Baudžiamoji byla Nr. 1-307-213/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34353-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6

(S)

TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017m. spalio 20 d.

Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,

sekretoriaujant Jolitai Janušauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Jancevičiui,

kaltinamajam R. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „Jargala“, vairuotoju ekspeditoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

R. P., būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, kai jo, kaip vairuojančio asmens, kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, o būtent: kaltinamasis 2017 m. liepos 8 d., apie 19.56 val., Elektrėnų sav., Vievio sen., Vievininkuose, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „KIA SORENTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,79 promilės etilo alkoholio. Tokiais savo veiksmais R. P. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. P. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pilnai prisipažino ir parodė, kad 2017-07-08 apie 19 val. 56 val. buvo Vievininkuose, savo namuose, kuomet susipyko su žmona ir nusprendė važiuoti link Aukštadvario. Nuvažiavus apie kilometrą, nuvažiavo nuo kelio, kad nesukeltų avarijos. Atvykę policijos pareigūnai, patikrino jo blaivumą, o po to nuvežė į ligoninę atlikti kraujo tyrimų. Parodė, kad nuo policijos pareigūnų nebėgo su jais nesiginčijo. Teigė, kad nebuvo girdėjęs, jog už vairavimą išgėrus gresia baudžiamoji atsakomybė. Parodė, kad prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme dėl jo atžvilgiu priimto baudžiamojo įsakymo padavė, nes nesutiko, kad būtų konfiskuotas automobilis, o su likusia paskirta bausme sutiko. Parodė, kad šiuo metu darbo nėra praradęs.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino ir parodė, kad 2017 m. liepos 8d. buvo namuose adresu Elektrėnų sav., Vievis, Sodų g. 10, dirbo namų ūkio darbus. Poilsio nuo darbo metu, maždaug nuo 11 val. iki vakaro, gal iki 19 val. (tiksliai neprisimena), vartojo alkoholinius gėrimus, t.y. alų ir truputį degtinės. Maždaug apie 19 val., gal šiek tiek vėliau, jis susipyko su savo žmona G. P.. Kokios konflikto priežastys, negali pasakyti, nes neprisimena.  Supykęs ir neblaivus, niekam nesakę ir niekam nematant, sėdo į jam priklausantį automobilį KIA Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei išvažiavo iš namų. Važiavo link Rūdiškių, nes ten stovi savivartis, kurį jis vairuoja. Važiuojant jam per Vievininkus, jo vairuojamą automobilį aplenkė automobilis, lygtai BMW ir jį sustabdė. Neprisimena, ar jis kalbėjo su tuo automobilio vairuotoju, ar ne. Kaip jis vėl pradėjo važiuoti, jis neprisimena, tik prisimena, kas jis su savo automobiliu griovyje, atvykę policijos pareigūnai, BMW automobilis. Nurodė, kad išgėręs niekada nevairavo automobilio, nes jis yra profesionalus vairuotojas, tai yra jo pragyvenimo šaltinis. . Kodėl taip pasielgė, nesupranta. Jis supranta, kad jo veiksmai yra nusikalstami ir dėl to labai gailisi ir pasižada daugiau nenusikalsti. (b.l. 27-28,44-45).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. S. parodė, kad 2017 m. liepos 8d. apie 19 val. 52 min.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino ir parodė, kad 2017 m. liepos 8 d. buvo namuose adresu Elektrėnų sav., Vievis, Sodų g. 10, dirbo namų ūkio darbus. Poilsio nuo darbo metu, maždaug nuo 11.00 val. iki vakaro, gal 19.00 val. (tiksliai jis nepamena), vartojo alkoholinius gėrimus, t. y., alų ir truputį degtinės. Maždaug apie 19.00 val., gal truputį po 19.00 val., jis susipyko su savo žmona G. P.. Kokios konflikto priežastys negali atsakyti, nes nepamena. Supykęs ir neblaivus, niekam nesakęs ir niekam nematant sėdo į jam priklausantį automobilį "Kia Sorento", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei išvažiavo. Važiavo į Trakų sav., Rūdiškes. Rūdiškėse buvo savivartis, kurį jis vairuoja. Jis yra pritaikytas tolimųjų reisų vairuotojams, t. y. jame yra lova, kur jis būtų išsimiegojęs, o pirmadienį būtų važiavęs į Vilnių su kroviniu. Jam važiuojant Vievininkais, gatvės nežino, jį aplenkė kažkoks automobilis, lygtais "BMW" ir jį sustabdė. Tai buvo ne policijos automobilis, o lengvasis, kažkam kitam priklausantis. Jis nepamena ar prie jo buvo priėjęs kito automobilio vairuotojas, ar jis su juo kažką kalbėjo. Kaip pradėjo vėl važiuoti neprisimena. Jis prisimena, kad buvo su automobiliu griovyje, kad buvo tas "BMW" automobilis, policijos ekipažai. Automobilio ir kito turto lyg tais neapgadino. Nori pasakyti, kad niekada nėra vairavęs išgėręs, nes yra vairuotojas profesionalas, tai jo pragyvenimo šaltinis. Kodėl taip pasielgė - nesupranta. Jis supranta, kad jo veiksmai yra nusikalstami ir dėl to labai gailisi. Papildomai parodė, kad lieka prie savo duotų pirminių parodymu duotų 2017-07-09. Nori pažymėti, kad galvos traumų nėra turėjęs, į psichologo ar narkologo įskaitą nėra įrašytas, psichiatrinėje ligoninėje nėra gulėjęs. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos labai nuoširdžiai gailisi ir prisižada ateityje daugiau nenusižengti (b. l. 27, 28, 44, 45).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. S. parodė, kad 2017 m. liepos 8 d., apie 19.52 val., Elektrėnų sav., Vievininkų k. pastebėjo automobilį JEEP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris jam sukėlė įtarimą, nes automobilis vinguriavo po visą kelią. Jis jį aplenkė ir sustabdė, priėjęs prie minėto automobilio pamatė, kad vairuotojas girtas. Automobilyje vyras buvo vienas. Vairuotojui pasakė: "Gal tu nebevairuok?", tačiau šis jį necenzūriškai pasiuntė ir atsisėdęs į automobilį bei aplenkęs jo automobilį, nuvažiavo. Tuomet savo mobiliuoju telefonu pradėjo automobilį filmuoti ir paskambino 112, bei pranešė apie įvykį. Jiems nuvažiavus apie 4 km., automobilis posūkyje nuvažiavo nuo kelio, automobilio vairuotojas dar bandė išvažiuoti iš griovio, o tai jam nepavykus padaryti, bandė šalintis, tačiau atvykę pareigūnai vairuotoją sulaikė. Visą laiką jis stebėjo vairuotoją, kuris išlipęs iš automobilio alkoholio negėrė (b. l. 21).

Iš byloje esančio 2017-07-08 apžiūros protokolo, matyti, kad Elektrėnų sav., Vievio sen., Vievininkų k., Rusakalnio g., važiuojant link Rusakalnio nuo kelio yra nuvažiavęs automobilis „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis nuvažiavęs nuo kelio nieko neapgadino, slydimo ir stabdymo žymių nėra, kelio danga šlapia. Automobilis neapgadintas. Automobilio salone nebuvo alkoholinių gėrimų ar tuščios taros nuo jų (b. l. 5-10).

Byloje taip pat nustatyta, kad  2017-07-08 alkoholio kiekio matuokliu R. P. nustatytas 2,01 promilės girtumas (b. l. 11).

Iš byloje esančios 2017-07-20 specialisto išvados Nr. T-A6910/2017(01), matyti, kad R. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,79 (promilės) etilo alkoholio (b. l. 15).

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo  eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 1 d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kadangi patikrinus kaltinamojo R. P., kaip asmens, vairavusio automobilį, paimto kraujo mėginį, jame buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,79 promilės alkoholio, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo R. P. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 7d., požymius, t.y. asmens vairavimas kelių transporto priemonės, esant neblaiviam, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamojo R. P. padaryta nusikalstama veika grindžiama ne tik jo prisipažinimu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, ikiteisminio tyrimo surinktais kitais rašytiniais įrodymais, t.y. liudytojo M. S. parodymais, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. liepos 8 d., apie 19.52 val., Elektrėnų sav., Vievininkų k. pastebėjo automobilį JEEP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris jam sukėlė įtarimą, nes automobilis vinguriavo po visą kelią. Jis jį aplenkė ir sustabdė, priėjęs prie minėto automobilio pamatė, kad vairuotojas girtas. Automobilyje vyras buvo vienas. Vairuotojui pasakė: „Gal tu nebevairuok?“, tačiau šis jį necenzūriškai pasiuntė ir atsisėdęs į automobilį bei aplenkęs jo automobilį, nuvažiavo. Tuomet savo mobiliuoju telefonu pradėjo automobilį filmuoti ir paskambino 112, bei pranešė apie įvykį. Jiems nuvažiavus apie 4 km., automobilis posūkyje nuvažiavo nuo kelio, automobilio vairuotojas dar bandė išvažiuoti iš griovio, o tai jam nepavykus padaryti, bandė šalintis, tačiau atvykę pareigūnai vairuotoją sulaikė. Visą laiką jis stebėjo vairuotoją, kuris išlipęs iš automobilio alkoholio negėrė (b.b. Nr. 1-279-983/2017 b. l. 21), byloje esančiu 2017-07-08 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad Elektrėnų sav., Vievio sen., Vievininkų k., Rusakalnio g., važiuojant link Rusakalnio nuo kelio yra nuvažiavęs automobilis „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis nuvažiavęs nuo kelio nieko neapgadino, slydimo ir stabdymo žymių nėra, kelio danga šlapia. Automobilis neapgadintas. Automobilio salone nebuvo alkoholinių gėrimų ar tuščios taros nuo jų (b. l. 5-10), 2017-07-08 alkoholio kiekio matuokliu, iš kurio matyti, kad R. P. nustatytas 2,01 promilės girtumas (b. l. 11), 2017-07-20 specialisto išvada Nr. T-A6910/2017(01), iš kurios matyti, kad R. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,79 (promilės) etilo alkoholio (b. l. 15).

Taigi, teismas, įvertinęs aukščiau išvardytus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis R. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, kas atitinka LR BK 281 str. 7 d. dispoziciją.

Dėl bausmės paskyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas. Teismas įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. P. – neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.

Kaltinamasis R. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 641 str. nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. P. laikotarpyje nuo 2017-07-08, 20 val. 15 min. iki 2017-07-09, 21 val. 40 min., vadovaujantis LR BPK 140 str., buvo laikinai sulaikytas, todėl šis laikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, įskaitytinas į bausmę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Trakų rajono apylinkės teismas 2017-08-29 priimtu baudžiamuoju įsakymu nusprendė uždrausti R. P. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius. Kaltinamasis prašyme nurodo, kad neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinka su jo trukme prašant taikyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą – 1 (vieneriems) metams.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas. Teismas neabejoja, kad neteisėti R. P. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų R. P. veiksmų padarinių nebuvo, eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo. Be to, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos R. P. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, yra teisiamas pirmą kartą. Nors teisę vairuoti transporto priemones R. P. įgijo dar 1986-07-17, administracinėmis nuobaudomis baustas buvo tik 3 kartus, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog teismas 2017-08-29 baudžiamuoju įsakymu pagrįstai nustatė R. P. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių, o ne 1 (vienerių) metų, kaip to prašo kaltinamasis, teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Pagrindo šį terminą vertinti kaip neadekvatų, nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų ir taip pat skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį,  teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Taigi ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra griežtesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje, t. y. numato ilgesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl keisti baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminą, teisinio pagrindo nėra. Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aptariamas klausimas privalo būti sprendžiamas vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu. Įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, apibūdinančias R. P. asmenybę ir turinčias reikšmės bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui, jam buvo paskirta ne minimali, o arčiau vidurkį atitinkančios trukmės baudžiamojo poveikio priemonė, todėl BK 68 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutinkamai su ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas <...>, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti <...> švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokiu būdu, teismas, spręsdamas asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį klausimą, gali neapsiriboti šio straipsnio 9 dalyje siūlomu teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminu, t. y. gali jį sutrumpinti, arba jo visai neskirti, jeigu to, įvertinus bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą bei pasekmes, reikalauja teisingumo ir protingumo principai.

Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Žmogaus teisių laikymasis baudžiamojo proceso metu garantuojamas ne vien tik įstatymuose nustatant kokios priemonės, kokiais atvejais gali būti taikomos, bet ir kiekvienu konkrečiu prievartos priemonių taikymo atveju, vadovaujantis proporcingumo principu. Žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau išdėstytas R. P. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, neabejotinai neatitiktų ir aptarto proporcingumo principo reikalavimo, dėl ko keisti Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės terminą, nėra pagrindo.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. P. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį KIA Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su bylos duomenimis, transporto priemonė nuosavybės teise priklauso R. P. (b. l. 16). Trakų rajono apylinkės teismas 2017-08-29 baudžiamajame įsakyme spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo R. P. nustatė, kad automobilis KIA Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir turi būti konfiskuotas, tačiau R. P. tiek teisiamajame posėdyje, tiek pateiktame prašyme prašė nekonfiskuoti transporto priemonės, nes ši jam ir jo šeimai yra labai brangi, tačiau nepateikia jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas, kurie patvirtintų arba paneigtų tokią kaltinamojo poziciją.

Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neabejotina, kad R. P.. priklausančios transporto priemonės – automobilio KIA Sorento, valts. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 d., nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teismo įsitikinimu, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuomonę bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Abejonių tuo, jog nagrinėjamu atveju R. P. priklausanti transporto priemonė – automobilis atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teismui nekyla. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam R. P. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama.

Civilinėje teisėje didesnio pavojaus šaltinis suprantamas kaip asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad dėl tam tikro objekto ar veiklos, kaip keliančių didesnį pavojų aplinkiniams, pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis. Asmuo, vykdantis įstatymų neuždraustą, visuomeniškai naudingą, socialiai vertingą, pelningą, tačiau rizikingą veiklą, nes ši veikla (darbai, procesai) ir (ar) joje naudojami objektai dėl objektyvių savybių kelia didesnę žalos padarymo kitiems grėsmę ir šios grėsmės negalima pašalinti net laikantis visų įmanomų atsargumo priemonių, yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (2013 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Aptarto didesnio pavojaus šaltinio sąvokos išaiškinimo kontekste abejonių tuo, jog vertinamu atveju transporto priemonė iš tiesų priskiriama didesnio pavojaus šaltiniui, teismui nekyla, tačiau konstatuoti, kad tai yra pakankamas pagrindas nagrinėjamoje situacijoje nekonfiskuoti R. P. priklausančios transporto priemonės, nes ji yra vienintelė transporto priemonė šeimoje teisinio pagrindo nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme yra ne viena teisės norma, kurios aprašyme tiesiogiai nurodoma nusikaltimo padarymo įrankis, priemonė, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl to jie negali būti konfiskuotinu turtu. Pažymėtina, kad ir ginklas, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taip pat priskiriamas padidinto pavojaus šaltiniui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014), tačiau jo konfiskavimas, pripažinus jį atitinkamos nusikalstamos veikos padarymo įrankiu/priemone (pvz. BK 180 straipsnio 3 dalis), yra būtinas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo R. P. prašymas neskirti BK 72 straipsnyje numatyto baudžiamojo poveikio priemonės netenkinamas. Pažymėtina, kad sprendimo konfiskuoti R. P. priklausančią transporto priemonę nekeistų ir didelė transporto priemonės vertė. Ji, sprendžiant klausimą dėl asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, jokios esminės reikšmės neturi, kadangi priešingu atveju susidarytų netoleruotina situacija, jog tą pačią veiką padariusių asmenų veiksmai būtų vertinami pažeidžiant asmenų lygybės prieš įstatymą konstitucinį principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis).

Prokuroro 2017-07-10 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas disponuoti automobiliu KIA Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti taikomas iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamajam R. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

n u s p r e n d ė:

R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 27 MGL (1016,82 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 1 straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) skirti 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65  straipsniu, į bausmę įskaityti R. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-07-08 iki 2017-07-09, (t.y. viena para) ir skirti R. P. galutinę bausmę - 16 MGL (602,56 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, uždrausti R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalies 3 punktu, konfiskuoti R. P. priklausantį automobilį KIA SORENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vin kodas KNEJC521845237894.

Prokuroro 2017-07-10 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Dokumentą – R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr.00438475, išduotą 2015-03-04 – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei Regitra.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                               Vita Lučkauskaitė