Administracinė byla Nr. eAS-772-492/2020

        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03371-2020-1

        Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Birželio projekto administratorius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Birželio projekto administratorius“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė ,,Juta NT“, uždaroji akcinė bendrovė „Partnera LT“, uždaroji akcinė bendrovė,,Militeksas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Gamlana“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Elbela“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Koriandras“, V. J., L. J., uždaroji akcinė bendrovė ,,Grožio Medicina“, uždaroji akcinė bendrovė ,,NOTO“) dėl patikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Birželio projekto administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto 2020 m. rugsėjo 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. A32-3381/20(2.1.15-BŪS) (toliau – ir Aktas).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.  

Teismas pažymėjo, kad sisteminis ABTĮ nuostatų aiškinimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto 2020 m. rugsėjo 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. A32-3381/20(2.1.15-BŪS) negali būti laikomas individualiu teisės aktu, kadangi jis tiesiogiai pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte buvo konstatuotos pastato patikrinimą atlikusio specialisto patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau patikrinimo akte nėra numatyta jokių pareiškėjui privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitokių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto atliktas žemės naudojimo patikrinimas bei patikrinimo akto surašymas yra tik administracinės procedūros dalis, bet ne savarankišką juridinę galią turintis aktas (veiksmas), todėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

III.

Pareiškėjas UAB ,,Birželio projekto administratorius“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas itin formaliai įvertino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto 2020 m. rugsėjo 14 d. surašytą faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. A32-3381/20(2.1.15-BŪS) ir jo turinį, todėl priėmė klaidingą ir neteisingą nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad faktinių duomenų patikslinimo vietoje aktai yra surašomi vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 3-3226/19 patvirtintomis Statinių naudojimo priežiūros taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), kurios numato faktinių duomenų patikrinimo vietoje atvejus, jų procedūros atlikimo tvarką ir kt. Nurodo, kad pagal Taisyklių nuostatas apie numatomą statinio faktinių duomenų patikrinimą turi būti iš anksto pranešta suinteresuotiems asmenims, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje, o pareiškėjui apie patikrinimą nebuvo pranešta. Pažymi, kad skundžiamas Aktas sukelia neigiamas pasekmes pareiškėjui, nes tretieji asmenys šį aktą pateikia kitose bylose kaip įrodymą, neva ginčo pastatas nėra avarinės būklės. Atkreipia dėmesį, kad Taisyklės numato galimybę skųsti Taisykles įgyvendinančių subjektų veiksmus ir sprendimus, todėl pareiškėjas ir skundžia surašytą Aktą ne tik kaip patį sprendimą, bet ir Aktą surašiusio asmens netinkamą veikimą.

Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad skundžiamas Aktas yra tik tarpinis dokumentas, bei nurodo, kad sistemiškai aiškinant Taisyklių 8.1-8.3 punktus, ir Taisyklių 8.6 punktą, administracinė procedūra pradedama vienu iš 8.1-8.3 punkto atveju ir baigiama 8.6 punkto prasme surašant aktą, kaip galutinį dokumentą.

Pareiškėjai nurodo, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Sąjungos Teisingumo teismas savo praktikoje taiko asmens teisės į gynybą principą, kuris yra bendrasis Europos Sąjungos teisės principas, o teisė būti išklausytam per bet kokią procedūrą yra jo sudedamoji dalis, todėl teisė būti išklausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą ir iki sprendimo priėmimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus. Pažymi, kad vien teisės būti išklausytu pažeidimo konstatavimas yra pakankamas, kad pripažinti skundžiamą aktą kaip neteisėtą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto 2020 m. rugsėjo 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. A32-3381/20(2.1.15-BŪS) negali būti laikomas individualiu teisės aktu, kadangi jis tiesiogiai pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ tvarka.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Aktas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktuose nustatytas procedūras, jame konstatuotos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, todėl šis Aktas pareiškėjui kelia tiesiogines neigiamas pasekmes.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad savivaldybių administracijos atlieka statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, naudojimo priežiūrą. Pagal Taisyklių 5 punktą, Vilniaus mieste esančių statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas vykdo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto skyriaus specialistai, gavę pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių pranešimą dėl atliktų šio pastato konstrukcijų remonto darbų stabilizuojant avarinės būklės požymių turinčias konstrukcijas, apžiūrėjo atliktus darbus ir surašė skundžiamą Aktą.

Pažymėtina, kad šiame Akte yra užfiksuoti 2020 m. rugsėjo 14 d. atlikto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimo duomenys. Šiame Akte konstatuotos faktinės aplinkybės (kad sutvirtintos pastato priestatų mūrinės nestabilios konstrukcijos, atstatytos pastato priestatų pradėtos griauti ir netvarkingai paliktos plytų mūro sienos, apskardinti stogo kraštai, pagrindinis fasadas ir kt.). Jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) šiame akte nėra. Toks aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Pareiškėjo keliamas ginčas dėl šio konstatuojamojo pobūdžio akto iš esmės yra ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės, todėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o argumentai dėl šio akto gali būti panaudoti ginčijant teisines pasekmes, kurios atsirastų jo pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-34/2012; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-330/2013).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad Akte nėra numatyta jokių pareiškėjui privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitokių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl pareiškėjų skundą pagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl skundo nepriimtinumo nekeičia ir pareiškėjo nurodomi argumentai, kad jis Aktą ginčijo ir dėl atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų surašant Aktą, nes apskritai šis Aktas negali būti administracinės bylos dalyku.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Birželio projekto administratorius“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

        Teisėjai         Artūras Drigotas

                Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė