Baudžiamoji byla Nr. 1A-223-635/2023

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-04-8-00038-2022-0

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.32.1.2;  

                                                                                     2.4.6.5.1; 2.4.7

                                                                                                                                                                 (S)

        KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS        

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Savinijaus Katausko,

sekretoriaujant I. F., A. S.,

dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui,

nuteistajam J. M., jo gynėjai advokatei Astai Mačernytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 314 straipsnio 2 dalį ir paskirta 50 MGL (2 500 eurų) dydžio bauda, nustatytas keturių mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminas sumokėti baudą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       J. M. nuteistas už tai, kad būdamas karo prievolininkas, įrašytas (Duomenys neskelbtini) regiono 2022 metų karo prievolininkų sąraše, eilės Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas pareigą iki 2022 m. sausio 19 d. atvykti į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (Duomenys neskelbtini) regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus (Duomenys neskelbtini) poskyrį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – LK KPKT (Duomenys neskelbtini) RKPK skyriaus (Duomenys neskelbtini) poskyris), 2022 m. sausio 19 d. atvyko į LK KPKT (Duomenys neskelbtini) RKPK (Duomenys neskelbtini) poskyrį, pateikė asmens duomenis ir dokumentus, reikalingus karinei įskaitai tvarkyti, tą pačią dieną jam buvo įteiktas siuntimas 2022 m. vasario 14 d. nuvykti atlikti sveikatos patikrinimo dėl tinkamumo nuolatinei privalomajai karo tarnybai į (Duomenys neskelbtini) karo medicinos tarnybos (Duomenys neskelbtini) pakomisę (toliau – KMEK), adresu (duomenys neskelbtini), tačiau paskirtą dieną J. M. į KMEK neatvyko, taip tyčia nevykdė karo prievolininko pareigų.

       Tęsdamas nusikalstamą veiką, J. M., būdamas karo prievolininkas ir pagal šaukimo nurodymą turėdamas pareigą iki 2022 m. balandžio 5 d. atvykti į LK KPKT (Duomenys neskelbtini) RKPK skyriaus (Duomenys neskelbtini) poskyrį ir pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis, be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku neatvyko į LK KPKT (Duomenys neskelbtini) RKPK skyriaus (Duomenys neskelbtini) poskyrį ir taip tyčia nevykdė karo prievolininko pareigų.

       Tęsdamas nusikalstamą veiką, J. M., būdamas karo prievolininkas ir pagal šaukimo nurodymą turėdamas pareigą iki 2022 m. gegužės 11 d. atvykti į LK KPKT (Duomenys neskelbtini) RKPK skyriaus (Duomenys neskelbtini) poskyrį ir pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis, tyčia, be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku neatvyko į LK KPKT (Duomenys neskelbtini) RKPK skyriaus (Duomenys neskelbtini) poskyrį ir taip, būdamas karo prievolininkas, tyčia, sistemingai, piktybiškai nevykdė karo prievolininko pareigų ir vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2022 m. gegužės 11 d., adresu (Duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais J. M. kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 314 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniame skunde nuteistasis J. M. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. birželio 7 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas neįžvelgtų pagrindo nutraukti baudžiamąją bylą, prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą baudą sumažinti iki įprastai tokio pobūdžio bylose skiriamų baudų dydžio, t. y. iki 1 000 Eur, ir išdėstyti baudos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.2.                      Pažymi, kad, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantas sveikatos patikrinimo dieną, t. y. 2022-02-14, telefonu bendravo su kariuomenės atstovu G. G. ir pranešė jam, kad negali atvykti dėl skausmų ir buvo poliklinikoje pas savo gydytoją. Apelianto vertinimu, tą buvo galima pagrįsti skambučių išklotinėmis ir jo (J. M.) vizitu pas gydytoją ir gautu nedarbingumu nuo 2022-02-15, tačiau į šią dalį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, visiškai pasikliaudamas melagingais liudytojo G. G. liudijimais teisme, neva J. M. nurodytą dieną su juo visiškai nesusisiekė.

2.3.                      Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų nė apie vieno iš siųstų šaukimų J. M. įteikimą, tačiau Lietuvos kariuomenė laikosi pozicijos, jog šaukimai buvo įteikti tinkamai, nors to nepagrindžia bylos medžiaga. Teigiama, kad administracinių nusižengimų protokolai ir nurodymas susisiekti, nutarimai bei šaukimai J. M. nebuvo įteikti. Nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio 7 punkte nurodyta: „J. M. nustatytos datos susisiekti ir pateikti kontaktinius duomenis iki 2022-04-05“, tačiau jis nesusisiekė su (Duomenys neskelbtini) KPKT, nors skundžiamo nuosprendžio 6 pastraipoje buvo nurodyta, kad susisiekti reikėjo ne iki 2022-04-05, o iki 2022-04-15, todėl duomenys skundžiamame nuosprendyje surašyti padrikai ir nenuosekliai.  

2.4.                      Teigia, kad liudytojas G. G., davęs priesaiką, sąmoningai melavo ir klaidino pirmosios instancijos teismą. Priešingai, nei teigia liudytojas, pirmosios baudos nuteistasis nebuvo sumokėjęs, nes jos nebuvo gavęs. Visos apelianto baudos buvo·sumokėtos 2022-06-27, t. y. kai jas pamatė „Mano VMI“ svetainėje, kurioje buvo nurodytas straipsnis, pagal kurį yra baudžiamas, todėl suprato, jog bauda iš kariuomenės už tai, kad neturėjo nedarbingumo 2022-02-14, kai turėjo tikrintis sveikatą. Lietuvos Kariuomenės tinklalapyje nurodyta, kad baudų dydžiai yra nuo 60 Eur iki 210 Eur, taigi J. M. 2022-06-27 ir sumokėjo bendrai 210 Eur baudų. Apeliantas pažymi, kad apie baudas sužinojo ir jas visas sumokėjo birželio mėnesį, dirbdamas užsienyje.

2.5.                      Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teisme jo pasakyti žodžiai buvo iškraipyti, kadangi skundžiamo nuosprendžio 2 puslapyje nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija: „Kai pirmą baudą gavo (15 Eur), galvojo, kad todėl, jog nenuvyko pirmą kartą pasitikrinti sveikatos. Paskui jis nežiūrėjo, o kai pažiūrėjo jau buvo ne viena bauda, žinojo už ką nuobaudos, ten buvo parašyta. <...> Viskas aiškiai surašyta ant lapo, vėliau jas sumokėjo.“ Teigia, kad nežino, iš kur skundžiamo nuosprendžio 2 puslapyje atsirado minėta informacija. Akcentuoja, jog skundžiamame nuosprendyje taip pat netinkamai nurodyta, kad pirmą kartą į kariuomenę jis nuvyko 2023-01-22, nors tai buvo 2022-01-19 (skundžiamo nuosprendžio 2 pastraipos 14 eilutė nuo viršaus). Teigia, kad, priešingai, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, J. M. 15 Eur dydžio bauda nebuvo paskirta, kadangi tokia bauda negalėjo būti paskirta, nes kariuomenės tinklalapyje nurodyta, kad minimali skiriama bauda gali būti 30 Eur. Atkreipia dėmesį į tai, kad buvo nurodęs, jog liepos gale turi vykti pasitikrinti sveikatos, o ne išvykti į privalomąją pradinę karo tarnybą, taigi pirmosios instancijos teismas iškraipė jo teiginius. Pabrėžia, jog apylinkės teisme posėdis vyko nuotoliniu būdu, t. y. J. M. dalyvaujant programa „Zoom“, posėdis strigo, teisėja dėl to posėdžio nestabdė, nurodė „susitvarkyti internetą“, todėl nuteistasis ne visą liudytojo G. G. liudijimą išgirdo ir suprato.

2.6.                      Skunde remiasi teismų praktika ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju jo padaryti pažeidimai Institucijos, priėmusios nutarimus, kuriais paskirtos baudos, iniciatyva turėjo būti kvalifikuoti kaip trunkamasis pažeidimas arba turėjo būti pateikta aiški motyvacija, kodėl jo padaryti pažeidimai nelaikytini trunkamaisiais. Nei administracinio nusižengimo bylose, nei baudžiamojoje byloje šie veiksmai nebuvo atlikti ir šis klausimas apskritai nebuvo keltas, nors tai yra svarbi jo procesinių teisių, kurių jis neteko, garantija.

2.7.                      Manoma, kad jo padarytas pažeidimas nebuvo tarnybos vengimas, o buvo būtent karo prievolininko pareigų nevykdymas. Tam, kad būtų pripažinta, jog jis vengė privalomosios pradinės karo tarnybos, pirmiausia įstatymų nustatyta tvarka turėjo būti patikrinta jo sveikata, jis turėjo būti pripažintas tinkamu atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir turėjo būti paskirta išvykimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą data. Nurodoma, kad ANK 560 straipsnyje nenustatyta, kad pakartotinis karo prievolininko pareigų nevykdymas, kai karo prievolininko pareigos nevykdomos du kartus, lemia baudžiamosios atsakomybės taikymą. Pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino baudžiamąjį įstatymą ir pažeidė nullum crimen sine lege principą, kadangi jo atlikti pažeidimai nesudaro vengimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą sudėties, nes teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo patikrinta jo sveikata ir nebuvo nustatyta data išvykti į privalomąją pradinę karo tarnybą. Papildomai pažymima, kad jo padaryta veika negali būti vertinama kaip užtraukianti baudžiamąją atsakomybę vien dėl savo mažareikšmiškumo, kadangi nuteistais yra kaltinamas tuo, kad Lietuvos Kariuomenei nepateikė savo kontaktinių duomenų, o ne tuo, kad atsisakė išvykti į karinę tarnybą.

2.8.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagrindinis argumentas, kurio pirmosios instancijos teismo įvertinimo tikėjosi J. M., buvo susijęs su tuo, kaip buvo vykdomos šaukimo procedūros. Karo prievolės įstatymo (toliau – KPĮ) 37 straipsnis nurodo šauktinių pareigas ir įtvirtina, jog karo prievolininkai privalo: „<...> 4) neįvykdę šios dalies 2 ar 3 punkte nurodytos pareigos, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos prašymu pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių įrodymus.“ Tuo tarpu apylinkės teismas visiškai nesiaiškino, ar Institucija tokį prašymą pateikė, kokiu būdu jis buvo pateiktas, ar pasiekė asmenį ir buvo tinkamai įteiktas, ar asmuo galėjo realiai pateikti paaiškinimus ir žinoti, kuo yra kaltinamas. Teismo vertinimu, užtenka tiesiog išsiųsti laišką, tačiau toks aiškinimas aiškiai prasilenkia su KPĮ įtvirtintu reguliavimu.

3.       Prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo J. M. apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. birželio 7 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį įvertino visas aplinkybes, todėl nėra pagrindo panaikinti 2023-06-07 nuosprendžio ir baudžiamąją bylą J. M. nutraukti. Prokuroro vertinimu, nuteistasis nesuprato ir nesupranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, kritiškai nevertina savo elgesio, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, taigi nėra pagrindo sumažinti paskirtos baudos dydžio, kadangi J. M. paskirtos bausmės sumažinimas neatitiktų bausmės paskirčiai keliamų tikslų ir neturėtų teigiamos įtakos jo elgesiui.

4.       Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis J. M. ir jo gynėja advokatė A. Mačernytė prašė tenkinti apeliacinį skundą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.       Nuteistojo J. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. birželio 7 d. nuosprendis panaikintinas ir J. M. išteisintinas pagal BK 314 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 4 dalis ir 329 straipsnio 1 punktas).

6.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. 

7.       Nagrinėjamu atveju nuteistasis J. M. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teismo išvadas dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 314 straipsnio 2 dalyje, ir mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius šią nusikalstamą veiką. Būtent šiuos klausimus ir aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje. 

8.       Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas prieina prie išvados dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kai derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

9.       Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė šiurkščių teisės taikymo klaidų, įrodymus rinko ir vertino selektyviai, savo išvadas apie nuteistojo kaltę parėmė deklaratyviais teiginiais, o ne byloje esančiais duomenimis, kritiškai nevertino liudytojo parodymų, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, nuosprendį grindė prielaidomis, t. y. padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Nuteistasis neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pateikia argumentus, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo selektyviu įrodymų vertinimu, spėjimais, aiškino nepatikrintas aplinkybes kaltinamojo nenaudai, iškraipė nustatytus faktus. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog, nežiūrint to, kad nuteistasis J. M. neigė padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltė yra įrodyta jo paties bei liudytojo parodymais ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.

10.       Pirmosios instancijos teismas tik išvardijo ir aprašė duomenis, kuriuos pripažino įrodymais ir kuriais grindė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau išsamios motyvacijos dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, J. M. kaltės įrodytumo ir daromų išvadų nepateikė. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai išvardijo duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, tačiau kiekvieną iš jų vertino atskirai, atsietai nuo kitų įrodymų, nepašalino tarp jų esančių prieštaravimų. Nagrinėjamu atveju buvo padarytos esminės įrodymų tyrimo klaidos, kurios reiškia esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Kolegija pažymi, kad procesas apeliacinės instancijos teisme yra tokia baudžiamojo proceso stadija, kurioje teismas, paisydamas apelianto pateikto apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisėjusio nuosprendžio (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. Skirtingai, nei nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tai, kad J. M. tyčia vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą, nebuvo neabejotinai įrodyta bylos duomenų visuma.

11.       Pažymėtina, kad BK 314 straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Šia baudžiamąja atsakomybe ginami ir saugomi Lietuvos kariuomenės interesai. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokiais veiksmais šaukimo į privalomąją karo tarnybą stengiasi išvengti kaltininkas. Minėta veika padaroma pasyviai – neveikimu, kai neatsiliepiama, vengiama šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Veika padaroma aktyviai, t. y. aktyviais veiksmais vengiant šaukimo: sutrikdant savo sveikatą, simuliuojant ligą ar sveikatos sutrikimą, klastojant dokumentus ar kitokia apgaule.  Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia savo pareigas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimą, suvokia, kad jį pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti šaukimo į privalomąją karo tarnybą.

12.       Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nustatyti visi BK 314 straipsnio 2 dalyje numatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai patvirtina, kad J. M. vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą ir suvokė savo elgesio pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

13.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai nepaneigia teismo pareigos patikrinti, ar konkrečiu atveju asmens veikoje nustatyta tiesiogine tyčia, ar veikos, kuria asmuo kaltinamas pagal BK 314 straipsnio 2 dalį, pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju, kai nustatomas karo prievolininko pareigų nevykdymas, turi būti įvertinta, ar tuo atveju konkretūs veiksmai (neveikimas) padaryti tyčia, t. y. siekiant išvengti šaukimo į privalomąją karo tarnybą, ar veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 314 straipsnio 2 dalį.

14.       Nuteistasis J. M. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad gavo pirmąjį šaukimą, pasižiūrėjo šauktinių puslapyje, iki kada jis turi nuvykti, ir nuvyko, pateikė visus savo kontaktinius duomenis, taip pat ir savo mamos duomenis. Tada jam buvo paskirtas laikas nuvykti pasitikrinti sveikatos, tačiau jis pirmąjį kartą tikrai nenuvyko, nes nuo vasario 7 d. gydėsi (Duomenys neskelbtini) ligoninėje, tą dieną jam skambino G. G. iš karo prievolės tarnybos ir jam buvo nurodęs, kad gydosi. Taip pat paskambino jo mamai, kad nevykdo karo prievolininko pareigų, tačiau jis tuo metu jau turėjo nedarbingumą. Kiti šaukimai jo nepasiekė, nes tuo metu jis vykdė individualią veiklą Lietuvoje ir jo verslas buvo labai įtemtas, todėl jis negalėjo laiškų priimti pats, o laiškai, kurie jam buvo siunčiami el. paštu, nukeliaudavo į „šlamštą“. Nors pirmą kartą, kai buvo pirmoji data, jam ir jo mamai paskambino, perspėjo, paaiškino situaciją, tačiau po to daugiau niekas neskambino, buvo siunčiami el. laiškai, tačiau laiškai jo nepasiekdavo, o jie galvojo, kad laiškai jį pasiekia, nors negavo iš jo jokių atsakymų. Kai pirmą kartą nuvyko 2023-01-22, pats nurodė savo telefono numerį, adresą, el. paštą. Vasario 14 d. neatvyko pasitikrinti sveikatos, nes gydėsi stuburą, pateikė apie tai duomenis, ligoninėje tada negulėjo, kentė buvo nugaros ir krūtinės skausmus, buvo paskirti masažai, mankštos, šildymai. Kad neatvyks pasitikrinti sveikatos, jis pranešė G. G., kai šis paskambino (skambino ir jo mamai). Dieną prieš sveikatos patikrinimą jis bandė skambinti G. G., tačiau nebuvo ryšio, jam kitą dieną paskambino G. G. ir paaiškino, kad matė skambutį. Nedarbingumą turėjo nuo vasario 15 d., bet gydėsi nuo vasario 7 d. Jam buvo paaiškinta, kad jis turi stebėti šauktinių puslapį karys.lt, kada bus paskirta nauja data, daugiau jokios informacijos negavo. Jis naudojasi elektroniniu paštu, gavo kvietimus el. paštu, bet jie nukeliavo į „šiukšliadėžę“. Registruotų laiškų jam nepavyko atsiimti, nes jis dirbdavo, kartais nuo 8 val. ryto iki 9 val. vakaro. Kai pirmą gavo baudą (15 Eur), galvojo, kad todėl, jog nenuvyko pirmą kartą pasitikrinti sveikatos. Paskui jis nežiūrėjo, o kai pažiūrėjo, jau buvo ne viena bauda, žinojo, už ką nuobaudos, ten buvo parašyta. Jis nežinojo apie datas, kada atvykti vėliau. Nepripažįsta kaltės, nes apie pirmąją medicininės apžiūros datą pranešė pats G. G. paskambinęs jam ir jo mamai, paaiškino situaciją, vėliau, kai gavo baudą, stebėjo visas procedūras šauktiniai.lt puslapyje, laukė, kada kas pasirodys. Tačiau kartkartėmis pasitikrinus ten rašydavo „šaukimo procedūra yra vykdoma“, jis galvojo, kad viskas vyksta, kaip turi būti. Jis kartais pasižiūrėdavo šauktinių puslapyje ir statusas ten buvo nepasikeitęs. Tam ir pateikė savo duomenis (el. paštą, telefono numerį, adresą), kad galėtų su juo kontaktuoti. Jis elektroninį paštą patikrindavo, bet negalvojo, kad el. laiškai nukeliaus į „šiukšliadėžę“, jis galvojo, kad jie parkeliaus į katalogą „svarbūs“. Apie paskirtas baudas sužinojo jau praėjus nemažai laiko jas sumokėti, datos tiksliai nepamena. Nežinojo, ką reikia daryti išvykstant į užsienį, jis niekam nepranešė. Jis žino, kokios yra karo prievolininko pareigos, jas vykdė iš dalies. Žino, kad iki 23 metų gali būti kviečiamas atlikti karo tarnybos. Gavo ir šiemet šaukimą ir liepos gale turi važiuoti, jau susisiekė ir pateikė visus duomenis, ketina atlikti karo tarnybą. 

15.       2023-02-01 ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu J. M. paaiškino, kad jam yra žinoma, kad Lietuvos Respublikos piliečiams nuo 18 metų yra privaloma atlikti pradinę privalomą karo tarnybą. Šiuo metu dirba, nuo 2022-04-22 yra išvykęs į (Duomenys neskelbtini), kur vykdo statybos darbus. Kai buvo vykdomos šaukimo procedūros, nuo 2022 m. sausio mėn. dirbo Lietuvoje. Apie tai, kad yra kviečiamas atlikti karo tarnybos, sužinojo pasitikrinęs viešai skelbiamus šauktinių karių sąrašus. Tikslios datos, kada šią informaciją sužinojo, nepamena. Pagal paskelbtą informaciją vykdė visas jam nurodytas šaukimo procedūras ir nuvyko į Karo prievolės komplektavimo tarnybą, ten pateikė reikiamus duomenis. Pateikęs šiuos duomenis gavo siuntimą pasitikrinti sveikatą. Jam paskirta data buvo 2022-02-14, tačiau sveikatos pasitikrinti nenuvyko, nes laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 7 iki 14 d. jam buvo paskirtas gydymas (Duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl stuburo ir krūtinės skausmų. Nuo vasario mėnesio iki balandžio mėnesio stebėjo savo šaukimo procedūros statusą interneto puslapyje www.sauktiniai.lt, kuriame buvo parašyta, kad „šaukimo procedūros vykdomos“, taigi galvojo, kad viskas vyksta tvarkingai, ir jokių papildomų veiksmų nesiėmė, nes manė, kad jei reikės, su juo bus susisiekta. Kariuomenei jis buvo pateikęs visus savo turimus kontaktinius duomenis (telefoną, adresą, el. paštą, mamos telefoną ir adresą). Kariuomenės atstovai su juo susisiekė ir atsiuntė pranešimus apie sveikatos patikrą vasario mėnesį. Kitą kartą kviečiamas atvykti į Karo prievolės tarnybą iki 2022-04-05 neatvyko, nes, pasak jo, nebuvo tinkamai apie tai informuotas, nors pirmąjį kartą, kai buvo siunčiamas atlikti medicininės patikros, buvo susisiekta ir su juo, ir su jo mama. Jis buvo pateikęs kontaktinius duomenis, todėl manė, kad ir toliau Lietuvos kariuomenė kontaktuos visapusiškai, tačiau kitus kartus kariuomenė su juo nesusisiekė, nepranešė telefonu nei jam, nei mamai, kad turi atvykti. Karo prievolės tinklalapyje, kai jį tikrindavo, buvo nurodyta „šaukimo procedūros vykdomos“. Kariuomenė, kaip vėliau sužinojo, apie naują sveikatos patikros datą jį bandė informuoti tik el. laišku, tačiau kariuomenės el. laiškai patekdavo į „Šlamštą“ (spam), ir nors kariuomenė negavo iš jo atsakymo, kad laišką gavo, jokiais kitais būdais nei su juo, nei su jo mama susisiekti nebandė ir jokių kitų pranešimų nepateikė. Kadangi jis negavo iš kariuomenės jokių laiškų, manė, kad gali išvykti į užsienį užsidirbti studijoms. Dar kitą kartą buvo šaukiamas atvykti į Karo prievolės tarnybą iki 2022 m. gegužės 11 d., tačiau ir dėl šios datos kariuomenė jo tinkamai neinformavo ir pranešė apie jam paskirtą datą tik el. paštu, nors žinojo ne tik el. paštą, bet ir visus kitus jo ir jo mamos kontaktinius duomenis. Jei būtų žinojęs apie karo prievolės procedūras, būtų iškart susiderinęs sau ir kariuomenei patogų laiką dėl procedūrų vykdymo ir atvykimo pasitikrinti sveikatos, tačiau iki 2022 metų pabaigos kariuomenė su juo taip ir nebesusisiekė. Privalomosios pradinės karo tarnybos jis nevengė, nes jei būtų siekęs tarnybos vengti, nuo pat pradžių nebūtų pateikęs visų savo kontaktinių duomenų, o dabar priešingai – visus savo duomenis pateikė, tačiau kariuomenė tik pirmąkart bandė aktyviai su juo susisiekti dėl sveikatos patikros, o kitus kartus tiesiog atsiuntė el. laiškus ir nors negavo atsakymo, laikė, kad laiškai jį pasiekė, ir todėl su juo papildomai susisiekti telefonu nebandė. Šiuo metu jam iki studijų pabaigos karo tarnyba atidėta. Šiais metais, kai pasirodė šauktinių sąrašai, taip pat pats susisiekė su kariuomene ir pateikė savo kontaktinius duomenis, taigi visada vykdė visas šaukimo procedūras, kai apie jas žinojo.

16.       Liudytojas R. G. apklausiamas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad tiksliai nepamena visų su J. M. neatvykimu susijusių aplinkybių. Parodė, kad jeigu šauktinis užpildo duomenų anketą, tai jis pateikia savo duomenis. Jeigu žmogus sako, kad nori rašyti prašymą, tai jis visada paklausia, kokiu pagrindu. Jeigu šauktinis turi Lietuvoje darbą, tai darbdavys turi išsaugoti darbo vietą, tą taip pat visada išaiškina. Jis šauktiniams išaiškina visas išimtis, išaiškina, kad sirgdami nevažiuotų tikrintis sveikatos, turi tai pranešti ir jie tada pakeičia datą. Jeigu neatvyksta šauktinis, jam skambina. Visada sako, kad pateiktų dokumentus, kodėl neatvyko. „Sodros“ duomenis, nedarbingumus patikrina ir mato sistemoje. Jeigu neatvyko, tai jie siunčia el. laišką ir laišką į gyvenamąją vietą. Prašo pateikti F94 formą, tai yra pateisinanti šauktinio neatvykimą forma, visiems šauktiniams apie tai išaiškina. Kiekvieną dieną ateina į darbą ir patikrina sistemoje, jei neatvyko, patikrina nedarbingumus, pažymi sistemoje pastabų skiltyje, kad visi darbuotojai galėtų matyti. Jeigu neatvyksta, jie skambina ne tik šauktiniui, bet ir jo tėvams ir siunčia el. paštu ir į gyvenamąją arba deklaruotą gyvenamąją vietą registruotą laišką apie padarytą administracinį nusižengimą neatvykus pasitikrinti sveikatos, jame parašoma, kad žmogus pateisintų, kodėl neatvyko. Jeigu neatvyksta ir nenurodo priežasčių, jie skiria baudą. Šauktinis turi įeiti į puslapį karys.lt ir ten stebėti, nes ten gali būti parašyta „Skubiai susisiekti“. J. M. turėjo atvykti balandžio 5 d., bet ir vėl neatvyko kviečiamas į svarstymą. Kai laiškas grįžta neįteiktas, jie toliau tęsia procedūrą ir vėl skiria baudą, siunčia tris kartus el. paštu ir registruotu laišku, o tada kreipiasi dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo. Kai išsiuntė el. paštu, manė, kad jam jau įteikta, nes jis pirmą baudą jau buvo sumokėjęs, vadinasi, gavo laišką. Jeigu mato, kad yra nedarbingumas, nesiunčia protokolo. Nesvarbu, ar šauktinis užsienyje, ar Lietuvoje. Jis turi informuoti ir pranešti, kad neatvyks, ir turi pranešti, kad išvyksta į užsienį. Jie negauna pavirtinimo, kad jis gavo laišką. Pasitikrinti reikia tinklalapyje karys.lt. Po kiekvieno laiško gavimo tinklalapyje karys.lt pasikeičia statusas: kai sudaromi sąrašai, pirmiausia atsiranda „Jūs kviečiamas“, o kai atvyksta, atsiranda „Atvyko, vykdo“, paskui yra „Siunčiamas į mediciną“, jeigu nenuvyksta, tada atsiranda įrašas „Skubiai susisiekti“. Kai tris kartus šauktinis neatsiliepia be pateisinamos priežasties, tai jau yra vengimas atlikti karinę prievolę. Kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodymus davė remdamasis surinktais dokumentais, kurie yra pateikti į bylą.

17.       2023-01-09 ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu liudytojas G. G. parodė, kad jis yra Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau – LK KPKT) (Duomenys neskelbtini) regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus (toliau – (Duomenys neskelbtini) RKPKS) (Duomenys neskelbtini) poskyrio vyresnysis darbuotojas. Tarnybos metu jis atsako už kasmet šaukiamų karo prievolininkų administravimą ir šaukimo į privalomąją karo tarnybą procedūrų tvarkymą. Pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – KPĮ) 6 straipsnį ir (Duomenys neskelbtini) RKPKS 2022 metų karo prievolininkų sąrašą, patvirtintą krašto apsaugos ministro 2022-01-05 sprendimu Nr. VL-3 „Dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (Duomenys neskelbtini) regiono 2022 metų karo prievolininkų sąrašo tvirtinimo“, J. M. buvo įrašytas į (Duomenys neskelbtini) regiono 2022 metų karo prievolininkų sąrašą (sąrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini)). J. M. šaukimo nurodymas pateikti LK KPKT reikalingus dokumentus ir duomenis suformuotas automatiškai per Karo prievolininkų registrą ir paskelbtas viešai https://sauktiniai.kam.lt/ 2022 metų karo prievolininkų sąraše. Vadovaujantis KPĮ 37 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vykdydamas šaukimo nurodymą, J. M. turėjo susisiekti arba pateikti LK KPKT reikalingus dokumentus ir duomenis apie aplinkybes, dėl kurių gali būti atleistas nuo karo prievolės ar privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti atidėta iki 2022-02-01. J. M. 2022-01-19 atvyko į (Duomenys neskelbtini) poskyrį ir pateikė asmens duomenis ir dokumentus, reikalingus karinei įskaitai tvarkyti. Tuo metu J. M. buvo asmeniškai įteiktas nurodymas Nr. 949 ir siuntimas Nr. 743 atvykti atlikti sveikatos patikrinimo 2022-02-14 8.00 val. dėl tinkamumo nuolatinei privalomajai karo tarnybai (Duomenys neskelbtini) karo medicinos tarnybos (Duomenys neskelbtini) pakomisėje (toliau – KMEK), adresu (Duomenys neskelbtini). Paskirtą dieną J. M. neatvyko į KMEK ir karo prievolininko pareigų, numatytų KPĮ 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte, neįvykdė. Ši veika kvalifikuotina kaip karo prievolininko pareigų nevykdymas, už kurią administracinė atsakomybė numatyta ANK 560 straipsnyje, dėl to buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Šaukimas atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą (toliau – ŠAANT) Nr. 1687, kuriame nurodytas atvykimo laikas iki 2022-03-04 10.00 val., išsiųstas J. M. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruotu laišku (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (toliau – deklaruotos gyvenamosios vietos adresas) ir asmens pateiktu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – el. paštas). Vadovaujantis ANK 573 straipsnio 5 dalimi, įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Registruotas laiškas (duomenys neskelbtini) neįteiktas gavėjui ir grąžintas siuntėjui (Duomenys neskelbtini) RKPKP. 2022-03-04 į administracinio nusižengimo tyrimą J. M. neatvyko, karo prievolininko pareigų nevykdymą pateisinančių priežasčių nepateikė. 2022-03-22 asmeniui nedalyvaujant surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini) už nusižengimo, numatyto ANK 560 straipsnio 1 dalyje, padarymą – neatvykimą pasitikrinti sveikatos į KMEK. Į protokolą įrašytas administracinis nurodymas – J. M. paskirta pusė minimalios baudos – 30 Eur. Administracinio nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini) kartu su nauju šaukimo nurodymu Nr. 2211 susisiekti su (Duomenys neskelbtini) KPKP iki 2022-04-05 buvo išsiųstas el. paštu ir registruotu laišku (duomenys neskelbtini) asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Taip pat naujas šaukimo nurodymas susisiekti iki 2022-04-05 suformuotas ir paskelbtas viešai https://sauktiniai.kam.lt. Registruotu paštu siųstas laiškas J. M. neįteiktas ir grąžintas siuntėjui. Iki šaukimo nurodyme nustatyto termino 2022-04-05 J. M. neatvyko ar kitaip nesusisiekė su (Duomenys neskelbtini) KPKP, taip pakartotinai neįvykdė karo prievolininko pareigų. Dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas pagal ANK 560 straipsnį. ŠAANT Nr. 2409 2022-04-07 išsiųstas registruotu laišku (duomenys neskelbtini) asmens deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ir asmens nurodytu el. paštu. ŠAANT nurodytas atvykimo laikas iki 2022-04-21 10.00 val., taip pat šaukimas į administracinio nusižengimo tyrimą viešai paskelbtas interneto tinklalapyje https://sauktiniai.kam.lt. Laiškas (duomenys neskelbtini) J. M. neįteiktas ir grąžintas siuntėjui. Kadangi J. M. neįvykdė administracinio nurodymo, t. y. nesumokėjo baudos iki nurodytos datos (2022-04-22), asmeniui nedalyvaujant priimtas nutarimas ROIK: (duomenys neskelbtini), paskiriant asmeniui administracinę nuobaudą – 60 Eur baudą. Nutarimas išsiųstas asmens pateiktu el. paštu ir registruotu laišku (duomenys neskelbtini) deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Baudos J. M. nesumokėjo, tai įrodo pažyma apie asmens finansinę būseną iš Administracinių nusižengimo registro. Laiškas gavėjui neįteiktas ir buvo grąžintas siuntėjui. Iki šaukimo nurodyme nustatytos datos – 2022-04-21 asmuo neatvyko į administracinio nusižengimo tyrimą, karo prievolininko pareigų nevykdymą pateisinančių priežasčių nepateikė. J. M. nedalyvaujant, 2022-04-26 surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini), jame numatyta administracinės bylos nagrinėjimo data 2022-05-11 10.00 val. Protokolas kartu su nauju šaukimo nurodymu Nr. 2521 susisiekti ir pateikti savo duomenis ir dokumentus iki 2022-05-11 2022 m. balandžio 26 d. išsiųstas asmens nurodytu el. paštu ir registruotu laišku (duomenys neskelbtini) asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Registruotas laiškas neįteiktas gavėjui ir grąžintas siuntėjui. Taip pat naujas šaukimo nurodymas susisiekti ir pateikti savo duomenis ir dokumentus iki 2022-05-11 buvo suformuotas ir paskelbtas viešai https://sauktiniai.kam.lt. 2022-05-11 J. M. į administracinės bylos nagrinėjimą neatvyko. Administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama 2022-05-11 viešo posėdžio metu rašytinio proceso tvarka, asmeniui nedalyvaujant. Byloje buvo priimtas nutarimas ROIK: (duomenys neskelbtini), juo asmeniui paskirta 150 Eur dydžio bauda. Nutarimas išsiųstas 2022-05-11 asmens nurodytu el. paštu ir registruotu laišku (duomenys neskelbtini) asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Registruotas laiškas gavėjui nebuvo įteiktas ir 2022-05-26 grąžintas siuntėjui. Administraciniame nusižengimo nutarime nurodyta bauda sumokėta 2022-06-27. Tai įrodo pažyma apie asmens finansinę būseną iš Administracinių nusižengimo registro. Iki šaukimo nurodyme nustatytos datos – 2022-05-11 asmuo neatvyko, kitaip nesusisiekė, taip pakartotinai karo prievolininko pareigų neįvykdė. 2022-05-11 asmens nurodytu el. paštu ir registruotu laišku (duomenys neskelbtini) asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiųstas ir ŠAANT Nr. 2631, kuriame nurodyta atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą iki 2022-05-27 10.00 val. 2022-05-27 asmuo į administracinio nusižengimo tyrimą neatvyko, karo prievolininko pareigų nevykdymą pateisinančių priežasčių nepateikė.

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu atliekant įrodymų tyrimą buvo apklausti nuteistasis J. M. ir liudytojas G. G.. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu J. M. parodė, kad šauktinių puslapyje pasirodė šaukimai ir pamatė, kad yra šaukiamas, nelaukdamas, kol pasibaigs terminas, nuvyko į (Duomenys neskelbtini). Pateikė savo duomenis, el. paštą, telefoną, gyvenamosios vietos adresą. Buvo pasakyta, kada vykti į medicinos apžiūrą. Jis pats buvo nuvykęs ir vasario 14 d., jam paskambino pats G. G., jis G. G. nurodė aplinkybes. Tuo metu turėjo nuvykti į sveikatos įstaigą. Jis G. G. paaiškino situaciją, pastarasis pasakė, kad reikia nedarbingumo pažymos. J. M. nuvyko pas šeimos gydytoją. Vėliau karo prievolės pareigūnas su juo nesusisiekė. Galbūt pranešimai el. pašte nukeliavo į „spamą“. Manė, kad ateis laiškas ar paskambins, nes pirmą kartą tikrai su juo susisiekė. Jis (J. M.) G. G. paaiškino situaciją, kad eina pas daktarus. G. G. paskambino jo mamai ir paaiškino situaciją. Nuteistasis tikėjosi, kad su juo susisieks telefonu, buvo nurodytas ne tik telefono numeris, bet ir adresas. Jis tikrindavo savo paštą, gal jo kaltė, kad nesigilino, matė, kad yra laiškų „spame“. Manė, kad šiuo metu tie laiškai yra „spame“. Teismo šaukimas buvo įkritęs į „spamą“. Kitų laiškų negavo, nes po 30 dienų laiškai išnyksta, bet jis turi pasidaręs „skrinšotus“ iš seniau. Jis šiais metais studijavo, karo tarnyba jam buvo atidėta. Buvo nuvykęs, pateikė dokumentus, jam tarnybą atidėjo. Jis pats buvo nuvykęs, rašė el. laiškus G. G.. Bendravimas su Karo tarnyba vyko el. laiškais ir skambučiais. Administracines nuobaudas – paskirtas dvi baudas sumokėjo. Jam atrodo, kad buvo paskirtos baudos po 60 ir 50 eurų, jas sumokėjo prieš liepos mėnesį, t. y. prieš išvykdamas. Karo tarnybai pateikė savo el. pašto adresą, savo ir mamos telefono numerius, savo gyvenamąjį adresą, kur gyveno tuo metu, kai buvo pašauktas, adreso nekeitė, jį pakeitė vėliau.

19.       Liudytojas G. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Karo prievolės įstatymo tvarkoje nėra įtrauktas telefonas kaip dokumentas, jie pokalbių neįrašinėja. Jam tenka bendrauti su karo prievolininkais, tai 1 000 žmonių. Bendraudamas su prievolininku, jis kiekvieną kartą išaiškina tvarką, kai jie papuola į sąrašus sausio mėnesį, kai atvyksta pas juos, užpildo duomenų anketą, parašo savo duomenis, el. paštą, telefono numerį, jie turi viską išdėstyti vizualiai, kaip, kas bus toliau, visas tvarkas. J. M. buvo atvykęs, pateikė duomenis, jį užregistravo patikrinti sveikatos. Užregistravus, yra išduodamas siuntimas, siuntime viskas smulkiai aprašyta. Dar paaiškinama, kad jei serga, turi pateikti formą Nr. 094A arba nedarbingumo pažymėjimą. Jei suserga tą dieną, turi juos informuoti. Jam tenka kiekvieną dieną bendrauti su karo prievolininkais, klausti, ar nuvažiavo pasitikrinti sveikatos, vienam žmogui tai didelis krūvis. Jis teismui negali meluoti. Jei taip buvo, nori pasakyti, kad formos Nr. 094A arba nedarbingumo pažymos laukė tą dieną, kai buvo surašomas nusižengimo protokolas, J. M. galėjo atvykti, pateikti dokumentą, kad serga, į tai būtų buvę atsižvelgta, tačiau nebuvo pateikta nei forma 094A, nei nedarbingumo pažyma. Po praeito teismo J. M. sakė, kad negalėjo gauti nedarbingumo, jam nedarbingumo pažyma išduota 2023-02-22. Su karo prievolininkais bendrauja telefonu. Sausio mėnesį yra gaunami sąrašai, karo prievolininkas pažiūri ir atvyksta iki tos dienos arba paskambina ir koreguoja atvykimą. Pirminis atvykimas buvo paties J. M.. Kai šiais metais buvo sudaromi sąrašai, karo prievolininkas atnešė pažymą, kad studijuoja suaugusiųjų mokykloje, buvo leista pabaigti mokslus ir iki liepos mėnesio buvo nukelta data, tada vėl buvo tęsiama procedūra. Šiais metais su J. M. viskas gerai, jis pats bendravo telefonu, kaip supranta, jis pats skambino iš užsienio. G. G. jam paaiškino, kad jei dirba užsienyje, gali rašyti prašymą dėl atidėjimo. Šiais metais dėl susisiekimo problemų nebuvo. Jis neturi duomenų, kad J. M. turi ryšių su šauliais. Karo prievolininkas turi atlikti alternatyvią krašto apsaugos tarnybą. Jei karo prievolininkas dirba, nepraranda darbo, yra savanoriška 3 metų tarnyba. Per mėnesį reikia atvykti vieną savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį, be to mokami pinigai, neprarandamas darbas, nesitrukdo mokslai. Kai karys atvyksta pirmą kartą, jis užpildo duomenų lapą, jam duodamas siuntimas pasitikrinti sveikatos. Karo prievolininkui nenuvykus pasitikrinti, jam siunčia el. paštu administracinį nusižengimą, kviečia į svarstymą, siunčia laiškus el. ir paprastu paštu. El. paštą pažiūri registre, jei sutampa, vadinasi, žmogus žino ir yra informuotas. Jei paprastas laiškas grįžta, tada nebežiūri ir yra du variantai: laiškas yra įteiktas ir tęsiama procedūra, jei neįteiktas, žiūrimas el. paštas, jei jis pateiktas pasirašytinai, vadinasi, buvo informuotas nuo pat pradžios, kai atvyko pas juos. Privalo tikrinti el. laiškus, jų tinklalapį. Jeigu sistemoje parašyta „administracinis pažeidimas“, tinklalapyje Karys.lt kas savaitę „verčiasi“ (keičiasi) sistema, po savaitės viskas keičiasi. J. M. buvo surašyti du administracinių nusižengimų protokolai. Vieną protokolą surašė jis dėl 30 eurų baudos, kitą protokolą surašė kolega. Jis nežinojo, kad yra iškelta baudžiamoji byla.

20.        Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nuteistojo J. M. ir liudytojo G. G. parodymų turinį ir dar kartą apklausęs minėtus asmenis, nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai, paties kaltinamojo parodymai, liudytojo G. G. parodymai leidžia neabejotinai teigti, kad J. M., būdamas karo prievolininkas, tyčia vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą, nes žinodamas, jog privalo atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą ir pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis, pareigos sąmoningai nevykdė ir tokiais savo veiksmais vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Priešingai, J. M. nuo pat pradžių neigė kaltę ir nurodė, kad nebuvo tinkamai informuotas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad J. M. būdamas karo prievolininkas (Duomenys neskelbtini) regiono 2022 metų karo prievolininkų sąraše, eilės Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas pareigą iki 2022-01-19 atvykti į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (Duomenys neskelbtini) regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus (Duomenys neskelbtini) poskyrį, esantį adresu (Duomenys neskelbtini) (toliau – LK KPKT (Duomenys neskelbtini) RKPK skyriaus (Duomenys neskelbtini) poskyris), 2022-01-19 atvyko į LK KPKT (Duomenys neskelbtini) RKPK (Duomenys neskelbtini) poskyrį, pateikė asmens duomenis ir dokumentus, reikalingus karinei įskaitai tvarkyti. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojas G. G.. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad liudytojo G. G. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminių nagrinėjimų metu, iš esmės yra analogiški. Ta aplinkybė, jog liudytojas kai kurių detalių nepamena, savaime suprantama, kadangi liudytojui tenka bendrauti ne su vienu karo prievolininku. Taigi, apeliacinio skundo teiginiai, susiję su liudytojo melagingais parodymais, atmestini kaip nepagrįsti.

21.       Nuteistasis J. M. 2022-02-14 turėjo nuvykti atlikti sveikatos patikrinimo dėl tinkamumo nuolatinei privalomajai karo tarnybai į (Duomenys neskelbtini) karo medicinos tarnybos (Duomenys neskelbtini) pakomisę (toliau – KMEK), tačiau paskirtą dieną nenuvyko, nes nuo vasario 7 d. gydėsi (Duomenys neskelbtini) ligoninėje. Tą dieną jam skambino G. G. iš karo prievolės tarnybos ir jam buvo nurodęs, kad gydosi. Taip pat paskambino jo mamai, kad nevykdo karo prievolininko pareigų, tačiau jis tuo metu jau turėjo nedarbingumo pažymą. Liudytojas G. G. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme neneigė, kad bendravo telefonu. Bylos duomenimis nustatyta, jog J. M. 2022-02-14 neatvyko į KMEK ir tokiu būdu nevykdė karo prievolininko pareigų, numatytų KPĮ 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ši jo veika buvo kvalifikuota kaip karo prievolininko pareigų nevykdymas, už kurią administracinė atsakomybė numatyta ANK 560 straipsnyje. Dėl minėtų aplinkybių buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas ir, J. M. 2022-03-04 į administracinio nusižengimo tyrimą neatvykus, karo prievolininko pareigų nevykdymą pateisinančių priežasčių nepateikus, 2022-03-22 asmeniui nedalyvaujant surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nusižengimo, numatyto ANK 560 straipsnio 1 dalyje, padarymą – neatvykimą pasitikrinti sveikatos į KMEK. Į protokolą įrašytas administracinis nurodymas – J. M. paskirta pusė minimalios baudos – 30 Eur. Administracinio nusižengimo protokolas kartu su nauju šaukimo nurodymu susisiekti su (Duomenys neskelbtini) KPKP iki 2022-04-05 buvo išsiųsti el. paštu ir registruotu laišku asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Taip pat naujas šaukimo nurodymas susisiekti iki 2022-04-05 suformuotas ir paskelbtas viešai https://sauktiniai.kam.lt. Registruotu paštu siųstas laiškas J. M. neįteiktas ir grąžintas siuntėjui. Iki šaukimo nurodyme nustatyto termino 2022-04-05 J. M. neatvyko ar kitaip nesusisiekė su (Duomenys neskelbtini) KPKP, taip pakartotinai karo prievolininko pareigų neįvykdė. Dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas pagal ANK 560 straipsnį. 2022-04-07 išsiųstas registruotas laiškas asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir asmens nurodytu el. paštu. Nurodyta atvykti iki 2022-04-21 10.00 val., taip pat šaukimas į administracinio nusižengimo tyrimą viešai paskelbtas interneto tinklalapyje https://sauktiniai.kam.lt. Laiškas J. M. neįteiktas ir grąžintas siuntėjui. Kadangi J. M. neįvykdė administracinio nurodymo, t. y. nesumokėjo baudos iki nurodytos datos – 2022-04-22, asmeniui nedalyvaujant, administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas, kuriuo J. M. paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.

22.       Minėtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje išsiųstas asmens pateiktu el. paštu ir registruotu laišku deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Baudos J. M. nesumokėjo, tai įrodo pažyma apie asmens finansinę būseną iš Administracinių nusižengimo registro. Laiškas gavėjui neįteiktas ir buvo grąžintas siuntėjui. Iki šaukimo nurodyme nustatytos datos 2022-04-21 asmuo į administracinio nusižengimo tyrimą, neatvyko, įrodymų, pateisinančių neatvykimną, nepateikė, priežasčių nenurodė. J. M. nedalyvaujant, 2022-04-26 surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame numatyta administracinės bylos nagrinėjimo data 2022-05-11 10.00 val. Protokolas kartu su nauju šaukimo nurodymu susisiekti ir pateikti savo duomenis ir dokumentus iki 2022-05-11 buvo išsiųstas 2022-04-26 asmens nurodytu el. paštu ir registruotu laišku asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Registruotas laiškas neįteiktas gavėjui ir grąžintas siuntėjui. Taip pat naujas šaukimo nurodymas susisiekti ir pateikti savo duomenis ir dokumentus iki 2022-05-11 buvo suformuotas ir paskelbtas viešai https://sauktiniai.kam.lt. 2022-05-11 J. M. į administracinės bylos nagrinėjimą neatvyko, byla buvo nagrinėjama 2022-05-11, asmeniui nedalyvaujant. Byloje buvo priimtas nutarimas, kuriuo asmeniui paskirta 150 Eur dydžio bauda. Nutarimas išsiųstas 2022-05-11 asmens nurodytu el. paštu ir registruotu laišku asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Registruotas laiškas gavėjui nebuvo įteiktas ir 2022-05-26 grąžintas siuntėjui. Iki šaukimo nurodyme nustatytos datos 2022-05-11 asmuo neatvyko, kitaip nesusisiekė, taip pakartotinai neįvykdė karo prievolininko pareigų. 2022-05-11 asmens nurodytu el. paštu ir registruotu laišku asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiųstas ir ŠAANT, kuriame nurodyta atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą iki 2022-05-27 10.00 val., tačiau 2022-05-27 asmuo į administracinio nusižengimo tyrimą neatvyko, karo prievolininko pareigų nevykdymą pateisinančių priežasčių nepateikė. Iš Administracinių nusižengimo registro matyti, kad baudas už administracinių nusižengimų padarymą J. M. sumokėjo 2022-06-27.

23.       Apibendrinant aukščiau aptartus duomenis, byloje nustatyta: 1) J. M. nenuvyko į karinės medicinos ekspertizės komisiją 2022-02-14 ir už tai 2022-04-25 nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 560 straipsnio 1 dalį – 60 Eur bauda. 2) J. M. būdamas karo prievolininku ir pagal šaukimo nurodymą, turėdamas pareigą iki 2022-04-05 neatvyko į KPKT (Duomenys neskelbtini) RKPKS (Duomenys neskelbtini) poskyrį, arba nepateikė duomenų ar dokumentų apie aplinkybes, dėl kurių gali būti atleistas nuo karo prievolės ar privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti atidėta ir už tai 2022-05-11 nutarimu nubaustas pagal ANK 560 straipsnio 2 dalį – 150 Eur bauda. 3) J. M., būdamas karo prievolininku ir pagal šaukimo nurodymą, turėdamas pareigą iki 2022-05-11 atvykti į KPKT (Duomenys neskelbtini) RKPK skyriaus (Duomenys neskelbtini) poskyrį, ir pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis, nustatytu laiku neatvyko į KPKT (Duomenys neskelbtini) RKPKS (Duomenys neskelbtini) poskyrį.

24.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo. Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Krašto apsaugos organizavimą nustato įstatymai. Karo Prievolės Įstatymo 37 straipsnyje nustatytos karo prievolininkų pareigos, be kitų nustatančios pareigą pateikti būtinus dokumentus karinei įskaitai tvarkyti, atvykti į karo prievolę administruojančią instituciją ar šios siuntimu nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą.

25.       Karo prievolininkas, neįvykdęs anksčiau minėtų pareigų, privalo karo prievolę administruojančiai institucijai pateikti įrodymus, kad jų neįvykdė dėl to paties straipsnio 3 dalyje nurodytų pateisinamų priežasčių: 1) karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti; 2) karo prievolininko šeimos nario ar jo artimojo giminaičio mirtis; 3) stichinė nelaimė; 4) Lietuvos Respublikos teritorijos okupacija ar blokada; 5) kitos teisės aktuose nustatytos aplinkybės, dėl kurių apribotos karo prievolininko judėjimo galimybės.

26.       Iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad J. M. tinkamai informuotas nebuvo ne tik apie atvykimą į karo prievolę administruojančią instituciją, bet ir apie pradėtas ir nagrinėjamas administracinių nusižengimų bylas šioje institucijoje. J. M. nurodytos aplinkybės, kad elektroniniu paštu siunčiami pranešimai patekdavo į jo elektroninio pašto „šlamšto skiltį“, „Spam“ skyrių, šauktinių puslapyje internete, duomenų apie pareigą atvykti nebuvo, byloje nėra paneigtos, o registruotu paštu siųsti dokumentai grąžinti siuntėjui, t. y. nebuvo įteikti gavėjui.

27.       Byloje 2023-11-09 vykusio teismo posėdžio metu prokuroras pateikė dokumentą „Dėl informacijos pateikimo“ (gautas iš Lietuvos Kariuomenės karo policijos (Duomenys neskelbtini) įgulos valdymo grupės ryšininko seržanto M. J.), kuriame nurodoma, kad Lietuvos kariuomenės naudojamas elektroninio pašto domenas (duomenys neskelbtini) turi (Duomenys neskelbtini) ((Duomenys neskelbtini)) sertifikatą. Šis (Duomenys neskelbtini) sertifikatas šifruoja elektroninius laiškus, taigi yra užtikrinama, kad siunčiamas laiškas yra saugus. Tokie laiškai elektroninio pašto paslaugų tiekėjų yra pripažįstami saugiais „šlamšto“ (spam) katalogą nėra nukreipiami, nebent tai padarė pats elektroninio pašto vartotojas. Šio dokumento duomenys pateikia bendro pobūdžio galimą, bet nebūtinai, faktinę situaciją. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, tokie duomenys yra nepakankami konstatuoti, kad nuteistasis būtent taip buvo padaręs. Nuteistojo elektroninis paštas, jo nustatymai tikrinti nebuvo, nepateikti ir duomenys iš šauktinių puslapio internete, apie nuteistojo šaukimo į tarnybą proceso, būklę nagrinėjamu laikotarpiu. Taigi, šiuo atveju, nepaneigta nuteistojo versija apie tai, kad jo neatvykimą į tarnybą iki 2022-04-05 ir iki 202-05-11, nulėmė būtent neturėjimas tokios informacijos apie pareigą atvykti. Tam, kad asmuo galėtų tinkamai įvykdyti savo pareigas, šiuo atveju atvykti konkrečiu laiku į tarnybą, pirmiausia jis turi žinoti apie tokio atvykimo laiką ir tik tuomet jis turi pasirinkimo teisę, tai yra galimybę sąmoningai nuspręsti kokiu būdu jam veikti. Nagrinėjamu atveju J. M. inkriminuoti tyčiniai veiksmai, kuriuos pagal bylos medžiagą grindžia numanoma pareiga.

28.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 2 straipsnį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą.

29.       Asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką tvarką nustato BPK. Ši tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybą garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

30.       Pažymėtina, jog apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis daugiausia grindžiamas būtent tokiomis išvadomis.

31.       Bylos medžiagos patvirtina, o ir kaltinime nurodyta aplinkybė, kad J. M., būdamas tinkamai informuotas, 2022-01-19 atvyko į LK KPKT (Duomenys neskelbtini) RKPK (Duomenys neskelbtini) poskyrį, pateikė dokumentus reikalingus karinės įskaitos tvarkymui. Be, to J. M. versiją, apie tai, kad jam nebuvo žinoma apie pareigą atvykti nurodytu laikotarpiu iš dalies patvirtina ir duomenys apie baudų sumokėjimą iš kart po to, kai jis buvo tinkamai informuotas apie vykstančius procesus.

32.       Nustatyta, kad dėl sveikatos problemų J. M. neatvyko 2022-02-14 į sveikatos įstaigą ir karo prievolės tarnybai nepateikė tinkamos formos medicininės pažymos, tačiau apie tai informavo tarnybos atstovą G. G. telefonu, pateikė medicininę pažymą, kuri galbūt ir buvo netinkamos formos, ir už šiuos veiksmus kaip karo prievolininkas, nevykdęs tinkamai savo pareigų, buvo nubaustas administracine tvarka. Duomenų apie tai, kad J. M. sveikatos sutrikimai nebuvo kliūtimi atvykti nustatyti laiku į karo prievolės tarnybos nurodytą įstaigą esančią kitame mieste, byloje nėra, todėl šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, vertinant baudžiamosios atsakomybės aspektu, karo prievolininko pareigos – neatvykus, pateikti tinkamos formos pažymą, nevykdymas, savaime, negali būti laikomas nusikalstamos veikos, numatytos 314 straipsnio 2 dalyje, sudėties objektyviosios pusės dalimi. Tai yra, ne bet koks karo prievolininko pareigos pažeidimas, nors ir vertinant kartu su kitais pažeidimais, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

33.       Byloje 2023-11-09 gauta J. M. charakteristika iš Lietuvos šaulių sąjungos LDK (Duomenys neskelbtini) šaulių (duomenys neskelbtini) rinktinės, kurioje nurodyta, kad J. M. Lietuvos šaulių sąjungos LDK (Duomenys neskelbtini) šaulių (duomenys neskelbtini) rinktinės jaunuoju šauliu tapo 2016 m. ir aktyviai bei atsakingai dalyvavo įvairiose veiklose iki 2019 m., kol tapo pilnamečiu. Per šiuos metus rinktinėje jaunasis šaulys produktyviai dalyvavo įvairiuose mokymuose, pratybose bei renginiuose. Visada laikėsi 10-ties šaulio priesakų. Buvo iniciatyvus ir sąžiningas pilietis. Jis 2023 m. priėmė šaulio priesaiką ir tapo šauliu. Per pandemiją „Covid“ daug savanoriavo. Kaip šaulys aktyviai bendradarbiauja su VSAT (Duomenys neskelbtini) užkardos pareigūnais, kaip policijos rėmėjas visada budi per įvairias miesto šventes. Šaulys (Duomenys neskelbtini) rinktinėje yra gerbiamas ir autoritetingas. Liudytojas G. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiais metais problemų dėl J. M. nėra, jam karo tarnyba atidėta, kadangi jis studijuoja.

34.       Šios visos aptartos aplinkybės, nuteistojo asmenybės charakteristika patvirtina, kad J. M. veiksmuose nebuvo jokio sistemiškumo, tai yra jo veiksmuose nenustatyta tiesioginė tyčia. Pagal nustatytas bylos aplinkybes akivaizdu, kad J. M. nevengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Šiuo konkrečiu atveju, jo galimai neatsakingas elgesys, nepakankamas rūpestingumas savo kaip karo prievolininko pareigų vykdymu, proceso pradžioje, teisėtai tikintis, kad esant būtinybei, su juo bus susisiekta tokiu pačiu būdu kaip ir anksčiau, rodo, kad jo veikos pavojingumas nėra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą ir ilgametėje teismų praktikoje ne kartą konstatuota, ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, o baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.

35.       Karo prievolininko J. M. pareigų nevykdymas nustatytas tris kartus per šaukimo metus – 2022-02-14, 2022-04-05, 2022-05-11, iš jų už du kartus (2022-04-25 ir 2022-05-11) J. M. buvo nubaustas administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka už karo prievolininko pareigų nevykdymą pagal ANK 560 straipsnį. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad J. M. pareikštame kaltinime nurodomi du karo prievolininko pareigų nevykdymo atvejai, už kuriuos jis nubaustas administracine tvarka. Minėti nutarimai administracinėse bylose laikomi įsiteisėjusiais ir nebegali būti skundžiami, baudos sumokėtos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu formuojant ir reiškiant kaltinimą kyla grėsmė padaryti non bis in idem principo pažeidimą. Draudimas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, skelbiančiame, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).

36.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju jo padaryti pažeidimai Institucijos, priėmusios nutarimus, kuriais paskirtos baudos, iniciatyva turėjo būti kvalifikuotos kaip trunkamasis pažeidimas arba turėjo būti pateikta aiški motyvacija, kodėl jo padaryti pažeidimai nelaikytini trunkamaisiais. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju nagrinėjama baudžiamoji byla, nutarimai administracinių nusižengimų bylose įsiteisėję, taigi apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.

37.       Nuteistasis skundu prašė baudžiamąją bylą nutraukti, nes jo padaryta veika negali būti vertinama kaip užtraukianti baudžiamąją atsakomybę vien dėl savo mažareikšmiškumo, kadangi nuteistais yra kaltinamas tuo, kad Lietuvos Kariuomenei nepateikė savo kontaktinių duomenų, o ne tuo, kad atsisakė išvykti į karinę tarnybą. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimas gali būti pripažintas mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Nagrinėjamu atveju, šiuo nuosprendžiu J. M. išteisintinas pagal BK 314 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. J. M. veikoje nėra BK 314 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties, todėl pripažinti jo veiką mažareikšme, nėra pagrindo.

38.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų J. M. veiksmų tyčia vengus šaukimo į privalomąją karo tarnybą, visos abejonės, kurių pašalinimui, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Įvertinus byloje surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, konstatuojama, kad jie neginčijamai nepatvirtina J. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Todėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023-06-07 nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – J. M. pagal BK 314 straipsnio 2 dalį išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

39.       Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta 2023-11-14 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (Duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant išteisintąjį J. M., sudaro 220 Eur, ir šios išlaidos turi būti priteistos iš J. M. valstybei.

40.       Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose priteisimo, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš J. M. klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

41.       Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą, kuris tekintas iš dalies ir J. M. pagal jam pareikšta kaltinimą išteisintas. Dėl nurodytų priežasčių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš išteisintojo J. M. atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. birželio 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

J. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 314 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (Duomenys neskelbtini) skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš išteisintojo J. M..