Civilinė byla Nr. e2A-1193-886/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08992-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.8; 3.3.1.19.1 

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Nekilnojamojo turto sprendimai“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Adren“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės MB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ ieškinį atsakovei UAB „Adren“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo. 

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė MB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (2024-06-06 CBP-8986) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Adren“ (toliau – ir atsakovė) 1 040 Eur už suteiktas paslaugas, 93,38 Eur delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad pagal tarpininkavimo paslaugų sutartį ieškovė įsipareigojo vykdyti nekilnojamajame turte nuomininkų paiešką, o atsakovė už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Atsakovė už suteiktas paslaugas neatsiskaitė.

2.       Ieškovė MB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ civilinėje byloje Nr. e2-8848-1105/2024 ieškiniu (2024-07-25 CBP-12567) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Adren“ 1 954,54 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad Tauragės apylinkės teismas 2024 m. birželio 27 d. nutarė atgręžti Teismo įsakymo vykdymą, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovei 1 384,25 Eur sumą ir 1 028,50 Eur atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl civilinės bylos Nr. eL2-1347-750/2024 ir civilinės bylos Nr. e2VP-3839-1077/2024 nagrinėjimo. Ieškovė 2024 m. liepos 2 d. sumokėjo atsakovei 2 412,75 Eur sumą. Ieškovė dėl to patyrė nuostolius – 11 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis už 2024 m. vasario 6 d. pareiškimo dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikimą teismui), 250,04 Eur vykdymo išlaidos, patirtos dėl išieškojimo pagal Teismo įsakymą, 1 028,50 Eur atsakovei sumokėtas bylinėjimosi išlaidas pagal 2024 m. birželio 27 d. Tauragės apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-3839-750/2024 bei 665 Eur dydžio ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2VP-3839-750/2024.

3.       Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-72-790/2024 nutarta sujungti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-13977-1019/2024 ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-8848-1105/2024, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-8848-1105/2024 prie civilinės bylos Nr. e2-13977-1019/2024.

4.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį dėl skolos priteisimo (2024-07-05 DOK-103467) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės atlyginimas už suteiktą tarpininkavimo paslaugą yra ne 1 080 Eur, bet 540 Eur. Tokį mokestį už nuomą yra gavusi ir pati atsakovė pagal jos išrašytas sąskaitas. Tarpininkavimo sutarties 7.2. punkte buvo numatyta: „Pasirašius šią Sutartį Klientas per 2 (dvi) dienas nuo šios Sutarties pasirašymo dienos sumoka Paslaugos teikėjui 500 Eur administravimo mokestį, kuris, suteikus tarpininkavimo paslaugą, įskaičiuojamas į atlyginimą. Pasibaigus Sutarčiai ar ją nutraukus, Sutarties administravimo mokestis Klientui negrąžinamas“. Pagal šį punktą atsakovė buvo sumokėjusi ieškovei 500 Eur tarpininkavimo mokestį, kuris lig šiolei jai nėra grąžintas ir kuris buvo įskaitytas į jos būsimą atlyginimą.

5.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį dėl nuostolių priteisimo (2024-08-16 DOK-122123) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė dėl teismo sprendimo atgręžimo neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Ieškovė dublike (2024-08-07 DOK-118215) nurodė, kad atsakovės bei Subnuomotojo susitarimas dėl 2,50 Eur plius PVM už 1 kv.m. Patalpų ploto per mėnesį subnuomos mokesčio pirmus 3 mėnesius yra išimtis, tačiau ne susitarimas dėl faktinės Patalpų subnuomos kainos. Subnuomininkas 2023 m. gruodžio 8 d. ir 2023 m. gruodžio 12 d. sumokėjo atsakovei iš viso 2 613,60 Eur, t. y. po 1 306,80 Eur (1 080 Eur plius PVM) nuomos mokestį, kaip užstatą, vadovaujantis Subnuomos sutarties specialiosiomis sąlygomis. Nurodyta aplinkybė patvirtina, jog pati atsakovė, pareikalavusi Subnuomininko sumokėti 1 306,80 Eur dydžio užstatą, o ne 653,40 Eur sumą (540 Eur plius PVM), laikėsi pozicijos, jog faktinė Patalpų subnuomos kaina yra 5 Eur plius PVM, o ne 2,50 Eur plius PVM už 1 kv.m. Patalpų ploto per mėnesį.

7.       Atsakovė triplike (2024-08-21 DOK-124686) nurodė, kad ieškovė ignoruoja kitas specialiąsias Subnuomos sutarties sąlygas, kuriose taip pat aiškiai numatyta, kad „Subnuomos mokestis už Patalpas 2024 m. sausio, vasario, kovo mėnesius yra 2.50 Eur plius PVM už 1 m2 Patalpų ploto per mėnesį“. Ieškovė nesąžiningai aiškina šalių sudarytą Sutartį, kad ją nutraukus dėl atsakovės kaltės, 500 Eur dydžio atsakovės sumokėtas administravimo mokestis atsakovei nėra grąžinamas ir ko pasėkoje jis negali būti įskaitytas į atsakovės ieškovei mokėtiną atlyginimą

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovei 1 040 Eur skolos, 93,38 Eur delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (1 133,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei 1 971,09 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9.       Teismas iš šalių sutarties turinio nustatė, kad Paslaugos kaina buvo vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio (nuo faktinės Objekto nuomos kainos). Kaip matyti iš Sutarties, joje nėra nustatyta, kad Paslaugos kaina buvo pirmo mėnesio nuomos mokesčio dydžio. Pagal Subnuomos sutarties Specialiąsias sąlygas, subnuomos mokestis už Patalpas – 5 Eur plius PVM už 1 m2 Patalpų ploto per mėnesį. Subnuomininkas 2023 m. gruodžio 8 d. ir 2023 m. gruodžio 12 d. mokėjimo pavedimais sumokėjo atsakovei iš viso 2 613,60 Eur, t. y. po 1 306,80 Eur (1 080 Eur plius PVM) nuomos mokestį, kaip užstatą. Teismas darė išvadą, kad ir pati atsakovė laikė, jog faktinė Objekto nuomos kaina yra 5 Eur už 1 kv. m. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad Subnuomos sutartis buvo sudaryta dvejų metų terminui, subnuomos mokestis už Patalpas – 5 Eur plius PVM už 1 kv. m., ir tik už pirmus tris mėnesius mokestis buvo mažesnis. Įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad faktinė nuomos kaina yra pirmo nuomos mokesčio dydžio, t. y. kad faktinė subnuomos kaina buvo 2,5 Eur už 1 kv. m. Sistemiškai įvertinus Subnuomos sutarties nuostatas, teismas laikė, kad faktinė Objekto nuomos kaina buvo 5 Eur plius PVM už 1 kv. m. Teismas darė išvadą, kad pagal Sutarties 7.1 punktą už suteiktą Paslaugą, t. y. Patalpų Nr. 5 nuomininko suradimą, atsakovė ieškovei privalėjo sumokėti 1 080 Eur (5 Eur plius PVM už 1 kv. m.).

10.       Teismas darė išvadą, kad Sutartimi buvo susitarta dėl viso pastato, t. y. visų jame esančių patalpų nuomos. Nustatyta, kad ieškovė, vykdydama Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, surado Sutarties galiojimo metu Pastate esančių patalpų Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11 nuomininkus. Iki Sutarties nutraukimo Pastate esančios patalpos Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8 liko neišnuomotos. Ginčas kilo tik dėl atsiskaitymo už Patalpą Nr. 5. Atsižvelgiant į tai, kad administravimo mokestis (500 Eur) nebuvo įskaičiuojamas į atlyginimą išnuomojus patalpas Nr. 3, Nr. 4, Nr. 9, Nr. 10 bei Nr. 11, teismui nebuvo pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad administravimo mokestis, nutraukus Sutartį, turi būti įskaičiuotas būtent į atlyginimą už Patalpos Nr. 5 nuomą. Juolab kad abi šalys sutinka, jog Sutartis buvo nutraukta, o tokiu atveju pagal Sutartį administravimo mokestis negrąžinamas.

11.       Teismas nustatęs, kad 2023 m. gruodžio 22 d. susitarimas dėl sutarties nutraukimo nebuvo šalių pasirašytas, atsakovės argumentus, jog šalys konkliudentiniais veiksmais susitarė nutraukti Sutartį, atmetė kaip nepagrįstus. Pagal susitarimo nutraukti sutartį 6 punktą, susitarimas įsigalioja šalims jį pasirašius. Taigi, jo nepasirašius, susitarimas dėl sutarties nutraukimo neįsigaliojo, todėl ir sutartis nebuvo nutraukta 2023 m. gruodžio 22 d. Byloje konstatavus, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartį, teismas darė išvadą, kad ieškovė pagrįstai sutartį nutraukė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažino, kad sutartis nutraukta nuo 2024 m. vasario 2 d. Vadovaujantis Sutarties 7.2. p., nutraukus sutartį, administravimo mokestis (500 Eur) negrąžinamas.

12.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 1 080 Eur dydžio atlyginimą ieškovei privalėjo sumokėti iki 2023 m. gruodžio 14 d. (imtinai), atsakovei 2024 m. balandžio 12 d. sumokėjus 40 Eur, teismas darė išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 93,38 Eur delspinigių yra pagrįstas.

13.       Teismas pažymėjo, jog sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis, nesutinkant su skolos faktu, pateikti prieštaravimai, vėliau pareiškimas dėl sprendimo vykdymo atgręžimo, kurie teismo buvo pripažinti pagrįstais ir patenkinti, negali būti laikomi atsakovės neteisėtais veiksmais. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Ieškovė, kuriai buvo tinkamai įteiktas pranešimas apie pateiktus prieštaravimus ir siūlymas pateikti ieškinį (pareiškime ieškovė prašė procesinius dokumentus įteikti per EPP), nepateikė ieškinio nustatyta tvarka pradėtoje civilinėje, dėl ko teismo įsakymas buvo panaikintas, pareiškimas laikytas nepaduotas, o vėliau tenkintas prašymas atgręžti Teismo įsakymo vykdymą ir priteisti iš ieškovės atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas vertino, kad visos patirtos išlaidos susidarė ne dėl atsakovės veiksmų, naudojantis CPK suteiktomis procesinėmis teisėmis, o dėl ieškovės neveikimo. Ieškovės teigimu, kadangi teismo įsakymu ginčas buvo išspręstas, teismo įsakymas įsiteisėjęs, o antstolė buvo išieškojusi visas teismo įsakymu priteistas sumas ieškovo naudai, t. y. civilinės byla Nr. eL2-1347-750/2024 buvo visiškai užbaigta, dėl ko ieškovė negavo informacijos apie teismo atsakovei atnaujintą terminą pateikti prieštaravimus bei ieškovei pateiktą pasiūlymą per 14 dienų pateikti ieškinį ginčo teisena. Teismas šiuo argumentus pripažino deklaratyviais ir nepagrįstais, nes, kaip nustatyta iš Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovei pranešimas apie pareikštus prieštaravimus ir siūlymas per 14 d. pateikti ieškinį, buvo tinkamai įteiktas 2024 m. balandžio 19 d. per elektroninių paslaugų portalą (EPP). Teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ir kad yra priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtų išlaidų ir atsakovės veiksmų. Nesant neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, civilinė atsakomybė negalima, todėl teismas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus  teisiniai argumentai

14.       Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (2025-03-20 DOK-43564) prašo:

14.1                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas dėl 1 954,54 Eur dydžio nuostolių iš atsakovės priteisimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 1 954,54 Eur dydžio nuostolių iš atsakovės priteisimo pilna apimtimi;

14.2                      netenkinus ieškovės reikalavimo – perskirstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į „kokybinį“ kriterijų;

14.3                      priteisti ieškovei iš atsakovės apeliacinės instancijos procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15.       Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1                      Buvo įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. 1) atsakovės neteisėti veiksmai (Sutarties pažeidimas, kurį teismas konstatavo Sprendime; 2) apeliantės patirti 1 954,54 Eur dydžio nuostoliai; 3) priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir apeliantė patirtų 1 954,54 Eur dydžio nuostolių; bei 4) kaltė, kuri šiuo konkrečiu 12 atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra verslininkė, yra griežtoji (CK 6.248 str.), darytina objektyviai pagrįsta išvada, jog Skundžiamo sprendimo dalis, kuria teismas netenkino apeliantės reikalavimo dėl 1 954,54 Eur dydžio nuostolių, yra nepagrįsta bei neteisėta.

15.2                      Dėl neteisėtų veiksmų.

15.2.1                      Skundžiamo sprendimo dalis, kurioje nurodyta, kad apeliantė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, prieštarauja teismo sprendime padarytai išvadai, jog atsakovė pažeidė sutartį. Teismas visiškai ignoravo apeliantės nurodytus argumentus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neatsiskaitymo su apeliante, sutarties pažeidimo), kuriais buvo ne tik nevykdoma piniginė prievolė, bet ir sukelti nuostoliai apeliantei patiriant bylinėjimosi išlaidas dėl piniginės prievolės dalyko išieškojimo, nepagrįstai išimtinai vadovavosi tik atsakovės nagrinėjamoje byloje pateikta pozicija (visiškai ignoruojant apeliantės įrodinėtą aplinkybę, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė sutarties nevykdymu (neatsiskaitymu su apeliante), o ne naudojimusi procesinėmis teisėmis, kas jau yra išvestinis veiksmas iš atsakovės neteisėtų veiksmų). Teismas, priimdamas skundžiamo sprendimo dalį, neišanalizavo byloje esančios medžiagos bei apeliantės pateiktų paaiškinimų ir argumentų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (ieškinio dalyko), ko pasėkoje buvo priimta visiškai nepagrįsta ir neteisėta skundžiamo sprendimo dalis.

15.2.2                      Teismas pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalį nenurodė argumentų, dėl kurių nesivadovavo apeliantės įrodinėta ir teismo nustatyta aplinkybe, kad atsakovė pažeidė sutartį, kas pagrindžia atsakovės neteisėtus veiksmus.

15.3                      Dėl priežastinio ryšio.

15.3.1                      Nors ir buvo sprendimu konstatuotas sutarties pažeidimas iš atsakovės pusės, tačiau jos elgesį visiškai nepagrįstai pirmosios instancijos teismas laikė tinkamu, t. y. nenagrinėjo priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (Sutarties pažeidimo, kas buvo konstatuota Sprendimu) ir apeliantės patirtų 1 954,54 Eur nuostolių. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai apeliantei nebūtų reikėję kreiptis į teismą ir ginčas tarp šalių nebūtų kilęs, ko pasėkoje apeliantė ir nebūtų patyrusi nurodyto dydžio nuostolių. Nurodyta aplinkybė pirmosios instancijos teismo, priimant skundžiamo sprendimo dalį, nebuvo nagrinėta ir vertinta.

15.3.2                      Nepagrįsta teismo išvada, jog visos patirtos išlaidos susidarė ne dėl atsakovės veiksmų, naudojantis CPK suteiktomis procesinėmis teisėmis, o dėl ieškovės neveikimo. Teismas nenumatė apeliantei prievolės pateikti ieškinį. Apeliantė pasinaudojo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, o konkrečiai – tai CPK 439 straipsnio 6 dalimi numatyta teise pareikšti ieškinį ginčo teisena net ir vėliau, t. y. pasibaigus teismo nustatytam 14 dienų terminui, todėl šio ginčo atveju pagrindo konstatuoti ieškovės neveikimą pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo dalyje neturėjo teisinio pagrindo. Apeliantė ir (ar) jos vadovė nėra teisinį išsilavinimą turintys subjektai. Susiklosčius situacijai, kai teismo įsakymas buvo išduotas, įsiteisėjo ir apeliantės buvo pateiktas antstolei vykdymui, antstolė išieškojo iš atsakovės visas priteistas sumas, apeliantė negalėjo suprasti, bet ir nesitikėjo, kad teismo įsakymas galėtų būti panaikintas. Apeliantė dėl objektyvių priežasčių buvo įsitikinusi, kad civilinės bylos Nr. eL2- 1347-750/2024 nagrinėjimas yra visiškai užbaigtas. Tai patvirtina ir 2024 m. balandžio 23 d. antstolės patvarkymas Nr. S-24-15-14742 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo (žr. 2024-07-25 ieškinio dėl nuostolių atlyginimo priedą Nr. 12), iš kurio matyti, jog antstolė vykdomąją bylą, kiek tai susiję su teismo įsakymu, užbaigė ir apie tai informavo ne tik teismą, bet ir pačią apeliantę. 

15.3.3                      Nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad ieškovei pranešimas apie pareikštus prieštaravimus ir siūlymas per 14 d. pateikti ieškinį, buvo tinkamai įteiktas 2024 m. balandžio 19 d. per elektroninių paslaugų portalą (EPP). Apeliantė neturėjo objektyvios galimybės pateikti teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo įsakymui įsiteisėjus ir pateikus jį priverstiniam vykdymui antstolei, apeliantė nebesilankė EPP sistemoje. Nurodyta aplinkybė įsitikinti galėjo tik pats pirmosios instancijos teismas, kuris turi objektyvią galimybę patikrinti, kada ir kokie subjektai buvo prisijungę prie EPP sistemos.

15.3.4                      Apeliantė, sąžiningai naudodamasi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, kai tik sužinojo apie atnaujintą teisminį procesą dėl skolos iš atsakovės priteisimo, pareiškė ieškinį, taip pat atliko kitus veiksmus, priklausančius nuo jos, kuriais siekė, jog apeliantės patirti 1 954,54 Eur dydžio nuostoliai nebūtų patirti, pavyzdžiui, prašė teismo sustabdyti civilinės bylos Nr. e2VP-3839-750/2024 nagrinėjimą iki tol, kol bus priimtas Sprendimas, su kuo atsakovė piktybiškai nesutiko. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamo sprendimo dalį, akcentavo tik tai, kad neva tai tik atsakovės sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis, nesutinkant su skolos faktu, pateikti prieštaravimai, vėliau pareiškimas dėl sprendimo atgręžimo, kurie teismo buvo pripažinti pagrįstais ir patenkinti, negali būti laikomi atsakovė neteisėtais veiksmais.

15.3.5                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024, taip pat 2025 m. sausio 9 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-22 823/2025, kurioje kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovo turėtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, konkrečiu atveju nepatenkančios į bylinėjimosi išlaidų kategoriją, tačiau ieškovo patirtos ginant savo teises nuo atsakovės padaryto pažeidimo, atitinka CK 6.249 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. vertintinos kaip išlaidos, kurių ieškovas nebūtų turėjęs, jei jo teisės atsakovų neteisėtais veiksmais nebūtų buvusios pažeistos. Taigi analogiškai kaip ir ginčo atveju, jeigu atsakovė nebūtų padariusi Sutarties pažeidimo, kurį nustatė teismas Sprendimu, ir būtų savalaikiai atsiskaičiusi su apeliante, tai apeliantė 1 954,54 Eur dydžio nuostolių nebūtų patyrusi, nes apeliantei nebūtų reikėję apeliantei kreiptis į teismą ir reikalauti, kad atsakovės turimas įsiskolinimas už suteiktas Paslaugas dėl Pastate esančios patalpos Nr. 5 būtų priteistas teismo, atsakovei nevykdant Sutarties.

15.4                      Skundžiamo sprendimo dalis teismo buvo priimta pažeidžiant esminį teisės principą, t. y. kad iš neteisės neatsiranda teisė. Šio principo pažeidimą patvirtina ir atsakovės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėstyta pozicija, jog neva tai konkliudentiniais šalių veiksmais buvo sudarytas Susitarimas dėl sutarties nutraukimo (su kuo apeliantė kategoriškai nesutiko), pagal kurį atsakovė būtų privalėjusi sumokėti apeliantei 612 Eur sumą. Atitinkamai, jeigu net ir hipotetiškai vertinant Susitarimas dėl Sutarties nutraukimo būtų buvęs sudarytas tarp apeliantės bei atsakovės, kaip įrodinėjo atsakovė visos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu, tai dar iki šios nagrinėjamos bylos atsakovei privalėjo būti aišku, kad atsakovė tokiu atveju būtų buvusi skolinga apeliantei bent 72 Eur (612 Eur – 540 Eur = 72 Eur). O tai neginčijamai patvirtina, kad atsakovė ne tik, kad žinojo, bet ir privalėjo žinoti, jog yra skolinga apeliantei už suteiktas paslaugas.

15.5                      Pirmosios instancijos teismui sprendime konstatavus, jog atsakovė pažeidė sutartį, todėl apeliantės reikalavimas dėl 1 040 Eur dydžio skolos yra pagrįstas ir tenkintinas, o reikalavimas dėl 1 954,54 Eur dydžio nuostolių – ne, pažeidžia visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 str. 1 d.). Nes apeliantės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo nebūtų kilęs, jeigu atsakovė būtų tinkamai ir savalaikiai atsiskaičiusi su apeliante. Sprendimas prieštarauja visiško nuostolių atlyginimo principui (CK 6.251 str. 1 d.), nes apeliantė skundžiamo sprendimo dalimi nėra grąžinama į padėtį, kurioje ji būtų buvusi, jei nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų. 

15.6                      Dėl skundžiamo sprendimo dalies (bylinėjimosi išlaidų) nepagrįstumo ir neteisėtumo.

15.6.1                      Teismas iš esmės paskirstė bylinėjimosi išlaidas mechaniškai, atsižvelgiant tik į tai, kokiu mastu apeliantės ieškinys buvo patenkintas „kiekybiškai“, tačiau visiškai neatsižvelgiant į „kokybinį“ kriterijų(2024 m. lapkričio 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimas byloje Girdauskienė prieš Lietuvą (Nr. 54171/21)). „Kokybiniu“ požiūriu apeliantės reikalavimas buvo tenkintinas visiškai, nes apeliantė į teismą būtent ir kreipėsi dėl sutarties pažeidimo iš atsakovės pusės. Tuo tarpu, apeliantės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, buvo tik išvestinis reikalavimas, kilęs iš to, kad atsakovė pažeidė sutartį ir dėl to apeliantė patyrė nuostolius.

15.6.2                      Atsakovei iš apeliantės priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis viršija ne tik, kad apeliantei priteistos skolos dydį, tačiau ir apeliantei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, t. y. sprendimu iš atsakovės apeliantei iš viso priteista 2 745,10 Eur (1 040 Eur skola, 93,38 Eur dydžio delspinigiai ir 1 611,72 Eur bylinėjimosi išlaidos), o iš apeliantės atsakovės naudai net 3 582,81 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, kas neginčijamai patvirtina, jog skundžiamo sprendimo dalimi buvo apribota apeliantės teisė kreiptis į teismą – pažeistas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, t. y. apeliantės teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

16.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (2025-04-07 DOK-54034) prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir skundžiamą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovei 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodomi šie argumentai:

16.1                      Atsakovė neteisėtų ir įstatymo draudžiamų veiksmų neatliko, to neįrodė ir apeliantė. Nesutikdama su priimtu teismo įsakymu, sutinkamai su CPK 439 straipsnio 1 dalimi atsakovė pareiškė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo ir tai negali būti laikoma nesąžiningu elgesiu, neteisėtais veiksmais ar piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Atsakovės materialusis teisinis suinteresuotumas tiek šios bylos nagrinėjimo metu, tiek reiškiant prieštaravimus dėl teismo įsakymo, išliko toks pats ir nepakito visos bylos nagrinėjimo metu.

16.2                      Atsakovė žalos ieškovei nesukėlė. Ieškovės kitoje civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios jai pralaimėjus bylą nebuvo priteistos, nėra ir negali būti laikoma ieškovės patirta žala. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas jau yra išnagrinėtas ir išspręstas įsiteisėjusia Tauragės apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-3839-750/2024, turinčia res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią (CPK 18 straipsnis). Teismas turėjo nutraukti bylos dalį dėl nuostolių (turtinės žalos) apeliantei priteisimo CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 3 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai su šia byla susijusios, todėl išvestiniai iš pagrindinio materialiojo teisinio reikalavimo procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalykas. Tai, kad negalima reikšti naujų savarankiškų reikalavimų, kurių pagrindą ir dalyką sudaro kitoje civilinėje byloje neatlygintos bylinėjimosi išlaidos, yra konstatuota ir vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje.

16.3                      Kaip ieškovės patirta žala negali būti laikomos ir bylinėjimosi išlaidos, kurios įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, buvo sumokėtos ieškovės atsakovei, kaip bylą laimėjusiai šaliai. Teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, jog, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas (2024 m. birželio 27 d. Tauragės apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-3839-750/2024) yra įsitesėjęs, todėl kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo ir sumų, sumokėtų šio teismo sprendimo pagrindu, negalima.

16.4                      ieškovės nurodoma kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartyje c. b. Nr. e3K-3-61-823/2024; 2025 m. sausio 9 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-22 823/2025) yra neaktuali nagrinėjamo ginčo atveju.

16.4.1                      Išaiškinimai, pateikti 2024 m. sausio 18 d. nutartyje c. b. Nr. e3K-3-61-823/2024 yra susiję su ikiteisminių išlaidų atlyginimu, kurios buvo prilygintos nuostoliams pagal CK 6.249 str. Kita vertus, šioje byloje kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nuostolių ir procesinio pobūdžio (bylinėjimosi) išlaidų atribojimo, pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidos yra turtiniai praradimai (nuostoliai), susiję su pažeistos teisės gynimu būtent teismine tvarka. Nuo tiesioginių nuostolių pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos skiriasi, visų pirma, tuo, kad joms atlyginti įstatymas nustato specialią tvarką, t. y. bylinėjimosi išlaidos atlyginamos toje byloje, kurioje jos patirtos, ir laikantis specialių proceso įstatyme nustatytų taisyklių.

16.4.2                      Pasisakant dėl kasacinio teismo išaiškinimų civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-823/2025 nurodytina, kad remiantis viešai prieinama informacija ši byla dar nėra galutinai išnagrinėta, kadangi teismas nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos darbo kodekso 217 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį darbo ginčų komisijoje ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1, 2 dalims, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams bei sustabdė civilinės bylos Nr. e3K-3-22-823/2025 nagrinėjimą, iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą. Taigi šios nutarties išaiškinimais nėra pagrindo vadovautis.

16.5                      Neegzistuoja ir apeliantė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės neva atliktų neteisėtų veiksmų pirmojoje byloje ir apeliantės dėl to patirtų „tariamų“ nuostolių. Būtent pačios apeliantės pasirinkta bylinėjimosi taktika ir netinkamas procesinis elgesys pirmojoje byloje lėmė šių išlaidų atsiradimą.

16.6                      Pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovės nesąžiningo elgesio, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, dėl ko būtų pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, atsižvelgiant į pareikštų turtinių reikalavimų kiekį ir jų santykį su patenkintais reikalavimais (kiekybinė išraiška), nagrinėjamo ginčo kontekste yra sąžiningas ir teisingas, atitinkantis civilinio proceso taisykles, sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus.

17.       Atsakovė apeliaciniu skundu (2025-03-17 DOK-41421) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį dėl skolos ir delspinigių atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei 870 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1                      Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Nepaisant to, kad ginčo šalys skirtinai interpretavo bei aiškino sutarties tekstą, teismas nepagrįstai taikė subjektyvųjį sutarties aiškinimo metodą ir netaikė objektyvaus sutarties aiškinimo metodo, ignoravo pažodinį sutarties aiškinimo metodą, taip pat nevertino šalių konkliudentinių veiksmų, pateikto susirašinėjimo, kas lėmė, jog ieškovei iš atsakovės nepagrįstai buvo priteista 1 040 Eur skola. Taip pat teismas privalėjo taikyti contra proferentem taisyklę, kuri perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai

17.2                      Teismas netinkamai aiškino Sutarties 7.1 punktą.

17.2.1                      Sutarties 7.1 punkto nuostata patvirtina, kad ieškovės atlyginimas priklausė nuo to kokį faktinį nuomos mokestį pirmą mėnesį gavo atsakovė. Subnuomos sutarties kitos specialiosios sąlygos numatė, jog „Subnuomos mokestis už Patalpas 2024 m. sausio, vasario, kovo mėnesius yra 2,50 Eur 3 plius PVM už 1 kv. m. Patalpų ploto per mėnesį“. Taigi byloje nebuvo ginčo, kad pirmaisiais trimis mėnesiais atsakovė faktiškai gaudavo ne 1 080 Eur nuomos mokestį, o 540 Eur.

17.2.2                      Teismas neatsižvelgė į šalių tarpusavio santykių praktiką, ignoravo faktines aplinkybes, kad po to, kai ieškovė išnuomodavo patalpas, ji pasiimdavo iš nuomininkų būtent pirmo mėnesio nuomos mokestį. Tuo tarpu atsakovė nuomos mokestį, pvz. UAB „Transgera“ atveju, pradėjo gauti tik nuo antro mėnesio, nes pirmo mėnesio nuomos įmoką grynaisiais pasiėmė ieškovė kaip savo atlyginimą (2025-01-22 rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 2). Šią faktinę aplinkybę patvirtina pačios ieškovės laiškas (2025-01-10 Rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 9 lapas 2). Dėl šios priežasties, atsakovės atstovas 2024 m. sausio 3 d. elektroniniu laišku ir nurodė ieškovei, kad jei nesulauks depozito už du mėnesius, ieškovei reikės grąžinti gautus ir iš kliento paimtus pinigus (faktiškai pirmo mėnesio nuomos įmoką) (2025-01-10 rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 9 lapas 5, 6). Ieškovė su 2025 m. sausio 10 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė 2023 m. gegužės 31 d. elektroninį laišką, kuriuo informavo atsakovę, kad ieškovės atlyginimas pagal Sutartį bus lygus mėnesio nuomos įmokai (2025-01-10 rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 2). Priešingai nei aiškino ir padarė išvadą teismas, būtent pirmojo mėnesio nuomos įmoka ir buvo ieškovės atlyginimas, todėl atsakovei pirmus mėnesius gaunant 540 Eur nuomos mokestį ieškovė neįgijo teisės gauti didesnį, nei gavo pati atsakovė.

17.2.3                      Teisiškai nepagrįstas turi būti laikomas teismo argumentas, kad užstatas pagal Subnuomos sutartį buvo 5 Eur už 1 kv. m., todėl teismo vertinimu tai parodo, kad ir ieškovės atlyginimas turi būti skaičiuojamas nuo 5 Eur už 1 kv. m. Su tokia pozicija atsakovė nesutinka. Ieškovės atlyginimas nebuvo susietas su Subnuomos užstato dydžiu, šalių sudaryta sutartis tokios sąlygos nenumatė, todėl visi ir bet kokie su tuo susiję teismo argumentai turi būti atmetami kaip nepagrįsti.

17.2.4                      Teismas visiškai nevertino faktinės aplinkybės, kad pačios ieškovės parengtame 2023 m. gruodžio 22 d. Susitarimo dėl 2023 m. birželio 2 d. Tarpininkavimo paslaugų sutarties nutraukimo NTS-23-15 4 punkte buvo nurodyta, kad „Šalys susitaria, kad po Sutarties nutraukimo Klientas sumoka Paslaugos teikėjui 612 Eur, kaip nurodyta sąskaitoje NTS021“ (Atsiliepimo priedas Nr. 4). Į šį Sutarties punktą bei atsakovei pateiktą sąskaitą buvo įrašyta būtent faktiškai atsakovės gauta už 5 boksą nuomos įmoka, t. y. 540 Eur suma, tiesa, nors ir be pagrindo bei galimai su neteisingai paskaičiuota PVM suma, kurios ieškovė net neturi teisės gauti, nes nėra PVM mokėtoja.

17.2.5                      Remiantis ieškovės ir teismo logika, ši Sutarties sąlyga, numatanti, kad ieškovės atlyginimas priklauso nuo faktinės objekto kainos, aiškiai neteko prasmės. Tuo tarpu kasacinis teismas nurodo, kad sutartis negali būti aiškinama tokiu būdu, jog kuri nors jos sąlyga apskritai netektų prasmės, taptų neįmanoma ją vykdyti ar pasinaudoti iš jos kylančia teise.

17.2.6                      Bylą nagrinėjęs teismas neatskleidė kokia buvo 7.1 punkto prasmė nurodant, kad „Už suteiktą tarpininkavimo paslaugą Klientas Paslaugos teikėjui įsipareigoja sumokėti vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio (nuo faktinės objekto kainos) atlyginimą“, ką būtent ši sąlyga reiškia ir ką ja norėjo įtvirtinti ieškovė, kokia šios sąlygos prasmė ir reikšmė.

17.3                      Teismas netinkamai aiškino Sutarties 7.2 punktą.

17.3.1                      Nepagrįsta teismo išvada, kad remiantis Sutarties 1.1 punktu 500 Eur sumokėtas administracinis mokestis galėjo būti įskaitomas į atlyginimą tik galutinai įvykdžius Sutartį, t. y. išnuomojus paskutines patalpas, esančias Pastate. Tokios sąlygos sutartis nenumatė. Teismas neatsižvelgė į ieškovės su 2025 m. sausio 10 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktą 2023 m. gegužės 31 d. elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad „Pasirašius sutartį reikėtų susimokėti administracinį mokestį, kuris būtų išskaičiuojamas iš galutinio atsiskaitymo“ (2025-01-10 rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 2). Priešingai, yra kalbama apie galutinį atsiskaitymą, o ne paskutinę išnuomotą patalpą. 

17.3.2                      Argumentas apie tai, kad avansas bus įskaičiuojamas į galutinį atlyginimą tik kai bus išnuomotos visos patalpos yra absoliučiai nelogiškas ir prieštaraujantis Sutarties 8.1 punktui, kuris numatė, kad „Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja 4 (keturis) mėnesius“.

17.3.3                      Teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad pačios ieškovės parengtame 2023 m. gruodžio 22 d. Susitarimo dėl 2023 m. birželio 2 d. Tarpininkavimo paslaugų sutarties nutraukimo NTS-23-15 2 punkte yra nurodyta, kad „Šalys susitaria, kad po Sutarties nutraukimo Klientui netaikomas Sutarties 7.2 punktas“. Tai reiškia, kad 500 Eur administravimo mokestis pagal 2023 m. gruodžio 22 d. Susitarimą turėjo būti įskaičiuojamas į galutinį atsiskaitymą.

17.3.4                      Teismas nesiaiškino ar 2023 m. gruodžio 22 d. Susitarimo dėl 2023 m. birželio 2 d. Tarpininkavimo paslaugų sutarties nutraukimo NTS-23-15 4 punkte nurodyta kaina yra su jau įskaitytu 500 Eur administravimo mokesčiu ar be, kodėl būtent tokia suma buvo nurodyta ir ką faktiškai reiškė šio Susitarimo 2 punktas.

17.4                      Teismas neteisingai nustatė Sutarties nutraukimo datą.

17.4.1                      Nesutiktina su teismo teiginiu, kad 2023 m. gruodžio 22 d. susitarimas dėl sutarties nutraukimo nebuvo pasirašytas, taigi ir neįsigaliojo. Teismas nepagrįstai ignoravo šalių konkliudentinius veiksmus ir nepagrįstai suabsoliutino „fizinio“ parašo uždėjimą ant susitarimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad 2023 m. gruodžio pabaigoje šalys susitarė nutraukti tolesnį bendradarbiavimą. Tuo tikslu 2023 m. gruodžio 22 d. ieškovė atsiuntė atsakovei parengtą Susitarimą dėl sutarties nutraukimo word formatu (Tripliko priedo Nr. 2 lapas 5). Tą pačią dieną atsakovės atstovas atsakė ieškovei, kad tinka, t. y. patvirtino sutarties nutraukimo sąlygas (2025-01-10 Rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 9 lapas 2). 2023 m. gruodžio 27 d. ieškovė pateikė atsakovui pasirašyti susitarimą dėl paslaugų sutarties nutraukimo pdf formatu (2025-01-10 Rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 9 lapas 3). Nors atsakovės atstovas fiziškai ir nepasirašė 2023 m. gruodžio 22 d. susitarimo nutraukti sutartį, tačiau faktinį sutarties nutraukimą visgi patvirtina vėlesnis šalių susirašinėjimas, t. y. 2024 m. sausio 2 d. ieškovės laiškas, kuriame ieškovė tikslinasi, kad kaip ir kalbėjosi su atsakove ar jos paslaugų likusiems boksams išnuomoti nereikės? (2025-01-10 Rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 9 lapas 5). Atsakovės atstovas patvirtindamas sutarties nutraukimą nurodo, kad po atsiskaitymo pageidaus gauti sandėlio vizualizacijas ir sandėlio nuotraukas, į ką ieškovės atstovė manipuliuodama situacija nurodo, kad bus galima tartis ir vėl pakartotinai klausia ar jai objekto nereklamuoti? (2025-01-10 Rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 9 lapas 5). Į tai atsakydamas atsakovės atstovas nurodo, kad nemato prasmės toliau bendrauti su ieškove (2025-01-10 Rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 9 lapai 5, 6). Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovė ir taip nieko nereklamuoja, nes skelbimas jau buvo ištrintas prieš Naujus metus, t. y. neužsako jokių naujų paslaugų ir nepatvirtina tolesnio sutarties tęsimo (2025-01-10 Rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 9 lapas 6). Ieškovė atsakydama į tai nurodė, kad su atsakove susisieks jos teisininkas (2025-01-10 Rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 9 lapas 6). Po šio įvykio ieškovė pasyvuoja skelbimą (2025-01-21 atsiliepimo priedas Nr. 1). 2024 m. sausio 23 d. ieškovė pateikia atsakovei pretenziją ir atsiunčia pranešimą dėl Sutarties nutraukimo (Atsiliepimo priedas Nr. 6 lapas 5). Atsakovės atstovas reaguodamas į tai teiraujasi dėl kurio bokso yra skola ir atkreipia dėmesį, kad sutartis jau buvo nutraukta dar gruodžio mėnesį (Atsiliepimo priedas Nr. 6 lapas 5). Tai, kad teismas nevertino aukščiau išdėstyto šalių susirašinėjimo ir lėmė, jog šioje dalyje sprendžiant dėl Sutarties nutraukimo datos buvo priimtas neteisingas sprendimas.

17.4.2                      Teismas nevertino nesąžiningo ieškovės elgesio su objekto skelbimu. Nepaisant to, kad atsakovė 2024 m. sausio 2 d. – 2024 m. sausio 3 d. laiškuose aiškiai išreiškė ieškovei poziciją, kad toliau jos paslaugų nepageidauja, ieškovė laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 3 d. vis tiek be atsakovės žinios ir sutikimo savavališkai atliko įvairius veiksmus su skelbimu, t. y. tai sustabdydavo, tai atnaujindavo skelbimą, kol galiausiai jį ištrynė (2025-01-21 atsiliepimo priedas Nr. 1). Teismas net nesiaiškino ar buvo gautas atsakovės sutikimas skelbimo aktyvavimui, kodėl ji tai darė be atsakovės sutikimo, kokios aplinkybės leido tą daryti, ar buvo susidomėjimas skelbimais ir pan.

17.5                      Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, nesilaikydamas CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių.

18.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (2025-04-09 DOK-55433) prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, kaip neapgrįstą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių suma bus patikslinta proceso eigoje. Nurodomi šie argumentai:

18.1                      Teismas nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių. Kilus ginčui tarp šalių dėl sutarties aiškinimo, prioritetas yra teiktinas pažodiniam (lingvistiniam) sutarties teksto aiškinimui, ką teismas ir padarė nagrinėjamu atveju.

18.2                      Dėl Sutarties 7.1. punkto aiškinimo.

18.2.1                      Sutarties 7.1. punkte nėra nurodyta, kad ieškovės atlyginimas yra lygus faktinės pirmojo mėnesio objekto nuomos kainai, todėl, darytina visiškai pagrįsta išvada, kad nurodytas apeliantės vertinimas, jog faktinė objekto nuomos kaina reiškia faktinę pirmojo mėnesio objekto nuomos kainą yra visiškai subjektyvi apeliantės interpretacija, ir toks išimtinai apeliantei palankus sutarties 7.1. punkto interpretavimas, neatitinka pačios nurodytos ginčui taikomos pažodinio sutarties aiškinimo taisyklės bei nepaneigia skundžiamo sprendimo dalies nepagrįstumo.

18.2.2                      Apeliantė nepagrįstai tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo sutarties sąlygoms (ieškovės atžvilgiu) taikyti contra proferentem taisyklę. Šiuo konkrečiu atveju apeliantė yra verslininkė (ne vartotoja), taip pat sutartis nebuvo pasirašyta prisijungimo būdu. Sutartis nebuvo parengta išimtinai tik ieškovės. Prieš pasirašant sutartį, atsakovei (apeliantei) sutartis buvo pateikta susipažinti, pagal ieškovės siūlytą sutarties projektą buvo pakeista nuostata dėl sutarties galiojimo termino. Atsakovė (apeliantė) pasirašė sutartį susipažinusi, sąlygos buvo derintos.

18.2.3                      Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į šalių tarpusavio santykių praktiką. Ieškovė, jeigu ir paimdavo iš subnuomininkų atitinkamus mokėjimus, tai šie mokėjimai ne tik, kad buvo paimti pačios apeliantės nurodymu, tačiau ir paimti ne už pirmą nuomos mėnesį, kaip nepagrįstai tvirtina apeliantė, o ieškovės (apeliantės nurodymu) buvo paimta vieno mėnesio depozito (kas atitinka mėnesio nuomos mokestį) suma. Subnuomos sutarties bendrųjų sąlygų 5.1. punkte įtvirtinta, kad subnuomininkas įsipareigoja sumokėti specialiosiose sąlygose nurodyto dydžio užstatą pavedimu į subnuomotojo sąskaitą, užtikrinantį šios sutarties įvykdymą, ne vėliau kaip per 1 (vieną) savaitę po šios sutarties pasirašymo dienos, o sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad užstatas lygus 2 mėnesių nuomos mokesčiui. Ieškovės surastas pastate esančių patalpų Nr. 5 subnuomininkas MB „Inside matters“ 2023 m. gruodžio 8 d. ir 2023 m. gruodžio 12 d. mokėjimo pavedimais (žr. 2024-08-06 dubliko priedus Nr. 1 ir Nr. 2) sumokėjo apeliantei iš viso 2 613,60 Eur, t. y. po 1 306,80 Eur (1 080,00 Eur plius PVM) nuomos mokestį už 2 mėnesius, kaip užstatą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis subnuomos sutarties specialiosiomis sąlygomis. Vadinasi, tuo atveju, jeigu iš tiesų faktinė objekto nuomos kaina būtų buvusi tik pirmojo mėnesio nuoma (2,50 Eur už 1 kv. m.), tai apeliantė būtų pareikalavusi subnuomininko MB „Inside matters“ sumokėti apeliantei tik 1 080 Eur + PVM dydžio užstatą (2 x 540 Eur = 1 080 Eur + PVM) užstatą, vietoje sumokėto 2 613,60 Eur. Apeliantės su 2025 m. sausio 22 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais pateikta subnuomos sutartis dėl patalpų Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 11, kurioje taip pat buvo nurodyta, kad užstatas (depozitas) lygus 2 mėnesių subnuomos mokesčio sumai. 

18.2.4                      Kaip matyti iš apeliantės pateikto banko sąskaitos išrašo, tai pats pirmasis subnuomininko UAB „Transgera“ atliktas mokėjimas apeliantei yra atliktas sumokant vieno mėnesio nuomos mokesčio depozitą ir nuomos mokestį už pirmąjį nuomos mėnesį pagal subnuomos sutartį (taip pat žr. 2025-01-22 apeliantės rašytinių paaiškinimų priedą Nr. 2). Pagal Subnuomos sutartį dėl patalpų Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 11 subnuomininkas UAB „Transgera“ turėjo mokėti apeliantei nuomos mokestį, kuris už vieną mėnesį sudarė 2 613,60 Eur, įskaičius mokėtiną PVM (432 kv. m. x 5 Eur už 1 kv. m. = 2 160,00 Eur + PVM, t. y. 2 613,60 Eur). Atitinkamai, subnuomininkas UAB „Transgera“, atlikdamas mokėjimą ieškovei už tarpininkavimo paslaugas už apeliantę, ieškovei sumokėjo ne pirmojo nuomos mokesčio mokestį, o likusią vieno mėnesio nuomos mokesčio užstato sumą. Pačios apeliantės prašytas užstato dydis neginčijamai patvirtina, jog faktine objekto nuomos kaina būtent pati apeliantė laikė 5 Eur už 1 kv. m., o ne 2,5 Eur už 1 kv. m.

18.2.5                      Nesuprantama ir tai, kuo remiantis, pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis susitarimo dėl sutarties nutraukimo turiniu ir jame numatytomis sąlygomis, kai skundžiamo sprendimo dalyje teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog nustatyta, kad pagal susitarimo nutraukti sutartį 6 punktą, susitarimas įsigalioja šalims jį pasirašius. Taigi, jo nepasirašius, susitarimas dėl sutarties nutraukimo neįsigaliojo. Atitinkamai, akivaizdu, kad susitarimui dėl sutarties nutraukimo neįsigaliojus, šis susitarimas jo šalims ne tik, kad negali, bet ir nesukėlė jokių teisių ir pareigų. Pačios apeliantės elgesys po susitarimo dėl sutarties nutraukimo projekto iš ieškovės pusės pateikimo, patvirtina, kad šalys nebuvo ir žodžiu susitarusios taikyti susitarimo dėl sutarties nutraukimo projekte numatytų nuostatų. Pavyzdžiui, po susitarimo dėl sutarties nutraukimo projekto pateikimo pati apeliantė laikėsi pozicijos, kad tariamai yra pilnai atsiskaičiusi su ieškove pagal sutartį, kadangi ieškovės atlyginimas pagal sutartį neva tai sudarė 540 Eur sumą,o ši ieškovei tariamai yra sumokėta, nes yra įskaitomas į šią mokėtiną sumą 500 Eur apeliantės sumokėtas administracinis mokestis bei 2024 m. balandžio 12 d. apeliantė atliko ieškovei 40 Eur mokėjimo pavedimą. Tuo tarpu, susitarimo dėl sutarties nutraukimo projekte buvo nurodyta, kad apeliantė moka ieškovei 612 Eur sumą (Susitarimo 4 p.). Šalys ir po susitarimo dėl sutarties nutraukimo projekto pateikimo tęsė sutartinius santykius pagal sutartį. Apeliantė taip pat neginčijo vienašalio sutarties nutraukimo iš ieškovės pusės. Šalys nei žodžiu, nei raštu nebuvo susitarusios dėl susitarimo dėl sutarties nutraukimo projekte numatytų sutarties nutraukimo pasekmių ir susitarimo dėl sutarties nutraukimo nuostatos ginčui negali būti taikomos.

18.3                      Dėl Sutarties 7.2. punkto aiškinimo.

18.3.1                      Apeliantė ignoruoja sutarties 7.2. punkto paskutinįjį sakinį, kuriame nurodyta, kad pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, sutarties administravimo mokestis klientui negrąžinamas. Ieškovės 2023 m. gegužės 31 d. elektroninio laiško interpretavimas, kaip nurodo apeliantė, darytų neaktualią sutarties 7.2. punkto dalį, kurioje įtvirtinta, jog pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, sutarties administravimo mokestis klientui negrąžinamas, o būtent dėl nurodyto sutarties 7.2. punkto ieškovė ir pateikė išaiškinimą 2023 m. gegužės 31 d. elektroniniu laišku, t. y. išaiškino, kokiais atvejais būtų negrąžintas apeliantė sumokėtas 500 Eur administracinis mokestis.

18.3.2                      Apeliantė selektyviai vertina sutarties nuostatas, neanalizuodama sutarties, kaip visumos. Konkrečiai, tai apeliantė ir toliau ignoruoja to paties sutarties 8.1. punktą, kuriame išdėstyta, kad jeigu nei viena iš šalių likus 7 (septynioms) dienoms iki sutarties galiojimo laiko pabaigos neparneša apie sutarties nutraukimą, sutartis laikoma pratęsta tam pačiam laikotarpiui. Sutarties 8.1. punktas buvo koreguotas būtent apeliantės prašymu ir vietoje sutarties galiojimo laikotarpio 1 metus, buvo pakeista į 4 mėnesius. Būtent sutarties 7.2. punkte numatyta nuostata, kad apeliantės sumokėtas 500 Eur administracinis mokestis pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus nėra grąžinamas, ir buvo sutartyje numatytas būtent ieškovės teisių bei teisėtų interesų apsaugai, t. y. kad tuo atveju, jeigu apeliantė nuspręstų elgtis nesąžiningai, kaip ir elgiasi šiuo konkrečiu atveju, ir gavusi iš ieškovės paruoštą medžiagą pastate esančių patalpų nuomai (nuotraukas, skelbimo turinį, brėžinius, vizualizacijas ir pan.), nuspręstų nutraukti sutartį, tai, kad ieškovė nepatirtų nuostolių ir šie nuostoliai ieškovei būtų kompensuoti bent iš dalies.

18.3.3                      Nesuprantamas apeliantės argumentas, kad susitarimo dėl sutarties nutraukimo projekte numatytas 2 punktas, kuriame buvo numatyta, jog šalys susitaria, kad po sutarties nutraukimo klientui netaikomas sutarties 7.2. punktas, gali patvirtinti, jog apeliantei nėra taikomas sutarties 7.2. punktas. Susitarimo dėl sutarties nutraukimo projektas nebuvo ginčo šalių pasirašytas ir neįsigaliojo, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Taigi susitarimui dėl sutarties nutraukimo neįsigaliojus, darytina objektyviai pagrįsta išvada, kad šis susitarimas dėl sutarties nutraukimo nesukelia ir negali suketi nei apeliantei, nei ieškovei jokių teisių bei pareigų, įskaitant ir tai, kad neva tai pagal susitarimo dėl sutarties nutraukimo 2 punktą, šio ginčo atveju sutarties 7.2. punktas netaikytinas.

18.3.4                      Apeliantės pastebėjimas, kad teismas nesiaiškino ar susitarimo dėl sutarties nutraukimo 4 punkte nurodyta kaina yra su jau įskaitytu 500 Eur administravimo mokesčiu ar be, kodėl būtent tokia suma buvo nurodyta ir ką faktiškai reiškė šio susitarimo 2 punktas, yra absoliučiai neaktualus nagrinėtino ginčo kontekste, kadangi susitarimo nepasirašius, susitarimas dėl sutarties nutraukimo neįsigaliojo.

18.3.5                      Pačios apeliantės dėstoma pozicija, kad neva susitarimas dėl sutarties nutraukimo patvirtina, kad neva tai apeliantės sumokėtas 500 Eur administracinis mokestis turėjo tariamai būti įskaitytas į atsikaitymą už pastate esančios patalpos Nr. 5 nuomininko suradimą, tik neginčijamai patvirtina pačios apeliantės supratimą dėl sutarties 7.2. punkto, t. y. kad 500 Eur administracinis mokestis būtų įskaitytas tik tuo atveju, kai sutartis būtų buvusi įvykdyta pilna apimtimi ir pastate esančioms visoms patalpoms ieškovė būtų suradusi nuomininkus.

18.4                      Dėl sutarties nutraukimo datos.

18.4.1                      Apeliantė selektyviai vertina tarp šalių vykusį susirašinėjimą ir remiasi išimtinai jai naudingais elektroniniais laiškais, kurie yra išimti iš bendro tarp šalių vykusio susirašinėjimo konteksto, patvirtinančio, kad susitarimas dėl sutarties nutraukimo šalims neįsigaliojo.

18.4.2                      Tarp apeliantės bei ieškovės elektroninis susirašinėjimas vyko dar iki apeliantės nurodytos datos, t. y. dar iki 2024 m. sausio 2 d. Atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, kad dar 2023 m. gruodžio 29 d. (jau po 2023 m. gruodžio 22 d. siųsto susitarimo dėl sutarties nutraukimo, kurio apeliantė taip ir nepasirašė) apeliantė prašė, jog ieškovė atvyktų į pastatą ir perduotų pastate esančias patalpų nuomininkui, kurį ieškovė surado apeliantei, patalpas ir suteiktų kitas sutartyje numatytas paslaugas – atliktų visus su pastate esančių patalpų perdavimu susijusius veiksmus. Ieškovė 2024 m. sausio 2 d. vyko į pastatą ir įgyvendino apeliantės prašymą dėl patalpų, esančių pastate, perdavimo nuomininkams. To apeliantė neginčijo. Vadovaujantis nurodytu bei tuo, kad sutarties 6.2. p. įtvirtinta, kad tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjas (ieškovė) įgyja teisę į atlyginimą, kai paslaugos teikėjas (ieškovė) suranda nuomininką sutarties galiojimo metu, be to, sutarties 7.3. p. nurodyta, jog atlyginimas paslaugos teikėjui (ieškovei) sumokamas ne vėliau kaip per 2 (dvi) dienas po objekto nuomos sutarties pasirašymo dienos, akivaizdu, apeliantė, prašydama ieškovės 2024 m. sausio 2 d. atvykti ir perduoti pastate esančias patalpas surastiems nuomininkams, laikėsi pozicijos, kad sutartis nėra nutraukta ir galioja. Tai reiškia, kad būtent pati apeliantė savo konkliudentiniais veiksmais, priešingai nei tvirtino tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, tiek apeliaciniame skunde, patvirtino, jog sutartis nuo 2023 m. gruodžio 22 d. nebuvo nutraukta sudarius susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Apeliantė selektyviai vertina byloje esančiu įrodymus ir visiškai ignoruoja faktą, kuris įrodytas rašytiniais įrodymais (2023-12-29 vykusiu ieškovės ir apeliantės elektroniniu susirašinėjimu) (CPK 178 str.), t. y. kad pati apeliantė savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog sutartis nuo 2023 m. gruodžio 22 d. nebuvo nutraukta ir buvo vykdoma, apeliantės iniciatyva toliau, nes būtent pati apeliantė prašė ieškovės 2024 m. sausio 2 d. atvykti į pastatą ir perduoti pastate esančias patalpas nuomininkams.

18.4.3                      Apeliantė nepagrįstai tvirtina, jog neva tai teismas nevertino nesąžiningo ieškovės elgesio su objekto skelbimu (žr. 2025 m. sausio 21 d. atsiliepimo į prašymą priedą Nr. 1 ir ištrauką žemiau), kuris, anot apeliantės, patvirtina ieškovės siekį nesąžiningai ir gudraujant nutraukti sutartį jai palankesnėmis sąlygomis, t. y. tariamai išvengiant administravimo mokesčio grąžinimo (įskaičiavimo) į galutinį atsiskaitymą. Minėtas objekto skelbimas tik patvirtina aplinkybę, kad sutartis buvo nutraukta nuo 2024 m. vasario 2 d. Konkrečiai, tai kaip matyti iš ieškovės pateiktų įrodymų (žr. 2025 m. sausio 21 d. atsiliepimo į prašymą priedą Nr. 1). Ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d., reaguojant į apeliantės prašymą dėl Sutarties nutraukimo, tik sustabdė skelbimo viešinimą tretiesiems asmenims ir skelbimą atnaujino (aktyvavo) 2024 m. sausio 1 d. (žr. 2025 m. sausio 21 d. atsiliepimo į prašymą priedą Nr. 1 1 psl. ir ištrauką žemiau). 2024 m. sausio 1 d. skelbimas buvo atnaujintas (aktyvuotas), nes dar 2023 m. gruodžio 29 d. apeliantė pageidavo, kad ieškovė vyktų į pastatą ir perduotų jos surastiems nuomininkams patalpas. Ieškovė skelbimą ištrynė (ne sustabdė) tik 2024 m. vasario 3 d. (žr. 2025 m. sausio 10 d. rašytinių paaiškinimų ir prašymo prijungti papildomus įrodymus priedo Nr. 1 2 psl. ir ištrauką žemiau), t. y. kai sutartis buvo nutraukta, o apeliantė apie sutarties nutraukimą iš ieškovės pusės buvo informuota dar 2024 m. sausio 23 d. (plačiau apie tai pasisakyta 2025 m. sausio 10 d. rašytinių paaiškinimų ir prašymo prijungti papildomus įrodymus 16.10 p.).

18.4.4                      Skelbimo pasyvavimas ir ištrynimas yra 2 skirtingi veiksmai. Lygiagrečiai vertinant skelbimų pasyvavimą su tarp šalių vykusį elektroninį susirašinėjimą, matyti, kad apeliantei prašant atlikti atitinkamus veiksmus (kaip pavyzdžiui, surastiems nuomininkams perduoti Pastate esančias patalpas), be to, reaguojant į tai, kad apeliantė neatsiskaitė su ieškove, ieškovė tai pasyvuodavo, tai aktyvuodavo skelbimą, tačiau jis nebuvo ištrintas dar 2023 m. gruodžio 22 d. Priešingai, kaip patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, tai Pastate esančių patalpų skelbimas buvo ištrintas tik 2024 m. vasario 3 d., t. y. ieškovei vienašališkai nutraukus Sutartį 2024 m. vasario 2 d. dėl apeliantės kaltės.

18.4.5                      Apeliantė ieškovės atlikto vienašališko sutarties nutraukimo dėl apeliantės kaltės (vengimo atsiskaityti už paslaugas) nuo 2024 m. vasario 2 d. neginčijo. Konkrečiai, tai kaip matyti iš bylos medžiagos, tai apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimo pripažinti ieškovės vienašališką sutarties nutraukimą dėl apeliantės kaltės (vengimo atsiskaityti už paslaugas) nuo 2024 m. vasario 2 d. negaliojančiu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Dėl ginčo esmės

20.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinio reikalavimas dėl skolos už suteiktas tarpininkavimo paslaugas suteikimo, atmestas reikalavimas dėl nuostolių (išlaidų) susijusių su kitų bylų nagrinėjimu bei vykdymo išlaidų priteisimo taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

21.       Ieškovė ir atsakovė 2023 m. birželio 2 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį (nuoma) Nr. NTS-23-15 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovė (Klientas) pavedė ieškovei (Paslaugos teikėjai), o ieškovė įsipareigojo vykdyti nekilnojamajame turte – sandėlyje, kurio plotas 1728 kv. m, esančių 11 atskirų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini). (toliau – ir Turtas, Objektas), nuomininkų paiešką (toliau – ir Paslauga), už kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei Sutartyje numatyta tvarka ir terminais.

22.       Pagal Sutarties 7.1. punktą už suteiktą tarpininkavimo paslaugą atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio (nuo faktinės Objekto nuomos kainos) atlyginimą.

23.       Pagal Sutarties 7.2 punktą atlyginimas paslaugos teikėjui sumokamas ne vėliau kaip per 2 dienas nuo Objekto nuomos sutarties pasirašymo dienos. Klientas per 2 dienas nuo šios Sutarties pasirašymo dienos sumoka Paslaugos teikėjui 500 Eur administravimo mokestį, kuris, suteikus tarpininkavimo paslaugą, įskaičiuojamas į Atlyginimą. Pasibaigus Sutarčiai ar ją nutraukus, Sutarties administravimo mokestis Klientui negrąžinamas.

24.       Ieškovė, vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovės atžvilgiu, surado atsakovei Turte esančios patalpos Nr. 5 nuomininką – MB „Inside matters“. 2023 m. gruodžio 12 d. atsakovė kaip subnuomotoja ir MB „Inside matters“ kaip subnuomininkė pasirašė subnuomos sutartį (toliau – ir subnuomos sutartis).

25.       Pagal Subnuomos sutartį Objekto nuomos kaina yra 5 Eur už 1 kv. m, o už pirmus tris mėnesius – 2,5 Eur už 1 kv. m. Užstato suma – 2 mėnesių subnuomos mokesčio sumos (su PVM, taip pat įskaitant indeksaciją pagal Sutartį) dydžio.

26.       Ieškovė pateikė atsakovei 2023 m. gruodžio 22 d. sąskaitą - faktūrą Nr. NTS021 1 080 Eur sumai už suteiktą tarpininkavo paslaugą.

27.       Ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. elektroniniu paštu atsiuntė atsakovei 2023 m. gruodžio 22 d. Susitarimą dėl sutarties nutraukimo.

28.       2023 m. gruodžio 22 d. atsakovės atstovas A. K. atsakė ieškovei, kad „TINKA“.

29.       Ieškovė 2023 m. gruodžio 27 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovei pasirašyti Susitarimą dėl paslaugų sutarties nutraukimo pdf formatu.

30.       Ieškovė 2024 m. sausio 17 d. siuntė pretenziją dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas Nr. 2, raginant sumokėti iki 2024 m. sausio 19 d. (1 t. 21-22 l.).

31.       Ieškovė 2024 m. sausio 23 d. pateikė atsakovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo nuo 2024 m. vasario 2 d. (1 t. 24 l.).

32.       Atsakovė ieškovei 2024 m. balandžio 12 d. sumokėjo 40 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „nuomos likutis už 5 boksą“ (1 t. 25 l.).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

33.       Apeliantės teigimu, teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Nepaisant to, kad ginčo šalys skirtinai interpretavo bei aiškino sutarties tekstą, teismas nepagrįstai taikė subjektyvųjį sutarties aiškinimo metodą ir netaikė objektyvaus sutarties aiškinimo metodo, ignoravo pažodinį sutarties aiškinimo metodą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės nurodomais argumentais.

34.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį, skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, prioritetas teiktinas pažodiniam (lingvistiniam) sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019).

35.       Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad šalys skirtingai aiškina Sutarties nuostatas, pagrįstai vertino, kad subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas negali būti taikomas. Taigi, apeliantės aukščiau nurodomus argumentus paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija.

36.       Apeliantė teigia, kad teismas privalėjo taikyti contra proferentem taisyklę, kuri perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai, t. y. ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomu argumentu.

37.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai. Taigi, taikant šią taisyklę siekiama kelių tikslų: visų pirma, paskirstyti sutarties sąlygų rengimo riziką tarp šalių; antra, ginti silpnesniąją (derybinės galios neturinčią ir negalinčią padaryti įtakos sutarties sąlygų (-os) turiniui) šalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020; 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2022).

38.       Nagrinėjamu atveju atsakovė yra verslininkė (ne vartotoja), sutartis nebuvo pasirašyta prisijungimo būdu, sutartis nebuvo parengta išimtinai tik ieškovės, kadangi prieš pasirašant sutartį, atsakovei sutartis buvo pateikta susipažinti, ir atsakovės iniciatyva buvo pakeista nuostata dėl Sutarties galiojimo termino, tą patvirtina 2023 m. birželio 1 d. ieškovės ir apeliantės elektroninis susirašinėjimas (2 t. 167-171 l.). Apeliantė nenurodo argumentų, kad jai nebuvo sudaryta galimybių susipažinti su sutartimi, kad pasirašant sutartį jos nuostatos buvo neaiškios ir pan. Contra proferentem taikymo tikslas yra apginti silpnesniąją (derybinės galios neturinčią ir negalinčią padaryti įtakos sutarties sąlygų turiniui) šalį, o nagrinėjamu atveju apeliantė negali būti vertinama kaip silpnesnioji sutarties šalis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo contra proferentem taisykle.

39.       Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai aiškino sutarties 7.1 punktą, nes neįvertino Subnuomos sutarties kitos specialiosios sąlygos, kuri numatė, jog „Subnuomos mokestis už Patalpas 2024 m. sausio, vasario, kovo mėnesius yra 2,50 Eur 3 plius PVM už 1 kv. m patalpų ploto per mėnesį“. Apeliantės vertinimu, pagal Sutarties 7.1. punktą ieškovės atlyginimas priklausė nuo to, kokį faktinį nuomos mokestį pirmą mėnesį gavo atsakovė (apeliantė). Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus laiko nepagrįstais.

40.       Pagal Sutarties 7.1. punktą už suteiktą tarpininkavimo paslaugą atsakovė (Klientas) ieškovei (Paslaugos teikėjui) įsipareigojo sumokėti vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio (nuo faktinės Objekto nuomos kainos) atlyginimą. Pagal Subnuomos sutarties specialiąsias sąlygas Objekto nuomos kaina yra 5 Eur už 1 kv. m, o pagal kitas specialiąsias sąlygas Subnuomos mokestis už Patalpas 2024 m. sausio, vasario, kovo mėnesius - 2,5 Eur už 1 kv. m per mėnesį.

41.       Bendrąja prasme faktinė kaina reiškia tikrąją prekės/paslaugos vertę. Sutarties 7.1. punkte nėra nurodyta, kad ieškovės atlyginimas yra lygus faktinės pirmojo mėnesio Objekto nuomos kainai, minėtas punktas numato, kad atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio (nuo faktinės Objekto nuomos kainos) atlyginimą.

42.       Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, kad teismas neatsižvelgė į šalių tarpusavio santykių praktiką, ignoravo faktines aplinkybes, kad po to, kai ieškovė išnuomodavo patalpas, ji pasiimdavo iš nuomininkų būtent pirmo mėnesio nuomos mokestį. Tuo tarpu atsakovė nuomos mokestį, pvz. UAB „Transgera“ atveju, pradėjo gauti tik nuo antro mėnesio, nes pirmo mėnesio nuomos įmoką grynaisiais pasiėmė ieškovė kaip savo atlyginimą.

43.       Pagal Sutarties 7.3 punktą atlyginimas paslaugos teikėjui sumokamas ne vėliau kaip per 2 dienas nuo Objekto nuomos sutarties pasirašymo dienos. Specialiosiose sąlygose nustatyta, kad Subnuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo Patalpų perdavimo Subnuominikui pagal Patalpų perdavimo-priėmimo aktą. Sutarties 4.7 punkte nustatyta, kad Subnuomos mokestis yra mokamas už einamąjį mėnesį ir turi būti sumokėtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamos sąskaitos gavimo iš Subnuomotojo. Todėl logiška, kad atsakovė nuomos mokestį, pvz. UAB „Transgera“ atveju, pradėjo gauti tik nuo antro mėnesio, nes pirmo mėnesio nuomos įmoką pasiėmė ieškovė kaip savo atlyginimą. Ieškovė 2023 m. gegužės 31 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad ieškovės atlyginimas pagal Sutartį bus lygus mėnesio nuomos įmokai. Tai, kad atlyginimas paslaugos teikėjui sumokamas ne vėliau kaip per 2 dienas nuo Objekto nuomos sutarties pasirašymo dienos negali būti tapatinamas su tuo, kad būtent pirmojo mėnesio nuomos įmoka ir buvo ieškovės atlyginimas.

44.       Subnuomos sutarties 5.1. punkte numatyta, kad subnuomininkas įsipareigoja sumokėti Specialiosiose sąlygose nurodyto dydžio Užstatą pavedimu į Subnuomotojo banko sąskaitą, užtikrinantį šios Sutarties įvykdymą, ne vėliau kaip per 1 savaitę po šios Sutarties pasirašymo dienos. Specialiosiose sąlygose numatytas 2 mėnesių Subnuomos mokesčio sumos (su PVM, taip pat įskaitant indeksaciją pagal Sutartį) dydžio užstatas. Subnuomininkas MB „Inside matters“ 2023 m. gruodžio 8 d. ir 2023 m. gruodžio 12 d. mokėjimo pavedimais (žr. 2024 m. rugpjūčio 6 dubliko priedus 1 ir 2) (2 t. 6-7 l.) sumokėjo apeliantei iš viso 2 613,60 Eur, t. y. po 1 306,80 Eur (1 080,00 Eur plius PVM) nuomos mokestį už 2 mėnesius, kaip užstatą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis Subnuomos sutarties specialiosiomis sąlygomis. Taigi, jeigu iš tiesų faktinė objekto nuomos kaina būtų buvusi tik pirmojo mėnesio nuoma (2,50 Eur už 1 kv. m), tai apeliantė būtų pareikalavusi subnuomininko MB „Inside matters“ sumokėti apeliantei tik 1 080 Eur + PVM dydžio užstatą (2 x 540 Eur = 1 080 Eur; + PVM) užstatą, vietoje sumokėto 2 613,60 Eur. Apeliantės su 2025 m. sausio 22 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais pateikta Subnuomos sutartis dėl patalpų Nr. 9, 10 ir 11, kuriose taip pat buvo nurodyta, kad užstatas (depozitas) lygus 2 mėnesių Subnuomos mokesčio sumai (3 t. 12-13 l.). Iš apeliantės pateikto banko sąskaitos išrašo (3 t. 34 l.) matyti, kad pats pirmasis subnuomininkės UAB „Transgera“ 5 227,20 Eur mokėjimas apeliantei yra atliktas sumokant vieno mėnesio nuomos mokesčio depozitą ir nuomos mokestį už pirmąjį nuomos mėnesį pagal subnuomos sutartį, nes UAB „Transgera“ turėjo mokėti apeliantei nuomos mokestį, kuris už vieną mėnesį sudarė 2 613,60 Eur, įskaičius mokėtiną PVM (432 kv. m. x 5 Eur už 1 kv. m. = 2 160,00 Eur;  + PVM, t. y. 2 613,60 Eur). Tai patvirtina, kad ieškovės atlyginimas pagal Sutartį buvo paimtas iš depozito, kas sudaro 1 mėnesio nuomos mokesčio dydį, o ne pirmojo nuomos mėnesio mokesčio sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės dėl užstato mokėjimo patvirtina, kad šalių sutartiniuose santykiuose nekilo abejonių, ką reiškia faktinė Objekto nuomos kaina, kad tai yra nuomos mokestis už mėnesį, o ne už pirmąjį mėnesį.

45.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino faktinės aplinkybės, kad pačios ieškovės parengtame 2023 m. gruodžio 22 d. Susitarimo dėl 2023 m. birželio 2 d. Tarpininkavimo paslaugų sutarties nutraukimo NTS-23-15 4 punkte buvo nurodyta, kad „Šalys susitaria, kad po Sutarties nutraukimo Klientas sumoka Paslaugos teikėjui 612 Eur, kaip nurodyta sąskaitoje NTS021“. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, kad pagal Susitarimo nutraukti sutartį 6 punktą, susitarimas įsigalioja Šalims jį pasirašius. Taigi, jo nepasirašius, Susitarimas dėl Sutarties nutraukimo neįsigaliojo. Susitarimui dėl Sutarties nutraukimo neįsigaliojus, šis Susitarimas jo šalims ne tik, kad negali, bet ir nesukėlė jokių teisių ir pareigų.

46.       Apeliantės teigimu, teismas netinkamai aiškino sutarties 7.2 punktą, kadangi minėtame sutarties punkte nėra įtvirtinta, kad 500 Eur sumokėtas administracinis mokestis bus įskaitomas į atlyginimą tik išnuomojus paskutines patalpas, esančias Pastate.

47.       Pagal Sutarties 7.2 punktą atlyginimas paslaugos teikėjui sumokamas ne vėliau kaip per 2 dienas nuo Objekto nuomos sutarties pasirašymo dienos. Klientas per 2 dienas nuo šios Sutarties pasirašymo dienos sumoka Paslaugos teikėjui 500 Eur administravimo mokestį, kuris, suteikus tarpininkavimo paslaugą, įskaičiuojamas į Atlyginimą. Pasibaigus Sutarčiai ar ją nutraukus, Sutarties administravimo mokestis Klientui negrąžinamas.

48.       Tarpininkavimo paslaugų sutarties objektas apibrėžtas sutarties 1.1 punkte – Nuomojamas nekilnojamasis turtas: sandėlis, adresas (duomenys neskelbtini), sklypo kad. numeris 4167/0200:764, sandėlio plotas 1745.60 kv. m. Kaip nurodoma ieškinyje, Sutarties pagrindu apeliantė pavedė ieškovei, o ieškovė įsipareigojo vykdyti Pastate esančių 11 atskirų patalpų nuomininkų paiešką. Apeliantė neneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad iki Sutarties nutraukimo Pastate esančios patalpos Nr. 6., 7 ir 8 liko neišnuomotos. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad administravimo mokestis buvo įskaičiuojamas į atlyginimą išnuomojus patalpas Nr. 3, 4, 9, 10 ir 11. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertindamas Sutarties 1.1. punktą, aplinkybę, kad administravimo mokestis nebuvo įskaičiuojamas į atlyginimą išnuomojus patalpas Nr. 3, 4, 9, 10 ir 11, pagrįstai sprendė, kad nuomojamas nekilnojamasis turtas apima visą pastatą, o ne atskiras patalpas, kad Sutartimi buvo susitarta dėl viso Pastato, t. y. visų jame esančių patalpų nuomos. Be to, sutarties 7.2 punktas aiškiai numatė, kad pasibaigus Sutarčiai ar ją nutraukus, Sutarties administravimo mokestis Klientui negrąžinamas.

49.       Apeliantės teigimu, argumentas apie tai, kad avansas bus įskaičiuojamas į galutinį atlyginimą tik kai bus išnuomotos visos patalpos yra absoliučiai nelogiškas ir prieštaraujantis Sutarties 8.1 punktui, kuris numatė, kad „Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja 4 mėnesius“.

50.       Tarpininkavimo sutarties 8.1 punktas numato, kad Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja 4 mėnesius. Jeigu nei viena iš Šalių likus 7 dienoms iki Sutarties galiojimo laiko pabaigos nepraneša apie Sutarties nutraukimą, Sutartis laikoma pratęsta tam pačiam laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas sutarties punktas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad sutartimi buvo susitarta dėl viso Pastato, t. y. visų jame esančių patalpų nuomos.

51.       Apeliantė teigia, kad teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad pačios ieškovės parengtame 2023 m. gruodžio 22 d. Susitarimo dėl 2023 m. birželio 2 d. Tarpininkavimo paslaugų sutarties nutraukimo NTS-23-15 2 punkte yra nurodyta, kad „Šalys susitaria, kad po Sutarties nutraukimo Klientui netaikomas Sutarties 7.2 punktas“. Tai reiškia, kad 500 Eur administravimo mokestis pagal 2023 m. gruodžio 22 d. Susitarimą turėjo būti įskaičiuojamas į galutinį atsiskaitymą. Tačiau, kaip minėta, Susitarimas dėl Sutarties nutraukimo neįsigaliojo, nes šalių nebuvo pasirašytas (susitarimo 6 punktas), todėl šis Susitarimas jo šalims nesukėlė jokių teisių ir pareigų.

52.       Apeliantės vertinimu, teismas neteisingai nustatė sutarties nutraukimo datą. Nesutinka su teismo teiginiu, kad 2023 m. gruodžio 22 d. susitarimas dėl sutarties nutraukimo nebuvo pasirašytas, taigi ir neįsigaliojo. Taip pat vertina, kad teismas nepagrįstai ignoravo šalių konkliudentinius veiksmus ir nepagrįstai suabsoliutino „fizinio“ parašo uždėjimą ant susitarimo.

53.       Tarpininkavimo sutarties 8.3 punkte numatyta, kad ši Sutartis gali būti nutraukta prieš terminą bet kurios iš Šalių, raštu pranešus kitai Šaliai ne vėliau kaip prieš 30 dienų.

54.       Ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. elektroniniu paštu atsiuntė atsakovei 2023 m. gruodžio 22 d. Susitarimą dėl sutarties nutraukimo (DOK-124686). 2023 m. gruodžio 22 d. atsakovės atstovas A. K. atsakė ieškovei, kad „Tinka“ (DOK-4703). Pagal 2023 m. gruodžio 22 d. Susitarimo dėl sutarties nutraukimo (1 t. 61 l.) 6 punktą, susitarimas įsigalioja Šalims jį pasirašius. Įvertinus šio punkto nuostatą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepasirašius, Susitarimas dėl Sutarties nutraukimo neįsigaliojo, todėl ir Sutartis nebuvo nutraukta 2023 m. gruodžio 22 d.

55.       Taip pat ir apeliantės minimas tarp šalių vykęs susirašinėjimas (konkliudentiniai veiksmai) nepatvirtina aplinkybės, kad tarp šalių tarpininkavimo sutartis buvo nutraukta 2023 m. gruodžio 22 d. Kadangi, kaip minėta, Tarpininkavimo sutartis gali būti nutraukta prieš terminą bet kurios iš Šalių, raštu pranešus kitai Šaliai. Ieškovė 2024 m. sausio 23 d. pateikė atsakovei pranešimą Nr. 3 dėl Sutarties nutraukimo (1 t. 456 l.), kuriuo informavo, kad atsakovei Sutartyje nustatytais terminais nevykdant turimų įsipareigojimų ieškovei, taip pat atliekant kitus Sutarties pagrindu prisiimtiems įsipareigojimams prieštaraujančius veiksmus, atsakovė pažeidžia Sutarties nuostatas, dėl ko Sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2024 m. vasario 2 d. 

56.       Ieškovė pateikė atsakovei 2023 m. gruodžio 22 d. sąskaitą - faktūrą Nr. NTS021 1 080 Eur sumai už suteiktą tarpininkavo paslaugą. Pagal sutarties 7.3 punktą atlyginimas Paslaugos teikėjui sumokamas ne vėliau kaip per 2 dienas po Objekto nuomos sutarties pasirašymo dienos. Atsakovė tik 2024 m. balandžio 12 d. sumokėjo 40 Eur (1 t. 163 l.). Be to, esant tarp šalių sudarytai rašytinei sutarčiai, prioritetas turi būti teikiamas ne konkliudentiniams veiksmais (kurie nagrinėjamu atveju taip pat kiekvienos iš šalių vertinami skirtingai), o būtent sudarytos sutarties nuostatoms, numatančios sutarties nutraukimo sąlygas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Sutartis nutraukta nuo 2024 m. vasario 2 d.

57.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės kaip apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nepagrįstai taikė subjektyvųjį sutarties aiškinimo metodą ir netaikė objektyvaus sutarties aiškinimo metodo, ignoravo pažodinį sutarties aiškinimo metodą, taip pat nevertino šalių konkliudentinių veiksmų, pateikto susirašinėjimo.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

58.       Ieškovės teigimu, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti 1 954,54 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, skundžiamo sprendimo dalis, kurioje nurodyta, kad apeliantė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, prieštarauja teismo sprendime padarytai išvadai, jog atsakovė pažeidė sutartį. Skundžiamo sprendimo dalis teismo priimta, pažeidžiant esminį teisės principą, t. y. kad iš neteisės neatsiranda teisė.

59.       Ieškovė teigia, kad ji patyrė 1 954,54 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro:

1)       11 Eur bylinėjimosi išlaidų – žyminis mokestis už 2024 m. vasario 6 d. pareiškimo dėl skolos, delspinigių, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikimą teismui (civilinė byla Nr. eL2-1347-750/2024 2024-02-06 CBP-833);

2)       250,04 Eur vykdymo išlaidų, patirtų dėl išieškojimo pagal Teismo įsakymą;

3)       1 028,50 Eur atsakovei UAB „Adren“ sumokėtų bylinėjimosi išlaidų pagal 2024 m. birželio 27 d. Tauragės apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-3839-750/2024;

4)       665 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl civilinės bylos Nr. e2VP-3839-750/2024 nagrinėjimo.

60.       Apeliacinės instancijos teismas su aukščiau nurodytu ieškovės argumentu neturi pagrindo sutikti, kadangi nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ir pripažino, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartį, neatsiskaitė su ieškove, tačiau šią aplinkybę teismas pripažino tik priimdamas skundžiamą sprendimą. Ši aplinkybė nebuvo teismo nustatyta, kai buvo patirtos apeliantės išlaidos, susijusios su kitų bylų nagrinėjimu ir vykdymo procese patirtomis išlaidomis.

61.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsakovės elgesį laikė tinkamu, t. y. nenagrinėjo priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (Sutarties pažeidimo, kas buvo konstatuota Sprendimu) ir apeliantės patirtų 1 954,54 Eur nuostolių. Jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, tai apeliantei nebūtų reikėję kreiptis į teismą ir ginčas tarp šalių nebūtų kilęs, ko pasekoje apeliantė nebūtų patyrusi nurodyto dydžio nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi kaip matyti, tarp šalių kilęs ginčas dėl skirtingo sutarties aiškinimo, kuris susijęs su atsiskaitymu už suteiktas paslaugas. Šalims skirtingai aiškinant sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė sąmoningai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl ko ieškovei teko patirti išlaidas. Kaip minėta, ginčas dėl skolos už suteiktas tarpininkavimo paslaugas išnagrinėtas tik skundžiamu sprendimu.

62.       Apeliantė laiko nepagrįsta teismo išvadą, jog visos patirtos išlaidos susidarė ne dėl atsakovės veiksmų, naudojantis CPK suteiktomis procesinėmis teisėmis, o dėl ieškovės neveikimo. Teismas nenumatė apeliantei prievolės pateikti ieškinį. Apeliantė pasinaudojo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, o konkrečiai – tai CPK 439 straipsnio 6 dalimi numatyta teise pareikšti ieškinį ginčo teisena net ir vėliau, t. y. pasibaigus teismo nustatytam 14 dienų terminui, todėl šio ginčo atveju pagrindo konstatuoti ieškovės neveikimą pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo dalyje neturėjo teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai neteikia pagrindo ieškovės prašomus priteisti nuostolius vertinti kaip susidariusius išimtinai dėl atsakovės kaltės.

63.       Ieškovė 2024 m. vasario 6 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo teismo prašė priteisti jai iš atsakovės 1 080 Eur skolos, 30,24 Eur delspinigių, 6 procentus procesinių palūkanų, 11 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. vasario 7 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-1347-750/2024 pareiškimą tenkino ir nurodė išieškoti iš atsakovės ieškovei visas pareiškime nurodytas sumas: 1080 Eur skolos, 30,24 Eur delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų, 11 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įsiteisėjus Teismo įsakymui ir ieškovei kreipusis į antstolius, antstolė V. M. pradėjo priverstinį išieškojimą pagal Teismo įsakymo vykdomojoje byloje Nr. 0015/24/00696 ir išieškojo ieškovei iš atsakovės visas Teismo įsakymu priteistas sumas. Atsakovė 2024 m. balandžio 17 d. teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams dėl Teismo įsakymo pateikti ir pateikė prieštaravimus civilinėje byloje Nr. eL2-1347-750/2024 (2024-04-17 DOK-9622). Teismui tenkinus prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams dėl Teismo įsakymo pateikti, teismas pasiūlė ieškovei ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Nustatyta, kad pranešimas įteiktas 2024 m. balandžio 19 d. per elektroninių paslaugų portalą (EPP) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tauragės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi, ieškovei nepateikus ieškinio, nutarė ieškovės pareiškimą dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo laikyti nepaduotu bei grąžinti jį ieškovei ir panaikinti Teismo įsakymą.

64.       Atsakovė 2024 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atgręžimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje Nr. eL2-1347-750/2024, prašė teismo atgręžti Teismo įsakymo vykdymą ir priteisti atsakovei iš ieškovės 1 384,25 Eur sumą (sumą, kurią iš atsakovės ieškovės naudai išieškojo antstolė) ir priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė 2024 m. birželio 7 d. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl Teismo įsakymo atgręžimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo teismo prašė sustabdyti civilinės bylos Nr. e2VP-3839-750/2024 nagrinėjimą, o jei teismas netenkintų ieškovo prašymo sustabdyti civilinės bylos Nr. e2VP-3839-750/2024 nagrinėjimą, tai atmesti atsakovo prašymą. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. birželio 27 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo sustabdyti civilinės bylos Nr. e2VP-3839-750/2024 nagrinėjimą ir nutarė atgręžti Teismo įsakymo vykdymą, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovei 1 384,25 Eur sumą ir 1 028,50 Eur dydžio atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl civilinės bylos Nr. eL2-1347-750/2024 ir civilinės bylos Nr. e2VP-3839-1077/2024 nagrinėjimo. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 9 d. Ieškovė šios nutarties atskiruoju skundu neskundė.

65.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pasirinkdama tokią veikimo taktiką, turi prisiimti iš to kylančias pasekmes susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo aspektu.

66.       Ieškovė taip pat teigia, kad ji ir (ar) jos vadovė nėra teisinį išsilavinimą turintys subjektai. Apeliantė dėl objektyvių priežasčių buvo įsitikinusi, kad civilinės bylos Nr. eL2-1347-750/2024 nagrinėjimas yra visiškai užbaigtas. Tai patvirtina ir 2024 m. balandžio 23 d. antstolės patvarkymas Nr. S-24-15-14742 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo.

67.       Nors susidariusi situacija leido ieškovei vertinti, kad civilinės bylos Nr. eL2-1347-750/2024 nagrinėjimas yra užbaigtas, antstolei įvykdžius vykdomąjį dokumentą (išieškojus skolą), tačiau apeliantė neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ji yra EPP vartotoja, pranešimas, kuriuo ieškovei pasiūlyta ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti ieškinį, įteiktas 2024 m. balandžio 19 d. per elektroninių paslaugų portalą (EPP) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovei esant EPP vartotojai (jos paskyra EPP sistemoje yra aktyvuota), o tai pagal Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkto nuostatas reiškia, jog ji sutiko gauti procesinius dokumentus savo paskyroje. Ieškovė teikdama dokumentus per EPP sistemą pati pasirinkimo civilinės bylos formą (elektroninė civilinė byla). Taigi byloje procesiniai dokumentai ieškovei buvo siunčiami per EPP.

68.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato posistemio paskyrą; apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Nurodytas reglamentavimas leidžia spręsti, kad ieškovei turėjo būti žinoma apie teismo išsiųstą pranešimą, kuriuo ieškovei pasiūlyta ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti ieškinį, kadangi atsakingam teismo darbuotojui išsiuntus procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu.

69.       Apeliantė nurodo, jog sąžiningai naudodamasi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, kai tik sužinojo apie atnaujintą teisminį procesą dėl skolos iš atsakovės priteisimo, pareiškė ieškinį, taip pat atliko kitus veiksmus, priklausančius nuo jos, kuriais siekė, jog apeliantės 1 954,54 Eur dydžio nuostoliai nebūtų patirti, pavyzdžiui, prašė teismo sustabdyti civilinės bylos Nr. e2VP-3839-750/2024 nagrinėjimą iki tol, kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje (2024-06-06 CBP-8986) dėl skolos priteisimo, su kuo atsakovė piktybiškai nesutiko.

70.       Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Tauragės apylinkės teismas 2024 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-3839-750/2024 tenkino pareiškėjos UAB „Adren“ prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atgręžimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje Nr. eL2-1347-750/2024 pagal kreditorės MB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ pareiškimą skolininkei UAB „Adren“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Kaip minėta aukščiau, MB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ minėtos teismo nutarties neskundė.

71.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismui sprendime konstatavus, jog atsakovė pažeidė sutartį, todėl apeliantės reikalavimas dėl 1 040 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas, o reikalavimas dėl 1 954,54 Eur nuostolių – ne, pažeidžia visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 str. 1 d.). Apeliantės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo nebūtų kilęs, jeigu atsakovė būtų tinkamai ir savalaikiai atsiskaičiusi su apeliante. Apeliantė skundžiamo sprendimo dalimi nėra grąžinama į padėtį, kurioje ji būtų buvusi, jei nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors teismas skundžiamu sprendimu ir pripažino, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartį, neatsiskaitė su ieškove, tačiau ši aplinkybė paaiškėjo tik teisminio proceso metu. Iš atsakovės procesinio elgesio matyti, kad ji nesutikdama su teismo įsakymu, nors ir pavėluotai, tačiau pateikė prieštaravimus, kurie buvo priimti. Iš to seka, kad atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl skolos priteisimo, todėl sąžiningai naudojosi jai suteiktomis teisėmis dėl teisinės gynybos. Atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimas vykdant sutartį ir jos teisė pasinaudoti teisine gynyba nėra tapatūs veiksmai sprendžiant susidariusių nuostolių (išlaidų) atlyginimo klausimą, kuomet dar nebuvo tarp šalių išnagrinėtas ginčas dėl skolos priteisimo ginčo teisenos tvarka.

Dėl įrodymų vertinimo

72.       Tiek ieškovė, tiek atsakovė apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus.

73.       Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

74.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinių skundų argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliančių argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, šalių paaiškinimų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

75.       Apeliantė prašo, netenkinus jos apeliacinio skundo, perskirstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į „kokybinį“ kriterijų. Nurodo, kad teismas iš esmės paskirstė bylinėjimosi išlaidas mechaniškai, atsižvelgiant tik į tai, kokiu mastu apeliantės ieškinys buvo patenkintas „kiekybiškai“, tačiau visiškai neatsižvelgiant į „kokybinį“ kriterijų. „Kokybiniu“ požiūriu apeliantės reikalavimas buvo tenkintinas visiškai, nes apeliantė į teismą būtent ir kreipėsi dėl sutarties pažeidimo iš atsakovės pusės. Tuo tarpu, apeliantės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, buvo tik išvestinis reikalavimas, kilęs iš to, kad atsakovė pažeidė sutartį ir dėl to apeliantė patyrė nuostolius. Atsakovei iš apeliantės priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis viršija ne tik apeliantei priteistos skolos dydį, bet ir apeliantei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, t. y. sprendimu iš atsakovės ieškovei iš viso priteista 2 745,10 Eur (1 040 Eur skolos, 93,38 Eur delspinigių ir 1 611,72 Eur bylinėjimosi išlaidų), o iš ieškovės atsakovės naudai net 3 582,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, kas patvirtina, jog skundžiamo sprendimo dalimi buvo apribota apeliantės teisė kreiptis į teismą – pažeistas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, t. y. apeliantės teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės nurodomais argumentais.

76.       CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 13 punktas).

77.       Europos Žmogaus Teisių Teismas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendime byloje Girdauskienė prieš Lietuvą (peticijos Nr. 54171/21) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išaiškino, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų veiksminga, jei šios išlaidos būtų paskirstytos mechaniškai, atsižvelgiant tik į tai, kiek ieškinys buvo kiekybiškai patenkintas.

78.       Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas).

79.       Bylose turi būti atsižvelgiama į bylos esmę apskritai ir ne tik į pareikštų tenkintų reikalavimų kiekį, bet ir į tai, kiek asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, pavyko kokybiškai laimėti ginčą. Nacionaliniai teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet konkrečiu atveju įvertinti ir tai, kokie reikalavimai iš esmės buvo tenkinti, o kurie atmesti, taip pat vertinti, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Girdauskienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 54171/21; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-403/2024).

80.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, jog EŽTT praktikoje nėra suformuluotos nuostatos, kad, visais atvejais bylinėjimosi išlaidoms viršijant šaliai priteistą sumą, yra konstatuojamas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Vis dėlto EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad toks teisės į teisingą teismą ribojimas turi atitikti teisėtą tikslą ir būti proporcingas taikomų priemonių ir ribojimu siekiamo tikslo atžvilgiu, todėl turi būti pateikiamos svarios priežastys tokiam rezultatui pateisinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-1120/2024, 36 punktas).

81.       Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).

82.       Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

83.       Ieškovė ieškiniu (2024-06-06 CBP-8986) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Adren“ (toliau – ir atsakovė) 1040 Eur už suteiktas paslaugas, 93,38 Eur delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė ieškiniu (2024-07-25 CBP-12567) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Adren“ 1 954,54 Eur dydžio nuostolių, 6 proc. procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

84.       Iš pareikštų reikalavimų turinio matyti, kad ieškovė siekė skolos už suteiktas paslaugas priteisimo ir nuostolių (išlaidų), kurie susidarė nagrinėjant kitas civilines bylas ir vykdymo procese atlyginimo. Nors kitose civilinėse bylose (Nr. e2VP-3839-750/2024 ir Nr. eL2-1347-750/2024) ir vykdymo procese patirtos ieškovės išlaidos yra susijusios su reikalavimu priteisti skolą už suteiktas paslaugas, t. y. susijęs su šalių teisėmis ir pareigomis vykdant tarpininkavimo sutartį, tačiau kaip nustatyta anksčiau ieškovės pasyvumas civilinėje byloje Nr. eL2-1347-750/2024 (neteikiant ieškinio priėmus prieštaravimus dėl teismo įsakymo), o taip pat ieškovės pasirinktas procesinis elgesys civilinėse bylose Nr. e2VP-3839-750/2024 neskųsti teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos UAB „Adren“ prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atgręžimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje Nr. eL2-1347-750/2024, būtent ir sąlygojo ieškovės įvardijamus 1 954,54 Eur nuostolius. Taip pat nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo ir atsižvelgiant į ieškovės elgesį minėtose civilinėse byloje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

85.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam skundų išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

86.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetamai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

87.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

88.       Atmetus apeliacinius skundą, ieškovei ir atsakovei apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi, išlaidos susijusios su apeliacinių skundų parengimu ir pateikimu, neatlyginamos.

89.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, išlaidas grindžia 2025 m. gegužės 16 d. PVM sąskaita-faktūra ir 2025 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymu (DOK-12228).

90.       Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias grindžia 2025 m. kovo 31 d. PVM sąskaita-faktūra ir 2025 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymu (DOK-54034).

91.       Šalių prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių. Kadangi apeliaciniai skundai netenkinami, ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 815 Eur, o atsakovei iš ieškovės priteisiama 907,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Nekilnojamojo turto sprendimai“, juridinio asmens kodas 305950066, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adren“, juridinio asmens kodas 1 815 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei UAB „Adren“, juridinio asmens kodas 306131283, iš ieškovės MB „Nekilnojamojo turto sprendimai“, juridinio asmens kodas a. k. 305950066, 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                           Laima Kriaučiūnaitė