamečių vaikų poreikius atitinkančio būsto. Suradę alternatyvų būstą, galimybei pasitaikius į jį išsikėlė, grąžindami ginčo butą ieškovui. Ieškovas, nepaisydamas nei įstatymo reikalavimų dėl privalomo vienašališko gyvenamosios paskirties patalpų nutraukimo tik teismo keliu ir tik esant įstatyme ir/arba sutartyje nustatytiems pagrindams (CK 6.610 str.), nepaisydamas ir atsakovų pasiūlymų suteikti jiems protingą terminą alternatyviam būstui susirasti, suskubo kreiptis į teismą dėl priverstinio atsakovų iškeldinimo iš ginčo buto. Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl paties ieškovo skubotų ir nesąžiningų veiksmų, pateikiant nepagrįstą ieškinį teismui.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 17 nutartimi priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė. Teismas priteisė ieškovui A. K. 600 EUR bylinėjimosi išlaidų solidariai iš atsakovų J. M. ir A. M.. Teismas atmetė atsakovų prašymą dėl 200 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo.
  2. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, kad ieškovo, pareiškusio teisme reikalavimus, siekiant galimai pažeistų teisių gynimo, procesinis elgesys nebuvo tinkamas. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, tikėtinai pagrindė jo reikalavimus.
  3. Teismas konstatavo, kad atsakovai ieškovo pareikštus reikalavimus patenkino visiškai dar bylos nagrinėjimo metu. Tą patvirtina prie pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo pridėtas tarp ieškovo ir atsakovo J. M. 2017-11-03 sudarytas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo butas su daiktais perduotas ieškovui. Tai, kad atsakovai nurodo nepripažįstantys ieškinio, o iš ieškovui priklausančio buto išsikraustantys dėl kitų priežasčių, nepaneigia fakto, kad atsakovai savo noru atliko veiksmus, kurių ieškovas reikalavo pareikštu ieškiniu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

  1. Atskiruoju skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-17 nutarties dalį, kurioje ieškovo naudai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo, šioje dalyje priimant naują nutartį – priteisti iš ieškovo A. K. Atsakovo J. M. naudai jo turėtas advokato pagalbos išlaidas.
  2. Atskirajame skunde nurodo teismas netinkamai įvertindamas aplinkybes ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, dėl ko atsakovai išsikraustė iš ginčo gyvenamųjų patalpų, priėmė nepagrįstą ir neteisingą nutartį, kurios pagrindu atsakovas nepagrįstai patirs papildomų išlaidų. Ieškovas, nesilaikydamas CK nustatytos tvarkos (jog gyvenamųjų patalpų sutartis vienašališkai iš nuomotojo pusės gali būti nutraukta tik teismo keliu), neteisėtai vienašališkai nutraukė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei pareikalavo atsakovus (šeimą su mažamečiais vaikais) kuo greičiau išsikraustyti. Atsakovas J. M., atstovaudamas visai šeimai, nors nesutiko su ieškovo vienašališku gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimu, visgi siekė taikiai išspręsti ginčą su nuomotoju ir prašė suteikti ilgesnį terminą atsakovams išsikraustyti, kadangi atsakovai per ieškovo suteiktą trumpą laiko tarpą negalėjo susirasti tinkamos atsakovams naujos gyvenamosios vietos.
  3. Ieškovas prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
  4. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudarytai sutarčiai, kurioje šalių buvo susitarta, kad sutartis gali būti vienos iš šalių iniciatyva nutraukiama ne teismo tvarka sumokant baudą, o ieškovui įvykdžius visas Sutarties 12.4 punkte įvardintas vienašalio sutarties nutraukimo sąlygas, ieškovas pagrįstai ne teismo tvarka vienašališkai nutraukė sutartį, o atsakovams nesutikus išsikelti iš buto, kreipėsi į teismą, kad jie būtų iškeldinti priverstine tvarka. Pažymi, jog piktybiškai elgėsi ne ieškovas, o būtent atsakovai, kurie visais įmanomais būdais vengė išsikraustyti iš buto, draugiškai ginčą užbaigti sutiko tik nepagrįstai praturtėję ieškovo sąskaita. Atsakovai nesutiko išsikelti iš buto pagal Sutarties 12.4 punkto sąlygas, nes ieškovas jiems butą buvo išnuomojęs žemesnėmis nei analogiško buto nuomos rinkos kainomis. Ieškovas žodžiu atsakovams buvo nurodęs, kad ketina parduoti butą ir norėtų, jog jie išsikeltų iš buto dar 2017 m. birželio mėnesį. Į teismą dėl priverstinio atsakovų iškeldinimo kreipėsi praėjus beveik dviem mėnesiams nuo tos dienos, kai atsakovai buvo informuoti apie tai, kad Ieškovas remdamasis Sutarties 12.4 punktu nutraukia sutartį ir prašo atlaisvinti butą. Todėl ieškovo vertinimu atsakovai turėjo pakankamai laiko susirasti kitą gyvenamąją vietą ir išsikraustyti. Kadangi tokie veiksmai atlikti nebuvo, ieškovas neturėjo kitos išeities kaip tik savo teises ir teisėtus interesus ginti kreipdamasis į teismą, ką jam suteikia ir įstatymas.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas netenkinamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
  2. Šioje byloje spręstinas klausimas, susijęs su šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimu, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
  3. Dispozityvumo principas lemia, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d.). Šioje civilinėje byloje ieškovas šia savo teise pasinaudojo ir nuo pareikšto ieškinio atsakovams atsisakė. Skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškovas atsisakė ieškinio, yra svarbu nustatyti ieškinio atsisakymo priežastis, t. y. ar ieškovo atsisakymas buvo sąlygojamas atsakovo veiksmų. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Taigi klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų teisingo paskirstymo išspręsti būtina nustatyti, kodėl kilo šalių ginčas, kodėl ieškovas kreipėsi teisminės gynybos ir kodėl atsisakė ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-73-370/2015).
  4. Nagrinėjamos bylos atveju byla buvo baigta priėmus ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, todėl pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl ieškovo prašomų atlyginti išlaidų už advokato pagalbą, turėjo atsižvelgti į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas ieškinį teisme pareiškė sąžiningai naudodamasi savo procesinėmis teisėmis.
  5. Atsakovai savo nesutikimą su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl ieškovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų iš esmės grindžia aplinkybe, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turėjo aiškintis dėl ko atsakovai išsikraustė iš ginčo gyvenamųjų patalpų, taip pat įvertinti tai, kad ieškovas neteisėtai vienašališkai nutraukė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, o atsakovai geranoriškai siekė ginčą išspręsti taikiai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, nesutinka su šiais atsakovų atskirojo skundo argumentais.
  6. Byloje nustatyta, kad ieškovas pareikštu reikalavimu siekė iškeldinti atsakovus anksčiau sutartyje numatyto nuomos termino iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto. Ieškovas, remdamasis sutarties 12.4 punktu, kuriame numatyta, jog bet kuri iš šalių turi teisę nutraukti nuomos sutartį, raštu apie tai kitai šaliai prieš 1 mėnesį iki nutraukimo. Šiame punkte taip pat numatyta, kad nutraukiant sutartį šalis privalo sumokėti kitai šaliai 1 mėnesio nuomos mokesčio dydžio baudą. Ieškovas sutarties nutraukimą reglamentuojančias sąlygas įvykdė – 2017-07-31 informavo atsakovus apie sutarties nutraukimą, o 2017-08-10 atsakovams sumokėjo 500 EUR baudą (t.1, b. l. 22). Pagal šalių sudarytos nuomos sutarties 12.5 punktą pasibaigus šiai sutarčiai ar ją nutraukus, nuomininkas privalo nedelsiant atlaisvinti patalpas. Sutarties nutraukimo ar jos kitokio pasibaigimo atveju nuomininkui yra suteikiamas ne ilgesnis kaip 7 dienų laikotarpis išsikelti iš patalpų ir jas atlaisvinti. Šios sutarties šalių sulygtos nuostatos paneigia atsakovų teiginius, kad sutartis galėjo būti nutraukta tik teismine tvarka. Taigi taikaus ginčo sprendimo atveju, atsakovai gera valia turėjo išsikraustyti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio ginčo buto, tačiau tai padaryta nebuvo. Nors, atsakovų teigimu, jie iš ginčo buto išsikraustė ne dėl inicijuotos civilinės bylos, o dėl to, kad susirado kitą nuomojamą butą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad tokiu būtu atsakovai gera valia įvykdė ieškovo reikalavimą ar ieškovas nepagrįstai yra inicijavęs civilinę bylą. Priešingai, byloje pateikta pakankamai duomenų (šalių susirašinėjimai elektroniniais laiškais), kurie pagrindžia, kad atsakovai nevykdė sutarties nuostatų gera valia. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad realiai ginčo buto perdavimas, t. y. ieškovės nuosavybės teisių pažeidimas, buvo pašalintas šalims sudarius 2017 m. lapkričio 3 d. buto perdavimo-priėmimo aktą, kurio pagrindu ieškovas 2017 m. lapkričio 8 d. pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio. Akcentuotina, jog atsakovai atlaisvinti butą turėjo 2017-09-01, tačiau butas atlaisvintas buvo tik 2017-11-03, t. y. tuomet, kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovų iškeldinimo iš buto. Šiuo atveju akivaizdu, jog, jei atsakovai būtų laiku vykdę savo sutartines prievoles, ieškovui nebūtų reikėję inicijuoti šios civilinės bylos. Argumentai, jog atsakovams vieno mėnesio terminas nebuvo pakankamas susirasti naują būstą, ar buvo nutraukta sutartis su interneto tiekėjais nėra reikšmingi, nes šie nuostoliai, nepatogumai, nutraukiant sutartį prieš terminą atsakovams, vadovaujantis sutarties sąlygomis, buvo ieškovo kompensuoti, sumokant jiems 500 EUR baudą.
  7. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovo procesinis elgesys, siekiant pašalinti ieškovo nuosavybės teisės pažeidimą, neatitiko proceso dalyviams taikytinų sąžiningumo ir rūpestingumo reikalavimų (CPK 7str.2 d.), kurių pasėkoje ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Todėl atsakovų  atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
  8. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą patyrė 200 EUR teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b.l. 100-101). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti atsakovų atskirąjį skundą, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovų (CPK 93 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 EUR bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš atsakovų J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) t. y. po 100 EUR.

 

 

Teisėja                                                                      Rita Kisielienė

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK6 6.610 str. Sutarties nutraukimo ir asmenų iškeldinimo tvarka
  • CK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
  • CPK 42 str. Šalių teisės ir pareigos
  • e2-73-370/2015
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas