ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Termona service“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Termona service“ ieškinį atsakovui E. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ir veikiančiam ieškovės pusėje, uždarajai akcinei bendrovei „Termas“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Termona service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo E. S. priteisti 2160 Eur skolą, 741,20 Eur delspinigius, 113,63 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo E. S. ieškovės UAB „Termona service“ naudai 1250,00 Eur skolos, 93,70 Eur  palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 1343,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-05-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo E. S. ieškovės UAB „Termona service“ naudai 40,95 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės UAB „Termona service“ atsakovo E. S. naudai 2034,30 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės UAB „Termona service“ 29,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai; priteisė iš atsakovo E. S. 24,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.

3.       Teismas nurodė, kad, nagrinėdamas iš esmės šią bylą iš naujo, teismas turi pagrindą vadovautis 2022 m. vasario 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties, kuria panaikintas 2021 m. spalio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, argumentais dėl ginčo esmės neatskleidimo, tuo pačiu ir savo nustatytomis naujomis aplinkybėmis bei šalių pateiktais papildomais duomenimis. Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad sutinka su ieškove, jog tuo atveju, jeigu ieškovė būtų žinojusi, kad tarpsienis užpildytas spaliais su kalkėmis, ji sąlygos apie keramzito šalinimo iš tarpsienio darbus ir įkainius nebūtų įtraukusi į sutartį, nes ji būtų beprasmė, komplikuojanti sutarties vykdymą.

4.       Teismas nurodė, jog turi pagrindą konstatuoti, kad tarp šalių kilo iš esmės ginčas dėl to, ar rangovės (ieškovės) per subrangovę (trečiąjį asmenį) atlikti namo tarpsienio valymo nuo spalių darbai yra vertinti kaip papildomi sutartiniai darbai ir ar užsakovui (atsakovui) kyla pareiga už šiuos darbus apmokėti.

5.       Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog šalių sudaryta rangos darbų sutartis yra vartojimo sutartis, kadangi buvo atliekami statybos darbai, susiję su atsakovo gyvenamojo namo apšiltinimu. Tačiau tai nepagrindžia atsakovo, kaip vartotojo, pozicija, kad, su ieškove nesutarus dėl rangos darbų apimties ir kainos, po sutarties nutraukimo paties atsakovo iniciatyva jam nekilo pareiga ir atsiskaityti už subrangovo atliktus dalinius darbus.

6.       Teismas vertino, kad reikšminga ginče yra tai, jog atsakovas per visą bylos procesą nuosekliai teigė, kad prieš pasirašant sutartį su ieškove pas jį atvykęs trečiojo asmens darbų vadovas (A. S.) su jam pavaldžiais darbuotojais atliko keliose vietose namo sienų užpildo tyrimo (skylių pragręžimo) darbus, iš kurių sprendė, jog gręžiant iš sienų byranti medžiaga yra keramzitas su šlako priemaišomis, todėl sudarant sutartį pats trečiojo asmens atstovas savo ranka ir įrašė tokią medžiagą ketvirtame punkte.

7.       Teismas darė galutinę išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas sutarties pasirašymo metu tiksliai nežinojo, kad namo sienų oro tarpuose yra būtent spalių su kalkėmis mišinys, priešingu atveju toks trečiojo asmens darbuotojo įrašytas šalių papildomas susitarimas dėl keramzito valymo iš tarpsienių nebūtų nei logiškas, nei praktiškai įgyvendinamas ir, kaip nurodė apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs teismas, ši sutarties sąlyga būtų beprasmė, komplikuojanti sutarties vykdymą. Iš visų bylos aplinkybių ir akivaizdu, jog šalių bei trečiojo asmens tarpusavio bendravimas po tokios sutarties pasirašymo tapo iš esmės komplikuotas, kas sąlygojo tik dalies rangos darbų atlikimą ir sutarties nutraukimą būtent atsakovo iniciatyva.

8.       Teismas vertino, kad turi pagrindą šiame vartojimo rangos ginče ir remtis ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose.

9.       Teismas darė išvadą, kad būtent ieškovei kilo pareiga ir aiškiai apskaičiuoti atsakovo išvalytų namo tarpsienių kubatūrą, jei ji ir subrangovas vertino 4 sutarties sąlygą kaip 40,00 Eur kainą už 1 kubinio metro oro tarpo tarp sienų išvalymą, tai turėjo būti šios grafos 2019-08-30 darbų įvykdymo – priėmimo akte ir užpildytos, o ne paliktos tuščios.

10.       Teismas daro išvadą, kad ieškovė šiuose rangos teisiniuose santykiuose jos pasiūlytos sutarties neaiškių sąlygų negali aiškinti savo ir trečiojo asmens naudai bei perkelti visą atsakomybę už netinkamą sutarties vykdymą atsakovui kaip vartotojui. Teismas vertino, kad kilusi konfliktinė situacija tarp rangovės, subrangovės ir užsakovo dėl neaptartų sutartyje papildomų darbų - spalių valymo, lėmusi sutarties nutraukimą atsakovo iniciatyva, negali būti vertinama rangovės naudai ir pagrindžianti jos teisę atgauti iš atsakovo visą darbų kainą, kuri buvo sumokėta subrangovui.

11.       Teismas sprendė, jog pagal vartojimo sutarties pagrindines nuostatas atsakovas, būdamas užsakovu, bet kada iki galutinio darbo priėmimo turėjo teisę nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingos atliktam darbui, ir teismas nenustatė ginče jokių kitų aplinkybių bei teisinių pagrindų, dėl kurių atsakovas būtų visiškai atleistas nuo pareigos apmokėti ieškovei už dalinius darbus iki sutarties nutraukimo. Tačiau, taikant nurodytą darbų kainos apmokėjimo proporcingumo principą, atsakovas negali būti laikomas atsakingu už trečiojo asmens (subrangovo) papildomai atliktus ir vėliau įkainotus darbus ieškovei, todėl ieškovės daugiau nei po metų išrašyta dar viena sąskaita atsakovui – 2020-11-25 sąskaita  faktūra serija TSE Nr. 0033 – 910,00 Eur sumai, kurioje nurodytas pagrindas tas pats - 2019-08-30 darbų aktas ir trečiojo asmens išrašyta sąskaita (duomenys neskelbtini), laikytina nepagrįsta.

12.       Teismas, taikydamas vartojimo rangos nuostatas ir sutarčių aiškinimo taisykles, konstatavo, kad šalys nesusitarė dėl dalinio darbų apmokėjimo terminų, sutarties 1.7, 2.1. ir 2.2 punktais buvo susitarta dėl 0,02 proc. delspinigių per dieną nuo neapmokėtos sumos skaičiavimo tik tokiu atveju, jei atsakovas nesumokės už atliktus šiltinimo darbus – per 2 darbo dienas po pagrindinių darbų atlikimo, o 4 sutarties punkte dėl papildomų darbų nenumatyta jokių įvykdymo terminų ir delspinigių skaičiavimo, šis punktas buvo įrašytas kaip paskutinė šios sutarties sąlyga, todėl ši sąlyga negali būti aiškinama plečiamai ir turi būti vertinama atsakovo, kaip vartotojo, naudai. Teismas daro išvadą, kad ginčo vartojimo rangos sutartimi šalys susitarė dėl delspinigių skaičiavimo tik už pagrindinius rangos darbus – atliktus namo šiltinimo darbus, todėl ieškovė pagal sutartį neįgijo teisės skaičiuoti delspinigių atsakovui už atliktus dalinius darbus.

13.       Teismas sprendė, kad, tenkindamas ieškinį iš dalies – 1250 Eur skolinių reikalavimų sumai, turi pagrindą iš dalies tenkinti kitą ieškovės išvestinį reikalavimą – priteisti iš atsakovo 93,70 Eur palūkanas, paskaičiuotas už atsakovo neatsiskaitymą su ieškove pagal jos pirmąją išrašytą sąskaitą faktūrą 1250,00 Eur sumai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

14.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Termona service“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2022 m. liepos 27 d. Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2855-650/2022 sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti reikalavimą apmokėti už dalį atliktų darbų (910,00 Eur) bei atsisakyta priteisti delspinigius, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: UAB „Termona service“ naudai priteisti iš E. S. 910,00 Eur skolą bei 777,60 Eur delspinigių; kitą dalį, kiek susiję su skolos priteisimu, palikti nekeistą; patenkinus apeliacinį skundą, atitinkamai perskaičiuoti 2022 m. liepos 27 d. sprendimu paskirstytas bylinėjimosi išlaidas, atmetant atsakovo reikalavimą jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismas praktiškai nepaaiškino, kuo rėmėsi, priimdamas sprendimą, kad atsakovas turėjo pareigą apmokėti tik vieną iš jam pateiktų sąskaitų (suma 1250,00 Eur). Teismas tik pasisakė, kad užsakovas nėra saistomas trečiojo asmens atliekamų rangos darbų apimties ir pastarojo sutartų su rangovu darbų kainos, ir nurodė, kad atsakovui kilo pareiga apmokėti tik pagal pirmąją – 2019-09-03 ieškovės pateiktą sąskaitą 1250,00 Eur sumai.

14.2.                      Teismas visiškai nedetalizavo, iš kokių sumų, t. y. už kokius atliktus darbus ši suma turėtų susidaryti, kokia dalis šios sumos yra priskaičiuota už plytų valymą, kokia dalis už spalių valymą. Šis klausimas teismo nėra aptartas, o, ieškovės nuomone, tai reikšmingas trūkumas. Teismas nevertino, kad pačioje sąskaitoje nurodyta, kad ji išrašyta tik už 1 a. pastato tarpsienio valymo darbus, nors faktiškai dalinai buvo atlikti ir II a. tarpsienio valymo darbai. Kitaip tariant, teismas nevertino, kad tai dalinė sąskaita už faktiškai atliktus darbus.

14.3.                      Teismas visiškai ignoravo faktą, kuris patvirtintas paties atsakovo, kuomet jis 2019-08-30 pasirašė atliktų darbų aktą, o tiksliau, kad akte nurodyta, jog vykdant sutartį iš pastato yra išimta 240 vnt. plytų. Vertinant tai, kad plytos išėmimo kaina 4,00 Eur, vien šio darbo kaina yra 960,00 Eur.

14.4.                      Sudėję ieškovei priklausančią sumą už 2019-08-30 atliktų darbų akte fiksuotą išimtų plytų skaičių (960,00 Eur) bei sumą, priklausančią už faktiškai išvalytų spalių kiekį (705,60 Eur), gauname, kad įvertinus iki 2019-08-30 imtinai atliktų darbų kiekį, atsakovas turėtų sumokėti ieškovei 1665,60 Eur.

14.5.                       Teismas sprendime nurodė, kad ši 910,00 Eur skola susidarė už trečiojo asmens (subrangovo) papildomai atliktus darbus. Teismo nuomone, esminis skirtumas nuo teismo priteistosios 1250,00 Eur sumos, - šie papildomai atlikti darbai, kuriuos ieškovė įvertino 910,00 Eur, buvo įkainoti vėliau. Nors iš tiesų atsakovui buvo tik vėliau pateikta sąskaita dėl dalies atliktų darbų. Būtent šią aplinkybę, kad tie papildomai atlikti darbai buvo vėliau įkainoti, teismas išskyrė kaip esminę, ir, vadovaudamasis ta aplinkybe atmetė ieškovės reikalavimą dėl 910,00 Eur skolos priteisimo. Tačiau kokiu teisiniu reglamentavimu rėmėsi darydamas tokią išvadą, nėra aišku.

14.6.                      Vadovaujantis CK 1.5 str. reglamentavimu, atsižvelgiant, kad atsakovas ignoravo ieškovės kreipimąsi dėl papildomai atliktų darbų priėmimo akto sudarymo, atsakovas turi pareigą už papildomai atliktus darbus apmokėti pagal ieškovės aukščiau pateiktus vidutinius atliktų darbų kiekio skaičiavimus, atsižvelgiant į šalių sudarytoje sutartyje numatytus darbų įkainius. Pagal tai vertintina, kad atsakovas turi pareigą ieškovei už papildomai atliktus darbus sumokėti 555,20 Eur sumą.

14.7.                      Teismas priimtame sprendime nepagrįstai nurodė, kad neturi pagrindo tenkinti ieškovės išvestinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo už pagrindinės prievolės neįvykdymą (už ieškovės pateiktų sąskaitų neapmokėjimą nustatytu terminu). Nė vienas teisės aktas nenustato šalims, sudarančioms sutartį, pareigos šalių teises ir pareigas išdėstyti tam tikru eiliškumu, vadovautis tam tikra suderintų sąlygų seka. Sudarydamos sutartį, sutarčių laisvės principu pasinaudojo ir ieškovė su atsakovu, dar iki sutarties teksto surašymo suderindami tarpusavio teises ir įsipareigojimus. Ir tik vėliau, juos suderinę, sutartus įsipareigojimus išdėstė sutartyje. Šalys suderino ne tik rangovo (Ieškovės) įsipareigojimus dėl pastato apšiltinimo, bet taip pat ir suderino tarpsienio valymo darbų atlikimo būtinybę. Atsakovas nei viename teismui teiktame dokumente nenurodė, kad šalys, sudarydamos sutartį, tarpsienio valymo darbų apmokėjimui ir atsiskaitymui sutarė dėl išimties taikymo iš bendrų sutarties sąlygų, t. y. kad apmokėjimui už tarpsienio valymo darbus netaikytina nuostata dėl delspinigių reikalavimo. Pranešime esantis teiginys aiškiai parodo, kad atsakovas aiškiai suprato, kad šalių sutartyje sudarytoje sutartyje numatyti delspinigiai taikytini ir apmokėjimui už tarpsienio valymo darbus.

14.8.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad, rangovei neatlikus pagrindinių rangos darbų bei neperdavus jų užsakovui kaip galutinio darbų rezultato, neįsigaliojo ir sutartimi numatyti šiltinimo darbų apmokėjimo terminai bei delspinigių skaičiavimo pagrindai. Atsakovas ignoravo atsiskaitymo terminus, tad teismo išvada, kad jeigu netaikomas sutarties 2.2 p., tai negalima teigti, kad atsakovas apskritai praleido atsiskaitymo terminą, yra nepagrįsta, neatitinka teisės aktų nuostatų ir prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams.

14.9.                      Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priėmė sprendimą iš ieškovės priteisti atsakovui 2034,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Toks teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neatitinka teisės aktų nuostatų, todėl nėra teisingas.

14.10.                      Atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismas nusprendė pilnai atlyginti, t. y. iš ieškovės priteisė atsakovo naudai visas apeliacinės instancijos teisme pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas (907,50 Eur). Jokios išlygos iš šios taisyklės, leidžiančios teismui išskirti tam tikras šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas atskiruose bylos nagrinėjimo etapuose, ir atsižvelgiant į tai nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, įstatymai nenumato. Beje, teismas šio savo sprendimo dalies, kodėl jis nukrypo nuo įstatymo nuostatos, nepagrindė jokiu teisės aktu. Tiesiog konstatavo, kad atsakovo apeliacinėje instancijoje patirtos išlaidos, kadangi apeliacinis skundas buvo tenkintas, turi būti atlygintos pilna apimtimi. Todėl ši teismo sprendimo dalis, kuria paskirstant bylinėjimosi išlaidas buvo nukrypta nuo esamo teisinio reglamentavimo, laikytina ne tik nepagrįsta, bet ir neteisinga.

15.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas E. S. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimą ir priteisti atsakovui iš ieškovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.  Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Teismas sprendime motyvavo, kodėl priteisiama skola pagal vieną sąskaita. Ieškovė sprendimo 24 punkte nurodytą teismo teiginį, kad ieškovė rangos santykiuose atsako prieš užsakovą ir pastarasis iš esmės nėra saistomas už trečiojo asmens atliekamų rangos darbų apimtis bei sutartas kainas su rangovu, teismas turi pagrindą konstatuoti, jog atsakovui kilo pareiga apmokėti tik pagal pirmąją sąskaitą, vertina atsietai nuo kitų teismo sprendime išdėstytų motyvų. Teismas tame pačiame sprendimo punkte aiškiai dėsto savo sprendimo priteisti 1250,00 Eur skolą iš atsakovo motyvus, iš kurių suprantama, kad atsakovas priėmė tik tuos darbus, kurie nurodyti daliniame atliktų darbų akte (2019-08-30).

15.2.                      Tai, kad ieškovė 2019-11-25 savo nuožiūra, dubliuodama tą patį sąskaitos turinį išrašė dar vieną sąskaitą atsakovui 910,00 Eur sumai, nereiškia, kad atsakovas ir ją turi apmokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad ne teismas turi paaiškinti ieškovei už ką priteisiama skola iš atsakovo, tačiau pati ieškovė turi aiškiai pagrįsti savo reikalavimus ir tiksliai nurodyti, už kokius darbus ji reikalauja priteisti. Tokią įrodinėjimo pareigą numato CPK 178 straipsnis, todėl tokios pareigos perkėlimas teismui negalimas.

15.3.                      Tai, kad atsakovas teisingai suprato sutarties sąlygas, jog už plytų išėmimą nereikės mokėti, iš dalies patvirtina ir trečiasis asmuo, kuris tiek bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, tiek antrą kartą nurodė, kad imamas mokestis tik už papildomų plytų išėmimą, o 40 plytų yra pakankama išvalymo darbams, todėl už tai neimamas mokestis. Išimant 240 plytų, taikant netinkamą spalių valymo technologiją, ieškovė (jo samdytas rangovas) atliko perteklinius ir nesuderintus su atsakovu veiksmus, už kuriuos atsakovas nėra įsipareigojęs sumokėti.

15.4.                      Įrodymų vertinimo šioje byloje prasme atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo parengti/sudaryti dokumentai nėra aiškūs, nėra tikslūs, jų pagrindu negalima padaryti vienareikšmiškų išvadų apie juose nurodomas faktines ir teisines aplinkybes. Todėl nėra pagrindo remtis ieškovo interpretacijomis ir išvedžiojimais, kuriais jis siekia palankaus sau šių dokumentų vertinimo.

15.5.                      Ieškovė, reikalaudama delspinigių, rėmėsi faktine aplinkybe, kad atsakovas nutraukė sutartį, todėl per 2 darbo dienas po nutraukimo, kaip numato sutarties 2.2. punktas, privalėjo sumokėti už atliktus darbus, o to nepadaręs, privalo mokėti 2.3. punkte nurodytus delspinigius. Pažymėtina, kad sutartyje numatytos netesybos už vėlavimą apmokėti galutinį darbų rezultatą – tarpsienių apšiltinimą. Sutarties 1 punkte prie ieškovės įsipareigojimų aprašyta, kas yra laikoma darbais – tai įvairūs darbai, susiję su namo apšiltinimu. Tačiau į šiuos darbus nepatenka plytų išėmimas ir tarpsienių išvalymas. Šie darbai numatyti prie papildomų sąlygų, sutarties 4 punkte. Atsakovo vertinimu, sutarties 2.3 punkte nurodyti delspinigiai netaikytini sutarties 4 punkte išdėstytoms „papildomoms sąlygoms“.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

17.       Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už atliktus rangos darbus.

Faktinės bylos aplinkybės

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Termona service“ su atsakovu E. S. 2019 m. rugpjūčio 11 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šiltinimo darbų, apšiltinant pastato sienų vidines ertmes termoputa (toliau – ir Sutartis), šios sutarties projektą pagal pagrindines tipines sąlygas parengė pati ieškovė, o trečiojo asmens UAB „Termas“ atstovas A. S. pas atsakovą atvykęs sutarties pasirašymo dieną savo ranka užpildė trūkstamas sutarties turinio grafas (atsakovo asmens duomenis, sutartų darbų kainą su nuolaida, taip pat ir 4 sutarties punktą „ Papildomos sąlygos“: „Keramzito valymas:1 kub metras 40 Eur, 1 plyta 6 Eur‘‘. Ieškovė pateikė 2019 m. rugpjūčio 30 d. Darbų įvykdymo - priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Darbų aktas) dėl spalių valymo iš oro tarpo, kuriame fiksuota, jog išimta 240 vnt. plytų bei išvalyta 72 maišai spalių (50 kg); šį darbų aktą pasirašė ieškovės atstovas A. S. ir atsakovas. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 3 d. pateikė sąskaitą (duomenys neskelbtini) 1250,00 Eur sumai. Subrangovas (trečiasis asmuo UAB „Termas“), kurį buvo pasitelkusi ieškovė Sutarties darbų atlikimui, ieškovei pateikė 2019 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitą (duomenys neskelbtini) už faktiškai atliktus darbus 2146,06 Eur sumai, taip pat 2019 m. rugsėjo 10 d. trečiasis asmuo atsiuntė ieškovei parengtą atsakovo namo oro tarpo išvalymo nuo spalių su kalkėmis sąmatą, apskaičiuodamas visą spalių valymo darbų kainą su PVM – 4166,88 Eur, nurodydamas, kad į šią sąmatą neįtraukiama išvalyto užpildo išvežimo kaina, bendraįmoninės išlaidos, linijinių darbuotojų DU, pelnas. Tą pačią dieną ieškovė elektroniniu paštu persiuntė nurodytą darbų sąmatą atsakovui E. S.. Atsakovas pateiktą ieškovės 2019 m. rugsėjo 3 d. sąskaitą (duomenys neskelbtini) 1250,00 Eur sumai atsisakė apmokėti; 2019-09-09 savo iniciatyva papildomą susitarimą prie 2019-08-21 sutarties, siūlydamas papildyti sutartį tokiomis sąlygomis: sutarties 1.7 punktu numatyti galutinį šiltinimo darbų atlikimo terminą – 2019 m. rugsėjo 30 d., spalių išvalymo iš sienų tarpų darbų atlikimo terminą - 2019 m. rugsėjo 13 d., pakeisti 2.2 punktą ir numatyti atsiskaitymą už darbus dviem etapais; pakeisti sutarties 4 punktą ir numatyti spalių valymą - 1 kub. m;, tai parengė sutartį su ieškove nutraukė 2019 m. spalio 9 d.  

Dėl skolos priteisimo

19.       Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 str. 1 d.). Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis (CK 6.674 str. 1 d.).

20.       CK 6.676 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbų kaina nustatoma šalių susitarimu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku. CK 6.687 straipsnyje nurodyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (1 dalis). Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo (2 dalis).

21.       CK 6.653 straipsnyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles (1 dalis). Jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties.

22.       Šalys pagal pagrindines sutarties sąlygas sutarė, jog bus apšiltintas atsakovo namas, sienų oro tarpą užpildant termoputa „Mipora“, naudojant Danijos firmos „Thermo-Lun“ technologiją ir medžiagas, bei kad šios paslaugos atliekamos už kainą pagal principą „Viskas įskaičiuota“ ir suteiktą 25 procentų nuolaidą – 140 Eur už kubinį metrą bei papildoma 4 punkto sąlyga sulygta, kad bus išvalomas atsakovo namo tarpsienio užpildas – keramzitas, mokant už kubinį metrą 40 Eur, už 1 plytą- 6 Eur.

23.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl skola priteista tik pagal vieną sąskaitą – 1250,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Skundžiamo teismo sprendimo 24 punkte išdėstyti motyvai, dėl kurių teismas priteisė būtent 1250,00 Eur sumą. Teismas vertino, kad atsakovas priėmė tik tuos darbus, kurie nurodyti daliniame atliktų darbų akte (2019-08-30), todėl priteisė skolą pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini).

24.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje kyla ginčas dėl darbų, nurodytų 2019-11-25 sąskaitoje, atlikimo, o ne dėl to, ar minėti darbai yra papildomi, ar pagrindiniai.

25.       Apeliantė teigia, kad 2019-08-30 sudarytas atliktų darbų aktas buvo tik tarpinis, akto surašymo dieną faktiškai atliktų darbų įforminimas. Tačiau pačiame Darbų įvykdymo – priėmimo akte nėra jokių nuorodų, kad tai tik tarpinis atliktų darbų aktas, kad dar lieka neatliktų darbų. Nepateikta jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų apeliantės nurodomas aplinkybes, jog tai buvo tik tarpinis atliktų darbų aktas (178, 185 straipsniai).

26.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, jog, sudėję ieškovei priklausančią sumą už 2019-08-30 atliktų darbų akte fiksuotą išimtų plytų skaičių (960,00 Eur) bei sumą, priklausančią už faktiškai išvalytų spalių kiekį (705,60 Eur), matyti, kad, įvertinus iki 2019-08-30 imtinai atliktų darbų kiekį, atsakovas turėtų sumokėti ieškovei 1665,60 Eur. Sutiktina su apeliante, kad įkainiai galimai atitinka, tačiau pažymėtina, jog kiti nurodomi darbai yra atlikti po  Darbų akto surašymo ir pasirašymo, tačiau nurodomi darbai nebuvo nauju atliktų darbų aktu užfiksuoti, perduoti ir priimti. Nesant patikimų įrodymų, kiek maišų buvo perduota, vadovautis vien deklaratyviais skaičiavimais, nėra pagrindo. Apeliantės skaičiavimai nėra pakankamas įrodymas, jog buvo atlikti būtent tokie, tokio kiekio darbai. Pažymėtina, kad statybos rangos sutarčių atveju darbų perdavimo-priėmimo aktas yra įstatymo nustatytas specialus įrodymas, kuris juridinę galią pagal specialiąsias įstatymo nuostatas įgyja net tuo atveju, jei jį pasirašo tik viena iš šalių. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2008; ir kt.).

27.       Nagrinėjamu atveju ieškovė (rangovas) darbų, kurie buvo atlikti po 2019 m. rugpjūčio 30 d., neįformino darbų atlikimo aktu, teismui nepateikė įrodymų apie jų atlikimo faktą ir apimtis, darbų atlikimo faktą įrodinėjo deklaratyviais paskaičiavimais. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas byloje konstatavo, kad atsakovui kilo pareiga apmokėti tik pagal pirmąją – 2019-09-03 ieškovės pateiktą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1250,00 Eur sumai, kurioje nurodyta ieškovės atlikta paslauga – spalių valymo darbai pagal 2019-08-30 dalinį atliktų darbų aktą.

28.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime nepagrįstai nurodė, kad neturi pagrindo tenkinti ieškovės išvestinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo už pagrindinės prievolės neįvykdymą (už ieškovės pateiktų sąskaitų neapmokėjimą nustatytu terminu). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

29.       Šalys Sutarties 2.1. ir 2.2 punktais susitarė, kad užsakovas turi atsiskaityti per 2 darbo dienas po darbų atlikimo. 0,02 proc. delspinigių per dieną mokės nuo neapmokėtos sumos tokiu atveju, jei atsakovas nesumokės už atliktus šiltinimo darbus – per 2 darbo dienas po pagrindinių darbų atlikimo. Pažymėtina, kad šalys nesitarė dėl atsiskaitymo terminų iš dalies atlikus darbus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad, neatlikus ieškovei, kaip rangovei, pagrindinių rangos darbų bei neperdavus atsakovui, kaip užsakovui, galutinio darbų rezultato, neįsigaliojo ir sutartimi numatyti šiltinimo darbų apmokėjimo terminai bei delspinigių skaičiavimo pagrindai. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.

30.       Taip pat apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodydama, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nusprendė visiškai atlyginti, t. y. iš ieškovės priteisė atsakovo naudai visas apeliacinės instancijos teisme pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas (907,50 Eur). Teigia, kad CPK 93 straipsnio 2 dalyje aptariant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, yra įtvirtinta taisyklė, kurią nurodė ir teismas: jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Jokios išlygos iš šios taisyklės, leidžiančios teismui išskirti tam tikras šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas atskiruose bylos nagrinėjimo etapuose ir atsižvelgiant į tai nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, įstatymai nenumato. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.

31.       Panaikinus skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis). Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, byloje nėra priimtas galutinis teismo sprendimas. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, taigi dar neegzistuoja ir visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, atitinkamai, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas pagal šią teisės normą yra negalimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-7-701/2018). Todėl nespręstinas ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, paliekant jį išspręsti pirmosios instancijos teismui baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu.

32.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pritartina apeliantei, jog jokios išlygos iš šios taisyklės, leidžiančios teismui išskirti tam tikras šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas atskiruose bylos nagrinėjimo etapuose, ir atsižvelgiant į tai nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, įstatymai nenumato, todėl sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

33.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo skaičiavimu, kad nagrinėjamu atveju ieškinys tenkinamas 45 proc.

34.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 91,00 Eur žyminį mokestį, 290,00 Eur išlaidas už teisininko V. D. teiktas konsultacijas dėl ieškinio pateikimo, 250,00 Eur už to paties teisininko teiktas paslaugas surašant ieškovei dubliką; 270,00 Eur už to paties teisininko teiktas paslaugas surašant ieškovei atsiliepimą į apeliacinį skundą. Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo ieškovei priteisti jos patirtų išlaidų, susijusių su fizinio asmens, veikiančio pagal individualią veiklą, teisinės pagalbos teikimu ir pagrįstai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovės naudai priteisė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį tik už žyminio mokesčio sumokėjimą, t. y. 40,95 Eur.

35.       Atsakovas byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 2021-11-29 sumokėjo 62,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą; 2021-06-23 apmokėjo 726,00,00 Eur išlaidas už advokato teiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į ieškinį, 2021-09-10 apmokėjo 242,00 Eur išlaidas už advokato teiktą teisinę pagalbą pasirengiant bylą nagrinėti teismo posėdyje ir atstovavimą teisme; 2021-09-21 apmokėjo 242,00 Eur išlaidas už advokato teiktą teisinę pagalbą pasirengiant bylą nagrinėti teismo posėdyje ir atstovavimą teisme; 2021-11-29 apmokėjo 907,50 Eur išlaidas už advokato teiktą teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą; 2022-05-25 apmokėjo 726,00 Eur išlaidas už advokato teiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant iš naujo pirmos instancijos teisme, viso patyrė 1936,00 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidų pirmos instancijos teisme, 907,50 Eur advokato išlaidų apeliacinėje instancijoje. Viso 2843,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas 45 proc., proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteistina  1563,93 Eur (2843,50-45 proc.).

Dėl procesinės bylos baigties

36.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, tik patikslinama dalis dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

37.       Jeigu apeliacinės instancijos teisme kartu su materialiniu teisiniu reikalavimu buvo prašyta peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tai šis reikalavimas nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliacinės instancijos teisme yra turtinis ir neturtinis reikalavimai ir, kad nuo jų abiejų išsprendimo priklauso bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Taigi vertintina, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkintas. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

38.       Atsakovas apeliacinėje instancijoje patyrė 605,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Įvertinus bylos apimtį, sudėtingumą, atsakovo atstovo paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas atsakovui priteisia iš ieškovės. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 27 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų patikslinti, nurodant: „Priteisti iš ieškovės UAB „Termona service“, juridinio asmens kodas 302680427, atsakovo E. S., gim. 1962-02-20, naudai 1563,93 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus 93 centus) bylinėjimosi išlaidų“. 

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Termona service“ atsakovui E. S. 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.