Pranešėja A. Sadauskaitė                              Baudž. byla Nr. 1A-311-380/2015

Teisėja E. Šatkuvienė                                                              Proceso Nr. 1-31-1-00197-2009-4

                                            Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                            1.1.7.2.7.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.

                                            1.1.8.10.5.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Arvydo Daugėlos, Daliaus Jocio,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

dalyvaujant prokurorei Irmai Guobytei,

nuteistajam M. J., jo gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. gynėjo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir M. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė M. J. paskirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu ir 2009 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintu su 2008 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos, t. y. prie griežtesnės 2009 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu subendrintos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu subendrinta paskirtos bausmės dalis, ir M. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, atliekant ją pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas pagal 2009 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009-02-26 iki 2009-02-27, t. y. viena para, ir pagal šį nuosprendį suėmime išbūtas laikas nuo 2015-04-08 iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir iš dalies pagal 2009 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmė.

Civilinės ieškovės UAB „Maxima“ ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. J. priteista 272,62 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš M. J. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteista 2615,39 Eur proceso išlaidų Europos arešto orderio vykdymo atlyginimui.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

M. J. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovus į patalpą, bei sugadino svetimą turtą, t. y. 2009 m. kovo 28 d., apie 23.56 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su trimis asmenimis, t. y. K. L., dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, G. F., dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, ir dar vienu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, einant visiems kartu pro parduotuvę „Maxima LT“, esančią (duomenys neskelbtini) mieste, K. L. akmeniu išdaužė parduotuvės centrinių durų stiklą, kurio vertė – 800 Lt. Vienam iš asmenų G. F., dėl kurio byla išskirta, pasilikus stovėti lauke prie išdaužtų parduotuvės durų ir tokiu būdu stebėti aplinką, ar nusikalstamos veikos nepamatys pašaliniai asmenys, o M. J., K. L. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, įšoko pro išdaužtą durų stiklą į parduotuvės prekybinę salę ir iš parduotuvės pagrobė 35,49 litų vertės 1 vnt. 1 l talpos degtinės „Originali Lietuviška“, 3 vnt. 0,7 l talpos degtinės „Originali Lietuviška“, kurios 1 vnt. vertė 25,99 litai, bendra suma – 77,97 litai, 9 vnt. 0,5 l talpos degtinės „Gera Premium“, kurios 1 vnt. kaina 18,79 litai, bendra suma – 169,11 litų, 2 vnt. 0,5 l talpos trauktinės „Trejos devynerios“, kurios 1 vnt. kaina – 19,99 litai, bendra suma – 39,98 litai, 1 vnt. 0,5 l talpos brendžio „Grand Cavalier“, kurio kaina 23,78 litai, 2 vnt. 0,7 l talpos viskio „Tullamore“, kurio 1 vnt. kaina 63,99 litai, bendra suma 127,98 litai, 14 vnt. 0,2 l talpos trauktinės „Starka“, kurios 1 vnt. kaina 9,79 litai, bendra suma 137, 06 litų, iš kurių keletą butelių perdavė pro išdaužtą durų stiklą lauke stovinčiam asmeniui, dėl kurio byla išskirta, po to visi iš įvykio vietos pabėgo. Tokiais veiksmais UAB „Maxima LT“ buvo padaryta 1411,37 Lt žala.

Apeliaciniu skundu nuteistojo M. J. gynėjas advokatas Vaclovas Janušauskas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendį, sumažinti M. J. paskirtą bausmę. Nuteistasis savo kaltės dėl įvykdytos nusikalstamos veikos neneigė, savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Teismas nevertino tos aplinkybės, jog nuteistasis nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, nebuvo nusikaltimo iniciatoriumi, nusikalstamą veiką įvykdė iš anksto nesusitaręs. Teigia, jog nors po nusikaltimo ir pasislėpė nuo bausmės atlikimo, tačiau per šį laiką subrendo, jokių naujų nusikalstamų veikų neįvykdė, gyveno ir legaliai dirbo užsienyje, jo mergina laukiasi vaiko, ruošiasi sukurti šeimą, dorai ir sąžiningai gyventi. Mano, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo ją sušvelninti.

Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai M. J. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniu skundu neginčijamos teismo išvados dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tik nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 91 str. numatytais bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė  paskirta teisingai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevertino aplinkybės, kad nuteistasis M. J. nusikalstamas veikas įvykdė iš anksto nesusitaręs.

Baudžiamasis įstatymas bendrininkavimą įtvirtina kaip ypatingą tyčinės nusikalstamos veikos padarymo formą, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat suvokia ir kitus bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį turi vertinti, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje yra įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Nustatyta, kad K. L., dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, akmeniu išdaužus parduotuvės centrinių durų stiklą, M. J., K. L. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, pro išdaužtą durų stiklą pateko į parduotuvės prekybinę salę ir iš parduotuvės pagrobė alkoholinius gėrimus, iš kurių keletą butelių perdavė lauke stovinčiam G. F., kurio byla išskirta, po to iš įvykio vietos pabėgo. Nuteistasis M. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog su K. L., G. F. ir G. Č. pavogė iš parduotuvės alkoholinius gėrimus (t. 3, b. l. 38). Nors nuteistasis M. J. teigia, kad nusikalstamas veikas įvykdė iš anksto nesusitaręs, tačiau tai nepaneigia išvados jį veikus bendrininkų grupe. Konstatuojant, kad buvo veikta bendrininkų grupe, nebūtina, kad kiekvienas bendrininkas iš anksto su visais aptartų nusikaltimo planą. Įvertinus tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupe, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino kaip M. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Paskirdamas bausmę nuteistajam M. J., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino jo asmenybę. M. J. padarė apysunkį ir nesunkų nusikaltimą. Iš bylos duomenų matyti, kad M. J. nusikalstamas veikas padarė būdamas du kartus teistas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (t. 1, b. l. 147–148). Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, t. y. rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl M. J. pagrįstai skirta griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų, M. J. už šį nusikaltimą paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų. M. J. už šį nusikaltimą paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirdamas nuteistajam M. J. bausmę, teismas pakankamai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė M. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau įvertinęs bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus bei bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, skyrė gerokai mažesnes už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmes. Kadangi nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, t. y. kai griežtesnė 1 metų laisvės atėmimo bausmė apima švelnesnę 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir galutinė bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas – 1 metų laisvės atėmimo bausmei. Tokią bausmę pripažinti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas taikė BK 641 str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. M. J. naujas nusikalstamas veikas padarė iki priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį, todėl teismas teisingai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrindamas bausmes. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, apeliacinės instancijos teismas pakeisti negali. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie griežtesnės Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik minimalią dalį (3 mėnesius) skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Todėl nėra pagrindo pripažinti aiškiai per griežta M. J. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Tai, kad M. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas jau buvo įvertinęs skirdamas bausmę, todėl dar kartą tais pačiais pagrindais bausmė negali būti švelninama. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad naujų nusikalstamų veikų nepadarė, ruošiasi sukurti šeimą, jo mergina laukiasi vaiko, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų aiškiai neteisinga ar per griežta. Be to, nuteistojo amžius, šiuo atveju M. J. nepilnametystė, teismo buvo įvertinta parenkant ir skiriant bausmės dydį. Jokių naujų teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Todėl švelninti nuteistajam M. J. paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Nuteistojo M. J. gynėjas advokatas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė įskaityti nuteistajam į bausmės laiką Jungtinėje Karalystėje sulaikyme išbūtą laiką, tačiau duomenų apie sulaikymo laiką nepateikė. Byloje taip pat nėra tokių duomenų. Pažymėtina, kad klausimą dėl suėmime išbūto laiko įskaitymo į paskirtą bausmę sprendžia teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, todėl advokato prašymas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo M. J. gynėjo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                        Aurelija Sadauskaitė

Teisėjai                                                                       Arvydas Daugėla

                                                                      Dalius Jocys