Byla Nr. 1S-231/2012
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,
sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,
dalyvaujant prokurorei Nijolei Bareikienei,
gynėjai advokatei Eglei Mockienei,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. Z. gynėjos advokatės Eglės Mockienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties, kuria įtariamajam V. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. liepos 4 d.
Teisėjas, susipažinęs su gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo V. Z. gynėjos skundą,
n u s t a t ė :
V. Z. įtariamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe kartu su A. Š., T. L., V. R., O. L. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padarė šiais nusikalstamas veikas:
2010 m. gegužės 6 d. apie 02 val. 00 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, pagrobė I. P. priklausantį automobilį „A“ valst. Nr. XXX, už 18 000 Lt;
2010 m. gegužės 6 d. apie 03 val. 45 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, pagrobė M. M. priklausantį automobilį „A“ valst. Nr. XXX;
2010 m. gegužės 7 d. apie 00 val. 08 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė R. R. priklausantį automobilį „A“ valst. Nr. XXX;
2010 m. gegužės 7 d. apie 01 val. 07 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, pagrobė M. G. priklausantį automobilį „A“ valst. Nr. XXX, už 24 000 Lt;
Laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 10 d. 22 val. 15 min. iki 2010 m. gegužės 11 d. 07 val. 45 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė V. J. (V. J.) priklausantį automobilį „A“ valst. Nr. XXX, už 18 000 Lt;
2010 m. gegužės 28 d. laikotarpiu nuo 02 val. 30 min. iki 06 val. 15 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė G. L. priklausantį automobilį „A“ valst. Nr. XXX, už 12 000 Lt;
2010 m. birželio 1 d. apie 01 val. 47 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė G. K. priklausantį automobilį „V“ valst. Nr. XXX, už 65 000 Lt;
2010 m. birželio 2 d. apie 02 val. 30 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė V. K. priklausantį automobilį „T“ valst. Nr. XXX, už 45 000 Lt;
2010 m. birželio 3 d. apie 00 val. 55 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, pagrobė T. O. priklausantį automobilį „A“ valst. Nr. XXX, už 25 000 Lt.
Tokie V. Z. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalies, BK 178 straipsnio 2 dalies, BK 178 straipsnio 3 dalies numatyto nusikaltimo požymius.
V. Z. buvo sulaikytas 2012 m. sausio 4 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi įtariamajam V. Z. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Vėliau suėmimo terminai buvo tęsiami iki 2012 m. liepos 4 d.
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartimi įtariamajam V. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. liepos 4 d. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis V. Z. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Įtariamojo V. Z. gynėja advokatė Eglė Mockienė skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti, nes ji nepagrįsta ir neteisėta.
Gynėjos nuomone, Vilniaus apygardos teismas įtariamajam V. Z. pratęsė kardomąją priemonę – suėmimą tik formaliai, nesusipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir vadovaudamasis nepagrįstomis prielaidomis. Pasak gynėjos, būtina atsižvelgti ir vertinti visas, o ne tik įtariamajam nepalankias ar teisėjo nuožiūra pasirinktas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas neturėdamas jokio objektyvaus pagrindo ir remiantis tik nepalankių aplinkybių visuma, įtariamajam V. Z. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais pagrindais.
Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad įtariamasis V. Z. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neteistas, iki suėmimo gyveno kartu su tėvais, turi draugę, neturi jokių nusikalstamų ryšių užsienyje, niekada nebėgo ir nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, inkriminuojama nusikalstama veika neįrodyta.
Skunde nurodoma, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad pagrįsto manymo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (jos termino pratęsimo) pagrindo, savaime nebeužtenka, o turi būti ir kitų kardomosios priemonės skyrimo (suėmimo termino pratęsimo) pagrindų (EŽTT sprendimas byloje Ilijkov v. prieš Bulgariją). Be to, kuo ilgiau asmuo yra laikomas suimtas, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę asmenį laikyti suimtą. EŽTT ne kartą pažymėjo, kad niekuo yra nepagrįsti formalūs teiginiai, jog asmuo gali pasislėpti nuo teismo ar daryti naujus nusikaltimus, todėl nuolat tęsti suėmimo terminą tuo pagrindu negalima. Taip pat, EŽTT nurodo, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu pagrindu skirti suėmimą (tęsti suėmimo terminą) (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov v. prieš Bulgariją, Bykov prieš Rusiją). Gynėjos nuomone, Vilniaus apygardos teismas įtariamojo V. Z. taikomos kardomosios priemonės pratęsimo klausimą išnagrinėjo neatsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, nesivadovaujant Baudžiamojo proceso kodekso ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, pažeidžiant proporcingumo principą.
Įtariamojo V. Z. gynėja prašo skundą tenkinti. Prokurorė prašo gynėjos Eglės Mockienės skundą atmesti.
Įtariamojo V. Z. gynėjos skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam V. Z. BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 125 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymima, kad šioje proceso stadijoje negalima nurodytu aspektu vertinti byloje esančių duomenų, kadangi teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės, nes priešingu atveju būtų pažeistos teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Be to, nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį.
Apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą taip pat mano, kad šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pagrįstai manyti, kad įtariamasis V. Z. padarė nurodytas nusikalstamas veikas, leidžia byloje surinktų duomenų visuma. Tai patvirtina byloje esantys kratos protokolai, specialisto išvados, slapto sekimo protokolai, apžiūros protokolai, techninių priemonių panaudojimas atliekant operatyvinius veiksmus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos ir kontrolės duomenys, pokalbių suvestinės, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolai bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Pažymėtina, kad teismas šių dokumentų turinio atskleisti neprivalo. Be to, iš skundžiamos nutarties turinio ir byloje esančių lydraščių matyti, kad apygardos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimą V. Z., susipažino su bylos medžiaga, priešingai nei teigiama skunde.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo V. Z. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti įtarimai suimtajam, įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas pratęsė V. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtariamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinio teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai, todėl įtariamojo gynėjos skundo argumentai, kad Vilniaus apygardos teismas neturėdamas jokio objektyvaus pagrindo ir remdamasis tik nepalankių aplinkybių visuma, įtariamajam pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą, atmetami.
BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš teismų praktikos matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
Bylos duomenys patvirtina, kad V. Z. įtariamas padaręs apysunkius ir sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad įtariamasis galimai veikė organizuota grupe, iki suėmimo neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, niekur nedirbo, inkriminuojami nusikaltimai galimai susiję su lėšų gavimu iš nusikalstamos veikos, praeityje teistas (teistumas išnykęs), galimai turi ryšių užsienyje ir kt.
Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Apeliacinis teismas atsižvelgia į įtariamojo gynėjos skunde nurodytas aplinkybes, jog įtariamasis V. Z. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neteistas, iki suėmimo gyveno kartu su tėvais, turi draugę, neturi jokių nusikalstamų ryšių užsienyje, niekada nebėgo ir nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo. Tačiau svarbu pažymėti, kad šios aplinkybės prieštarauja ikiteisminio tyrimo medžiagai bei nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Atkreipiamas gynėjos dėmesys ir į tai, kad remiantis EŽTT praktika, suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti įvertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečias jos savybes. Besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisinamas tik esant aiškioms tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę (EŽTT sprendimas byloje Stašaitis prieš Lietuvą, Nr. 47679/99). Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes taip pat konstatuoja, kad įtariamojo V. Z. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei laikantis BPK nustatytų reikalavimų, ir toks suimtojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Be to, remiantis teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, tyrimas nėra vilkinamas. Tačiau pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi imtis visų priemonių tyrimą užbaigti per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti Vilniaus apygardos nutartį. Apygardos teismas pratęsdamas įtariamajam V. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą atsižvelgė į EŽTT jurisprudenciją, nepažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Baudžiamojo proceso kodekso normų ir nacionalinės teisės praktikoje suformuotų principų.
Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,
n u t a r i a :
Įtariamojo V. Z. gynėjos advokatės Eglės Mockienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Kęstutis Jucys