Administracinė byla Nr. P444-42/2011
Procesinio
sprendimo kategorija 80.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos
pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L.
K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A8-2219/2006
pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas L. K. (toliau -
pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą
prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2005 m.
liepos 28 d. raštą Nr. (2005/02-4R-166)-7R-83, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti
jo skundą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
(toliau – ir LGGRTC) generalinio direktoriaus 2003 m. liepos 21 d. įsakymo Nr.
1V-112 panaikinimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vyriausioji
administracinių ginčų komisija savo atsisakymą nagrinėti jo skundą motyvavo tuo,
kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą. Pareiškėjas teigė, jog minėtą
terminą jis praleido dingus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo
centro komisijos pirmininko 2001 m. gegužės 15 d. raštui Nr. 51-09-1-3561, patvirtinančiam
aplinkybę, kad pareiškėjui turi būti pripažintas laisvės kovų dalyvio statusas,
todėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos atsisakymas nagrinėti jo
skundą yra nepagrįstas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m.
balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime
nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d.
nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų
(toliau - ir Nuostatai) 16 punktą, skundas (prašymas) komisijai turi būti
paduotas ne vėliau kaip per mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto
paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos
(valstybės tarnautojo) veiksmus suinteresuotai šaliai dienos. Vadovaujantis
šiomis nuostatomis, LGGRTC generalinio direktoriaus 2003 m. liepos 21 d.
įsakymas Nr. 1V-112 galėjo būti apskųstas Vyriausiajai administracinių ginčų
komisijai per vieną mėnesį, skaičiuojant terminą nuo jo įteikimo suinteresuotam
asmeniui dienos. Iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylos matyti,
kad pareiškėjo skundas šioje institucijoje buvo gautas tik 2005 m. liepos 27
d., t. y. žymiai praleidus nustatytą terminą. Vadovaujantis Vyriausybės 1999
m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintais Nuostatais, termino skundui
paduoti atnaujinimo tvarka nėra nustatyta, t. y. administracinių ginčų
komisijoms nėra suteikta teisė vertinti termino praleidimo priežastis ir
atsižvelgiant į jas spręsti termino atnaujinimo klausimą. Teismas darė išvadą,
kad Nuostatų 16 punkte yra įtvirtintas naikinamasis terminas, kurį praleidus
netenkama galimybės ginti pažeistą teisę ikiteismine tvarka. Sprendime konstatavo,
kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija pagrįstai atsisakė priimti ir iš
esmės nagrinėti pareiškėjo skundą. Teismas taip pat pažymėjo, jog nors minėtam LGGRTC
generalinio direktoriaus priimtam administraciniam aktui nėra numatyta
privaloma išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, pareiškėjas jau yra
realizavęs ir teisę LGGRTC generalinio direktoriaus įsakymą apskųsti tiesiogiai
administraciniam teismui. 2003 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjo skundas dėl LGGRTC
generalinio direktoriaus 2003 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 1V-112 panaikinimo ir
įpareigojimo pripažinti pareiškėjui laisvės kovų dalyvio teisinį statusą
Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtas 2003 m. spalio 20 d.
Teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko
ir tuo pačiu pagrindu, yra įsiteisėjęs (administracinė byla Nr. I4-1703/03).
Teismas padarė išvadą, jog Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2005
m. liepos 28 d. sprendimas Nr. (2005/02-4R-166)-7R-83 yra pagrįstas ir
teisėtas.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,
išnagrinėjęs pareiškėjo L. K. apeliacinį skundą, 2006 m.
gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų
matyti, jog pareiškėjas 2005 m. liepos 27 d. kreipėsi į Vyriausiąjį
administracinių ginčų komisiją, prašydamas panaikinti LGGRTC generalinio
direktoriaus 2003 m. liepos 21 d. įsakymą, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui
pripažinti laisvės kovų dalyvio statusą. Vyriausioji administracinių ginčų
komisija 2005 m. liepos 28 d. raštu atsisakė nagrinėti minėtą pareiškėjo
skundą, nes pastarasis praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 30
straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą ginčijamam įsakymui
apskųsti. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo raštu, 2005 m. rugpjūčio 16 d.
kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti
Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją išnagrinėti ginčą iš esmės. Todėl apeliacinės
instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, vertino Vyriausiosios administracinių
ginčų komisijos atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundą teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas pažymėjo, jog iš administracinės bylos Nr. I-1703/2003 matyti, kad 2003
m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį
teismą dėl LGGRTC generalinio direktoriaus 2003 m. liepos 21 d. įsakymo
panaikinimo. Šis ginčas buvo išspręstas 2003 m. spalio 20 d. teismo sprendimu,
kuris įsiteisėjo 2004 m. sausio 13 d. Teismas vertino, jog pareiškėjui apie
ginčijamo įsakymo buvimą buvo žinoma nuo 2003 m. rugpjūčio 25 d. Pažymėjo, jog
pareiškėjo skunduose nebuvo nurodyta svarbių priežasčių, kurios būtų jam
sudariusios objektyvias kliūtis pakartotinai ginčyti minėtą įsakymą per vieno
mėnesio terminą, jo pradžią skaičiuojant nuo 2003 m. rugpjūčio 25 d.
Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad tenkinti apeliacinį skundą jame
nurodytais motyvais nėra pagrindo.
IV.
Pareiškėjas L. K. prašo atnaujinti
procesą administracinėje byloje Nr. A8-2219/2006, šią bylą
išnagrinėti iš esmės ir pripažinti jam laisvės kovų dalyvio statusą.
Pareiškėjas nurodo, kad 1945 metais jis kartu su kitais gimnazistais organizavo
pogrindinę kovą už nepriklausomybę, 1973 metais atsisakė tarybinės pilietybės,
1978 metais viešai pasisakė prieš tarybinę valdžią, 1988 ir 1989 metais
organizavo mitingus ir juose kalbėjo kaip Sąjūdžio tarybos narys (už tai buvo
teismo nubaustas). Po Nepriklausomybės atkūrimo, 1998 metais kreipėsi į LGGRTC prašydamas,
kad jam pripažintų laisvės kovų dalyvio statusą. Teigia, kad toks statusas jam
turi būti pripažintas vadovaujantis LGGRTC komisijos pirmininko 2001 m. gegužės
15 d. raštu Nr. 51-09-1-3561, publikacija spaudoje, pateiktais liudytojų liudijimais. Pareiškėjas teismo
prašo nustatyti aplinkybes, trukdančias jam pripažinti laisvės kovų dalyvio
statusą, minėto statuso nepripažinimo motyvus, pagrindą ir priežastis. Nurodo,
kad nagrinėjant bylą posėdžio metu dėl priežasčių susijusių su sveikata
klaidingai atsakė į kolegijos klausimą, jog su savimi neturi reikalavimus
pagrindžiančių dokumentų, nors minėtuosius dokumentus turėjo. Mano, jog dėl
pastarosios priežasties byla liko nenagrinėta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje
byloje netenkinamas.
Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir
tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma
tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius
pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo
priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso
atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu
procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo
sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja
res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas
galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso
atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais,
kuriuos numato įstatymas. ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos,
užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali
būti atnaujinamas šiame skirsnyje (t. y. ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje)
nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ
153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose.
Procesas gali būti atnaujinamas esant šiems
pagrindams: 1) kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos
Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams; 2)
naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti
žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3) įsiteisėjusiu teismo
nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga
eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų
suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; 4)
įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų bylos
proceso dalyvių ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos,
padaryti nagrinėjant šią bylą; 5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas
teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą,
nutarimą ar nutartį; 6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir
nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą; 7) jeigu sprendime teismas pasisakė
dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų; 8) sprendimas ar
nutartis yra be motyvų; 9) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;
10) jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės
teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą
sprendimą, nutarimą ar nutartį; 11) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas,
kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą; 12) kai būtina užtikrinti vienodos
administracinių teismų praktikos formavimą.
Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą byloje
nenurodo nei vieno iš minėtoje ABTĮ normoje nustatytų proceso atnaujinimo
pagrindų. Jis teismo prašo nustatyti jam nepalankius LGGRTC bei teismo
sprendimus lėmusias aplinkybes (priežastis, motyvus) ir priimti jiems priešingą
sprendimą. Iš jo prašymo matyti, kad pareiškėjas teismo prašo dar kartą
išnagrinėti bylos faktines aplinkybes, ištirti ir įvertinti byloje surinktus
įrodymus bei priimti naują sprendimą, kuris būtų palankus pareiškėjui. Priešingai
nei teigia pareiškėjas ir kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A8-2219/2006, teismas
faktines aplinkybes tyrė bei įrodymus vertino nagrinėdamas bylą iš esmės.
Priimant minėtą nutartį byla buvo išnagrinėta bei galutinai išspręstas proceso
šalių ginčas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ IV skyrius,
reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų sprendžiant prašymą
dėl proceso atnaujinimo iš naujo nagrinėti bylą iš esmės, t. y. nustatyti ir
vertinti bylos faktines aplinkybes, bei tirti ir vertinti įrodymus.
Atsižvelgdama į išdėstytą bei nustačiusi,
jog pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas Administracinių bylų teisenos įstatymo
153 straipsnio 2 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teisėjų
kolegija konstatuoja, kad pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr.
A8-2219/2006 nėra.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų
kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo L. K. prašymo
dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą
administracinėje byloje Nr. A8-2219/2006 pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir
rezistencijos tyrimo centrui dėl sprendimo panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius